- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-232-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04618-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei S. L. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliantė (ieškovė) A. T. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama atnaujinti praleistą, įstatymų nustatytą terminą motinos J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: 1) gyvendama Ispanijoje nebuvo informuota apie motinos mirtį, 2) prieš motinos mirtį su ja santykiai buvo prasti ir tuo laikotarpiu jos nebendravo; 3) ji buvo nuteista Ispanijoje, todėl negalėjo grįžti į Lietuvą; 4) ji bendravo su atsakove, tačiau ši jų motinos mirties faktą nuslėpė ir viena priėmė visą, pagal įstatymą abiem priklausiusį, palikimą bei visą paveldėtą turtą pardavė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio netenkinti ir dėl nesąžiningo ieškinio pateikimo bei melagingų faktų nurodymo paskirti ieškovei baudą, pusė jos paskiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškovei nerūpėjo nei jų motina, nei ieškovės vaikai, kuriuos augino ir užaugino jų motina. Ieškovė gyvendama Lietuvoje, o nuo 2012 m. pradėjusi gyventi Ispanijoje, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Ieškovė kartais susisiekdavo su atsakove, bet su jų motina nebendravo. Kai šalių motina susirgo, ji kvietė ieškovę grįžti į Lietuvą, padėti slaugyti ir prižiūrėti motiną, tačiau ieškovė į Lietuvą negrįžo. Ieškovė žinojo, jog šalių motina gydoma ligoninėje ir ją ištiko koma. Motinos mirties dieną ji pranešė ieškovei apie mirtį, laidojimo laiką ir vietą. Ieškovė motinos mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) parašė T. T. žinutę, jog mirė jos motina. Ieškovė į laidotuves neatvyko, dėl motinos turto paveldėjimo, iki bylos iškėlimo, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė žinojo palikimo priėmimo tvarką ir laiką, tačiau nustatytu terminu nesikreipė dėl motinos turto ar turto dalies palikimo į notarą Lietuvoje ir / ar į konsulines tarnybas Ispanijoje.
3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas mirusiosios palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad ieškovė į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi 2024 m. liepos 16 d., praleidusi terminą palikimui priimti beveik trejus metus. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Nurodė, kad praktikoje pažymėta, jog gyvenimas kitoje valstybėje netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsultinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą. Kartu nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo paprastai atsižvelgiama į tai, kiek terminas yra praleistas, taip pat teismas turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
6. Teismas, remdamasis atsakovės, kuri yra ieškovės sesuo, paaiškinimais, pačios ieškovės rašyta žinute telefonu buvusio draugo motinai T. T., kuri taip pat davė parodymus teismo posėdyje apie tai, kad būtent ieškovė jai pranešė apie savo motinos mirtį, nustatė, kad ieškovė apie savo motinos mirtį sužinojo jos mirties dieną. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė ir apie galimybę paveldėti motinos turtą sužinojo jos mirties dieną – (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nenustatė realių kliūčių, sutrukdžiusių ieškovei priimti palikimą įstatyme nustatytu terminu. Teismas atmetė ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kaip nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2012 m. gyveno Ispanijoje, 2021 m. liepos 14 d. bei 2023 m. liepos 21 d. institucijoms deklaravo savo gyvenamąją vietą, o 2021 m. gruodžio 1 d. atvyko į teismą Ispanijoje vykdydama pareigą, nustatytą pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo, patvirtinti savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės laisvė nuo (duomenys neskelbtini) buvo suvaržyta, kad ji atlikinėjo realią bausmę ir negalėjo judėti bei išvykti iš Ispanijos. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama apie motinos mirtį bei po jos mirties likusį turtą, galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek asmeniškai, tiek ir įgaliodama kitą asmenį, į notarą, taip pat pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdama palikimą, taip pat pati ar per atstovą kreiptis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ar elektroniniu paštu. Sprendė, kad ieškovė po motinos mirties elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų motinos palikimui priimti, nors jokių objektyvių kliūčių ir suvaržymų nebuvo.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, jog ji nuo 2023 m. spalio 12 d. grįžusi į Lietuvą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovė kreipėsi tik 2024 m. sausio 25 d. Laikė, kad ieškovė, net grįžusi į Lietuvą, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, o į teismą su ieškiniu kreipėsi po devynių mėnesių po grįžimo į Lietuvą bei beveik trijų metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimo. Padarė išvadą, jog įstatyme nurodytas terminas palikimui priimti buvo praleistas gana ženkliai.
