Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų, 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos; priteisti iš atsakovo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 01 d. iki 2019 m. spalio 01 d., už kiekvieną mėnesį po 215,00 Eur, iš viso 7 095,00 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus, 00 ct); nustatyti nepilnametės dukros, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad atsakovas, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 3 (tris) dienas; priteisti iš atsakovo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu M. M. (toliau – atsakovas) gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2012 metų. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. M.. Su atsakovu santykiai nesiklostė. Gimus dukrai atsakovas nesistengė dėl šeimos, dažnai elgėsi nepagarbiai. Atsakovas šiltuoju metų sezonu dirbdavo prie statytų, tačiau jo darbas nebūdavo pastovus, o visus uždirbtus pinigus jis išleisdavo savo poreikių tenkinimui, tuo tarpu ieškovei vienai teko finansinė našta išlaikyti dukrą, namus, kuriuose gyveno, mokėti visus mokesčius. Santykiams nesusiklosčius ieškovė su dukra išsikraustė iš jai priklausančio namo ir grįžo gyventi pas savo mamą. Dukrą beveik visą laiką nuo jos gimimo ieškovė išlaikė viena. Atsakovas niekada neturėjo pastovių pajamų, o ieškovei išsikrausčius su dukra pas ieškovės mamą, atsakovas ir toliau vengia pareigos išlaikyti dukrą. Ieškovės darbo užmokestis nuo 2019 m. rugsėjo mėn. yra 713,95 Eur per mėnesį, taip pat kas mėnesį gauna vaiko pinigus, kurie sudaro po 50,16 Eur, tačiau šių lėšų nepakanka pilnai patenkinti dukters poreikius. Dukters poreikiai per mėnesį sudaro apie 500 Eur: 32 Eur kainuoja dukters šokių pamokos, 50 Eur rūbai, komunalinės paslaugos 150 Eur, kuras 120 Eur, mokestis už darželį 60 Eur, maistas mėnesiui 200-300 Eur. Pagal susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555,00 Eur (atskaičius mokesčius - 430,00 Eur). Atsižvelgiant į susidariusią situaciją prašo iš atsakovo priteisti po 215,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas niekada tinkamai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti dukrą, o paskutinius kelis metus neprisidėjo ir prie šeimos poreikių tenkinimo, ieškovė viena išlaikė ne tik dukrą, bet ir patį atsakovą, viena pirko maisto produktus, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. neprisidedant prie dukros materialinio išlaikymo, ieškovė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, po 215,00 Eur kas mėnesį, iš viso: 7 095,00 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, ji ją labai myli, rūpinasi, ugdo, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė sutinka, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš tris dienas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima Kauno miesto VTAS yra žinoma. 2019 m. lapkričio 19 d. dėl kilusio konflikto tarp ieškovės ir atsakovo, buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. Nenustačius vaiko teisių pažeidimų, grėsmės lygis nenustatytas. Taip pat turimais duomenimis, atsakovui yra taikytos kardomosios priemonės (nebendrauti su ieškove), nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negali bendrauti su ieškove, atsakovas pateikė Kauno miesto VTAS prašymą tarpininkauti dėl bendravimo su dukra. Skyriaus specialistams tarpininkaujant, 2019 m. gruodžio 6 d. įvyko atsakovo ir jo dukros susitikimas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutaria dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo su ieškove, Kauno miesto VTAS nuomone, šis ieškinio reikalavimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesams ir jiems neprieštarauja. Atsižvelgiant į įstatymo imperatyvų nurodymą, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu jo tėvai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pateiktas vaiko interesais, tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams ir tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir materialinis vaiko aprūpinimas. Taip pat Kauno miesto VTAS nuomone, atsakovui nepateiktus įrodymų, kad buvo teikiamas išlaikymas nepilnametei M. M., priteistinas įsiskolinimas pagal CK 3.200 str. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutaria dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, Skyriaus nuomone, šis ieškinio reikalavimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesams ir jiems neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalys yra nepilnametės dukters M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovės ir dukters M. M. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). M. M. lanko lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) Nykštukų grupę. Ieškovė nuosavybės teise turi du žemės sklypus bendros 2 414 Eur vidutinės rinkos vertės (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini), bendros 22 756 Eur vidutinės vertės. Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos per mėnesį sudaro apie 700 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės nurodomi nepilnametės dukters poreikiai mėnesiui sudaro apie 500 Eur. Atsakovas nuosavybės teise savo vardu nekilnojamojo turto neturi, jam priklauso BMW markės automobilis (pirmoji registracijos data 2000-03-14), verčiasi individualia veikla, 2017 m. ir 2018 m. individualios veiklos pajamų deklaracijos duomenimis atsakovo gautos pajamos iš individualios veiklos 2017 m. sudarė 25 000 Eur, 2018 m. - 24 840 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina dukrą, ją prižiūri ir ja rūpinasi. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena tėvams priklausančiame bute, adresu Šiaurės pr. 61-43, Kaune, šiuo adresu yra deklaruota ieškovės ir dukters gyvenamoji vieta. Dukra lanko lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) Nykštukų grupę. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kauno miesto VTAS atstovas išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno miesto VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. L. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrai išlaikyti mėnesiui reikia apie 500 Eur. Nepilnametės dukters poreikiams mėnesiui reikalinga suma susideda iš šių išlaidų: 32 Eur kainuoja dukters šokių pamokos, 50 Eur rūbai, komunalinės paslaugos 150 Eur, kuras 120 Eur, mokestis už darželį 60 Eur, maistas mėnesiui 200-300 Eur, viso apie 500 Eur.

Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai būstui, maistui, lavinimui, rūbams, t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, darželiui, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Vaiko poreikių tenkinimo išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais mokėjimo nurodymais, kvitais, paaiškinimais. Savaime suprantama, jog vaikui reikalingi rūbai, avalynė, tinkama mityba. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti teismo vertinimu nėra padidintos bei laikytinos realiomis. Ieškovės paskaičiavimu vaikui maisto išlaidos per mėnesį vienai dienai sudaro apie 7 Eur, teismo nuomone siekiant vaiką maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra protingos ir atitinkančios vaiko amžių. Ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui mažintinos, kadangi ieškovė gyvena pas tėvus ir vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis yra mažesnė, negu nurodo ieškovė. Taip pat mažintinos išlaidos kurui, ieškovė įrodymų, jog patiria būtent 120 Eur dydžio išlaidas teismui nepateikė, tačiau teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog šalių dukra yra 7 metų amžiaus ir tikėtina, jog ieškovė transportui (vežti dukrą į darželį, šokio pamokas) išlaidas patiria. Teismas atkreipia dėmesį, jog auginant nepilnametį vaiką yra patiriamos išlaidos gydymui, vitaminams, kurios taip pat laikytinos būtinomis bei pagrįstomis, kadangi jos tiek reikalingos vaikų ligos atveju, tiek siekiant palaikyti vaikų fizinę būklę. Taip pat neabejotinai yra patiriamos išlaidos ikimokyklinio, mokyklinio ugdymo įstaigos paslaugoms, ugdymo priemonėms apmokėti, higienos priemonėms. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl vaiko būtinomis išlaidomis laikytinos išlaidos vaiko žaislams, knygoms, kitoms lavinimo priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), dėl ko patiriamos ir neplanuotos išlaidos. Pagal teismo posėdyje pateiktus ieškovės paskaičiavimus vaiko poreikiams tenkinti darytina išvada, kad ji patiria apie 500 Eur mėnesiui vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į susiformavusia teismų praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo bylose prašo priteisti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą dukters poreikių tenkinimui – 215 Eur. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bei įvertintas aplinkybes, vaiko amžių, teismo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti 500 Eur išlaidos mėnesiui yra pakankamos ir protingos.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 3.3 str.), vertintina, kad šiuo metu, nepilnametės dukters M. M. poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma per mėnesį.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, ieškovė turi nekilnojamojo turto bendros 25 170 Eur vertės.

Bylos nagrinėjimo metu duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovas negali teikti vaikui išlaikymo, negauta. Atsakovo pateikti įrodymai nėra vertintini kaip pakankami padaryti išvadai, jog atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš vis jų negavimu, skolomis, nekilnojamojo turto neturėjimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismo vertinimu ieškovė turi nekilnojamojo turto bendros 25 170 Eur vidutinės rinkos vertės, tačiau jos gaunamos metinės pajamos yra žymiai mažesnės, negu atsakovo gaunamos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad abu vaiko tėvai yra sveiki, darbingi, jie prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.

Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 50,16 Eur iki 60,06 Eur.

Nagrinėjamos bylos atveju teismui nustačius, jog teiktino išlaikymo dydis yra 500 Eur, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui dydžiu (60 Eur).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog šalių materialinė padėtis yra panaši, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog vaikas specialių poreikių neturi, į prašomą priteisti išlaikymo dydį, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. M. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-10-25) iki vaiko pilnametystės (Civilinio PK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė J. L., išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas savo nepilnamečiam vaikui nuo 2017 m. sausio 1 d. išlaikymo neteikia. Šalys kartu negyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad laikino išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo po 215 Eur, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. šalių nepilnametės dukters išlaikymui mėnesiui buvo reikalinga 400 Eur suma, todėl šioje dalyje ieškinys mažintinas (215x12=2 580, 200x12=2 400, 2 580-2 400= 180). Taip pat ieškovei nepateikus įrodymų apie 2018 ir 2019 metais (iki ieškinio pateikimo dienos) dukters išlaikymui reikalingas išlaidas, atitinkama suma mažintinas ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 2018 m. atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu nustatytą nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalią mėnesinę algą, kuri sudarė 400 Eur ir 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur (430 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo ieškovei priteisiamas išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. po 215 Eur kas mėnesį, viso 6 735 Eur (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Atmestini atsakovo argumentai, kad jis gyvenant su ieškove prisidėjo remontuodamas namą. Teismo nuomone šie argumentai priteisiant vaiko išlaikymą nėra reikšmingi, o atsakovui patyrus remonto, kuro ar kitas išlaidas, jis savo pažeistas teises gali ginti reiškiant teisme savarankišką ieškinį.

Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojos V. M. parodymus. Liudytoja apklausta V. M., teismui teigė, kad ji pirkdavo anūkei rūbus, teigė, kad atsakovas, jos sūnus, visas išlaidas jai kompensuodavo. Vėliau apklausoje nurodė, kad išlaidas sūnus kompensuodavo ne visada. Kritiškai vertindamas liudytojos parodymus teismas atsižvelgia į tai, jog jie prieštaringi, bei liudytoja yra atsakovo artima giminaitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad liudytojos parodymai nėra pakankami padaryti priešingoms, nei bylos nagrinėjimo metu nustatytoms, išvadoms.

Iš atsakovo byloje pateiktų vaikiškų rūbų, žaislų, baseino nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jie buvo pirkti, kas juos pirko ar kompensavo išlaidas, t. y. kada išlaikymas buvo teiktas kita forma, todėl šie įrodymai taip pat nelaikytini pakankamais padaryti byloje priešingoms, nei nustatyta, išvadoms.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti dukters M. M. ir skyrium gyvenančio tėvo M. M. bendravimą tvarką: M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 3 (tris) dienas.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutaria dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, nesant duomenų, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.170 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje reiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus (nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su tėvu tvarką) už kuriuos sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, šiuos reikalavimus teismas tenkino pilnai. Taip pat pilnai tenkino reikalavimą priteisti išlaikymą. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkintas 95 proc. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 98 proc., o atmesti - 2 proc. (100+100+100+95=395:400=0,98x100=98 proc.).

Ieškovė byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, viso 750 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus 98 proc. iš atsakovo ieškovei priteistinos 735 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovės atsakovui priteistinos 10 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). .

Byloje už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas 202,05 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 77,40 Eur žyminis mokestis, viso mokėtinas 279,45 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio mokėjimo, teikiant ieškinį, ieškovė atleista CK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Mokėtinas žyminis mokestis 279,45 Eur sumoje priteistinas valstybei iš atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, laikinos apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų, 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2019-10-25), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 01 d. iki 2019 m. sausio 01 d., už kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. po 215,00 Eur (po du šimtus penkiolika eurų), iš viso 6 735 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis eurus).

Nustatyti nepilnametės dukros, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovas, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prieš 3 (tris) dienas.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 735 Eur (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 279,45 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 45 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas proporcingas ieškinio atmestų reikalavimų daliai.

2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.