- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 2YT-274-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01208-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. K., N. V., V. J.
- Advokatai
- Donatas Petrauskas, Eglė Rybelienė
pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokatui Donatui Petrauskui, suinteresuotam asmeniui A. K. ir jos atstovei advokatei Eglei Rybelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., N. V., V. M., V. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. S. kreipėsi į teismą pateikdama patikslintą pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja G. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos I. J. mirties, faktiškai pradėdama valdyti šias paveldėtas nekilnojamojo turto objektų dalis: ¼ gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 4400-1940-5533; ¼ viralinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2516; ¼ ūkinio pastato, kurio unikalus numeris 4400-1944-2538; ¼ daržinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2566; ¼ tvarto, kurio unikalus numeris 4400-1944-2592; ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 4400-1944-2616 (4 t., b.l. 129-134).
Patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjos motina (palikėja) mirė 2008 m. gegužės 8 d., paskutinė palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja po motinos mirties pasiėmė visus motinos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas bei 2014 m. liepos 21 d. Latvijos Respublikos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, kas rodo, jog ji priėmė savo motinos palikimą Latvijos Respublikoje, faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi, pareiškėja laiku priėmė palikimą, kurį sudarė kilnojamas turtas, lėšos ir kitas palikėjos turtas, kuris buvo Latvijos Respublikoje. Po palikėjos mirties, pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjos kilnojamąjį turtą, esantį Latvijos Respublikoje. Pareiškėjos mamai I. J. mirties dieną nuosavybės teise taip pat priklausė nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo A. K. prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti (4 t., b. l. 142-147). Savo poziciją grindžia tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų, be pareiškėjos paaiškinimų, jog po savo motinos mirties ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėdama valdyti visus jos bute buvusius daiktus – baldus, buitinę techniką, papuošalus, 500 latų santaupas. Pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. įteiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių patvirtinimo, paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad po savo motinos mirties per tris mėnesius ji priėmė palikimą, pradėdama valdyti motinos daiktus. A. K. pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje G. S. nuolat keitė paaiškinimų turinį, nurodinėjo melagingas ir prieštaringas aplinkybes: 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ji teigė, kad Rygoje buvusį turtą paveldėjo pagal testamentą, taip pat teigė, kad per tris mėnesius po motinos mirties kreipėsi į advokatą, kad sudarė su juo sutartį, kurią turi namuose. Be to, ji nurodė, kad pasiėmė motinos daiktus, nes jos turtas buvo sudegęs, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaisras įvyko 2002 metais. Esant įrodymams, kad pareiškėja priėmė palikimą 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu notarui Latvijoje, ji savo teisę į po motinos mirties likusias kilnojamųjų daiktų dalis Lietuvoje galėtų realizuoti tik atnaujinus terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) , likusiu turtu nesirūpino ir pati mirusioji būdama gyva, kurį ji buvo paveldėjusi po savo tėvo A. M. mirties. Nepaisant to, kad I. J. buvo priėmusi palikimą, likusį po tėvo mirties, ji niekada šiuo turtu nesinaudojo ir jo faktiškai nevaldė. Byloje nekonkretizuota, kokius daiktus pareiškėja po motinos mirties priėmė. Taip pat pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. motinos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o jos brolio V. J. ir pareiškėjos dukters N. S. paaiškinimuose nurodoma, kad pareiškėja daiktus ir santaupas pasiėmė iš mamos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėja neįrodė, kad po motinos mirties per tris mėnesius ji faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios daiktus. Taip pat prašo nevertinti liudytojų rašytinių parodymų, kadangi juos surašė artimi pareiškėjai asmenys, be to, jų parodymai prieštaringi.
Suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką jam pranešta tinkamai. V. J. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo ir prašo tenkinti G. S. pareiškimą ir nustatyti juridinį faktą, jog jo sesuo G. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos I. J. mirties, faktiškai pradėdama valdyti turtą. Patvirtino, jog jo sesuo G. S. pareiškime nuosekliai ir išsamiai nurodė ir pagrindė visas faktines aplinkybes dėl mirusios motinos I. J. palikimo priėmimo. Pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo pradžios momento išreiškė norą priimti jų mamos palikimą, o jis su broliu A. J., kuris mirė dar 2013 m. spalio 2 d., dėl to neprieštaravo. Dar esant mamai gyvai jie buvo sutarę, jog po mamos mirties visas turtas atiteks seseriai G. S., tokia buvo ir mamos valia. Jis su broliu savo dalies atsisakė jos naudai (5 t., b.l. 3-5).
