- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2738-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12893-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir (ar) niekiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys N. M. G., R. Ž., P. T., N. T., L. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. 2022 m. birželio 7 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis;
1.2. taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumentus apie patirtų išlaidų faktą ir dydį ieškovė pateiks bylos nagrinėjimo metu).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-17542-1159/2022 (naujas Nr. e2-836-1159/2023) iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-7-432/2022 (naujas Nr. e2A-4-432/2023) (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37157-2017-2).
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. spalio 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, priimti ieškovės ieškinio dalyko patikslinimą ir nagrinėti civilinę bylą pagal šiuos patikslintus ieškinio reikalavimus:
3.1. pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp D. G. ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus m. valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis;
3.2. taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
3.3. suformuoti naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą) pagal 1985 metų inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį;
3.4. atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nutarė:
- apeliančių (ieškovių) N. M. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo patenkinti iš dalies;
- palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių N. M. G. ir D. G. reikalavimas panaikinti 2017 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124;
- pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių N. M. G. ir D. G. reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus;
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. ir D. G. 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo;
- priteisti ieškovėms N. M. G. ir D. G. iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas: iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) – po 72,12 Eur kiekvienai ieškovei ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – po 195 Eur kiekvienai ieškovei.
4.1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutarties 28 punkte nurodė, kad ieškovės 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisminės mediacijos metu VTPSI 2022 m. birželio 7 d. buvo gauti papildomi dokumentai dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos teisėtumo D. G. buvo surašytas VTPSI 2017 m. liepos 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr.(23.29)-PN-1124: VTPSI viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 10 d. potvarkis Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“, kuriuo nurodymas dėl ūkio pastato panaikintas. Taigi, ginčo dėl nurodymo dėl ūkio pastato neliko: VTPSI, ieškovėms pateikus papildomus dokumentus, pripažino, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai, dėl to VTPSI priėmė sprendimą panaikinti nurodymą dėl ūkio pastato.“ Taigi, nutartyje teismas ieškovių D. G. ir N. M. G. reikalavimą atmetė dėl to, kad VTPSI iki sprendimo įsiteisėjimo ieškovių reikalavimus patenkino.
4.2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
5. Trečiasis asmuo N. M. G. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama sustabdyti 2017 m. liepos 14 d. VTPSI priimtų privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131 vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1.Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinimo, jog ūkinis pastatas yra pastatytas teisėtai. Vilniaus apygardos teismui nutartimi įpareigojus NŽT Vilniaus miesto skyriui iš naujo išnagrinėti N. M. G. ir D. G. 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo (9 priedas) ir NŽT Vilniaus miesto skyriui tokį prašymą patenkinus, tvora ir krepšinio aikštelė, dėl kurių ir yra surašyti nurodymas dėl tvoros ir nurodymas dėl krepšinio aikštelės, automatiškai pateks į naujai formuojamą žemės sklypą;
5.2. šioje civilinėje byloje patenkinus ieškovės D. G. ieškinį ir VSTT nustačius, jog aktualus žemės sklypas privalo būti išimtas iš Pavilnių regioninio parko teritorijos, susidarys tokia situacija, kurioje du tariamai savavališkai pastatyti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė), dėl kurių VTPSI yra priėmusi nurodymus, formuojant naują žemės sklypą bei nustatant jo kadastrines ribas, į jo plotą privalės būti įtraukti ir minėti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė), dėl ko atsiras pagrindas prašyti atnaujinti civilinę bylą CPK 366 straipsnio pagrindu dalyje dėl nurodymo dėl tvoros ir nurodymo dėl krepšinio aikštelės ir prašyti panaikinti atitinkamus VTPSI privalomus nurodymus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius nurodymų dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo vykdymo, trečiasis asmuo patirs nepagrįstą 9 128,40 Eur žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo/išardymo, dėl kurios priteisimo turės inicijuoti dar vieną teisminį procesą. Todėl prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia išlaikyti status quo padėtį iki įsiteisėjusio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
5.3. visa susiklosčiusi situacija susidarė ne dėl ieškovės D. G. ir trečiojo asmens N. M. G., o dėl atitinkamų valstybės institucijų kaltės, kadangi jos netinkamai įformino/sudarė privatizavimo sandorį, kurį dabar ieškovė D. G. ir ginčija šioje civilinėje byloje. Tuo atveju, jeigu sandoris bus nuginčytas, visi ginčo objektai, t. y. ūkinis pastatas, priklausantis ieškovei D. G., krepšinio aikštelė ir tvora, priklausantys trečiajam asmeniui N. M. G., automatiškai pateks į naujai formuojamą žemės sklypą, todėl jų nugriovimo teisines pasekmes ir su jomis susijusias išlaidas privalės atlyginti valstybė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. M. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti 2017 m. liepos 14 d. VTPSI priimtų privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131 vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
7. Teismas nustatė, kad VTPSI priimtame privalomame nurodyme Nr. (23.29)-PN-1130) nurodyta, jog trečiasis asmuo N. M. G. privalo iki 2018 m. sausio 17 d. nugriauti metalinę tvorą, kurios aukštis yra 1,50 m (bendras ilgis 114 m), užfiksuotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-368 pridedamoje schemoje, pastatytą valstybinėje žemėje už Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją <...>. Nustatė, kad VTPSI priimtame privalomame nurodyme Nr. (23.29)-PN-1131) nurodyta iki 2018 m. sausio 17 d. nugriauti krepšinio aikštelę, grįstą trinkelėmis (viso – 23 kv. m. ploto), užfiksuotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-368 pridedamoje schemoje, pastatytą valstybinėje žemėje už N. M. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją <...>;
8. Teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu ir reikalavimais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįsti.