9. Teismas taip pat laikė, jog termino atnaujinimas pažeistų ir kitų asmenų teisėtus interesus. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, kad po ieškovės ir atsakovės motinos mirties palikimą priėmė atsakovė, kuri paveldėtą turtą jau pardavė.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jos valios priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia, todėl, nesant, teismo svarbiomis pripažintų, priežasčių dėl termino palikimui priimti praleidimo, ieškovės teisė į palikimą pasibaigė ir nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo, kodėl jos nuomone jos teisės pažeistos, todėl ieškovės veiksmai nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti ieškovei praleistą įstatymų nustatytą terminą J. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. priimdamas skundžiamą nutartį teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog nebuvo svarbių priežasčių atnaujinti ieškovei terminą palikimui priimti. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie motinos mirtį. Paskutinius metus ji su motina nebendravo, tačiau bendraudavo su seserimi (atsakove), kuri susirgus šalių motinai pareiškė, kad jei šalių motina mirs, ji ieškovei atsiųs pasirašyti advokato parengtus dokumentus dėl palikimo atsisakymo. Ieškovei pareiškus, kad palikimo neatsisakys, atsakovė užblokavo jos telefono numerį ir susisiekti su atsakove nebuvo galimybės;
12.2. byloje liudytoju apklaustas ieškovės sūnus L. K. parodė, kad jai (ieškovei) planuojant grįžti gyventi į Lietuvą iš Ispanijos, t. y. 2023 m. spalį, jis pasakė, jog motina yra mirusi, o jos butai parduoti. Išgirdusi apie motinos mirtį ji verkė;
12.3. atsakovė į bylą pateikė neva ieškovės T. T. per „Messenger“ programą rašytą žinutę, kad mirė jos motina, tačiau ieškovė jokios žinutės buvusio draugo motinai T. T. nerašė. Liudytoja T. T. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tokią žinutę ji gavo, tačiau ar ta žinutė buvo tikrai parašyta ieškovės, ar ją galėjo parašyti kažkas kitas, ji nežino. Iš į bylą pateiktos žinutės apskritai nesimato iš kokio asmens ir kokiu vardu registruotos paskyros siųsta žinutė. Be to neaišku, kodėl žinutė rašyta rusų kalba, nors ieškovė ir liudytoja T. T. kalba lietuviškai;
12.4. motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. Covid-19 karantino laikotarpiu. Karantinas buvo įvestas praktiškai visame pasaulyje, todėl net jei ieškovė ir būtų žinojusi apie motinos mirtį, ji nebūtų turėjusi galimybių laiku paduoti pareiškimo notarui. Tuo laikotarpiu apskritai buvo draudžiama išeiti iš namų, įstaigos dirbo tik nuotoliniu būdu. Ieškovė išsilavinimo neturi, daug metų Lietuvoje negyveno, gyveno sunkų gyvenimą. Ispanijoje turėjo teistumą – turėdavo nuolat registruotis, todėl net ir žinodama apie motinos mirtį tikrai nebūtų galėjusi žinoti ką daryti ir kur kreiptis, kad pasinaudodama diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, ar priimdama palikimą per atstovą, kreipdamasi į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu ar elektroniniu paštu, galėtų priimti palikimą;
12.5. kad galėtų išvykti iš šalies į motinos laidotuves, ar tvarkytis palikimo, ar apskritai karantino laikotarpiu išvykti iš namų į kitą miestą į konsulines ar diplomatines atstovybes (tiek dėl karantino, tiek dėl ieškovei taikytų apribojimų), ieškovė būtų turėjusi įrodyti giminystės ryšius, turėti savo gimimo ir motinos mirties liudijimus su vertimais į ispanų kalbą, o ji tokių dokumentų nebūtų galėjusi pateikti. Atsakovė jos kontaktus buvo užblokavusi, o kitų artimųjų ar draugų į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos neturėjo, kadangi Ispanijoje gyveno jau daug metų. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė sąmoningai nesikreipė per tris mėnesius dėl mirusios motinos palikimo priėmimo;
