Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių klausimų, tretysis asmuo Šilutės kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. J. (ikisantuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas D. J., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi.

Kaip matyti iš 2024-07-25 Pažymos dėl privalomosios mediacijos atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių vyko privalomoji mediacija, kurios metu taikos sutarties sudaryti nepavyko.

Byloje pateiktose išankstinėse sąskaitose (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), PVM sąskaitoje faktūroje (Serija KLKL Nr. (duomenys neskelbtini)), išankstiniame apmokėjimo dokumente (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos mokėtinos sumos už paslaugas (paieškas) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, Gyventojų registre, už pažymas, duomenų teikimą bei persiuntimo paslaugas iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovės bei atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka nuo 2022 m. kovo-balandžio mėn. yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškinio turinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, todėl ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „J.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.118, 3.127 straipsniai). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalinimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl bendro turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 g. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto verčių nėra.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2022 m. kovo-balandžio mėn., todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki 2022 m. kovo-balandžio mėn. Vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis.

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, 2024-06-12 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei V. J. ir atsakovui D. J., o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012-10-19 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso V. J.

Ieškovė prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 17 681,61 Eur kompensaciją už iš ieškovės atsakovui priteistą nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad ji gyvena ir planuoja ateityje gyventi (duomenys neskelbtini), todėl minėtas turtas jai nėra reikalingas. Tuo tarpu atsakovas su savo šeima ir sugyventine gyvena gyvenamajame name, naudojasi aktyviai kitu nekilnojamuoju turtu.

VĮ Registrų centro pažymose apie vidutines rinkos vertes (vertinimo data 2024-01-01) nurodyta, kad daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 940 Eur, daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 71 900 Eur, daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 6 100 Eur, daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 840 Eur.

Ieškovė, vadovaudamasi VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės išrašais (vertinimo data 2025-01-01), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 6 130 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 75 900 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 950 Eur; garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 2 060 Eur; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 750 Eur. Ieškovė visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą vertina 86 790 Eur. Kaip jau minėta, atsakovas ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto verčių neginčijo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto įsigijimui 2016-09-07 šalys su Šilutės kredito unija sudarė Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalims buvo suteikta 56 000 Eur dydžio paskola. Pagal šalių 2016-08-04 pasirašytą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-07 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą sutartį pasirašė V. J.

Iš 2025-01-28 Šilutės kredito unijos pateiktų duomenų (sąskaitos išrašų) apie V. J. ir D. J. kredito likučio dengimą matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2025-01-23 kreditas buvo mokamas. 2023-09-13 Šilutės kredito unijos Pažymoje apie D. J. ir V. J. kredito likutį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Šilutės kredito unijoje 2023-09-12 pagal 2016-09-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito likutis 42 155,06 Eur. Šilutės kredito unijos 2024-06-10 Pažymoje apie kredito likutį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2024-06-10 šalių būsto kredito Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 40 482,75 Eur. Pagal 2025-01-28 Šilutės kredito unijos pateiktą informaciją, paskolos (kredito) likutis yra 38 718,07 Eur.

Dėl nekilnojamojo turto priteisimo atsakovui tarp šalių ginčo nėra. Pirmojo teismo posėdžio metu atsakovas su ieškovės prašomo priteisti dydžio kompensacija nesutiko. Sutiko ieškovei sumokėti 11 000 Eur dydžio kompensaciją. Tačiau antrojo teismo posėdžio metu atsakovas prašomos priteisti kompensacijos neginčijo. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nekilnojamuoju turtu naudojasi jo (duomenys neskelbtini).

