Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl A. K. valties vagystės), ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl I. K. valties vagystės), ir jam paskirta 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (dėl L. K. valties vagystės), ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos dėl L. K. valties vagystės, pridėta po 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirtų dėl A. K. ir I. K. valčių vagysčių, ir jam paskirta galutinė 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, S. N. paskirtos 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi: 1) dirbti, o netekęs darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas jam priklausantis 1 170 Eur vertės automobilis „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutrauktas procesas pagal nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Nutrauktas procesas pagal nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys. Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. iš S. N. 225 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuspręsta išieškoti iš S. N. 12,49 Eur proceso išlaidų Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Nuspręsta pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. N. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 12.00 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį „Kazanka“, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė grandinę su spyna, kurių vertė mažareikšmė, kuriomis valtis „Kazanka“, kurios vertė 1 200 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį „Kazanka“, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė A. K. priklausančią 1 200 Eur vertės valtį „Kazanka“, tuo A. K. padarė bendrą 1 200 Eur turtinę žalą.

Be to, S. N. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 20.00 val. iki 2022 m. spalio 2 d. 22.00 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį „Kazanka“, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė grandinę su spyna, kurių vertė mažareikšmė, kuriomis valtis „Kazanka“, kurios vertė 1 200 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį „Kazanka“, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė I. K. priklausančią 1 200 Eur vertės valtį „Kazanka“, padarė bendrą 1 200 Eur turtinę žalą.

Be to, S. N. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. 10.00 val. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 12.30 val., iš anksto turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – valtį su irklais, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pjūkliuku nupjovė 2 m ilgio grandinę, kurios vieno metro vertė 5 Eur, bendra vertė 10 Eur, su spyna, kurios vertė 14 Eur, kuriomis valtis, kurios vertė 500 Eur, su joje buvusiais dviem irklais, kurių vertė 90 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį, su joje esančiais irklais, grandine ir spyna, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pagrobė L. K. priklausančią 500 Eur vertės valtį su 90 Eur vertės irklais, 10 Eur vertės grandine bei 14 Eur vertės spyna, tuo L. K. padarė bendrą 614 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl prokurorės prašymo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl pranešimo prokurorui apie tai, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai

10. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį dėl pranešimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes, prokurorės vertinimu, vertinant S. N. padarytus veiksmus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad juose yra BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje S. N. nebuvo kaltinamas padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl šios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo ar nebuvimo nuteistojo veiksmuose. Tačiau minėtas prokurorės apeliacinio skundo prašymas yra tenkintinas dėl kitų, apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

11. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik esant bent vienam iš nurodytų dviejų alternatyvių pagrindų: a) kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, arba b) nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, ir esant būtinajai sąlygai – bent vienas pagrindas paaiškėja nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2022). Be to, šios normos taikymas yra neatsiejamas nuo non bis in idem principo laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-166-495/2023).

12. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016). Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).

13. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (EŽTT 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

14. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pranešė prokurorui ne apie galimai padarytą naują S. N. nusikalstamą veiką, bet apie nagrinėjamoje byloje jau tirtas ir nustatytas aplinkybes. Šioje byloje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 10 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 12.00 val. S. N. įvykdytu A. K. turto - valties „Kazanka“ pagrobimu (pjūkliuku nupjovė grandinę su spyna, kuriomis valtis „Kazanka“, kurios vertė 1 200 Eur, buvo pritvirtinta prie kranto, ir valtį „Kazanka“, ištraukęs ant kranto, nusigabeno į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)). Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad pranešimas prokurorui yra siejamas su tuo, kad minėto įvykio metu A. K. valtis galimai buvo apgadinta. Tai akivaizdžiai rodo, kad būtent nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas įžiūrėjo neva naujos nusikalstamos veikos požymių.

15. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pranešdamas prokurorui apie S. N. veiksmuose galimai esančius kitos, kaltinamajame akte nenurodytos, nusikalstamos veikos požymius, sudarė prielaidas jo pakartotiniam baudžiamajam persekiojimui dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių nagrinėjamoje byloje jau vyko baudžiamasis procesas ir dėl kurių nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad baudžiamasis persekiojimas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, pakeičiant teisines formuluotes ir jų kvalifikavimą, yra nesuderinamas su non bis in idem principu įtvirtinta asmens teisių apsauga. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kaip atitikties tarp faktinių veikos aplinkybių ir baudžiamosios teisės normose įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo bei teisinio įtvirtinimo atitinkamame procesiniame dokumente procesas, priskirtas įgaliotam subjektui (ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, teismui). Todėl netinkamas faktinių veikos aplinkybių įvertinimas baudžiamojo įstatymo taikymo prasme (kaip ir netinkamas faktinių aplinkybių ištyrimas bei jų nustatymas, lėmęs netinkamą veikos kvalifikavimą) negali pateisinti naujo (pakartotinio) baudžiamojo persekiojimo dėl tos pačios nusikalstamos veikos (tų pačių teisiškai reikšmingų faktų).

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pranešti prokurorui apie S. N. veiksmuose galimai esančius paminėtos nusikalstamos veikos požymius, sudarė prielaidas non bis in idem principo pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria prokurorui pranešta, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, naikintina dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.

Dėl prokurorės prašymo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajam A. K. 140 Eur

17. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. iš S. N. priteista 225 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo tenkinti nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalį dėl pagrobtos valties „Kazanka“ ir priteisti nukentėjusiajam 140 Eur.

18. Vadovaujantis BPK normomis kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, taip pat kaip ir civiliniame procese, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Iš A. K. civilinio ieškinio turinio matyti, kad prašoma priteisti 140 eurų suma yra nukentėjusiojo įvertintos išlaidos dėl pagrobtos valties „Kazanka“ kylio remonto (120 eurų) ir sulaužyto suoliuko pakeitimo (20 eurų). Nuteistasis pirmosios instancijos teisme neigė sulaužęs valties suoliuką bei pažeidęs valties kylį. Pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė, kad šią valtį jis turi daugiau nei 20 metų, todėl akivaizdu, jog per tokį ilgą valties naudojimo terminą, galimi įvairūs jos nusidėvėjimo požymiai. Duomenų, kad nukentėjusiojo nurodyti valties sugadinimai buvo padaryti būtent vagystės metu byloje nėra. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių būtent tokį prašomos priteisti žalos dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas dėl 140 Eur nukentėjusiajam priteisimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui pranešta, kad S. N. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.