Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-556-580/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-06
Bylos Nr.: 2A-556-580/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: G. Š.
Ieškovas: R. Š.
Trečiasis asmuo: AB „DNB bankas“, T. Š., R. S.

Kategorijos

3.1.5Laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-556-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03849-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.5; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. (R. Š.) ieškinį atsakovei G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys AB „DNB bankas“, T. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės G. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „DNB bankas“, R. S., T. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Š. prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp G. Š. ir R. Š., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75; nustatyti nepilnamečių vaikų A. Š. ir D. Š. (D. Š.) gyvenamąją vietą su motina G. Š.; priteisti iš ieškovo R. Š. nepilnamečiams vaikams A. Š. ir D. Š. išlaikymą kiekvienam vaikui po 87,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti R. Š. nuosavybės teise turtą: 1) 0,0645 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „N.“, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 2) 3,90 ha žemės sklypą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) nebaigtą statyti sodo namą, esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini); priteisti G. Š. asmeninės nuosavybės teise turtą: 1) 2,35 ha žemės sklypą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 2) 1,30 ha žemės sklypą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) 0,75 ha žemės sklypą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 5) automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB DnB Nord bankui ir atsakovei G. Š. sutikus, pakeisti 2005 m. gruodžio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 6092-05IV sąlygas, nustatant, kad atsakovė G. Š. įsipareigoja gražinti visą kredito pagal Kreditavimo sutartį likutį; kreditoriui AB DnB Nord bankui ar atsakovei G. Š. nesutikus pakeisti 2005 m. gruodžio 21 d. Kreditavimo sutarties Nr. 6092-05IV, nustatyti, kad: 1) R. Š. ir G. Š. kreditoriui atsako solidariai, 2) G. Š. įsipareigoja viena dengti kredito įmokas, 3) G. Š. netinkamai vykdant iš Kreditavimo sutarties Nr. 6092-05IV kylančius įsipareigojimus ir R. Š., kaip solidariajam skolininkui, įvykdžius iš Kreditavimo sutarties kylančius įsipareigojimus, G. Š. įsipareigoja grąžinti visas R. Š. kreditoriui sumokėta sumas su 0,05 dydžio palūkanomis, skaičiuojamomis už kiekvieną dieną nuo R. Š. bankui sumokėtos sumos; priteisti R. Š. iš G. Š. 8 850,06 Eur kompensaciją; R. Š. ir G. Š. 11 864,28 Eur skolą kreditoriui T. Š. palikti solidaria; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog santuoka yra formali. Atsakovės pastangomis ieškovo atžvilgiu pradėtas nepagrįstas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio ieškovas neteko darbo ir yra bedarbis. Ieškovo pajamos mažos, vaikų išlaikymui gali skirti 175 Eur, kiekvienam vaikui po 87,5 Eur. Ieškovas įsipareigoja padidinti išlaikymo dydį, jei gaus didesnes pajamas. Ieškovas nori maksimaliai bendrauti su vaikais.

Santuokos metu sudaryta Kreditavimo sutartis su AB Nord/LB Lietuva banku dėl 58 054,33 Eur paskolos buto pirkimui. Butas nuosavybės teise atitektų atsakovei, paskola grąžinta 35,95 proc. Ieškovui turi būti priteista būsto kredito 8 850,06 Eur kompensacija. Sutuoktiniai turi kreditorių T. Š., kuriai šalys lieka solidariai atsakingos.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog atsakovė smurtavo prieš jį, vaikus ir jo tėvus. Žemės sklypą padovanojo tėvai. Namą statė pats, padėdavo draugai. Butas įgytas iš banko paskolos, namas buvo statomas iš draugų ir tėvų paskolintų pinigų.

Atsakovė G. Š. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, jog G. Š. priteistinos 2/3 dalys, o R. Š. – 1/3 dalis; priteisti atsakovei natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisiant iš atsakovės ieškovui 3 814,84 Eur kompensaciją už 1/3 buto dalį; priteisti R. Š. natūra 1/3 dalį, o G. Š. – 2/3 dalis 0,0645 ha žemės sklypo, ir jame esančio nebaigto statyti sodo namo, esančio sodų bendrijoje „N.“, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); priteisti R. Š. automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš R. Š. G. Š. naudai 483,00 Eur kompensaciją už 2/3 automobilio dalis; priteisti iš R. Š. G. Š. naudai 3 500 Eur neturtinę žalą; nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š. ir dukters A. Š. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; priteisti iš R. Š. nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą ieškovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – 3,90 ha žemės sklypu, esančiu Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), padengiant 3 099,00 Eur įsiskolinimą, o likusį 3 410,34 Eur įsiskolinimą priteisti pinigais; nepilnamečių vaikų turtą tvarkys bei prižiūrės uzufrukto teise iki jų pilnametystės motina G. Š.; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; nustatyti, jog sutuoktinių G. Š. ir R. Š. prievolės kreditoriams R. S. ir AB DNB bankui yra solidarios bei po santuokos nutraukimo šalys kreditorinius įsipareigojimus vykdys solidariai; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „Š.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog santuokoje gyveno 11 metų, tačiau 2012 m. nieko nepaaiškinęs ieškovas išsikraustė iš bendrų namų, vaikai liko gyventi su ja. Santuoka iširo dėl ieškovo neprognozuojamo elgesio, neištikimybės. Tai sąlygojo dvasinį smurtą, sukėlusį atsakovei neigiamus išgyvenimus. Vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia po 500 Eur. Palikęs šeimą, atsakovas netinkamai išlaikė vaikus, todėl turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas pinigais bei nekilnojamuoju turtu. Kartu pažymėjo, jog atsakovei sunku vienai auginti vaikus, todėl vaikams turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovo įsiskolinimas vaikams nuo 2012-11-30 iki 2014-07-30 yra 34 520 Lt. Atsakovė atsisakė nuo reikalavimo padalinti 0,0645 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti sodo namą, esantį sodų bendrijoje „N.“, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams, proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Panaikino R. Š. ir G. Š. (ikisantuokinė pavardė S.), 2001 m. liepos 20 d. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. 75) (AA Nr. 388019). Po santuokos įrašo panaikinimo paliko santuokinę pavardę Š. Atmetė G. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisė G. Š. asmenine nuosavybe 38,56 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Priteisė iš G. Š. R. Š. 14 871,31 Eur kompensaciją už paskolos įmokas buto kreditui padengti.

Priteisė R. Š. asmenine nuosavybe nebaigtą statyti sodo namą, esantį sodų bendrijoje „N.“, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini). Priteisė iš R. Š. G. Š. naudai 5 548,35 Eur kompensaciją už R. Š. atitenkantį nebaigtos statybos sodo namą.

Priteisė R. Š. asmenine nuosavybe transporto priemonę "Subaru Legacy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš R. Š. G. Š. 362 Eur kompensaciją už R. Š. atitenkančią transporto priemonę.

Nustatė, kad R. Š. ir G. Š. lieka solidariai atsakingi bankui pagal 2005-12-21 Kreditavimo sutartį Nr. 6092-05IV. Nustatė, kad G. Š. įpareigojama mokėti kredito likutį bankui.

Priteisė T. Š. 4 720,81 Eur skolą solidariai iš R. Š. ir G. Š.. Kitoje dalyje T. Š. reikalavimus atmetė. Netenkino R. S. reikalavimo dėl skolos priteisimo.

Nustatė nepilnamečių vaikų D. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą su motina. Priteisė iš R. Š. nepilnamečiams vaikams D. Š. ir A. Š. išlaikymą po 125 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Netenkino reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – 3,90 ha žemės sklypu, esančiu Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 3 410,34 Eur pinigų suma.

Nustatė R. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos), paimdamas vaikus penktadienį iš mokymosi įstaigos ar iš jų gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

2) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), paimdamas vaikus po vaikų pamokų ar lankomų būrelių arba iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

3) tėvas turi teisę bendrauti pusę savo atostogų (jei jos imamos vasaros laikotarpiu) ir pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Apie numatomų atostogų su vaikais laiką, šalys sprendžia abipusiu sutarimu. Tėvas išreiškia pasiūlymą bendrauti su vaikais atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, vaikų motiną informuodamas elektroniniu laišku ar kitomis abiem šalims priimtinomis priemonėmis iki numatomų atostogų;

4) tėvas turi teisę bendrauti per Katalikiškas šventes – poriniais metais – šv. Velykų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.). Neporiniais metais – šv. Velykų antrąją dieną, šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų Metų pirmą dieną (sausio 1 d.);

5) tėvas turi teisę bendrauti per R. Š. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį, D. Š. ir A. Š. gimimo dieną.

Teismas padarė išvadą, jog nėra įrodymų, kad ieškovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir vaikais, naudojo smurtą, vartojo alkoholį, elgėsi priešingai šeimos ir sutuoktinės interesams bei buvo neištikimas sutuoktinei. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-06-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys kartu negyvena nuo 2012 m. gruodžio mėn.

Šalys santuoką sudarė Trakų stačiatikių parapijoje ir įregistravo Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, todėl bažnytinė santuoka gali būti panaikinta taikant kanonų teisę, o teismas tik panaikina Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus įrašą apie santuoką.

