Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. Z. ir L. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal M. Z. ir L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, pareikštą tretiesiems asmenims procese - kreditoriams AB SEB bankui ir UAB „Sergel“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Nurodė, kad jie negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir teikia tokias aplinkybes: 2006-04-20 pareiškėjai su AB SEB banku sudarė būsto kredito sutartį Nr. 0650618090176-11 namo (duomenys neskelbtini) statybai. Tuo metu, kai sudarė sutartį su banku, jų atlyginimo dydis buvo pakankamas sumokėti kas mėnesines įmokas bankui už kreditą. Bankui įkeisto turto (žemės sklypo, statomo gyvenamojo namo vertė) 2008-02-06 buvo 580 000 litų, todėl bankas sutiko suteikti papildomą kreditą, visa kredito suma - 442 000 Lt ir kredito grąžinimo data nustatyta 2046-04-19. Šiuo metu skola SEB bankui dėl būsto paskolos yra 431.577,23 Lt. 2008 metais visoje Lietuvoje statybų kaštai smarkiai išaugo, todėl 2008-11-06 pareiškėjai pasirašė ir vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku Nr. 0650818051479-59 - 5806,86 EUR 5 metams dėl namo statybos užbaigiamųjų darbų. Šiuo metu negrąžintas vartojamojo kredito likutis 2609,00 Lt, priskaičiuotos palūkanos 151,44 Lt ir 327,53 Lt, viso skola SEB bankui dėl vartojamosios paskolos 3087,98 Lt. Bankrutavus M. Z. darbovietei, jis perėjo dirbti į kitą darbovietę, tačiau sumažėjo gaunamos pajamos, be to, pradėjo gyventi name, kurį reikėjo išlaikyti. Kadangi iki banko nustatytos datos (2013-04-04) nebuvo jokių galimybių padengti visą įsiskolinimą ir likusį kreditą, bankas nutraukė su jais sutartį Nr. 0650618090176-11 ir 2013-06-18 Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarė G. Š. padarė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumai arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis. Antstolė V. Š. 2014-04-23 priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, iškėlė bylas Nr. 0071/14/01068 ir Nr. 0071/14/01067, 2014-05-14 areštavo pareiškėjams priklausantį turtą - (duomenys neskelbtini) - gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, įkainotą 327 000 Lt. Buvo paskelbtos varžytinės, tačiau jos neįvyko, neatsiradus nei vienam dalyviui. Taip pat AB SEB bankas pranešė, jog 2013-10-20 d. nutraukė vartojamojo kredito sutartį Nr. 0650818051479-59, skola bankui 3087,98 Lt. Skola UAB „Sergel“ - 457,02 Lt, ji atsirado 2009-12-01 dėl M. Z. GSM paslaugų UAB Omnitel neapmokėjimo (278,75 Lt). Pagal 2010-12-07 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-3700-10175 tarp UAB Omnitel ir UAB Sergel, UAB Sergel nupirko pradelstų sumų reikalavimo teisę iš M. Z.. Todėl pareiškėjai negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir jų suma viršija 25 MMA - viso skolinių įsipareigojimų suma yra 434.228,86 Lt.

Kreditorius UAB „Sergel“ prašyme dėl bylos nagrinėjimo bendrovės atstovui nedalyvaujant nurodė, kad pareiškimas nagrinėjamas teismo nuožiūra.

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka. AB SEB bankas pažymėjo tai, kad pareiškėjai jau 2013-12-12 teikė pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, tačiau 2014-02-07 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi (civ. byla Nr. 2FB-678-797/2014) nutarė atsisakyti iškelti pareiškėjų atžvilgiu bankroto bylą. Pareiškėjai teikdami naują prašymą, taip pat kaip ir prašyme teiktame 2013-12-12 visiškai neįrodo jų nemokumo atsiradimo priežasčių, pagrindinė priežastis - tai laikotarpis, kuomet įėjo gyventi į pastatytą, tačiau nebaigtą statyti būstą 2009 metais, kuomet reikėjo jį išlaikyti bei tuo pačiu mokėti ir bankui įsipareigojimus. Naujai pateiktame pareiškime Pareiškėjai nurodė tas pačias priežastis kaip ir anksčiau teiktame pareiškime bei atskirajame skunde. Vienintelis pasikeitimas į kurį apeliuoja pareiškėjai tai turto vertinimas, kurį atliko nepriklausomo turto vertintojas vykdydamas antstolio patvarkymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti M. Z. ir L. Z. fizinio asmens bankroto bylą ir atnaujino 2014-09-17 teismo nutartimi sustabdytą M. Z. ir L. Z. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš turto.