12.6. atsakovė paveldėtą turtą yra pardavusi, tačiau ieškovė galėtų pretenduoti į piniginę kompensaciją – dalį lėšų, gautų realizavus jai priklausančio turto dalį. Nors atsakovė nurodė neturinti pinigų po šalių motinos turto pardavimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė žinojo, kad pagal įstatymą jai priklauso tik ½ turto dalis, tačiau paveldėjusi du šalių motinai priklausiusius butus bei pinigines lėšas, skubėjo turtą realizuoti, kad ieškovei nieko neliktų. Jei J. T. būtų norėjusi turtą palikti tik vienai dukrai, ji būtų sudariusi testamentą, tačiau tokios valios neišreiškė. Atsakovė suprato, kad kartu su seserimi pagal įstatymą turi vienodas teises į palikimo dalis, tačiau visą turtą pasiėmė sau ir abu butus pardavė, taip elgdamasi nesąžiningai, todėl negalima jos interesų saugoti labiau nei ieškovės bei jos kreditorių;
12.7. neatnaujinus termino palikimui priimti yra pažeidžiami ir ieškovės kreditorių interesai.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
13.1. bylos nagrinėjimo metu nenuginčijamai buvo įrodyta faktinė aplinkybė, kad būtent ieškovė (duomenys neskelbtini) informavo liudytoją T. T. apie savo biologinės motinos mirtį. Ieškovė buvo užblokuota Messenger susirašinėjimo programoje po šalių motinos mirties, t. y. po to, kai atsakovė nusiuntė ieškovei informaciją apie motinos mirtį bei foto fiksacijas iš velionės laidojimo procesijos, todėl šis faktas neįrodo ieškovės teiginių, kad ieškovė nežinojo apie motinos mirtį net 2,5 metus. Klaidinantys ir ieškovės teiginiai apie tai, kad nežinoma kas parašė ieškovės vardu žinutę liudytojai T. T., kadangi apklausta liudytoja patvirtino, jog būtent iš šios paskyros ieškovė siųsdavo jai žinutes sveikindama įvairių švenčių proga. Be to, liudytoja T. T. parodė, kad tiek ji, tiek jos sūnus, su kuriuo ieškovė išvyko apie 2012 metais gyventi į Ispanijos Karalystę, yra rusakalbiai, t. y. tarp jų ir ieškovės bendravimas vyko rusų kalba, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovės rašytoje žinutėje gramatiškai taisyklingai parašyta rusų kalba, o ieškovės argumentai dėl žinutės kalbos yra visiškai nepagrįsti;
13.2. po motinos mirties dviejų metų laikotarpyje liudytojas L. K. (biologinis ieškovės sūnus) su ieškove nuotolinio ryšio priemonėmis komunikavo nuolatos ir sistemingai, todėl ieškovės teiginiai, kad ji tik 2023 metų spalio mėnesį sužinojo apie savo biologinės motinos mirtį iš savo sūnaus, laikytini nepagrįstais. Ieškovės teiginiai apie jos sūnui L. K. iš atsakovės suteiktą beprocentinę paskolą neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių;
13.3. nors atsakovė neturi pareigos pranešti kitiems paveldėtojams apie jų teisės realizavimą į palikimą, tačiau ieškovė gavo pranešimus būtent iš atsakovės ir tai yra byloje įrodyta;
13.4. byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovės judėjimo laisvė buvo suvaržyta dėl taikytos baudžiamosios atsakomybės. Be to, ieškovė klaidina teismą, nes dokumentų dublikatus, reikalingus paveldėjimo procedūroms vykdyti ir parvykimui į Lietuvą galima gauti konsulinėse įstaigose, o į notarus galima kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis, be to paveldėjimo teisę galima realizuoti per konsulines, diplomatines ir kitas įstaigas, taip pat pasitelkiant ir Ispanijos Karalystės tam tikras žinybines organizacijas - teikiančias nemokamą teisinę ir kitokią pagalbą nepasiturintiems asmenims ar rezidentams;
13.5. J. T. mirė staiga, todėl ieškovės teiginiai apie (ne)norėjimą palikti savo turtą nediskutuotini. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė visiškai nesidomėjo savo motinos sveikatos būkle, kai pastaroji buvo paguldyta į stacionarą. Ieškovė, žinodama apie motiną ištikusią komą, nesidomėjo jos būkle, nepasiūlė jokios pagalbos šalių motiną globojančiai atsakovei;
13.6. beveik visi ieškovės kreditoriai – jos nusikaltimų ir nusižengimų pasekmė, todėl šių kreditorių interesai neturi būti tenkinami su šiais kreditoriniais reikalavimais nesusijusio asmens sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nenustatęs, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, sprendė neatnaujinti praleisto termino palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
i) ieškovės ir atsakovės motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas valiai dėl palikimo priėmimo išreikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini).;