Šalies argumentai

Ieškovas ir atsakovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisti atsakovei natūra, ieškovui išmokant kompensaciją pinigais. Butas yra vieno kambario, 38,56 kv. m, buto neįmanoma atidalyti, kartu gyventi negali. Bute gyvena G. Š. su vaikais, kuri neturi kito buto, todėl butas natūra priteistas G. Š.. Buto pirkimui su DNB banku sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 6092-05IV, pagal kurią nuo 2005-12-21 iki 2014-03-06 sumokėta 31 595,32 Eur įmokų. Iki ieškinį pateikiant teismui, šalys sumokėjo 29 742,62 Eur kreditą. Ieškovui priteisė pusę įmokėtos sumos – 14 871,31 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad sutuoktinių įgyti žemės sklypai yra registruoti asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas 3,90 ha, esantis Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. Š. nuosavybė. Neįrodyta, jog buvo sudarytas susitarimas grąžinti žemės sklypą dovanotojui, nenuginčyta dovanojimo sutartis, nesikreipta dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypai, įregistruoti asmenine ieškovo ar atsakovės nuosavybe yra jų asmeninis nekilnojamasis turtas, todėl santuokos nutraukimo metu nedalintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė nebaigto statyti namo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta vidutinė rinkos vertė 17 087,58 Eur. Namas statomas R. Š. priklausančiame žemės sklype. Ieškovas prašė nebaigtą statyti sodo namą priteisti jam. Nurodė, jog namą statė savo jėgomis, su tėvu, todėl namo vertė turi būti paskaičiuojama pagal namo statybai skirtų medžiagų kainą, kuri ekspertų nurodoma 5 383,39 Eur. Namo statybai nesamdytos statybos firmos, todėl nustatydamas nebaigto statyti namo vertę, teismas atėmė sąmatos 1 ir 2 punkte nurodytą darbo užmokestį, sutiko su defektų ištaisymo sąmata ir vertino, kad nebaigto statyti namo vertė lygi 11 096,69 Eur. Kadangi nebaigtas statyti sodo namas yra ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimame žemės sklype, namas priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant pusę namo vertės, 5 548,35 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Automobilis "Subaru Legacy", atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevairuoja automobilio, priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant 362 Eur kompensaciją.

Pagal Kreditavimo sutartį Nr. 6092-05IV kredito likutis (37 067,18 Eur) paliktas solidaria skola. Įvertinus tai, jog butas priteistas atsakovei natūra, G. Š. moka kredito likutį.

T. Š. reikalavimas dėl 11 864,28 Eur skolos priteisimo tenkintas iš dalies. Teismas solidariai iš R. Š. ir G. Š. priteisė 4 720,81 Eur skolą. T. Š. nurodė, jog, gyvendama Vokietijoje, paskolino 2 350 Eur ir apmokėjo ieškovo ir atsakovės skolą J. K. (J. K.). Sąskaitos faktūros apie blokelių pirkimą (2 296,18 + 2 806,87), pinigų pervedimas (4 200+3 000+4 000), T. Š. skolos grąžinimo rašteliai patvirtina, kad ji grąžino J. K. 16 300 Lt. 2 350 Eur pervedimas sūnaus šeimos poreikiams nepatvirtintas bylos dokumentais. 13 780 Lt, T. Š. teigimu, pervesti automobilio pirkimui pripažinti dovana sūnui.

Trečiojo asmens R. S. reikalavimas priteisti iš sutuoktinių po 1 013,50 Eur atmestas. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, jog G. jam grąžino pinigus, todėl pusę sumos ieškovas turi grąžinti G. Teismas nenustatė, kad tarp sutuoktinių ir R. S. sudaryta paskola, skola trečiajam asmeniui grąžinta. Skola grąžinta G. Š. motinos M. S. pinigais, todėl trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės. M. S. reikalavimo nepateikė.

Byloje nustatyta, jog šalys yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nesant ginčo tarp šalių, ir įvertinus, kad vaikai gyvena kartu su motina, jiems sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Vaikai mokosi Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje, D. Š. nuo 2012-09-15 lankė dziudo treniruotes, apie kitus lankomus būrelius duomenų nepateikta. Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – 0,0645 ha žemės sklypą, Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini); 3,90 ha žemės sklypą, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi 0,75 ha žemės sklypą, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 2,35 ha žemės sklypą, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Ieškinio padavimo metu ieškovas R. Š. ėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Darbo užmokestis buvo apie 3 000 Lt, už karines misijas mokėta papildomai. 2013-09-04 įsakymu Nr. P-912 R. Š. atleistas iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono aprūpinimo kuopos Aprūpinimo būrio ABC apsaugos skyriaus vado pareigų ir 2013-10-01 registruotas darbo biržoje. Ieškovas dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB Press EU, darbo užmokestis 325 Eur. R. Š. mokosi K. M. profesinio mokymo centre pagal paramediko mokymo programą, šiuo metu negauna pajamų.

G. Š. nuo 2015-10-26 vykdo individualią veiklą, nuo 2015-10-28 dirba UAB „Vilnius Town Group“, gauna vidutinį darbo užmokestį 600 Eur, pajamų iš individualios veiklos nenurodė. Šalių pajamos nepakankamos, kad vaikų išlaikymui būtų skiriama po 250 Eur, todėl iš ieškovo priteistas išlaikymas po 125 Eur kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog ieškovas nuo 2012-11-30 turėjo skirti 17 260 Lt x 2 vaikų išlaikymui, o skyrė tik 12 044,55 Lt, įsiskolinimą sudaro 22 475,45 Lt (6 509,34 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, ieškinys teismui pateiktas po mėnesio šalims pradėjus gyventi atskirai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laikė, jog atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą vežti vaikus į mokyklą pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniai bei parvežti vaikus iš mokyklos antradieniais ir ketvirtadieniais, yra nepagrįstas, nes ieškovas mokosi Kaune, vaikai naudojasi visuomeniniu transportu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė G. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos priešieskinį tenkinti, o R. Š. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pabrėžė, kad ieškovas nevykdė sutuoktinio pareigų, negerbė sutuoktinės, vaikų, buvo neištikimas. Teismas netyrė ieškovo elektroninių laiškų kitai moteriai, nesirėmė atsakovės motinos M. S. ir atsakovės brolio R. S. paaiškinimais. Dėl ieškovo elgesio jai kilo ir ateityje liks nepasitikėjimas vyrais, baimė kurti naujus santykius, nesaugumo jausmas, pažeminimas bei kiti dvasiniai išgyvenimai. Ikiteisminės institucijos nutarime aprašytas konfliktas patvirtina, jog ieškovas elgėsi agresyviai, sukėlė konfliktą, pakėlė prieš ją koją. Padarytus sužalojimus patvirtina 2013-02-18 specialisto išvada Nr. G 589/13(01). Iširusi šeima yra didelė skriauda ne tik atsakovei, bet ir vaikams. Vaikai sunkiai pakėlė skyrybas, tai atsiliepė jų mokslams, dvasinei savijautai, santykiams su aplinkiniais. Grįžęs iš misijos Afganistane ieškovas tą pačią naktį susirinko daiktus bei vaikų akivaizdoje pareiškė, jog skiriasi. Ieškovas būdavo agresyvus, prieš beveik keturis metus išėjo iš šeimos, ja nesirūpino, buvo nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo.

Prašė orientaciniu vaikų išlaikymo kriterijumi pripažinti minimalią mėnesinę algą ir nustatyti išlaikymą ne mažiau kaip po 175 Eur. Nors ieškovas yra bedarbis, tačiau turi nekilnojamojo turto, jam nenustatytas neįgalumas. Ieškovas akcentavo, jog jis šiuo metu negali dirbti, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, tačiau ieškovas neįvertino, jog yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas.

Ieškovas nuo 2012-11-30 iki 2014-07-30 vaikų išlaikymui skyrė 12 044,55 Lt, nors kiekvienam vaikui iš kiekvieno tėvo skirtina 250 Eur, už 20 mėnesių ieškovas turėjo skirti 34 520 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas nepateikė paskaitų grafiko, kitų įrodymų, susijusių su jo užimtumu, todėl nustatant bendravimo tvarką šios aplinkybės negalima vertinti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo neįpareigojo bendrauti su vaikais, o tik nustatė galimybę. Galimybe ieškovas nesinaudojo. Apeliantė prašė įpareigoti R. Š. maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su tuo, kad teismas nenukrypo nuo sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principo, neatsižvelgė į vaikų, kurie lieka gyventi su motina, interesus, neįvertino, kad vaikai su motina gyvena vieno kambario bute, ji viena įpareigota išmokėti kreditą AB DNB bankui ir grąžinti ieškovui jau sumokėtos kredito sumos dalį.