Teismas konstatavo, kad M. Z. ir L. Z., kaip fizinių asmenų, būklė neatitinka FABĮ įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios būklės. Teismas neanalizavo pareiškime nurodytų tų pačių aplinkybių dėl pareiškėjų finansinės padėties kitimo paskutinių 6 metų laikotarpiu, nes jos jau buvo įvertintos 2014-02-07 apylinkės teismo nutartyje atsisakant pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, civilinės bylos Nr. 2FB-678-797/2014. Pareiškėjai grindžia savo naują pareiškimą teismui viena esmine aplinkybe - kad jų įkeisto bankui nekilnojamojo turto vertė yra žymiai sumažėjusi, pagal pareiškėjų atliktą turto vertinimą siekia tik 327 000 Lt, ir kad šio turto antstoliui nepavyko parduoti iš pirmų ir antrų skelbtų varžytinių. Tačiau vien šios nurodytos naujos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo iškelti M. Z. ir L. Z. fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjai turi pastovius ir perspektyvius karjeros bei užmokesčio prasme darbus - M. Z. vadovauja keletą metų statybos darbais besiverčiančiai UAB (duomenys neskelbtini), dirba direktoriumi, L. Z. užima (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini). Teismui tiriant pateiktus kitus rašytinius duomenis (banko sąskaitų išrašus –I t., 41-42 b.l.) ir paklausus pareiškėjų apie tai, kokios prekės ir kokiu tikslu buvo perkamos degalinėse (duomenys neskelbtini) bei Travel / Duty Free parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškėjai paaiškino, kad važinėja skolintu iš giminaitės automobiliu – senu džipu, kuris reikalauja didelių kuro sąnaudų, kad siekia savo turimam vaikui suteikti normalias gyvenimo sąlygas, todėl vasarą važiavo pailsėti prie jūros į (duomenys neskelbtini). Taip pat abu pareiškėjai nurodė aplinkybę, kad susiklosčius palankiai situacijai ir gavus pareiškėjai, kaip policijos asociacijos narei, pasiūlymą pasisemti patirties (duomenys neskelbtini) bei tuo pagrindu suteikus galimybę apsigyventi nemokamai triviečiame kambaryje, pareiškėja nusprendė su visa šeima nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir pirkosi tris lėktuvo bilietus, teigiant, kad jų sūnaus kelionės išlaidoms apmokėti iš esmės prisidėjo pareiškėjų seneliai. Nors pareiškėjai ir nenurodė teismui, kiek konkrečiai išleido pinigų šiai poilsinei kelionei (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėnesį (dalykine ji gali būti vertinama tik vienos L. Z. atžvilgiu), tačiau net ir minimaliausiais paskaičiavimais apie patirtas išlaidas 3 asmenų lėktuvo bilietų pirkimui, maitinimuisi užsienyje ir pan., teismo konstatavimu, tokia pareiškėjų išleista pinigų suma buvo galima padengti visus UAB „Sergel“ skolinius reikalavimus bei didžiąją dalį SEB bankui negrąžinto vartojimo kredito su palūkanomis. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjai, net ir būdami informuoti apie bankroto bylos jiems neiškėlimą pagal 2014-02-07 apylinkės teismo nutartį, ir reiškiamas tolesnes kreditorių pretenzijas, elgėsi taip, kaip naudingiau ir patogiau būtų gyventi jų šeimai, ir atitinkamai atsižvelgdami tik į savo turtinius interesus 2014-09-08 kreipėsi į teismą su nauju pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjai M. Z. ir L. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį, ir iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, pridedant civilinėje byloje Nr. 2-8165-901/2014 dėl skolos priteisimo AB SEB civilinį ieškinį.

1. Teismas nevertino pateiktų įrodymų dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės konstatuodamas, kad pareiškimas pagrįstas tik viena aplinkybe, kad bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai sumažėjusi. Teismas klaidingai įvertino aplinkybes, jog pareiškėjai turi pastovius ir perspektyvius karjeros bei užmokesčio prasme darbus, konstatavo pareiškėjų pateiktus įrodymus apie 2014 metų rugpjūčio išlaidas, nors tai visiškai neturi priežastinio ryšio su atsiradusiomis skolomis. Skolos atsirado AB SEB bankui nutraukus sutartis. Teismas visiškai nesirėmė įrodymais, kurie buvo įrašyti 2014-09-04 pareiškime iškelti bankroto bylą, jog nemokumas atsirado įėjus gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kurį tuo pačiu metu reikėjo išlaikyti bei mokėti pagal sudarytą sutartį bankui įsipareigojimus, dėl ko prasidėjo vėlavimai sumokėti įmokas, susikaupė skola, ir bankas nutraukė sutartis. Taip pat teismo posėdžio metu buvo duoti paaiškinimai, jog ir vaiko poreikiai didėjo jam augant, ir priklausomai nuo valstybėje esančių pokyčių, pragyvenimo lygis didėjo, būtiniausių lėšų išgyvenimui poreikis didėjo, neįvertino teismas ir tai, jog Lietuvos Respublikoje nuo 800 Lt iki 1000 Lt kilo minimalaus atlyginimo dydis, kas suponuoja gyvenimo sąlygų brangimo prielaidą.