ii) ieškovė po motinos mirties per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą po motinos mirties per įstatyme nustatytą terminą priėmė atsakovė, kuri kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biurą ir notarė Vanda Kasiulynienė (duomenys neskelbtini). išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4287 į po J. T. mirties likusį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pinigines lėšas, esančias sąskaitose AB „Swedbank“;
iii) ieškovė nuo 2012 m. gyvena Ispanijoje, leidimą nuolat gyventi Ispanijoje turi nuo 2019 m. liepos 18 d. Byloje pateikti duomenys ((duomenys neskelbtini) savivaldybės Gyventojų registro pažyma) patvirtina, kad ieškovė 2021 m. liepos 14 d. ir 2023 m. liepos 21 d. savivaldybės institucijoms patvirtino apie savo gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovė, vykdydama (duomenys neskelbtini)pirmosios instancijos ir ikiteisminio tyrimo teismo Nr. 5 pareigą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo, 2021 m. gruodžio 1 d. patvirtino savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą Ispanijoje;
iv) ieškovė 2023 m. spalio 12 d. grįžo iš Ispanijos į Lietuvą. Ieškovė 2024 m. sausio 25 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovei buvo suteikta.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsakovės paaiškinimus, nustatė, kad ieškovė apie savo motinos mirtį sužinojo jos mirties dieną, laikė, kad ieškovė terminą palikimui priimti praleido ne dėl objektyvių, ne nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ir sprendė, jog nesant pripažintų svarbių termino praleidimo palikimui primti priežasčių, nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, įrodinėja, jog teismo išvados padarytos neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus tiek dėl sužinojimo apie motinos mirties dieną momento, tiek ir dėl priežasčių, nulėmusių praleistą terminą palikimui priimti.
19. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
21. Be to, terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, ir kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
23. Taigi, teismų praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra gana gausi ir išplėtota. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, remdamasis teismų praktikoje pateiktais aukščiau nurodytais išaiškinimais bei nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, vertino tiek aplinkybes, susijusias su sužinojimo apie palikimo atsiradimo momentą, tiek ir priežastis, nulėmusias praleistą terminą palikimui priimti ir sprendė, kad nustatyta aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po ieškovės ir atsakovės motinos mirties, priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
24. Nesutiktina su apeliante, jog apie motinos mirtį jai nebuvo žinoma. Nors apeliantė nurodo, kad paskutinius metus su motina nebendravo, o atsakovė (ieškovės sesuo) užblokavo jos numerį ir su atsakove nebuvo galimybės susisiekti, tai nepaneigia apylinkės teismo išvadų, jog vistik ieškovė apie savo motinos mirtį sužinojo dar mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę patvirtina pačios ieškovės siųsta žinutė liudytojai T. T. dar (duomenys neskelbtini)., informuojant apie tai, kad mirė motina, ši faktinė aplinkybė patvirtinta pačios liudytojos teismo posėdyje. Tai, kad žinutė siųsta rusų kalba, šios aplinkybės savaime nepaneigia, kadangi liudytoja teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė parašydavo retai jai žinutes iš šios paskyros, liudytoja ir jos sūnus, su kuriuo ieškovė anksčiau bendraudavo, yra rusakalbiai ir bendraudavo rusų kalba. Antra, byloje nėra ginčo, jog ieškovė bendraudavo, nors ir retai, su sūnumi, kuris apklaustas byloje kaip liudytojas parodė, jog ryšio priemonėmis su ieškove komunikuodavo kas 3-4 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina aplinkybė, jog liudytojas apie savo močiutės mirtį nepranešė ieškovei anksčiau, nei kaip nurodo, 2023 metais. Trečia, atsakovė atsiliepime nurodo, jog ir pati ieškovę per Messenger programą informavo apie motinos mirtį, o vėliau siuntė ir nuotraukas iš laidojimo procesijos. Taigi, tiek atsakovės paaiškinimai, tiek ir liudytojų parodymai, kurių nepaneigė apeliantė, patvirtina aplinkybę, jog apie motinos mirtį ji žinojo jau mirties dieną, o ne gerokai vėliau, kaip kad bando įrodyti apeliantė.