Pažymėjo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai yra sutuoktiniai, o ne bankas. Nei ieškovas, nei atsakovė reikalavimų dėl turto padalinimo, priteisiant vienam iš sutuoktinių pusę padengto kredito sumos, nereiškė. AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl įkeisto turto padalinimo priešieškinyje nurodytu būdu, šį turtą priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Nuo 2005-12-21 iki 2013-02-01 tariamai sumokėta 29 742,62 Eur suma nėra tiksli. 2006-01-20 buvo gauta 5 805,43 Eur valstybės parama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Sumokėta kredito suma mažintina nuo 29 742,62 Eur iki 23 937,19 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Negrąžinto kredito sumą priešieškinio padavimo dieną sudarė 35 763,57 Eur, dalintino turto vertė 49 235,40 Eur, dalintina suma 13 471,83 Eur. Priešieškinyje nurodyta 3 814,84 Eur kompensacijos už 1/3 buto dalį suma yra pagrįsta. Teismas, priteisdamas ieškovo naudai 14 871,31 Eur kompensaciją nevertino, ar atsakovė, būdama dviejų nepilnamečių vaikų vieniša mama, turinti kreditorinius įsipareigojimus, prievolę išlaikyti būstą ir vaikus, yra finansiškai pajėgi ją išmokėti.

Atsakovės 33 851,28 Eur skoliniai įsipareigoiimai AB DNB bankui ir ieškovui priteista 14 871,31 Eur suma, faktiškai lygi buto vertei (49 235,40 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė siekė, jog nebaigtas statyti sodo namas būtų priteistas jai, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir tai būtų galimybė nuvežti juos į gamtą. Vieno kambario bute, kuriame net virtuvė sujungta su kambariu, G. Š. gyvena su skirtingos lyties vaikais, jiems labai trūksta erdvės. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sumažino šio nekilnojamojo turto vertę, taip mažindamas ir priteistiną kompensaciją. Teismas neatkreipė dėmesio, kad G. Š. taip pat dirbo statant namą. Kritiškai vertintina Statybos defektų nustatymo ir kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 150522, kurios pagrindu teismas sumažino nebaigto statyti statinio vertę 4 047,45 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, dėl kieno kaltės šie defektai padaryti.

Tarp T. Š. ir sutuoktinių nebuvo sudaryta rašytinės formos paskolos sutartis. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. G. Š. apie jokius įsipareigojimus T. Š. nežinojo iki ieškovo motina neįstojo į bylą su kreditoriaus, reikalavimais. Tariamo įsiskolinimo aplinkybės buvo tiriamos ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, galimai formaliai sudarytais atsakovei nežinomais paskolos rašteliais, liudytojo gero ieškovo draugo J. K. parodymais, nors remtis liudytojų parodymais neleistina. T. Š., kaip ir atsakovės tėvai, padėjo finansiškai, neatlygintinai teikdama sūnaus šeimai paramą.

Šalies argumentai

Ieškovas R. Š. prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad apeliantė teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovas iš misijos Afganistane grįžo 2012-11-23. Ieškovui grįžus, paaiškėjo, kad atsakovė išmetė jo itin brangintą nuo mažens rinktą įvairių ženkliukų, monetų bei pašto ženklų kolekciją ir iššvaistė dalį misijos metu uždirbtų pinigų (2 749,57 Eur). Ieškovui esant misijoje, ji nė karto nesumokėjo už komunalinius mokesčius, įsiskolino 600 Lt trečiojo asmens R. S. sugyventinei. Išėjęs iš šeimos gyvenamosios vietos, ieškovas pastoviai remdavo apeliantę bei teikdavo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Liudytoja L. L. nurodė, kad smurto tarp šalių nebuvo, ieškovas nesmurtavo prieš vaikus.

Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog tai yra paprastas bendravimas darbiniais klausimais, elektroninių laiškų priedai susiję su ieškovo buvusiu darbu kariuomenėje. Tai nepatvirtina fakto, kad ieškovas buvo neištikimas.

2013-02-17 įvykis buvo praėjus beveik trims mėnesiams, kuomet sutuoktiniai nebegyveno kartu. Situaciją išprovokavo atsakovės veiksmai. Dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas neteko darbo. Jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad gynėsi nuo atsakovės smurto. Ieškovas pateikė garso įrašų stenogramas, iš kurių matyti, kad atsakovė fiziškai smurtaudavo prieš nepilnamečius vaikus. Atsakovė prieš dukterį naudojo psichologinį smurtą grasindama įvairiausiomis bausmėmis, uždraudimu lankyti būrelius ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovė nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos ir nesugebėjo paaiškinti kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala.

Atsakovė neteikė įrodymų, kokia pinigų suma yra reikalinga nepilnamečių vaikų išlaikymui. Poreikių lentelė neparemta rašytiniais įrodymais, vaikai sveiki, poreikių neturi, įrodymų apie vaikų lankomus būrelius nepateikta. Apeliantė, duodama paaiškinimus teismo posėdžių metu, buvo nurodžiusi, kad 2015 m. liepos mėnesį abiejų nepilnamečių vaikų Lietuvoje nebuvo.

Taikos sutartimi atsakovė siūlė nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą išlaikymą. 2014-11-30 buvo reikalinga 1 600 Lt (463 Eur) suma, o priešieškinyje atsakovė tvirtina, kad būtina 1 000 Eur. Ieškovas stengėsi susirasti darbą, dirbo UAB „Ekskomisarų biure“ bei UAB „Press EU“, buvo išvykęs į Angliją, pradėjo mokytis.

Ieškovas reguliariai teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, jam išsikraustant buvo sutarta, jog ieškovas kiekvieną mėnesį perveda po 780 Lt (500 Lt mokėjimo paskirtis nurodoma „vaikams“, 280 Lt „būsto paskola ir kt. paslaugos“). Ieškovas nupirkdavo vaikams įvairių daiktų, drabužių. Ši situacija apeliantę pilnai tenkino.

Ieškovas mokosi Kaune, todėl negali kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Apeliantės siūloma bendravimo tvarka nepagrįsta, skirta ne tenkinti nepilnamečių vaikų interesus, o apsunkinti ieškovą, sudaryti jam kliūčių sėkmingai baigti mokslus. Ieškovas reguliariai bendrauja su nepilnamečiais vaikais.

Vien tai, kad su atsakove liko vaikai, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovas apeliantei siūlė įvairius turto pasidalinimo būdus, tačiau apeliantė visus ieškovo siūlymus atmetė.

Apeliantė nepripažįsta fakto, kad T. Š. skolino pinigus, tačiau pripažįsta, kad trečiasis asmuo dovanojo ieškovui 11 864,28 Eur. Vadinasi sutinka, kad tai yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Neabejotinai nustatytas faktas, jog ši pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (sodo namo statybos, būsto kredito dengimas, automobilio įsigijimas). Vienam sutuoktiniui panaudojus asmenines lėšas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę įpareigojama nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovui didesnią dalytino turto dalį.

Sutiko su teismo sprendimo dalimi dėl kredito įmokų padalinimo. Kol turėjo gerai apmokamą darbą ieškovas dengė būsto kredito įmokas. 29 742,62 Eur dalintina suma neatitinka faktinės situacijos, ieškovas yra sumokėjęs daugiau ir dalintina suma yra 31 595,32 Eur.

Apeliantė niekada neminėjo, dėl kokių priežasčių pageidauja nebaigto statyti sodo namo. Atsakovės motina gyvena Baltarusijos Respublikoje esančioje sodyboje, ten vaikai praleidžia vasaros atostogas. Atsakovė siekia prisiteisti nebaigto statyti sodo namo konstrukciją, kuri yra ant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kas sąlygotų tolimesnius konfliktus tarp šalių. Namo statyba nebaigta, neaišku, iš kokių pajamų ketinama baigti statyti sodo namą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo dėl defektų, neteikė įrodymų dėl turto vertės. Apeliantė pripažino, kad J. K. pirko statybines medžiagas sodo namo statybai.

Atsakovė neįrodė, kad šeimą neatlygintinai finansiškai rėmė atsakovės tėvai. Apeliantės tėvai neturėjo finansinių galimybių remti ieškovo ir apeliantės šeimą. Jos motina nurodė, kad gaunamos pajamos buvo itin nedidelės. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas dėl to, jog ieškovas padėjo sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo.

R. S. išsigalvojo faktines aplinkybes apie neva buvusius susitarimus tarp jo ir sutuoktinių. Paaiškinimai vienas kitam prieštaravo, byloje nėra jokių įrodymų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo T. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti bei atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes, atitinkamai naujai įvertinant faktines aplinkybes ir pakeičiant, jei yra pagrindai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą.