Pagal teismų praktiką, dalintino nekilnojamojo turto, už kurį nėra išmokėtas kreditas, vertė skaičiuotina iš turto rinkos vertės atėmus likusią išmokėti kredito sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-608/2013; 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-556-580/2017). Šiuo atveju iš nekilnojamojo turto vertės 86 790 Eur atėmus likusią nesumokėtą 38 718,07 Eur kredito sumą pagal 2016-09-07 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį, gaunama, jog kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto dalis sudaro 24 035,96 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo (jo (duomenys neskelbtini)) sumokėtas kredito įmokas bei palūkanas, ieškovei priteistinos kompensacijos suma sudarytų 17 681,61 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog ieškovei prašant, o atsakovui sutinkant, būtų teisinga ir protinga nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant 17 681,61 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Iš 2023-09-27 ir 2024-06-25 VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad V. J. vardu įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių nėra. 2023-09-27 pažymoje nurodyta, kad D. J. vardu įregistruotos, registruotos ir nuosavybės teise deklaruotos dvi kelių transporto priemonės, t. y. keleiviniai automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš 2024-06-25 pažymos, D. J. vardu liko įregistruota viena kelių transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtoje pažymoje D. J. nurodytas tik kaip minėtos transporto priemonės valdytojas, o ne kaip savininkas. Be kita ko, nurodyta, kad registracijos dokumento data – 2023-08-21, t. y. kai šalys jau nebegyveno kartu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis turtas nedalintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur kompensaciją, atsakovui 2023-11-08 pardavus santuokoje įgytą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikta 2023-11-08 tarp D. J. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2023-11-08 D. J. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos duomenimis, 2023-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino minėtos transporto priemonės įgijimo deklaraciją, o D. J. – perleidimo deklaraciją.

Atsakovas, teisme duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad minėtą automobilį pardavė už 2 000 Eur, o gauti pinigai buvo panaudoti namo šildymo ir elektros skoloms apmokėti. Tuo metu su ieškove jau gyveno atskirai.

Taigi, nesant tarp šalių ginčo dėl minėto automobilio pardavimo ir sumos (2 000 Eur), už kurią jis buvo parduotas, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir po santuokos nutraukimo ieškovei iš atsakovo priteistina ½ gautos sumos, t. y. 1 000 Eur kompensacija už atsakovo 2023-11-08 parduotą santuokoje įgytą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį priteistina galutinė 18 681,61 Eur (17 681,61 Eur už nekilnojamąjį turtą ir 1 000 Eur už parduotą transporto priemonę) dydžio piniginė kompensacija.

Dėl prievolių pasidalinimo po santuokos nutraukimo

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir, kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Kaip jau minėta, šalys, būdamos santuokoje, 2016-09-07 sudarė Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Šilutės kredito unija 56 000 Eur sumai, paskolos grąžinimo data 2036-08-18. Pagal 2025-01-28 Šilutės kredito unijos pateiktą informaciją, paskolos (kredito) likutis yra 38 718,07 Eur.

Ieškovė prašo nustatyti prievolės vykdymo tvarką, pagal kurią atsakovas asmeniškai moka kreditą Šilutės kredito unijai pagal Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio. Nurodė, kad be kredito įstaigos sutikimo, teismo sprendimu nėra galimybės modifikuoti Būsto paskolos (kreditavimo) sutarties. Taip pat nurodė, kad atsakovas nors ir turi sugyventinę, kuri galėtų pakeisti kreditavimo sutartyje ieškovę, bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą nesutinka. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, nesutiko būti solidariai su ieškove atsakingas už kredito grąžinimą.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad atsakovui natūra priteistinas nekilnojamasis turtas, kuriuo yra užtikrinta 2016-09-07 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su Šilutės kredito unija, pripažintina, kad ieškovė su atsakovu yra solidarūs skolininkai pagal minėtą paskolos (kredito) sutartį ir nustatytina, kad nuo šio sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos kredito įmokas ir kitus mokėjimus pagal 2016-09-07 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokės atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro už ieškinį sumokėtas 583 Eur žyminis mokestis, 2 280 Eur išlaidos, sumokėtos už teisines paslaugas bei 7,85 Eur už VĮ „Regitra“ duomenis, iš viso 2 870,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 2 870,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė mokėti 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 Eur) valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. J. palikti jos santuokinę pavardę – „J.“.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą taip, tai yra po santuokos nutraukimo atsakovui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: 6 130 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trisdešimt eurų) vertės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 75 900 Eur (septyniasdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų eurų) vertės gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 950 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų) vertės ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2 060 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt eurų) vertės garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) vertės; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovo D. J. galutinę 18 681,61 Eur (aštuoniolikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 61 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti, kad ieškovė V. J. su atsakovu D. J. yra solidarūs skolininkai pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad nuo šio sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos kredito įmokas ir kitus mokėjimus pagal 2016-09-07 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokės atsakovas D. J.

Priteisti iš atsakovo D. J. ieškovei V. J. 2 870,85 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo D. J. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.