25. Tuo atveju, jeigu apeliantė ir būtų nesužinojusi apie savo motinos mirtį jos mirties dieną, tai savaime nelaikytina svarbiu kriterijumi palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Viena vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog byloje nesant ginčo apie tai, kad ieškovė, žinodama apie motinos sveikatos būklę, nesidomėjo jos sveikata, nesirūpino, nebendravo ir nesilankė, kas iš esmės vertinama nerūpestingu pačios apeliantės elgesiu. Kita vertus, net jei ieškovė ir nebūtų bendravusi su motina ar atsakove, ši aplinkybė pagal teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo laikyti ją svarbia sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Antai, kasacinio teismo praktikoje be kita ko pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys; pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomus argumentus, jog nebendravo su motina bei atsakove, ir dėl to nebuvo žinoma iki pat 2023 metų apie motinos mirtį, atmetė kaip nepagrįstus ir neturinčius reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą palikimui priimti.
26. Nesudaro pagrindo termino praleidimo objektyvia priežastimi pripažinti ir ieškovės nurodomą aplinkybę dėl jos gyvenamosios vietos Ispanijoje. Byloje nustatyti neginčijami duomenys, jog apeliantė iš tiesų gyvena Ispanijoje (gyvena nuo 2012 m., leidimas nuolat gyventi išduotas 2019 m. liepos 18 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad būtų suvaržyta apeliantės laisvė ir dėl taikomų suvaržymų apeliantė negalėjo išvykti iš Ispanijos. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teisme, nors pareiga paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas bei pagrįsti, jog ieškovė dėl atitinkamo suvaržymo negalėjo pradėti paveldėjimo procedūrai būtinų veiksmų, tenka būtent ieškovei (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra pagrindo nagrinėjamu atveju laikyti, jog dėl taikomų atitinkamų apribojimų apeliantė negalėjo išvykti iš Ispanijos.
27. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, remiamasi ir palikėjos mirties dieną buvusia Covid-19 pandemija, kuri, pasak apeliantės, taip pat apribojo galimybes išreikšti valią dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante. Pastebėtina, kad jei ir buvo atitinkami judėjimo suvaržymai dėl pandemijos, apeliantė tam tikrus veiksmus atlikti bei savo valią išreikšti dėl palikimo priėmimo galėjo ir pasinaudodama diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis. Nors apeliantė nurodo savo asmenines savybes – išsilavinimo stoką, sunkų gyvenimą, nežinojimą, kaip elgtis, tai nelaikytina objektyviai pateisinančiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Šie apeliantės argumentai pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė apskritai būtų dėjusi bent minimalias pastangas tam, kad išreikštų valią palikimui priimti (domėjusis, kreipusis į tam tikras institucijas ir pan.). Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, apeliantė į Lietuvą buvo grįžusi 2023 m. spalio 12 d., tačiau nepateikti jokie duomenys, kad net ir būdama Lietuvoje apeliantė siekė priimti palikimą po motinos mirties, o dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi dar praėjus trims mėnesiams (į teismą kreipėsi dar vėliau – praėjus devyniems mėnesiams nuo grįžimo į Lietuvą).
28. Apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė nedėjo aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą po motinos mirties, taip pat nenurodė ir objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių per įstatyme nustatytą terminą išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, juolab kad nenustatytos aplinkybės, apribojusios galimybes dalyvauti paveldėjimo procedūroje po motinos mirties (nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota laisvė, kad ieškovė dėl taikomų ribojimų negalėjo išvykti ar pasinaudoti konsulinių bei diplomatinių institucijų pagalba). Pagrįstai teismas nenustatė ir svarbių priežasčių, nulėmusių palikimo priėmimo termino praleidimą. Taigi, vertintina, kad ieškovės pasyvus ir nerūpestingas elgesys nulėmė pasekmes – pakankamai ilgą termino praleidimą palikimui priimti. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės elgesys šiuo atveju neatitinka individualių sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standarto, todėl pagrįstai ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti netenkino.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš šiuo aspektu įvertino termino palikimui priimti atnaujinimo galimybę, konstatavęs, jog turtas jau parduotas. Nors apeliantė siekia paneigti minėtą išvadą, tačiau jos argumentai teisinės reikšmės visų nustatytų byloje aplinkybių prasme neturi, o vertintini kaip siekis nepagrįstų argumentų pagrindu įgyti galimybę priimti palikimą po motinos mirties.
30. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
33. Atskirojo skundo netenkinus, atlygintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodė, kad patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantį advokato išrašytą 2024 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų kvitą.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (ieškovės) A. T. atskirojo skundo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovės S. L. naudai 100 Eur (vieną šimtą Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.