Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. bankroto byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama L. Z. ir M. Z. fizinių asmenų bankroto byla.

Byloje gautas pareiškėjų skundas-prašymas, kuriuo prašoma įpareigoti bankroto administratorę UAB “Lexuna” nedelsiant vykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus, nustatytus LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str.; nedelsiant nutraukti vykdomas ar ketinamas vykdyti M. Z. ir L. Z. Nekilnojamojo turto varžytynes, kadangi plano įgyvendinimo terminas suėjęs.

Nurodoma, kad likęs mokėtinų kasmėnesinių sumų skirtumas padengtas 2018-10-10 ir 2018-10-19, vadovaujantis 2018-09-11 nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku. Tačiau bankroto administratorius ne tik nesurašė LR FABĮ 30 str. nurodyto akto, tačiau toliau neteisėtai vykdo turto pardavimą, t. y. 2018-10-24 sušaukė šeštąsias nekilnojamojo turto varžytines bei 2018-12-10 sušaukė kreditorių susirinkimą ne dėl bankroto proceso pabaigos, o dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo vykdant septintąsias turto varžytines. Be to, bankroto administratorius klaidingai interpretuoja, kad „paskutinis plane numatytas mokėjimas yra mokėjimas kreditoriams pardavus Nekilnojamąjį turtą“ , taip dirbtinai ištęsdama bankroto proceso terminus, pažeisdamas bankrutuojančių asmenų teises atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundu-prašymu. Nurodo, kad bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto realizavimas ir iš šio turto gautų piniginių lėšų paskirstymas kreditorių finansinių reikalavimų dengimui taip pat yra mokumo atkūrimo plano dalis, kuri kaip ir mokėjimai kreditoriams iš bankrutuojančių asmenų einamųjų pajamų, turi būti įvykdyta, tai yra turtas turi būti realizuotas arba perduotas kreditoriaus nuosavybei. Visas bankrutuojantiems asmenims priklausantis nekilnojamas turtas turi būti realizuojamas bankroto proceso metu. Fizinių asmenų bankroto procesas negali būti baigtas jei nėra įgyvendinti visi mokumo atkūrimo plane numatyti veiksmai, realizuotas turtas bei paskirstytos piniginės lėšos. Prašo leisti bankroto administratoriui tęsti bankrutuojantiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą pagal 2018-12-14 kreditorių susirinkimo patvirtintą tvarką bei kreditorių susirinkimo patvirtintomis kainomis.

Bankroto administratorius atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo numatytas parduoti nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas nėra realizuotas, kaip buvo numatyta, ko pasekoje bankroto administratorius turi tęsti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procedūrą. LR FABĮ kelia vieną sąlygą, siekiant užbaigti bankroto procedūrą - atlikti paskutinį plane numatytą mokėjimą. Bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procesas dar negali būti baigtas, kadangi dar nėra atlikti veiksmai, kurie numatyti mokumo atkūrimo plane, t.y. bankrutuojantiems fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas nėra parduotas, nėra paskirstytos lėšos kreditoriams, kurios turėtų būti gautos realizavus pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu bankrutuojantys asmenys nurodė, kad pervedė likusias kasmėnesines sumas pagal mokumo planą, todėl bankroto procesas jau turėjo būti baigtas. Negali nieko planuotis ateičiai. Duomenys apie jų bankroto procesą rodomi viešai, per Google. M. Z. nesibaigęs bankroto procesas susijęs su darbu, įmonėje, kuriai vadovauja, reikalinga sudarinėti sutartis, klientai jį pasitikrina, dažniausiai nusisuka, įmonė negauna paskolų įmonės veiklai. Namo reali vertė yra apie 40-50 tūkstančių, nes reikia dar daug investicijų. Neseniai išsikraustė iš namo.

Teismo posėdžio metu bankroto administratorius nurodė, kad kreditorius neperima turto. Gal pardavimo kaina per didelė. Yra siūlymas nupirkti turtą už 52-56 tūkstančius.

Teismo posėdžio metu kreditoriaus AB SEB bankas atstovas nurodė, kad kreditorius pageidauja nustatyti turto pardavimo tvarką laisvu pardavimu, per skelbimus. Skausminga drastiškai sumažinti pardavimo kainą. Yra banką prižiūrinčios institucijos, bus nurašoma, kas neišieškota iš bankrutuojančių asmenų, todėl kontroliuojančios institucijos žiūri, kad bankas imtųsi visų priemonių atgauti kuo didesnę skolos dalį. Bankas kaip institucija turto neperiminėja, nėra turto pardavimą vykdanti įmonė. Turto perėmimas susijęs su mokesčiais, administravimu, apsauga. Mano, kad būtų įmanoma per tris mėnesius pasiekti dabar esančio pirkėjo siūlomą kainą, jei nebūtų parduota brangiau.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

2018-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11774-1028/2018 buvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų M. Z. ir L. Z. pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, pakeičiant plano įgyvendinimo trukmę iš penkių metų į trejus metus. Pirminis mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2015-09-16, todėl trejų metų terminas 2018-09-16 laikytinas pasibaigusiu.

Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas bankroto administratoriaus neveikimas, kadangi plano įgyvendinimo terminui pasibaigus nėra rengiamas plano įgyvendinimo aktas, o vietoje to yra tęsiamos neparduoto fizinių asmenų turto varžytynės. Nagrinėjamu atveju buvo surengta tikrai daug varžytynių, tačiau fizinių asmenų nekilnojamojo turto nepavyko parduoti nesant pirkėjų. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas iš esmės nenumatė tokios galimybės bankroto procese, todėl nėra konkrečiai reglamentuota, kada ir kaip tokioje situacijoje turi pasibaigti bankroto procesas. Įstatymų leidėjas taip pat nenumatė ir tokios situacijos, kai turtas nespėjamas parduoti dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo. Esant tokiai situacijai teisinio reguliavimo spragą turi užpildyti teismas.

Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 5 d.). Ši teisės norma yra imperatyvi. Todėl, suėjus nurodytam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, numatyta Įstatymo 30 str. 1 d., nepriklausomai nuo to, ar jau yra spėta realizuoti visą bankrutuojančio fizinio asmens turtą, ar ne. Kitoks aiškinimas prieštarautų plano įgyvendinimo trukmės termino paskirčiai ir prasmei. Kadangi teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 1 d.), manytina, kad tam tikrose situacijose, atsižvelgiant į nurodytus principus, į aplinkybes, dėl kurių nepavyko įgyvendinti visų plane numatytų veiksmų per įstatyme nustatytą terminą, galimas tam tikrų pradėtų bankroto veiksmų užbaigimas po plano įgyvendinimo termino pasibaigimo. Tačiau tokie veiksmai turėtų būti būtini, reikšmingi proceso dalyviams bei turėtų trukti protingą laiko tarpą po plano įgyvendinimo termino pabaigos (pvz. iki plano termino pabaigos paskelbtų varžytynių užbaigimas, kitokiu būdu pradėtos turto realizacijos proceso esant realiems pirkėjams įgyvendinimas ir užbaigimas ar pan.). Tokiu būdu būtų pasiekta skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra, turint omenyje, kad kreditoriai bankroto procese turtine prasme yra nuostolių turinti šalis.

Iš Įstatymo 30 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos turinio, jį vertinant loginiu ir lingvistiniu metodais, niekaip neišplaukia išvada, kad paskutiniu plane nustatytu mokėjimu galima laikyti ne tik bankrutuojančių asmenų atliekamus periodinius mokėjimus kreditoriams iš jų gaunamų pajamų, bet ir įplaukų bankroto procese gavimą iš parduoto bankrutuojančių asmenų turto. Viena vertus, tai nėra mokėjimas, o suma, gauta, pardavus turtą, kita vertus, plane neįmanoma nustatyti tokio paskutinio mokėjimo, nes neaišku, kada turtas gali būti parduotas, ar bus parduotas apskritai (pvz. - neparduotas turtas kreditoriaus (kreditorių) prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriui (kreditoriams) (Įstatymo 27 str. 5 d.). Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas nustatydamas tokią formuluotę turėjo omenyje tik pačių bankrutuojančių asmenų atliekamus iš anksto plane nustatytu periodiškumu ir nustatyto dydžio mokėjimus ir net nenumatė, kad bankrutuojančių asmenų turtas gali likti neparduotas. Tokią išvadą patvirtina tai, kad Įstatyme tokia situacija nereglamentuota.

Taigi, pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, nesant jau minėtų protingų priežasčių per pakankamai trumpą terminą pabaigti pradėtų bankroto veiksmų, bankroto administratorius privalo Įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta tvarka parengti plano įgyvendinimo aktą ir pateikti jį teismui. Plano įgyvendinimo aktu ar kitu dokumentu bankroto administratorius taip pat turėtų išspręsti nerealizuoto bankrutuojančių asmenų turto likimą. Jei turtas nėra paliekamas bankrutuojančių asmenų nuosavybei, jį turi perimti kreditoriai, susitardami dėl jo ar jo vertės pasidalinimo tarpusavyje, arba turtas gali atitekti valstybės/savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, jei kreditoriams toks turtas nereikalingas. LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme tai nėra tiesiogiai numatyta, kas ir sukelia ginčą, yra tik numatyta, kad neparduotas turtas kreditoriaus (kreditorių) prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali (bet neprivalo) būti perduodamas kreditoriui (kreditoriams) (Įstatymo 27 str. 5 d.). Tačiau, pavyzdžiui, pagal LR Įmonių bankroto įstatymą neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams (33 str. 2 d.); jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; o nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas (33 str. 7 d.). Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos parduodant ne tik juridinio asmens turtą, bet ir fizinio asmens (neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė – ĮBĮ 33 str. 1 d.), taigi, negalima teigti, jog situacijos skirtingos dėl to, kad vyksta įmonės, o ne fizinio asmens bankroto procesas. Todėl iš esmės nėra kliūčių LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas pagal analogiją taikyti fizinių asmenų bankroto procese.

Kita vertus, fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. bankroto byloje situacija yra šiek tiek sudėtingesnė. 2015-09-16 pagal seną Įstatymo redakciją patvirtinus mokumo atkūrimo planą penkerių metų laikotarpiui kreditoriai turėjo pagrįstus lūkesčius, kad bankroto procesas tiek ir truks. Atitinkamai buvo neskubama drastiškai mažinti parduodamo fizinių asmenų turto kainos, kas savaime suprantama, siekiant, kad būtų padengta kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Patikslinto plano rengimo ir svarstymo procedūra užtruko ilgą laiką, dėl ko planas buvo patvirtintas 2018-09-11 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018-09-19, t. y. jau suėjus patvirtintam trejų metų plano įgyvendinimo terminui. Tačiau pagal planą dar buvo planuojamos bent dvejos nekilnojamojo turto varžytynės, taip pat buvo reikalinga sumokėti likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą. Kaip nurodo bankrutuojantys asmenys, būtinus periodinius mokėjimus (likusį skirtumą) jie sumokėjo iki 2018-10-19. Tuo tarpu bankroto administratoriui taip greitai įvykdyti dvejas varžytynes nebuvo įmanoma. Po patikslinto plano įgyvendinimo termino suėjimo 2018-10-01 baigėsi dar 2018-08-30 pagal seną planą paskelbtos penktosios varžytynės, nuo 2018-10-24 iki 2018-11-23 vyko šeštosios, paskutinės varžytynės baigėsi 2019-02-22. Nei vienos varžytynės neįvyko neatsiradus turto pirkėjų. Taigi, visi numatyti pagal planą veiksmai jau yra atlikti, bankroto proceso veiksmai po plano įgyvendinimo formalaus termino tęsiasi jau pakankamai ilgai, dėl ko būtų neabejotinas pagrindas bankroto procesą užbaigti. Pažymėtina, kad užsitęsusius bankroto veiksmus lėmė jau paminėtos priežastys, taip pat tai, kad į teismą su skundu buvo kreiptasi tik 2018-12-18. Šalys teismo proceso metu taip pat parodė siekį išspręsti ginčą taikiai. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis kreditorius AB SEB bankas nurodė aplinkybes, kurios išdėstytos teismo 2019-02-07 nutartyje, dėl kurių pageidauja pratęsti bankroto procesą trejiems mėnesiams, kad būtų galima parduoti nekilnojamąjį turtą supaprastinta tvarka be varžytynių, per tris mėnesius. Kreditorius iki kito teismo posėdžio 2019-02-26 turėjo pateikti duomenis apie tai, kad nurodytas procesas jau pradėtas, tačiau tik pranešė, kad nusprendė kitų varžytynių nebeskelbti ir spręsti klausimą dėl kitos turto pardavimo tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bankroto procese bankroto administratorius buvo sulaukęs vieno ar dviejų pasiūlymų nupirkti fizinių asmenų turtą, tačiau siūloma kaina buvo apie 20000 Eur mažesnė nei buvo siekiama parduoti jį iš varžytynių, dėl ko netenkino kreditoriaus AB SEB bankas. Kreditorius tuo tarpu nurodė, kad laisvai, per skelbimus, parduodant turtą, kainą būtų galima mažinti greičiau ir lanksčiau nei varžytynių keliu, todėl ji gali nusileisti ir iki galimų pirkėjų siūlomos. Neskųsdami 2018-09-11 nutarties, kuria buvo sutrumpintas plano įgyvendinimas iki trejų metų, kreditoriai iš esmės padarė tam tikrą nuolaidą bankrutuojantiems asmenims. Bankrutuojantiems asmenims nuo 2018-10-19 nebėra pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų įsiskolinimams dengti, todėl turtinė jų padėtis dėl tebevykstančio bankroto proceso tiesiogiai nebeblogėja, lieka tik teisinio statuso klausimas ir M. Z. nurodytos aplinkybės dėl sunkumų vykdyti įmonės, kuriai vadovauja, verslo veiklą, dėl formaliai nepasibaigusio bankroto proceso.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išlaikyti ir kreditorių interesų pusiausvyrą, leistina tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos. Toks terminas, teismo vertinimu, yra pakankamas, jei yra noras ir yra realu parduoti nekilnojamąjį turtą bankroto procese. Priešingu atveju kreditoriai gali turtą perimti bei jį realizuoti neskubant patys.

Nedelsiant, kitą dieną po termino suėjimo, bankroto administratorius Įstatymo 30 str. 1 d. privalo pradėti ir nustatytais terminais parengti plano įgyvendinimo aktą ir jį pateikti teismui. Plano įgyvendinimo aktas taip pat turi būti pradėtas rengti, jei per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos kreditoriai ir bankroto administratorius nesiims veiksmų fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Bankroto administratoriui leisti tęsti fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos.

Įpareigoti bankroto administratorių kitą dieną po nurodyto rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje termino suėjimo LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d. pradėti ir nustatytais terminais parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui.

Jei per vieną mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos kreditoriai ir bankroto administratorius nesiims fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo veiksmų, įpareigoti bankroto administratorių kitą dieną po nurodyto rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje termino suėjimo LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d. pradėti ir nustatytais terminais parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.