9. Teismo vertinimu nėra pagrįstų argumentų, kad galimai egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Teigdamas, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga teismas nustatė, kad šiuo metu galioja pareiga trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nugriauti tvorą ir krepšinio aikštelę. Pažymėjo, kad minėtos tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo pagrįstumo klausimą kasacine tvarka jau yra išsprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2021 m. kovo 25 d. nutarties Nr. e3K-3-65-684/2021 92, 93 punktuose konstatavo, kad byloje nebuvo įrodymų, jog ieškovė saugomoje teritorijoje esančią valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora ir krepšinio aikštelė, valdo ir ja naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat nėra duomenų, kad ir patys ginčo statiniai – krepšinio aikštelė ir tvora – būtų pastatyti teisėtai; vadinasi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad statyba statytojui nepriklausančioje valstybinėje žemėje yra neteisėta; dėl krepšinio aikštelės bei tvoros pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra teisėtos bei pagrįstos. Todėl vertino, kad atitinkamai taikant laikinąją apsaugos priemonę negali būti įteisinti bei apsaugoti neteisėtai pastatyti statiniai, tuo pačiu negali būti įsiterpiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Nr. e3K-3-65-684/2021 išspręstų klausimų vykdymą. Teismo vertinimu, prašoma paskirti laikinąja apsaugos priemone įsiterpus į kasacinės instancijos teismo galutinai išspręstų klausimų vykdymą, būtų nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 147 straipsnio 1 dalies, 144 straipsnio ir 145 straipsnio 1 dalių nuostatų, t. y. pritaikius trečiojo asmens prašomą laikinąją apsaugos priemonę, jos esmė neatitiktų teismų praktikos suformuotos sąlygos – laikinoji apsaugos priemonė nėra skirta kitų galimų teisminių ginčų išvengimui ar priemone paveikti kitą šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-1240-464/2021);
11. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad netgi ir patenkinus ieškinį, valstybė privalėtų perduoti žemę, kurioje yra tvora ir krepšinio aikštelė. Pažymėjo, kad trečiojo asmens teiginys, jog formuojant naują žemės sklypą bei nustatant jo kadastrines ribas į jo plotą privalės būti įtraukti ir minėti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė) nėra pagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais. Vien, tai, kad tokį sklypo formavimą įsivaizduoja trečiasis asmuo, nereiškia, kad jis taip ir bus formuojamas. Teismas rėmėsi viešai prieinamais internetiniame portale www.google.com duomenimis ir pažymėjo, kad ginčo tvora ir krepšinio aikštelė yra labai arti kelio, tačiau trečiasis asmuo nepateikė jokių objektyvių ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių argumentų, paaiškinimų, kad teisinis reguliavimus galėtų leisti suformuoti sklypą taip, kad jame būtų tvora ir krepšinio aikštelė net ir tuo atveju jei būtų pakeisti planavimo dokumentai.
12. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo neįrodė aplinkybės, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuo atveju, jei visgi trečiasis asmuo įsigytų nuosavybėn žemės sklypo dalį, kurioje yra tvora ir krepšinio aikštelė. Pažymėjo, kad krepšinio aikštelės ir tvoros atstatymas nebūtų labai sudėtingas, brangus ar neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. M. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti 2017 m. liepos 14 d. VTPSI priimtų privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131 vykdymą iki įsiteisėjusio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, kadangi ji patirs nepagrįstą žalą dėl tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo/išardymo, dėl kurios priteisimo turės inicijuoti papildomus teisminius procesus ir dėl kurių yra surašyti prašomų stabdyti nurodymų vykdymai. Prašymu siekiama išlaikyti status quo padėtį iki įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje priėmimo;
13.2. buvo kreiptasi į UAB „Absta“, vykdančią įvarius statybos darbus, dėl sąmatos pateikimo už darbus, kuriuos reiktų vykdyti pagal VTPSI nurodymus ir iš pateiktos sąmatos matyti, jog metalinės tvoros nugriovimo bei krepšinio aikštelės išardymo darbai trečiajam asmeniui kainuotų iš viso apie 9 128,40 Eur. Tokia suma, įvertinus trečiojo asmens pajamas, yra itin ženkli;
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. spalio 17 d. nutartimi įpareigojus NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti N. M. G. ir D. G. 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo ir NŽT Vilniaus miesto skyriui tokį prašymą patenkinus, tvora ir krepšinio aikštelė, dėl kurių ir yra surašyti nurodymai, pateks į naujai formuojamą žemės sklypą;
13.4. visa susiklosčiusi situacija susidarė ne dėl N. M. G. ir D. G., o dėl atitinkamų valstybės institucijų kaltės – dėl netinkamai įforminto/sudaryto privatizavimo sandorio, kuris ginčijamas civilinėje byloje. Sandorio nuginčijimo atveju visi ginčo objektai, t. y. ūkinis pastatas, priklausantis D. G., krepšinio aikštelė ir tvora, priklausantys N. M. G., pateks į naujai formuojamą žemės sklypą, todėl jų nugriovimo teisines pasekmes ir su jomis susijusias išlaidas privalės atlyginti valstybė;
13.5. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo visa apimtimi turės įvykdyti VTPSI nurodymus nugriaunant statinius ir patiriant su tuo susijusias išlaidas, kurios sudaro beveik 10 000 eurų. Ieškinio patenkinimo atveju bus suformuotas naujas žemės sklypas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, į kurį pateks nugriauti ginčo statiniai, o ieškovė ir trečiasis asmuo įgys teisę ir teisinį pagrindą reikalauti nuostolių iš valstybės atlyginimo ne tik dėl ydingai įforminto privatizavimo sandorio, tačiau taip pat ir dėl VTPSI privalomų nurodymų įvykdymo. Taigi, tokiu atveju ne tik antrą kartą nebus apsaugota konvencinė privati trečiojo asmens nuosavybė, tačiau taip pat bus patirti dėl valstybės institucijų (įskaitant ir teismus) netinkamo veikimo nuostoliai.
14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, jokio būsimo teismo sprendimo nebus, nes jis jau yra priimtas, t. y. skolininkės ieškinys dėl nurodymo dėl tvoros ir dėl nurodymo dėl krepšinio aikštelės panaikinimo yra atmestas, kaip nepagrįstas. Taigi nurodymas dėl tvoros ir nurodymas dėl krepšinio aikštelės įgijo vykdomųjų dokumentų galią, tačiau skolininkė geranoriškai jų nevykdo, reikšdama nepagrįstus skundus ir prašymus, o laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ilgą laiką išvengia bet kokių nurodymo dėl tvoros ir nurodymo dėl krepšinio aikštelės nevykdymo pasekmių taikymo. Todėl negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apsaugančios skolininkę nuo neigiamų pasekmių skolininkei pasirinkus elgesio būdą įvykdyti teisės aktų neleidžiamą statybą (tvora ir krepšinio aikštele užimta valstybinė žemė) ir net po kasacinio teismo nutarties priėmimo nevykdyti privalomųjų nurodymų;
14.2. skolininkė nepateikia ir neturi jokių įrodymų, patvirtinančių tvoros ir krepšinio aikštelės statybos teisėtumą, iš kurių būtų galima spręsti, kad tvora ir krepšinio aikštelė buvo pastatyti iki valstybinės žemės privatizavimo sandorių sudarymo ir dėl to šie statiniai neva „turės būti įtraukti į naujai formuojamo žemės sklypo ribas“, jei toks bus formuojamas;
14.3. CPK 145 straipsnio 1 dalis įtvirtina galimas taikytinas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ir teisėto pagrindo taikyti proceso teisės normose nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę ir tenkinti trečiojo asmens prašymą;