Teismo posėdžio metu ir atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuoti asmenys N. V. ir V. M. prašė nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos I. J. mirties, faktiškai pradėdama valdyti turtą. Suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos nurodytais teisiniais argumentais bei motyvais. Testatoriaus A. M. dukra I. J., kurios nuosavybės teisės į šį turtą atsirado 1992 m. liepos 31d., paveldėjo turtą. Paveldėjimo liudijimas buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjos motina – I. J. – tinkami priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdė jai priklausantį turtą iki jos pačios mirties. Pareiškėja laiku priėmė palikimą, kurį sudarė kilnojamasis turtas, lėšos ir kitas palikėjos turtas, kuris buvo Latvijos Respublikoje (5 t., b.l. 7-9).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. prašė teismo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. M. ir N. V. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Šioje byloje pareiškėja G. S. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos I. J. mirties, faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą: ¼ gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 4400-1940-5533; ¼ viralinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2516; ¼ ūkinio pastato, kurio unikalus numeris 4400-1944-2538; ¼ daržinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2566; ¼ tvarto, kurio unikalus numeris 4400-1944-2592; ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 4400-1944-2616.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos G. S. mama I. J. (E. J.) mirė (duomenys neskelbtini), Latvijoje (1 t., b. l. 16-17). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo taip pat Latvijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 19-22). 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini). lygiomis dalimis jo turtą paveldėjo J. M., I. J., E. B. ir A. M.. Paveldėtą turtą sudaro medinis gyvenamasis namas su priestatais, turintis 48,59 kv.m. bendro naudingo ploto, medinė viralinė, medinis ūkio pastatas, medinę daržinė, medinis tvartas ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b.l. 12). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimu patvirtina, kad A. M. palikimą priėmė jo dukra I. J. (1 t., b. l. 31). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. liepos 30 d. pažymos Nr. IG-152 matyti, kad pagal 1991 m. sausio 12 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą I. J. paveldėjusi turtą, savo vardu įregistravo po ¼ visų paveldėtų pastatų (1 t., b.l. 32). Pareiškėja G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. 2014 m. liepos 21 d. padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę po motinos I. J. mirties (1 t., b.l. 19-22, 31).
Kaip matyti iš faktinių duomenų, pareiškėja G. S. ir iki mirties palikėja I. J. (pareiškėjos motina) gyveno Latvijos Respublikoje. Mirties dieną palikėja turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą Lietuvos Respublikoje, todėl, prieš sprendžiant juridinio fakto nustatymo kausimą, visų pirma, pažymėtina, jog šioje byloje paveldėjimo klausimai turi būti sprendžiami analizuojant ir taikant tarpvalstybinę trišalę sutartį: Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Taip yra konstatavę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2017-01-17 nutartyje, kuria civilinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. (3 t., b.l. 130). Šios tarpvalstybinės sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Pagal CK 5.50 straipsnį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, konstatuotina, jog Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų.
Taigi, įvertinus anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti bet kokį mirusiojo turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali.
Pareiškėjos G. S. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jos motinos I. J. mirties pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, t.y. priėmė visus motinos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas, ir nebuvo išreiškusi jokios valios atsisakyti priimti motinos I. J. palikimo, patvirtino pareiškėja ne tik savo paaiškinimais, jog su mama iki jos mirties nuolat bendravo ir ja rūpinosi, nes jos gyveno tame pačiame mieste, o po mirties – kelių savaičių laikotarpyje pasiėmė visą jai priklausiusį turtą, tačiau ir brolis V. J.. Pastarasis raštiškame paaiškinime teismui, patvirtintame Latvijos Respublikos notaro, nurodė, jog praėjus keletui dienų po mamos mirties, jiems su broliu neprieštaraujant visus mamos daiktus ir santaupas iš mamos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė (paveldėjo) sesuo G. S.. Taip pat paaiškino, kad jis ir jo brolis A. J. atsisakė palikimo sesers naudai, todėl vienintelė E. J. (I. J.) turto paveldėtoja yra jo sesuo G. S. (4 t., b.l. 55-59). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir mirusio pareiškėjos brolio A. J. sutuoktinė S. J. (5 t., b.l. 81-82). Byloje yra taip pat pateikti notaro patvirtinti : liudytojo J. K. paliudijimai, kad G. S. po jos mamos mirties praėjus keletui savaičių jis padėjo visus E. J. priklausiusius baldus pervežti į G. S. namus ( 4 t., b.l. 60-61) bei pareiškėjos dukros N. Š. paliudijimai, kuri taip pat patvirtino, jog savo mamai po močiutės mirties praėjus keletui dienų padėjo į dėžes sukrauti ir išvežti visus močiutės daiktus, kuriuos parvežė į mamos namus (4 t., b.l. 63-65). Kad pareiškėja laiku priėmė palikimą patvirtino teisme ir tretieji asmenys N. V. bei V. M..