2. Teismas nutartyje nepagrįstai nagrinėja įstatymo 6 str. 3 d. 4 p., nes šis straipsnis turi būti vertinamas iškėlus bankroto bylą. Kokia bus reali pareiškėjų turimo ir įkeisto turto kaina bei kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai iš šio turto ar pajamų, yra sprendžiama jau iškėlus bankroto bylą, o ne sprendžiant klausimą dėl jos iškėlimo. Teismas nutartyje klaidingai nurodo, jog pareiškėjai tinkamai nepagrindė aplinkybių, susijusių su pareiškėjų nemokumu ir ribotomis kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis iš gaunamų pajamų, turimo turto, tuo teismas peržengė savo kompetenciją vertindamas pareiškėjų galimybes tik bylos iškėlimo klausimo sprendimo stadijoje.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

1. Pareiškėjai teikdami naują prašymą, taip pat kaip ir prašyme teiktame 2013-12-12 visiškai neįrodė jų nemokumo atsiradimo priežasčių. Naujai pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodė tas pačias priežastis kaip ir anksčiau teiktame pareiškime bei atskirajame skunde. Vienintelis pasikeitimas į kurį apeliavo pareiškėjai tai turto vertinimas, kurį atliko nepriklausomo turto vertintojas vykdydamas antstolio patvarkymą. Pareiškėjai pateiktame pareiškime savo nemokumo būseną siejo tik su šiuo vertinimu bei įsipareigojimais kreditoriui AB SEB bankui, tačiau tai nėra pagrindinis ir vienintelis kriterijus bankrutuojančio asmens nemokumo būsenai nustatyti.

2. Pareiškėjų naujai pateiktas pareiškimas bei pridedami dokumentai, neatskleidžia jokių naujų aplinkybių bei priežasčių, neskaitant atlikto turto vertinimo, kurios nebūtų pateiktos 2013-12-12 pareiškime bei 2014-02-12 atskirajame skunde. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį, kuria pareiškėjams M. Z. ir L. Z. atsisakyta kelti fizinio asmens bankrotą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjų M. Z. ir L. Z. padėtis neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos padėties, todėl atsisakė jiems iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2, 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Remiantis LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Sprendžiant ar yra pagrindai fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, būtina nustatyti jo nemokumą ir atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2006-04-20 su AB SEB banku sudarė būsto kredito sutartį Nr. 0650618090176-11 namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai dalimis (55-62 b. l., I t.). Kredito sutarties užtikrinimui pareiškėjai bankui įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2008-02-06 buvo 580.000,00 Lt (65-66 b. l., I t.). 2006-04-20 kredito sutarties Nr. 0650618090176-11 su vėlesniais pakeitimais pagrindu bankas pareiškėjams suteikė 442.000,00 Lt iki 2046-04-19. 2013-04-04 AB SEB bankas nutraukė su pareiškėjais sutartį Nr. 0650618090176-11 (72 b. l., I t.). 2013-06-18 Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumai arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis (54 b. l., I t.). Iš 2008-11-06 vartojimo kredito sutarties matyti, kad pareiškėjų įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui yra susidaręs taip pat pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0650818051479-59, kuria pareiškėjams buvo suteiktas 5806,86 EUR kreditas namo remontui, o numatyta kredito grąžinimo data 2013-11-05 (73-78 b. l., I t.). Kreditoriaus AB SEB bankas pateiktais duomenimis, pradelsti pareiškėjui įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui iš viso sudaro 129760,84 EUR. Iš kreditoriaus UAB „Sergel“ pateiktų duomenų matyti, kad kreditorius reikalavimų L. Z. neturi, M. Z. įsiskolinimas sudaro 447,93 Lt.