14.4. skolininkės siekis išvengti CPK 771 straipsnyje numatytos baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą negali būti vertinamas kaip faktinis ir juo labiau kaip teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir naikinti skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1364-861/2023 nurodė, kad apeliantė nepateikia įrodymų, patvirtinančių tvoros ir krepšinio aikštelės statybos teisėtumą, niekaip nepagrindžia teiginių, jog jie turės būti įtraukti į naujai formuojamo žemės sklypo ribas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tvoros, dėl kurios trečiajam asmeniui surašytas nurodymas dėl tvoros ir krepšinio aikštelės, dėl kurios surašytas nurodymas dėl krepšinio aikštelės statybos teisėtumą, atliktų statybos darbų laiką ir pan., iš kurių būtų galima spręsti, ar tvora ir krepšinio aikštelė buvo pastatyti iki valstybinės žemės privatizavimo sandorių sudarymo ir dėl ko šie statiniai turėtų būti įtraukti į naujai formuojamo žemės sklypo ribas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, buvimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas egzistuoja. Dėl šios sąlygos ginčo nėra, todėl šios sąlygos teisėtumas bei pagrįstumas nevertintinas, pasisakant tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą - kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo be kita ko taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
21. Sprendžiant, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus konkrečius ieškinio reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
22. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus m. valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. 1038 V pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis; 2) taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) suformuoti naują žemės sklypą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą) pagal 1985 metų inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį.
24. Tuo tarpu apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2017 m. liepos 14 d. VTPSI priimtų privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131, t. y. nugriauti tvorą ir krepšinio aikštelę, vykdymą iki įsiteisėjusio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-836-1159/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12893-2022-8).
25. Įvertinęs ieškinio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas laiko, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė sustabdyti privalomų nurodymų vykdymą neatitinka sąsajumo principo, taigi, nėra pagrindo ir laikyti, apeliantė pagrindė procesinio pobūdžio prašymą. Vertintina, kad galimas ieškovei palankus sprendimas nebūtų susijęs su trečiojo asmens atžvilgiu priimtų 2017 m. liepos 14 d. VTPSI privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 ir Nr. (23.29)-PN-1131, juolab kad šiuo aspektu priimti įsiteisėję teismų sprendimai (minėta aplinkybe rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas).
26. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų išvengimui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021).
27. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021. Teisėjų kolegija be kita ko pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog ieškovė saugomoje teritorijoje esančią valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora ir krepšinio aikštelė, valdo ir ja naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, nėra duomenų, kad ir patys ginčo statiniai – krepšinio aikštelė ir tvora – būtų pastatyti teisėtai. Kasacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog statyba statytojui nepriklausančioje valstybinėje žemėje yra neteisėta (92-93 punktai). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant laikinąją apsaugos priemonę negali būti įteisinti bei apsaugoti neteisėtai pastatyti statiniai, kurių neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
28. Be to, net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo įgytų teises į neteisėtais statiniais užstatytą žemę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo neįrodė, kad ieškinio patenkinimo atveju, valstybė privalėtų perduoti žemę, kurioje yra tvora ir krepšinio aikštelė. Apeliantės argumentai, kad ji tvoros ir krepšinio aikštelės nugriovimo/išardymo atveju patirs žalą, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, paneigiant įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo institutą. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog trečiojo asmens teiginys, kad formuojant naują žemės sklypą bei nustatant jo kadastrines ribas, į jo plotą privalės būti įtraukti ir minėti statiniai (tvora ir krepšinio aikštelė) nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, trečiasis asmuo neturi įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog tvora ir krepšinio aikštelė buvo pastatyti teisėtai iki žemės sklypo įsigijimo sandorių sudarymo.
29. Remiantis išdėstytu laikytina, kad apeliantė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, o šią aplinkybę teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jog trečiojo asmens argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių nesutikimo su pirmosios instancijos nutartimi teisinių argumentų atskirajame skunde trečiasis asmuo nenurodė, o tik iš esmės atkartojo prašymo argumentus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo jau reiškė iš esmės analogiškų argumentų pagrindu prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taip pat nebuvo tenkintos nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos.
30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą.
31. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis trečiojo asmens (apeliantės) atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (trečiojo asmens) N. M. G. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.