Teigė, jog atsakovė meluoja nurodydama, kad ji niekada nesiskolino iš pinigų ir nieko nežino apie jai ir R. Š. paskolintas pinigų sumas. Dėl sveikatos negalavimų T. Š. negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir paneigti G. Š. melą, Dirbdama Vokietijoje sutuoktinių buvo paprašyta paskolinti pinigų, kadangi jie susidūrė su sunkumais dengdami kreditą. G. Š. tėvai neturėjo pinigų. Iš Vokietijos siuntė pinigines perlaidas, mokėjimo paskirtį nurodydavo „kredit bezahlung”, kas išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „kredito išmoka“. Šiuos pinigus sutuoktiniai panaudojo būsto kreditui dengti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė prašymą priteisti iš sutuoktinių 13 780 Lt automobiliui įsigyti. Tam, kad šeima įsigytų transporto priemonę, 2008-05-28 gavo paskolą, už kurią laidavo R. Š.. 2008-06-03 pavedimu 13 780 Lt pervedė sūnui, kuris įsigijo automobilį „Subaru Legacy“. G. Š. tvirtino, kad šią sumą padovanojo sūnui, tačiau G. Š. šį turtą įtraukė į dalintino sutuoktinio turto masę. T. Š. padengė sutuoktinių skolą A. krikštatėviui. Ši faktą J. K. patvirtino teisme. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad G. Š. priešieškinyje nurodė, kad T. Š. 40 965,00 Lt neskolino, o dovanojo savo sūnui R. Š..

Atsiliepimas

AB DNB bankas atsiliepimu prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečioje knygoje ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais reikalinga įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Atsakovės šioje civilinėje byloje įrodinėjamos aplinkybės atitiko prezumpciją nustatančius faktus. Atsakovė teigė, jog santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo jai neištikimas, išsikraustė iš bendrų namų ir naudojo smurtą. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog teismas, spręsdamas, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepakankamai ištyrė konkrečius bylos faktus. Atsakovė pažymi, jog teismas nevertino elektroninių laiškų tarp R. Š. ir kitos moters, neatsižvelgė į atsakovės motinos M. S. ir brolio R. S. paaiškinimus.

2015-02-27 Faktinių aplinkybių konstatvimo protokolu Nr. FA-0008-15-1502 (t. 4, b. l. 1-92) antstolis I. G. yra užfiksavęs G. Š. elektroniniame pašte gautus elektroninius laiškus. Ieškovas neginčijo, jog šie elektroniniai laiškai yra jo, tačiau laiškus laikė normaliu darbiniu bendravimu.

Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra gautas iš nežinomo asmens, atsakovė negali nurodyti, kas galėjo susirašinėti su jos sutuoktiniu. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog elektroniniai laiškai galėjo būti rašomi 2012 m. – 2013 m. pradžioje. Pastebėtina, jog ne visuose laiškuose nurodoma jų siuntimo data, todėl spręsti dėl galimo susirašinėjimo periodo negalima. Nepaisant to, kad ieškovas yra pripažinęs faktą dėl elektroninių laiškų siuntimo, atsižvelgiant į didelę laiškų apimtį, šis pripažinimas negali būti laikomas pakankamu tam, kad elektroniniai laiškai galėtų būti teisminiame procese vertinami kaip įrodymai, analizuojamas jų turinys ir laiškuose ieškoma galimų ieškovo neištikimybės įrodymų. Procesiniuose dokumentuose atsakovė pati nėra iškėlusi jokios įtikėtinos versijos dėl laiškų kilmės bei šių laiškų traktuotės. Teismui nepateikti duomenys dėl šių laiškų autorystės, gavimo šaltinio, todėl laikoma, jog įrodymas gautas pažeidžiant įrodymų rinkimo tvarką ir negali būti pripažįstamas įrodinėjimo priemone.

Žemesnės instancijos teismas

Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra kitų ieškovo neištikimybės įrodymų, todėl elektroninio susirašinėjimo nėra pagrindo vertinti. Palikęs šeimą ieškovas nepradėjo gyventi su kita moterimi, jis išsikraustė gyventi pas tėvus, jis neturi ne santuokoje gimusių vaikų. Atsakovės artimų giminaičių motinos M. S. ir brolio R. S. paaiškinimai šioje byloje turi būti vertinami atsižvelgiant į jų ryšius su atsakove.

Kartu pažymėtina ir tai, jog galimu laiškų rašymo laikotarpiu ieškovas atliko karinę tarnybą Afganistane, kas esmingai trukdytų sutuoktinio fizinei neištikimybei. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės Ulonų bataliono 2014-02-25 pažymoje dėl tarnybos (t. 2, b. l. 39) nurodyta, jog ieškovas nuo 2012-05-03 iki 2012-11-30 dalyvavo tarptautinėje operacijoje A. I. Respublikoje. Šalys kartu negyvena daugiau nei ketverius metus, todėl per šį laiką galimos santuokinės neištikimybės faktai turėjo galutinai paaiškėti.

Smurto naudojimą atsakovė grindžia buvusiu ikiteisminiu tyrimu. Iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-06-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2013-02-17 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu abu sutuoktiniai sudavė vienas kitam. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos pateiktu konflikto vertinimu, kaip šeimyninių nesutarimų sprendimu naudojant smurtą, negalimu naudoti žiauraus ieškovo elgesio patvirtinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, išėjęs iš bendrų šeimos namų toliau rėmė šeimą, mokėjo išlaikymą vaikams bei kredito įmokas už butą. Kaltės dėl santuokos nutraukimo prozumpcijai dėl šeimos palikimo patvirtinti reikalinga nustatyti du faktus, kad sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau nei metus visiškai ja nesirūpino. Byloje nėra ginčijama, jog R. Š. išsikraustė iš šeimos namų, tačiau nėra nustatyta aplinkybė, jog jis po išsikėlimo visiškai nesirūpino šeima.

Ieškinys byloje paduotas 2013-02-01, priešieškinis paduotas 2013 metų rugsėjo mėn. Taikyti laikąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą atsakovė paprašė tik 2014-07-10 prašymu (t. 2, b. l. 130). Šiame prašyme atsakovė nurodė, jog R. Š. moka 500 Lt išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir šio išlaikymo dydžio nepakanka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas ir iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kiekvienam vaikui.

Daroma išvada, jog atsakovė tinkamai neįrodė nei vienos iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų prezumpcijų. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Iš bylos duomenų matyti, jog šalių santykiai buvo konfliktiški, vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-06-20 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išsamiai ištirtos vieno šalių konflikto aplinkybės. Matyti, jog abu sutuoktiniai vienas prieš kitą nevengė smurtauti ir vienas su kitu netinkamai elgtis. Atsakovė savo elgesį aiškina atsaku į netinkamą ieškovo elgesį, tačiau bet koks smurtinis elgesys, net, kai jis susijęs su kitos pusės veiksmais, nėra leistinas ir pateisinamas. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl jo ieškinyje nurodytos atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtinančios aplinkybės apeliaciniame procese nevertinamos.

Daroma išvada, jog atsakovė neįrodė prezumpciją sudarančių ir kaltę dėl santuokos nutraukimo pagrindžiančių aplinkybių, todėl keisti teismo sprendimą dėl kalto iš santuokos nutraukimą asmens nustatymo nėra pagrindo.

Neturtinė žala priteisiama iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio (CK 3.70 staripsnio 2 dalis). Nuostatos dėl neturtinės žalos atlyginimo netaikomos, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekilo, tačiau šalys nesutarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Ieškovas prašė priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams A. Š. ir D. Š. išlaikymą kiekvienam vaikui po 87,5 Eur, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 125 Eur išlaikymo dydį ir prašė priteisti 250 Eur išlaikymo dydį, bent jau atsižvelgti į tai, kad išlaikymas, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį, negali būti mažesnis nei 175 Eur.

Apeliaciniu skundu nebuvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl šalių gaunamų pajamų, todėl jomis remiamasi apeliaciniame procese. Vertindamas R. Š. pajamas pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu negavo pajamų, nes mokėsi K. M. profesinio mokymo centre pagal paramediko mokymo programą. Apeliacinio proceso eigoje kitų dokumentų negauta. R. Š. yra sveikas ir darbingas žmogus, auginantis nepilnamečius vaikus, todėl, veikdamas atsakingai, jis turi užtikrinti pajamų vaikų išlaikymui gavimą. Ieškovo turimos gauti pajamos nustatytinos pagal jo anksčiau gautą darbo užmokestį. Atlikdamas tarnybą Lietuvos kariuomenėje R. Š. gaudavo apie 870 Eur (3 000 Lt) darbo užmokestį. Nutraukus tarnybos santykius su Lietuvos katriuomene R. Š. nuo 2013-09-24 iki 2014-02-05 ir nuo 2014-07-07 iki 2014-08-21 buvo registruotas darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmokas 650 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 162-163). Vėliau ieškovas dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB Press EU. Pagal 2014-02-10 Darbo sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“ ieškovas gavo minimalų darbo užmokestį (t. 2, b. l. 23-24). Pagal 2015-07-28 Darbo sutartį su UAB Press EU gavo 325 Eur darbo užmokestį (t. 4, b. l. 155157). K. M. profesinio mokymo centro 2014-10-10 pažyma Nr. MPR-778 (t. 3, b. l. 110) patvirtina, jog R. Š. mokosi dieniniame skyriuje paramediko formaliojo mokymo programoje, programą turi baigti 2016-06-30. Atsakovė nuo 2015-10-28 dirba UAB „Vilnius Town Group“, gauna vidutinį darbo užmokestį 600 Eur.