Byloje su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutinka suinteresuotas asmuo A. K. tvirtindama, kad vien pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. įteiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių patvirtinimo, paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad po savo motinos mirties per tris mėnesius ji priėmė palikimą. Pareiškėjos paaiškinimu, į Latvijos Respublikos notarą dėl paveldėjimo teisės įregistravimo ji kreipėsi, nes pagal suinteresuoto asmens A. K. pareiškimą buvo iškelta kita civilinė byla dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kurioje A. K. siekė įrodyti, kad jos motina po pareiškėjos motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama ginčo turtą valdyti. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios prieštarautų minėtiems pareiškėjos paaiškinimams, priešingai – visi byloje anksčiau aptarti duomenys tik patvirtina, jog po palikėjos I. J. mirties G. S., nepraleisdama 3 mėnesių termino jau buvo ne tik išreiškusi valią, tačiau ir priėmusi visą motinai priklausiusį kilnojamąjį turtą, turėdama brolių pritarimą, o jos kreipimasis į notarą yra tik tęstinis palikimo priėmimo veiksmas, siekiant apsaugoti jos, kaip palikimo priėmėjos, interesus.
Suinteresuotas asmuo A. K. teigia, jog pareiškėja nuolat keitė paaiškinimų turinį, nurodinėjo melagingas ir prieštaringas aplinkybes, kaip antai teigė, kad Rygoje buvusį turtą paveldėjo pagal testamentą, kad per tris mėnesius nuo motinos mirties kreipėsi į advokatą. Vertinant šiuos argumentus, teismas pažymi, jog vien tik pareiškėjos kreipimosi į teismą faktas (tai, kad buvo inicijuotas šios bylos nagrinėjimas) patvirtina, jog palikėja I. J. nebuvo tinkamai įforminusi savo paskutinės valios, t.y. nesudariusi testamento, dėl ko paveldėtojams kyla problemos, nes kitu atveju paveldėjimo santykiai būtų sprendžiami kitais būdais. Todėl bet kokios šalių interpretacijos apie teismui duotus paaiškinimus dėl testamento nėra reikšmingos. Pareiškėjos kreipimasis į advokatą taip pat teismui nesuteikia pagrindo šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių vertinti kitaip, nes kiekvienas asmuo turi teisę susidariusias situacijas spręsti teisiniu keliu, konsultuotis su profesionaliu teisininku. Be to, vertinant A. K. argumentus taip pat konstatuotina, jog dėl įvairių priežasčių mirusio asmens po mirties palikti kilnojamieji ir jam priklausę daiktai gali būti palikti ne tik jo deklaruotoje, tačiau ir kitoje gyvenamoje vietoje, o priežastys dėl kurių palikimas yra priimamas (kaip antai gaisras negalėjo būti priežastimi palikimui priimti, nes jis buvo įvykęs anksčiau), nustatant juridinį faktą, teisinės reikšmės neturi.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos I. J. mirties (duomenys neskelbtini)., jos dukra G. S. aiškiai išreiškė savo valią priimti ir priėmė mirusios motinos palikimą, nes po motinos mirties pasiėmė visus jos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas naudojosi, juos tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjus faktiškai valdyti kilnojamuosius daiktus, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Palikėjos I. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatymas numato imperatyviai, kad palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis negalima (CK5.50 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, jog buvo priimtas ne tik kilnojamas palikėjos turtas, tačiau ir mirusiajai I. J. priklausantis nekilnojamas turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.
Nors suinteresuotas asmuo A. K. ir prieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, anot jos neesant šį faktą patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad G. S. mirusios motinos I. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai valdyti jos kilnojamą turtą, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, taip pat priėmė Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, priklausantį mirusiajai I. J: ¼ gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 4400-1940-5533; ¼ viralinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2516; ¼ ūkinio pastato, kurio unikalus numeris 4400-1944-2538; ¼ daržinės, kurios unikalus numeris 4400-1944-2566; ¼ tvarto, kurio unikalus numeris 4400-1944-2592; ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 4400-1944-2616, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismui pareiškėjos G. S. atstovas advokatas Donatas Petrauskas (5 t., b.l. 70-71) ir suinteresuoto asmens A. K. atstovė advokatė Eglė Rybelienė (5 t., b.l. 115-116) pateikė prašymus priteisti teisinės pagalbos išlaidas.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Kadangi pareiškėjos G. S. pareiškimas tenkintas pilnai, o suinteresuotam asmeniui A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. K., kaip šioje civilinėje byloje dalyvaujančio asmens, turinčio priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, 800 Eur išlaidų atlyginimą, joms pagrįsti pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai (5 t., b.l. 72-76). Tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant šį bylą įvairių instancijų teismuose teisiniai argumentai buvo išsakyti teismų, dėl to bylos dokumentų paruošimas ir pasirengimas bylai pareiškėjai buvo paprastesnis, todėl prašomos priteisti išlaidos, patirtos dėl atstovavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme yra akivaizdžiai per didelės ir jos mažintinos perpus ir iš A. K. priteistinas 400 Eur išlaidų atlyginimas pareiškėjai.
Iš A. K. valstybei priteistinos 44,45 Eur pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalies, 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos G. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po motinos I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės į turtą įforminimui.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai G. S..
Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. K. 44,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo, įteikimo byloje išlaidų valstybei atlyginimą (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas-5660, paskirtis- išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.