Pareiškėjai M. Z. ir L. Z. 2013-12-12 kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankrotą, pareiškėjams nutartį apskundus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjai 2014-09-04 pakartotinai kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai naują pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo grindžia viena esmine aplinkybe - jų įkeisto bankui nekilnojamojo turto vertė yra žymiai sumažėjusi, pagal pareiškėjų atliktą turto vertinimą siekia tik 327.000,00 Lt (164-175 b. l., I t.) ir kad šio turto antstoliui nepavyko parduoti iš pirmų ir antrų skelbtų varžytinių (192;196-198 b. l., I t.). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas ženkliai pablogina pareiškėjų turtinę padėtį, ir tokio pobūdžio turtinės padėties pablogėjimas gali būti nauja aplinkybe įvertinant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ankstesnius teismų sprendimus, iš naujo neįvertindamas pareiškėjų nurodomų naujų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Teisingam bylos išsprendimui, reikia vertinti asmenų nemokumą LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, t.y. ne vien skolinių įsipareigojimų dydį, turto ir skolų balansą, bet ir asmenų negalėjimą vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų nemokumo, tą patvirtino pareiškėjų pareiškimus nagrinėję teismai, skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

Atkreiptinas dėmesys, kad turto nepardavimas per pirmas ir antras varžytines nereiškia, kad turtas nebus parduotas ateityje, galimybė turtą parduoti išlieka, tačiau akivaizdu, kad pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą didelė dalis skolos AB SEB bankui nebus padengta. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pardavus įkeistą turtą ir taip padengus dalį kredito, pareiškėjai likusią kredito dalį privalės išmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. Z. vadovauja keletą metų statybos darbais besiverčiančiai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius kiekvieną mėnesį gauna apie 860 Lt pajamas (17 b. l., I t.). Pareiškėja L. Z. užima (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, kurios atskaičius mokesčius sudaro apie 2800 Lt, atsižvelgiant į pateikto darbo užmokesčio pažymas šios pajamos didėjo (18-26 b. l., I t.). Bendras šeimos uždarbis vidutiniškai sudaro apie 3.600,00 Lt per mėnesį. Iš gaunamo atlyginimo atskaičius mėnesinę AB SEB bankui įmoką už kreditą, pareiškėjams liktų apie 1.500,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad 1.500,00 Lt suma trijų asmenų šeimai yra vertintina kaip maža. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad pardavus bankui įkeistą namą, kuriame šiuo metu pareiškėjai gyvena, pareiškėjai turės nuomotis būstą, todėl jų poreikių tenkinimui liksianti pinigų suma negalės užtikrinti oraus gyvenimo. Pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką, todėl teismo spendimas priimtinas ir atsižvelgiant į jo interesus. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai dirba, o vienas iš jų gauna gana dideles pajamas, nagrinėjamos bylos atveju neleidžia teigti, kad pareiškėjai yra pajėgūs mokėti jiems banko nustatytas itin dideles mėnesines kredito įmokas su palūkanom ir delspinigiais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su prekių pirkimu degalinėse (duomenys neskelbtini) bei Travel / Duty Free parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėnesį, poilsine kelione (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio mėnesį nėra pakankamos įrodyti pareiškėjų nesąžiningumo, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų nemokumui vienai kelionei išleista pinigų suma nedaro reikšmingos įtakos. Pareiškėjai yra dirbantys, kelis kartus kreipėsi į banką dėl mėnesinių įmokų sumažinimo, akivaizdu, kad jie dėjo pastangas savo įsipareigojimas vykdyti. Poilsinė kelionė, nors ir yra laikytina kaip neapdairi pareiškėjų finansinėje padėtyje, tačiau nelemia jų nesąžiningumo.

Teismas pripažįsta, kad AB SEB banko pasiūlyti periodiniai mokėjimai itin apsunkina pareiškėjų šeimos materialinę padėtį, tačiau teismas fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai iš pareiškėjų turto ar pajamų, nes ši aplinkybė vertinama po bankroto bylos iškėlimo, plano tvirtinimo metu. Akivaizdu, kad teismas nesutikdamas su pasiūlytu planu gali ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau plano įgyvendinimo klausimas nėra iš esmės sprendžiamas fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje. Kaip minėta, viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, todėl visos prielaidos turi būti įvertintos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Pareiškėjai yra dirbantys, vienas iš jų gauna gana didelį atlyginimą, teismas turėjo įvertinti, ar iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai turės galimybę atkurti mokumą, apmokėti administravimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti dokumentai iš esmės pagrindžia pareiškėjų nemokumą vertintina, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjų finansinė padėtis neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų M. Z. ir L. Z. bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.