Atsakovės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad, nors ir būdamas bedarbis, ieškovas turi nekilnojamojo turto – 3,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo atsakovės motina, bei 0,0645 ha žemės sklypą sodų bendrijoje „N.“. Nustatant ieškovo galimybes teikti išlaikymą turi būti vertinama bendra išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis, taip pat ir turimas nekilnojamasis turtas (CK CK 3.192 2, 3 dalys). Išlaikymo teikimo paskirtis yra vaikų kasdieninių poreikių užtikrinimas, dėl ko priteisiant išlaikymą teikiamas prioritetas periodinių išmokų mokėjimui. Nekilnojamojo turto turėjimas, jeigu nėra galimybių gauti pajamų iš jo naudojimo, savaime nepadidina asmens galimybės mokėti didesnį periodinį išlaikymą, todėl gali būti traktuojamas tik kaip galimybė gauti papildomų lėšų, kai susiduriama su sunkumais mokėti periodines išmokas. Ieškovo turimas turtas neturi didelės vertės, sodo sklype pradėtas statyti namas, ieškovas gyvenamojo ploto neturi. 3,90 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis (t. 1, b. l. 15) sudaro 10 700 Lt. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl gali būti naudojamas ar nuomojamas žemės ūkio veiklai vykdyti, vertintina, jog naudodamasis žemės sklypu ieškovas gali gauti papildomų pajamų.

Atsakovės 2015-01-19 priešiekinyje pateikti vaikų poreikius pagrindžiantys skaičiavimai, kuriais atsakovė įrodinėja, jog vaikų išlaikymui reikia po 500 Eur prieštarauja atsakovės prieš porą mėnesių teismui 2014-10-31 pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktų argumentų. Minimame atsiliepime atsakovė įrodinėja, jog 400 Lt laikinas išlaikymas atitinka vaikų interesus ir poreikius. Tai leidžia manyti, jog atsakovė nėra sąžiningai, darydama nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą.

Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2015-04-24 papildomos išvados (t. 4, b. l. 99) matyti, jog vaikai yra sveiki, mokosi, lanko būrelius, specialiųjų poreikių neturi. Šalių gaunamos pajamos patvirtina, jog vaikų išlaikymui negali būti išleidžiama 500 Eur per mėnesį, kadangi šalys turi mokėti kredito įmokas, komunalinius mokesčius, išlaikyti patys save. Atsakovė neįrodė, jog kiekvienam vaikui reikalingas 500 Eur per mėnesį išlaikymas.

Minimalios mėnesinės algos kriterijus gali būti laikomas tik orientaciniu. Kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į tėvų galimybes ir vaikų poreikius. Paskutiniu metu ieškovas gavo minimalų darbo užmokestį, duomenų, kad jis neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties byloje nesurinkta. Apeliacinio proceso metu ieškovas yra baigęs paramediko mokymosi kursą, tačiau nėra duomenų, ar jis dirba pagal specialybę. Ieškovo pajamos skaičiuotinos vertinant bylos nagrinėjimo metu buvusią jo turtinę padėtį bei turimas gauti pajamas nustatant pagal paskutiniu metu prieš pradedant mokytis K. M. profesinio mokymo centre gautą darbo užmokestį bei atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos pakėlimą. Daroma išvada, kad pagal gautinas pajamas ieškovas nėra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą nei priteistas teismo sprendimu. Nustačius išlaikymo kiekvienam vaikui dydį, lygų pusei minimalios mėnesinės algos, ieškovui apskritai neliktų pinigų pragyvenimui.

Pasikeitus turtinei padėčiai ieškovas sutinka mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Atsakovė, žinodama, jog ieškovo pajamos yra didesnės nei minimali mėnesinė alga, kuo remiamasi šiame teismo procese, gali kreiptis dėl periodinio išlaikymo dydžio pakėlimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškiniu keltą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, remdamasis tuo, kad mokėjimo nurodymuose (t. 2, b. l. 164-168) patvirtinta, jog ieškovas geranoriškai teikė išlaikymą vaikams, bei tuo, kad byloje buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Prieškinyje atsakovė nurodė, jog ieškovas nuo 2012-11-30 iki 2014-07-30 turėjo skirti 17 260 Lt x 2 vaikų išlaikymui, o skyrė tik 12 044,55 Lt, įsiskolinimą sudaro 22 475,45 Lt (6 509,34 Eur). Atsakovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti 3,90 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), padengiant 3 099,00 Eur įsiskolinimą, o likusį 3 410,34 Eur įsiskolinimą priteisti pinigine išraiška.

Bylos eigoje atsakovė neginčijo, kad nuo pat šeimos namų palikimo dienos ieškovas geranoriškai teikė išlaikymą vaikams. Išlaikymo teikimo faktą patvirtina AB SEB banko mokėjimo nurodymai (t. 2, b. l. 164-184), kuriuose nurodyta, jog mokama po 500 Lt, mokėjimo paskirtis vaikams. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovė teigė, jog ieškovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas. Skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą atsakovė rėmėsi 250 Eur išlaikymo dydžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2014-07-30 išleido po 250 Eur per mėnesį. Teikdama priešieškinį atsakovė vieno vaiko poreikius įvertino apie 290 Eur (996,30 Lt ir 1 005,30 Lt) suma. Pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną išlaikymą, atsakovė prašė nustatyti 500 Lt išlaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutartimi iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur). Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neskundė, prašymo padidinti laikiną išlaikymą teismui nereiškė. Jau buvo minėta, kad 2014-10-31 procesiniame dokumente (t. 3, b. l. 1-2) atsakovė įrodinėjo, jog 400 Lt išlaikymo suma atitinka vaikų interesus. Proceso eigoje atsakovė nurodė ženkliai mažesnes nei vaikų išlaikymui reikalingas išlaidas, pagal kurias ieškovo teikiamo išlaikymo vaikams dalis negali sudaryti 250 Eur.

Atsakovės skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas rodo, jog ji prašo teismo pripažinti, kad nuo 2012-11-30 iki 2014-07-30 vaikų poreikiai sudarė po 250 Eur kiekvienam vaikui, o nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nutarties dėl laikino išlaikymo priėmimo sumažėjo iki 115,85 Eur. Toks išlaikymo skaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, esminis poreikių sumažėjimas niekuo nepatvirtintas.

Išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti už praėjusį laiką, todėl asmuo turi pateikti ne abstrakčius skaičiavimus, o dokumentus, kurie rodytų, jog išlaikymo išlaidos buvo patirtos. Išlaikymo įsiskolinimas nėra neturtinės žalos nepilnamečiams vaikams už nepakankamą išlaikymą atlyginimas. Nustatant periodinio išlaikymo dydį ateičiai vaikų poreikius patvirtinančiose lentelėse yra pagrįsta vaikų poreikius vertinti abstrakčiau, kadangi pagal šiuos skaičiavimus daroma reikiamo išlaikymo prognozė ateičiai. Tuo atveju, kai išlaidos išlaikymui jau yra patirtos, turi būti pateikiami išlaidas patvirtinantys ar jas pagrindžiantys dokumentai – parduotuvių, vaistinių kvitai, sutartys dėl būrelių lankymo ir panašūs dokumentai. Teikdama priešieškinį atsakovė nurodė, jog jos pajamos sudaro apie 1 000 Lt. Gaudama tokias pajamas ieškovė negalėjo vaikų išlaikymui skirti po 1 000 Lt ir daugiau, net įvertinus ieškovo geranoriškai vaikų išlaikymui pervedamas lėšas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo 2014-04-25 akte (t. 2, b. l. 199) nustatyta, jog vaikai prižiūrėti tinkamai, joms sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Tai patvirtina, jog vaikai buvo išlaikomi pakankamai gerai, tėvo teiktas išlaikymas buvo pakankamas vaikų poreikių tenkinimui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovo valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). perdavimo išlaikymo įsiskolinimui padengti.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo patvirtinti jos priešieškinyje nurodytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, kadangi ja neužtikrinamas maksimalus tėvo bendravimas su vaikais, ieškovas nėra įpareigotas bendrauti su vaikais, jam tik suteikta tokia teisė, kuria ieškovas nesinaudoja.

Ieškovas nebuvo pareiškęs konkrečių reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tik pareiškė atsikirtimus dėl atsakovės nurodytos bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovė priešieškiniu pateikė detalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurią pirmosios instancijos teismas pakeitė, atsižvelgdamas į ieškovo atsikirtimus.

Skyrium gyvenančių nepilnamečio vaiko tėvų bendravimo su vaiku tvarka reglamentuota CK 3.175 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo nustatyti ne tėvo teisę, o jo pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Skyrium su vaiku gyvenančių tėvų pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 straipsnio 1 dalyje. Ši pareiga grindžiama vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teise nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaikais tvarką nurodė, jog ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais tam tikru teismo nustatytu metu. Tokia bendravimo tvarka kelia daug neaiškumo ir konfliktinių situacijų kasdieniniame gyvenime, neleidžia planuoti darbų ir laisvalaikio. Tokiu atveju, kai nustatoma tik tėvo teisė bendrauti su vaikais, nei vaikai, nei G. Š. negali būti tikri, jog ieškovas šia teise naudosis – paims vaikus iš mokyklos, praleis su jais savaitgalį ar atostogaus. Vaikai ir jų motina kiekvieną kartą prieš numatytą bendravimo laiką turi susisiekti su ieškovu, sužinoti jo ketinimus bendrauti su vaikais, o esant konfliktui ir turėti rašytinius įrodymus, ar ieškovas norės / norėjo naudotis jam suteikta teise.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodytu tėvo pareigos bendrauti su vaikais įtvirtinimu, daroma išvada, kad turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kad tėvas nustatytu bendravimo laiku būtų įpareigotas atvykti, paimti vaikus iš mokyklos, savaitgaliui ar atostogoms pagal nustatytą bendravimo tvarką. Nevykdant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jį auklėjant pareigos, gali susidaryti viena iš sąlygų riboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Skyrium gyvenančio tėvo pareiga yra pranešti apie bendravimui kylančias kliūtis, kai dėl ligos ar kitų neatidėliotinų reikalų jis negalės atlikti pareigos bendrauti su vaikais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatant ne tėvo teisę bendrauti, o patvirtinant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija, jog ieškovas, atsisakydamas dėl mokymosi Kaune bendrauti su vaikais darbo dienomis, nepateikė mokymosi grafiko ir tuo savo pozicijos neįrodė. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, galimybė ieškovui bendrauti su vaikais nustatyta taip pat ir darbo dienomis. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį (t. 3, b. l. 90-95) pažymėjo, kad į K. M. profesinio mokymo centrą įstojo 2014-09-01, todėl studijas turėjo baigti 2016 m. pavasarį-vasarą. K. M. profesinio mokymo centro 2014-10-10 pažyma Nr. MPR-778 (t. 3, b. l. 110) patvirtina, jog R. Š. mokymo programą turi baigti 2016-06-30. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu ieškovo mokymosi dieniniame skyriuje aplinkybė neaktuali.

Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra neaiški, prašoma, jog ieškovas nuvežtų ar palydėtų vaikus į mokyklą 3 dienas konkrečią valandą, nors vaikams pamokos gali prasidėti nebūtinai tokiu laiku, ieškovą prašoma įpareigoti 2 dienas abu vaikus paimti iš mokyklos, nors pamokos skirtingų klasių mokiniams nesibaigia vienu metu, pamokos gali baigtis ir dienos metu, nors turėdamas mokėti vaikams išlaikymą ieškovas turi dirbti. Negalima teigti, jog tokia bendravimo tvarka realiai reikalinga ir, kad tokiu būdu būtų palengvintos atsakovės pareigos. Atsakovė dirba, su kitais žmonėmis dėl vaikų priežiūros nėra susitarusi, todėl ji negali vaikų kiekvieną rytą nulydėti į mokyklą ir iš jos pasiimti, o taip pat palydėti į būrelius. Kadangi vaikai iki šiol nebuvo lydimi į mokyklą, tai pradėti daryti, kai A. suėjo 15 m., o D. sukaks 10 m., nėra protinga. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. dirba, jam yra sudėtinga su vaikais praleisti dalį vaikų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų. A. jau yra pakankamai didelė ir gali atostogų metu pasilikti viena namuose, klausimas dėl D. buvimo vietos vaikų atotstogų metu turi būti sprendžiamas tarpusavio sutarimu.

Atsakovės reikalavimas drausti R. Š. draugėms dalyvauti bendravimo su vaikais metu, nepagrįstas nei teisės aktais, nei vaikų interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jį neatsižvelgė.

Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendime nustayto ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutiko su santuokoje įgyto turto padalinimu. Atsakovė palaikė priešieškinyje išdėstytą poziciją, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir tai, kad dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, turėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 santuokoje įgyto turto dalis. Taip pat atsakovė nesutiko su kompensacijos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymu bei kompensacijos už nebaigtą statyti sodo namelį dydžiu.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sąlygos, kuriomis galima nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos išdėstytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Jau anksčau šioje nutartyje buvo išdėstyta teismo pozicija dėl šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl ši aplinkybė kaip svarbi aplinkybė nukrypstant nuo lygių dalių principo nevertinama.

Nepilnamečių vaikų interesai taip pat yra viena iš priežasčių, kurias nustačius galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų savaime nėra priežastis, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 nurodyta, kad dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi įvertinti, ar tai yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes ši teisė užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas turi būti kompleksiškai sprendžiamas tiek turto padalijimo, tiek naudojimo tvarkos nustatymo, tiek kitų galimų vaiko teisių apsaugos būdų (pvz., uzufrukto) taikymo klausimas

Atsakovė G. Š. skundėsi, jog po santuokos nutraukimo jai teko netinkamos gyvenimo sąlygos, nes ji su dviem nepilnamečiais vaikais liko gyventi viename kambaryje, kuriame nėra jokių pertvarų, turi mokėti kreditą bankui ir taip pat išmokėti kompensaciją ieškovui.

Reikalingumas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nagrinėtinas įvertinant bendrą abiejų tėvų turtinę padėtį, susidarančią po santuokos nutraukimo, kadangi nukrypimas nuo lygiųdalių principo savaime neišsprendžia atsakovei kylančių gyvenamojo ploto problemų, gyvenamojo ploto dydis nuo priteisiamų kompensacijų dydžio nesikeičia.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo pripažintas ir padalintas butas (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti sodo namas bei automobilis. G. Š. asmeninės nuosavybės teise paliktas butas, o nebaigtas statyti sodo namas bei automobilis palikti R. Š., iš G. Š. priteista 14 871,31 Eur kompensacija, o iš R. Š. – 5 910,13 Eur kompensacija. Taip pat G. Š. įpareigota mokėti kredito likutį bankui pagal 2005-12-21 Kreditavimo sutartį bei abu sutuoktiniai pripažinti solidariais T. Š. skolininkai dėl 4 720,81 Eur skolos grąžinimo. Tai įvertinus matyti, jog G. Š. turtiniai įsipareigojimai sudaro daugiau nei 11 000 Eur, jai dar reikalinga mokėti paskolą bankui.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise turi 38,56 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas 2005-12-14, jam registruota hipoteka. Apeliaciniame procese nebuvo ginčo dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo natūra G. Š.. Atsakovė kėlė klausimą tik dėl kompensacijos ieškovui už jam priklausančią buvo dalį nustatymo. Buto pirkimui G. Š. ir R. Š. 2005-12-21 sudarė Kreditavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki ieškinio pateikimo dienos šalys yra sumokėjusios 29 742,62 Eur kredito. Iš atsakovės ieškovui priteistos kompensacijos dydis buvo nustatytas pusiau padalinus sumokėtas kredito įmokas ir susijusius mokėjimus.

Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog nei ieškovas nei atsakovė neprašė teismo kompensacijos už butą dydį nustatyti puse pagal Kreditavimo sutartį sumokėtų įmokų. Bylos šalys prašė kompensacija nustatyti gerokai mažesnes suams, nei buvo priteista teismo sprendimu. Ieškovas prašė priteisti jam kompensaciją, lygią 8 850,06 Eur, kurią skaičiavo buto vertę 49 235,40 Eur daugindamas iš paskolos padengimo procento 35,95 proc., o gautą sumą 17 700,13 Eur dalindamas pusiau. Atsakovė prašė jai paskirti 2/3 dalis buto ir ieškovui priteisti 3 814,84 Eur kompensaciją, kurią skaičiavo iš buto vertės 49 235,40 Eur atimdama negrąžinto kredito likutį 37 790,57 Eur bei gautą 11 444,83 Eur sumą dalindama iš trijų.

Nors CPK 376 straipsnio 3 dalis leidžia teismui šeimos bylose viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau turi būti objektyvios priežastys tokiam teismo sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas kompensacijos už atsakovei priteistą turtą nustatymo būdas ne tik neatitiko šalių valios, bet ir prieštaravo CK 3.127 straipsnio 3 daliai, pagal kurią turtas padalijamas natūra pagal jo vertę. Išlaidos buto įsigijimui nėra buto vertė. CK 3.119 straipsnis nurodo, jog dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jusngtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Buto vertė 170 000 Lt nustatyta remiantis nekilnojamojo turto agentūros „N.“ 2013-05-06 Turto vertinimo ataskaita Nr. 13-05-06:01 (t. 1, b. l. 102-140). Šalys su šia turto verte sutiko ir ja vadovavosi. Kompensacijos skaičiavimas pagal išmokėto kredito dydį nėra susijęs su turto verte. Kada turtas įsigyjamas naudojant kredito lėšas, už jį sumokama didesnė kaina nei reali turto vertė, kadangi kartu su kredito įmokomis mokamos ir palūkanos bankui bei kitos susijusios įmokos. Bendras sutuoktinių turtas turi būti dalinamas vadovaujantis turto verte, kuri dėl svyravimų rinkoje, turto pagerinimo ar nudėvėjimo gali nesutapti su nekilnojamojo turto pirkimo kaina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo turto, už kurį nėra išmokėtas kreditas, skaičiuotina iš turto rinkos vertės atėmus likusią išmokėti kredito sumą. Ieškovas 2014-03-27 raštu (t. 2, b. l. 65) nurodė, jog jis toliau negalės mokėti kredito įmokų nuo 2014 m. balandžio mėnesio kredito įmokų negalės nuo nemoka. Iš AB DNB banko 2014-03-07 pažymos Nr. 710-5/2017 (t. 2, b. l. 66-71) matyti, jog 2014-03-04 dienai negrąžinta 37 067,18 Eur kredito. Apeliaciniame procese atsakovė pateikė AB DNB banko 2016-05-26 pažymą Nr. K2.51-29/928, kurioje nurodyta, jog kredito likutis 2016-03-31 buvo 33 851,28 Eur. Šalys nereikalavo dalinti tik to turto, kuris buvo įgytas iki sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, todėl teismas vertina kredito įmokas ne ieškinio pareiškimo dienai, o dienai, kada ieškovas nustojo vykdyti prievolę mokėti kredito įmokas. Tuo tikslu vadovaujamasi AB DNB banko 2014-03-07 pažymos Nr. 710-5/2017 duomenimis.

Iš buto vertės 49 235,40 Eur atėmus nesumokėtas 37 067,18 Eur įmokas pagal 2005-12-21 Kreditavimo sutartį, gaunama, jog dalintina buto vertė sudaro 12 168,22 Eur. Dalinant turtą lygiomis dalimis, iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija yra 6 084,11 Eur.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo atsižvelgti į tai, kad įsigyjant butą buvo suteikta valstybės parama – 5 805,43 Eur. Skaičiuojant turto vertę teisėjų kolegijos nurodytu būdu subsidijos suteikimas neturi reikšmės, kadangi valstybės parama yra įskaičiuota į dalinamo buto vertę.

Skundžiamu teismo sprendimu buvo padalintas nebaigtas statyti sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 1, b. l. 14) žemės sklypas po statiniu priklauso R. Š. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė ginčijo, jog nebaigta statyba turėjo būti paskirta jai, kadangi su vaikais gyvena nedideliame bute ir neturi galimybių praleisti laiko sode. Taip pat atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu turto įvertinimu.

Kadangi sodo namas statomas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, tai sodo namą priteisiant atsakovei, turi būti išsprendžiamas ir naudojimosi žemės sklypu klausimas. Atsakovė jokių variantų nepasiūlė, tai rodo, jog ji realiai nėra suinteresuota turto priskyrimu jos naudai. Taip pat atsakovė nepagrindė turto naudojimo paskirties, namas yra nebaigtas statyti, yra likę daug darbų namui įrengti ir pagal sodo namo paskirtį objektas negali būti naudojamas. Atsakovei priteisiamas butas, todėl kito nekilnojamojo turto paskyrimas kitam sutuoktiniui yra teisingas ir pagrįstas.

Nustatydamas nebaigto statyti sodo namo vertę teismas pasirėmė nekilnojamojo turto agentūros „N.“ 2013-05-06 Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13-05-06:02 (t. 1, b. l. 141-176) nustatyta kaštų metodu nustatyta rinkos verte – 17 087,58 Eur (59 000 Lt). Iš turto vertintojų nustatytos rinkos vertės teismas atėmė sąmatoje nurodytą darbo užmokestį (1 943,44 Eur) bei defektų ištaisymo sąmatoje (t. 4, b. l. 179-210) nurodytą 4 047,45 Eur sumą ir vertino, jog nebaigto statyti namo vertė sudaro 11 096,69 Eur.

Atsakovė skundžiasi, jog nustatant turto vertę nepagrįstai teismas atėmė išlaidas ir rėmėsi duomenimis dėl dafektų šalinimo, o taip pat neįvertino atsakovės darbo statybose. Šis argumentas yra iš dalies pagrįstas. Nekilnojamojo turto agentūros „N.“ 2013-05-06 Turto vertinimo ataskaita sodo namas buvo vertinamas ne lyginamosios vertės, o kaštų metodu. Turto ir verslo vertinimo metodikos 65 punktas nustato, jog išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Kadangi vertinant išlaidų (kaštų) metodu yra nustatoma rinkos vertė, o ne išlaidų suma, tai aplinkybė, ar buvo realiai padarytos išlaidos darbo užmokesčiui, ar nebuvo nėra reikšminga. Darbo užmokestis šiuo atveju suprantamas kaip darbinė veikla, kuri reikalinga turto vertei sukurti, nėra svarbu, ar šią vertę kūrė samdomi darbininkai, ar patys statytojai. Potencialiam turto pirkėjui nėra svarbu, ar darbai, už kuriuos jis perka objektą, yra atlikti ūkio būdu, ar samdant darbininkus. Tuo remiantis pripažįstama, jog teismas neturėjo pagrindo atimti išlaidų darbo užmokesčiui.

Ieškovas yra pateikęs Statybos defektų nustatymo ir kaštų ataskaitą, kurią 2015-06-12 parengė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“. Šioje ataskaitoje nurodyti du taisytini nebaigto statinio elementai – nusidėvėjusi stogo difuzinė plėvelė, kuri turi būti pakeista bei reikalingumas sustiprinti medines stogo konstrukcijas tokiu būdu, kad tai atitiktų statinio reikalavimus nustatančių teisės aktų reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo metodikos 67 punkte nurodyta, jog išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais:1) nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos; 2) nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Tai rodo, jog stogo difuzinės plėvelės nusidėvėjimas turi būti vertinamas apskaičiuojant turto vertę. Nuo nekilnojamojo turto agentūros „N.“ atlikto turto vertinimo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, kas galėjo sąlygoti turto nusidėvėjimą.

Medinių stogo konstrukcijų stiprinimas įtakos turto vertinimui neturi, kadangi tai yra papildomi statybos darbai, o ne Turto vertinimo ataskaitoje įvertintų darbų trūkumų šalinimas. Papildomų darbų atlikimas nėra aplinkybė, dėl kurios turi būti mažinama turto vertintojų nustatyta turto vertė.

Iš Statybos defektų nustatymo ir kaštų ataskaitos lokalinės sąmatos matyti, jog difuzinės plėvelės keitimo darbai apima pirmas keturias pozicijas ir sudaro 1 112,49 Eur, su PVM – 1 346,11 Eur. Ši suma turi būti atimama iš sodo namo vertės, kuri paskaičiuota nekilnojamojo turto agentūros „N.“ 2013-05-06 Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13-05-06:02. Iš paskaičiuotos vertės (17 087,58 Eur) atėmus 1 346,11 Eur gaunama nebaigto statyti sodo namo vertė – 15 741,47 Eur. Dalinant lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui tenka turto už 7 870,74 Eur.

Nustačius dalintino turto vertę, gaunama, jog abiems sutuoktiniams tenkančio turto vertė yra panaši ir G. Š. nereikalinga patirti didelių išlaidų mokant kompensaciją R. Š.. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad jai yra sudėtinga likti gyventi su dviem vaikais viename kambaryje, tačiau šios gyvenimo sąlygos nepriklauso nuo to, ar jai bus nustatyta didesnė turto dalis. Atsakovė moka kredito įmokas bankui, turi tinkamą gyventi butą, todėl nebūtų pagrįsta taikyti nelygias turto dalis dalijant sutuoktinių bendrą turtą.

Santuokos nutraiko atveju sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudarantis tustas dalinamas sudarant balansą (CK 3.118 straipsnis). Dalintinas bendras sutuoktinių turtas sudaro 12 168,22 Eur (butas), 15 741,47 Eur (sodo namas) ir 724 Eur (automobilis). Ieškovui paskiriama turto už 16 465,47 Eur, o atsakovei – už 12 168,22 Eur. Ieškovei skiriama turto 4 297,25 Eur mažiau, todėl jai priklauso kompensacija.

Apeliaciniu skundu papildomų argumentų dėl nedalinto turto ar automobilio padalinimo nebuvo nurodyta, todėl teisėjų kolegija dėl šių aspektų nepasisako.

Dėl kreditoriaus T. Š.

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutiko su tuo, kad teismas solidariai iš sutuoktinių ieškovo motinos T. Š. naudai priteisė 4 720,81 Eur skolą. Atsakovės vertinimu, T. Š. suteikta paskola turėjo būti įforminta rašytine sutartimi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad T. Š. mokėjo sutuoktinių skolas, teismas nevertino, kad J. K. yra artimas ieškovo draugas.

Pirmosios instancijos teismas T. Š. reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė lėšas, kuriomis T. Š. apmokėjo ieškovo ir atsakovės skolą J. K.. Teismas nusprendė, kad sąskaitos faktūros apie blokelių pirkimą (2 296,18 + 2 806,87), pinigų pervedimas (4 200+3 000+4 000), T. Š. skolos grąžinimo rašteliai patvirtina, kad ji už sutuoktinius grąžino J. K. 16 300 Lt.

Vertindamas T. Š. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą teismas analizavo 2011-05-23 PVM sąskaitas faktūras Nr. 3646079 bei Nr. 3646073, pagal kurias J. K. pirko blokelius, o taip pat J. K. 2011-04-18, 2011-05-12 bei 2011-06-05 atliktus pervedimus R. Š., kuriuose mokėjimo paskirtis nurodyta „skolos grąžinimas“. Kartu teismui buvo pateikti 2011-09-05 ir 2011-11-15 skolos grąžinimo lapeliai, pagal kuriuos T. Š. J. K. sumokėjo 16 300 Lt skolos už G. Š. ir R. Š. grąžinimui.

Atsakovė bylos eigoje teigė, jog nei ji nei jos sutuoktinis nebuvo paskoliniuose santykiuose su ieškovo motina T. Š., T. Š. rėmė sūnaus šeimą, tačiau tarp jų nebuvo susitarimo, jog sutuoktiniai turės grąžinti T. Š. J. K. grąžintus pinigus.

T. Š. kreditorinis reikalavimas sutuoktiniams, kaip reikalavimas mokėtinas iš bendro sutuoktinių turto įrodinėjamas susitarimu tarp T. Š. ir sutuoktinių dėl paskolos suteikimo, apmokant skolą J. K.. Šis susitarimas buvo sudarytas žodžiu. T. Š. pinigų skolinimo metu 2011 metais galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalis nurodė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Nesudarius rašytinės sutarties iš šalių atimama teisė, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Skolos grąžinimo raštelius yra pasirašę J. K. bei T. Š., nei vienas sutuoktinis raštu valios dėl pinigų grąžinimo J. K. neišreiškė. Skolos rašteliai nepatvirtina paskolos sutarties tarp šalių ir T. Š. ir yra tik rašytinis įrodymas, kuriuo įrodinėjami paskolos santykiai. R. Š. ir T. Š., kurie yra žodinės paskolos sutarties šalys, paskolos sutartį bei jos vykdymą pripažįsta. Paskolos sutarties nepripažįsta tik atsakovė.

Kadangi paskolos sutarties šalys R. Š. ir T. Š. pripažįsta paskolos teisinių santykių buvimą, nesant rašytinio dokumento, tai ši sutartis jiems yra galiojanti (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė šiuo atveju veikia kaip paskolos sutartį sudariusio asmens sutuoktinė. Sutuoktinio sutikimo sandorio, kuriuo disponuojama bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudarymui klausimai sureguliuoti CK 3.92 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina sutuoktinio sutikimo prezumpcija, o 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, reikalinga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais.

Sprendžiant dėl galimo paskolos pinigų panaudojimo šeimos interesais, reikalinga įvertinti susitarimą su J. K.. Ieškovo finansiniai santykiai su J. K. yra patvirtinti rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo bei mokėjimo pavedimais. Išklausius liudytojo J. K. parodymus teismo posėdžio metu matyti, kad liudytojas negalėjo nurodyti jokių su didelės skolos davimu bei grąžinimu susijusių aplinkybių. Atsakydamas į visus konkrečius klausimus dėl susitarimo skolinti pinigus laiko, aplinkybių, susitarimo dėl pinigų grąžinimo liudytojas kartojo, jog nieko neatsimena, nurodė, tik pačias bendriausias aplinkybes, kad skolinti pinigus prašė abu sutuoktiniai, pinigus grąžino ieškovo motina. Liudytojas negalėjo pasakyti kada, kur ir kaip įvyko susitarimai. Atsižvelgiant į didelę pinigų sumą, neilgą laiką nuo paskolos teisinių santykių pradžios bei jauną liudytojo amžių ir nesant duomenų apie liudytojo sveikatos problemas, kurios sąlygotų atminties sutrikimus, tokia skolos raštelius pasirašiusio asmens pozicija vertintina kritiškai.

Nors, viena vertus, sutuoktiniai turėjo išleisti nemažai pinigų sodo namo statybai, kita vertus, ieškovo poziciją palaikantys asmenys yra tampriai susiję: J. K. yra artimas ieškovo draugas, T. Š. yra ieškovo motina. Įvertinus bylos kontekstą, kai šalys negali baigti skyrybų bylos daugiau nei trejus metus, rašo skundus vienas ant kito, abiejų sutuoktinių šeimos nariai reiškia kreditorinius reikalavimus santuokos nutraukimo byloje, pripažįstama, kad toks asmenų sąsajumas gali turėti įtakos asmenų sąžiningumui ir teismui duodamiems paaiškinimams. Su ieškovu susiję asmenys turi interesą veikti prieš atsakovės interesus, tuo apgindami savo sūnaus ir draugo interesus. Tokioje situacijoje reikalinga atkreipti ypatingą dėmesį įrodymų pakankamumui.

Įvertinus tai, kad J. K. negalėjo nieko konkretaus parodyti apie pinigų skolinimo aplinkybes, T. Š. paaiškinimų byloje nedavė, iš rašytinių dokumentų – 2011-05-23 PVM sąskaitų faktūrų Nr. 3646079 bei Nr. 3646073 ir J. K. 2011-04-18, 2011-05-12 bei 2011-06-05 pervedimų nematyti pinigų panaudojimo paskirties, paskirtis nepatvirtinta ir kitais dokumentais, daroma išvada, jog T. Š. neįrodė, jog jos duota paskola buvo panaudota šeimos interesams. Bylos duomenimis negalima patvirtinti, jog skola J. K. buvo bendra sutuoktinių prievolė, todėl negalima pagrįsti ir to, jog T. Š. įvykdė prievolę, už kurią J. K. buvo atsakingi abu sutuoktiniai. T. Š. įvykdžius prievolę už savo sūnų, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė yra solidari skolininkė.

Kadangi T. Š. apeliacinio skundo nepadavė, tai kitoje jos reikalavimo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka netikrinamas.

Teisėjų kolegija šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir T. Š. kreditorinius reikalavimus atmeta visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl turi būti perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcija pirmosios instancijos teisme sudaro 50 proc. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 2 981,63 Eur, atsakovės – 1 397,06 Eur bei nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 988,77 Eur. Patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai ieškinio ir priešieškinio tenkinimo procentui.

Bylos nagrinėjimo metu patirtų 69,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminio mokesčio, nuo kurio dalies atskovė buvo atleista, paskirstymas nekeičiamas.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti sumokėti pusę žyminio mokesčio, kuris buvo taikomas pirmosios instancijos teisme, kadangi sprendime yra konstatuojama, jog jos priešieškinys yra tenkintas 50 proc. Tai sudaro 549,50 Eur, atsakovė sumokėjo 110 Eur. Likusi dalis 439,50 Eur priteisiama iš kiekvieno po lygiai į valstybės pajamas, o atsakovei kompensuojama 50 proc. jau sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovas – 1 000 Eur. Kadangi abiejų šalių pozicijos buvo vienodos, ieškovo išlaidos atstovavimui pirmosios instancijos teisme buvo didesnės, tai teismas nukrypsta nuo tikslaus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu ir pripažįsta, kad pagrįstos kiekvienos šalies išlaidos sudaro po 100 Eur. Apeliacinio skundo tenkinimo procentas sudaro 50 proc., todėl kiekvienam priteisiama po 50 Eur išlaidos advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovės G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo dalyje:

Priteisti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 38,56 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priteisti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nebaigtą statyti sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „N.“, (duomenys neskelbtini).

Priteisti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę „Subaru legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 297,25 Eur (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 25 ct) kompensaciją už R. Š. atitenkančią didesnę bendro sutuoktinių turto dalį.

Atmesti T. Š. kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2005-12-21 Kreditavimo sutartį Nr. 6092-05IV ir R. S. kreditorinio reikalavimo atmetimo palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pakeisti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) Tėvas R. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos), paimdamas vaikus penktadienį iš mokymosi įstaigos ar iš jų gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

2) Tėvas R. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. darbo dienomis tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), paimdamas vaikus po vaikų pamokų ar lankomų būrelių arba iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

3) Tėvas R. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. pusę savo atostogų (jei jos imamos vasaros laikotarpiu) ir pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Apie numatomų atostogų su vaikais laiką, šalys sprendžia abipusiu sutarimu. Tėvas išreiškia pasiūlymą bendrauti su vaikais atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, vaikų motiną informuodamas elektroniniu laišku ar kitomis abiem šalims priimtinomis priemonėmis iki numatomų atostogų.

4) Tėvas R. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. per katalikiškas šventes – poriniais metais – šv. Velykų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.). Neporiniais metais – šv. Velykų antrąją dieną, šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų Metų pirmą dieną (sausio 1 d.).

5) Tėvas R. Š. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir A. Š. per R. Š. gimimo dieną – sausio 24 d., tėvo dieną – birželio pirmąjį sekmadienį, D. Š. ir A. Š. gimimo dieną.

Kitose dalyse dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, sprendimo dalies dėl išlaikymo skubaus vykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme R. Š. ir G. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Priteisti iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 698,53 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš G. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 490,82 Eur (tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt eurų, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų. Į valstybės pajamas priteistų išlaidų paskirstymo nekeisti.

Priteisti iš R. Š. G. Š. naudai 105 Eur (šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, o iš G. Š. R. Š. naudai – 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš G. Š. ir R. Š. po 219,75 Eur (du šimtus devyniolika eurų, 75 ct) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė