Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1517-340/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
2A-1517-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18596-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1517-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18596-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. B. 9 204 Lt (2 665,66 Eur) žalos atlyginimo, 276 Lt (79,93 Eur) žyminio mokesčio ir 5 procentų procesinių palūkanas.Nurodė, kad 2008-12-01 buvo aplietas V. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Buto užliejimo priežastimi buvo P. B. bute, esančiame virš V. M. buto, trūkęs vandentiekio prijungimo vamzdis. Dėl apliejimo padaryta 14 481 Lt žala (13 508 Lt buto remonto išlaidos, 973 Lt nuostolis dėl namų turto sugadinimo) iš dalies (5 277 Lt) buvo atlyginta P. B., kitą dalį atsakovas atsisakė atlyginti, motyvuodamas per didele atliktų remonto darbų kaina. Ieškovas sumokėjo V. M. 13 508 Lt draudimo išmoką už sugadinto buto remontą ir 973 Lt už sugadintą namų turtą. Remiantis CK 6.1015 str. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 665,66 Eur žalos atlyginimą ir kitas su draudiminiu įvykiu turėtas išlaidas. Atsakovas P. B. su ieškinio suma nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikia įrodymų, kuo pasireiškia atsakovo kaltė, o subrogacija įvykus nelaimingam atsitikimui netaikoma. 2008-12-01 įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Atsakovas nebuvo kviestas į žalos dydžio nustatymą, jam nebuvo pateikta lokali sąmata, neaiškios darbų apimtys ir kaina, ieškovas nori nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas dalį, t. y. 1 538,32 Eur, atlygino ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo P. B. ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas” naudai 1 091 Eur žalos atlyginimo, 33,72 Eur žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 091 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui P. B. iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ 767 Eur už advokato pagalbą.Teismas, remdamasis ekspertizės išvada, paskaičiavo nuostolius, kurie sudaro 2 544,22 Eur. Taip pat teismas pripažino įrodytais ir priteistinais 75 Eur dydžio nuostolius už sugadintą paveikslo nuotrauką ir užuolaidą. Teismas 714 Lt (206 Eur) išlaidų, susijusių su virtuvės baldų demontavimu ir sumontavimu nepriteisė, nes 2008-12-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, kurį surašė ieškovo atstovė N. Ž., nėra fiksuota virtuvės ar kitokių baldų apliejimas ir sugadinimas. Teismas šioje dalyje ieškinį atmetė.Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas P. B. yra atlyginęs dalį, t. y. 1 528 Eur (5 277 Lt) padarytų nuostolių, teismas P. B. sumokėta suma sumažino priteistiną 2 619 Eur sumą, dėl ko priteisė ieškovei iš atsakovo 1 091 Eur.Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 59 procentus jo sumokėtų išlaidų už advokato pagalbą, kas sudaro 767 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Eksperto L. U. paskaičiuota remonto kaina ir faktiškai atliktų darbų/pirktų medžiagų kaina skiriasi, nes ekspertas negalėjo nurodyti tokios pačios kokybės medžiagų kainos, kadangi jam nebuvo žinoma, kokios medžiagos buvo bute žalos padarymo metu. Aplietame bute esančių parketlenčių kaina 2009 metais buvo 260 Lt (75,30 Eur) už 1 kv/m be PVM mokesčio. L. U. ekspertizės akte parketlenčių kaina – 27 Eur už 1 kv/m. Ekspertas nenustatinėjo tokios pačios kokybės, rūšies, gamintojo parketlenčių kainos, o nustatė vidutinę visų rūšių parketlenčių kainą. Galima nustatinėti vidutinę tokios pačios kokybės prekės, ar tos pačios prekės kainą, bet ne skirtingos kokybės prekių vidutinę kainą. Neįvertinus realios parketlenčių kainos susidarė 1 300 Eur skirtumas (Smart claims pateiktas skirtingų sąmatų skirtumų aprašymas).Sugadintas turtas turi būti atstatytas į tą būklę, kuri buvo prieš apliejimą, dėl to vidutinių kainų skaičiavimas šiuo atveju neteisingas, nes byloje yra įrodymai, kokia bute esančių medžiagų kaina buvo prieš apliejimą ir po apliejimo. Ekspertai/specialistai ir pagal parketlenčių nuotraukas gali nustatyti, ar tokių parketlenčių kaina yra vidutinė, ar didesnė.Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad turto sugadinimo sunaikinimo akte nėra fiksuotas virtuvės ar kitų baldų apliejimas, dėl to ieškinys šioje dalyje (dėl virtuvės išrinkimo surinkimo darbų) atmetamas. Virtuvės baldus reikėjo išmontuoti ir vėl sumontuoti norint pakeisti grindis (grindys yra ir po baldais). Ekspertas L. U. neginčijo, kad būtina išmontuoti baldus.Ekspertas L. U. į savo sąmatą neįtraukė grunto kainos, nurodė labai mažą dažų kainą, nepaskaičiavo sugadintų sienų ir lubų remonto kainos ir kt.Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-01-05 sprendimu priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui P. B. 767 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovė pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą, nes atsakovas patyrė mažesnes išlaidas, nei priteisė teismas. Kadangi ieškovei teikiant šį apeliacinį skundą nėra žinoma, ar 767 Eur suma priteista dėl rašymo apsirikimo, ar dėl to, kad prie išlaidų už advokato pagalbą buvo pridėtos kitos atsakovo patirtos išlaidos, ieškovė skundžia teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria teismas priteisė iš ieškovės 767 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovas patyrė 1 300 Lt (376 Eur) atstovavimo išlaidų, dėl to, ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės turėjo būti priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma.Atsakovas P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:Ieškovei tenka pareiga įrodyti atliktų darbų apimtis ir faktiškai patirtus nuostolius. Ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti savo reikalavimo atlyginti būtent tokią paskaičiuotą nuostolio sumą už aplietas grindis pagrįstumą. Ieškovė reikalauja nuostolius priteisti vadovaujantis UAB „Vikasta“ 2009-02-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 0000248, kurioje nurodyta, kad darbai atlikti pagal 2009-02-25 aktą. Šis dokumentas, kurio pagrindu yra išrašyta aukščiau nurodyta sąskaita – faktūra, į bylą nebuvo pateiktas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad aplieta grindų danga buvo apskritai pakeista kokia nors kita grindų danga.Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad butas suremontuotas tos pačios kokybės medžiagomis, kokios buvo prieš apliejimą, nes nėra žinoma ir ieškovas neįrodinėjo iki buto apliejimo buvusių medžiagų kokybės; nėra žinoma ir ieškovas neįrodinėjo šalinant apliejimo padarinius įrengtų medžiagų kokybės (ieškovas pateikė tik duomenis apie medžiagų kainą). Vidutinių kainų skaičiavimas šiuo atveju yra teisingas, tokių kainų skaičiavimu paremta teismo ekspertizės išvada yra tinkama, šios išvados ir kitų byloje esančių įrodymų įvertinimu ir išnagrinėjimu paremtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ekspertas netinkamai įvertino virtuvės baldų išrinkimo – surinkimo kainą. Pagal eksperto pateiktą skaičiavimą, tokių darbų kaina sudarytų 6,03 Eur sumą. Ieškovės manymu, tokių darbų kaina – 714 Lt (206,78 Eur). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šie darbai faktiškai buvo atlikti ir apmokėti. Virtuvės baldai vietoj išrinkimo ir surinkimo galėjo būti perstumti ar pernešti, o tokių darbų kaina tikėtinai yra gerokai mažesnė už baldų išrinkimą ir surinkimą. Nukentėjusiam asmeniui atlygintinas tik protingas žalos dydis, įtraukiant pagrįstus, o ne bet kokius pageidaujamus darbus ir medžiagas.UAB „Smart Claims“ pateikta išvada yra abejotinos įrodomosios vertės, kadangi UAB „Smart Claims“ yra su ieškove susijusi bendrovė, kuri teikia žalos apskaičiavimo paslaugas ieškovei, todėl manytina, kad tokia išvada yra tendencinga.Bylinėjimosi išlaidų klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas išsprendė 2017-02-06 nutartimis, todėl atskirai dėl to atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalykas - ginčas dėl žalos, padarytos buto apliejimu, atlyginimo dydžio.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.), kas iš esmės ir sudaro apeliacijos dalyką. Byloje nustatyta, kad 2008-12-01 iš atsakovo R.P. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkus vandentiekio sistemos prijungimo vamzdžiui, buvo aplietas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini) butas. Ieškovas atlygino V. M. 14 481 Lt žalą pagal draudimo sutartį ir CK 6.1015 str. pagrindu pareiškė ieškinį atsakovui.Nagrinėjamoje byloje atsakovas R.P. B. savo atsakomybės dėl jo bute įvykusios vandentiekio avarijos neneigė, atlygino dalį padarytos žalos (5277 Lt arba 1528 Eur) iki ieškinio pareiškimo teisme ginčas tarp šalių vyko tik dėl žalos dydžio. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovui galimybę įrodinėti žalos dydį, t.y. teismas buvo tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą. Ieškovas nesutiko su teismo išvadomis dėl padarytos žalos dydžio, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kritikuoja teismo paskirtos ekspertizės išvadas. Esminiai skundo argumentai – ekspertas netinkamai įvertino grindų (parketo) remonto kainą, baldų išrinkimo-įrengimo kainą, netinkamai taikė įkainius. Bylos duomenimis aplietas butas buvo apžiūrėtas 2008-12-03, surašant Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą, kuriame aprašyti buto sugadinimai, pobūdis, nurodyta, kad buvo aplietos grindys ( 10-13 37-38 ).Nukentėjęs V. M. ir UAB „Vikasta“ 2009-02-03 sudarė rangos sutartį dėl vandentiekio avarijos šalinimo padarinių - remonto darbų bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atlygintinos žalos dydis sudaro 14 481 Lt ( 13 508 Lt buto remonto išlaidos, 973 Lt nuostolis dėl namų turto sugadinimo); remonto išlaidų dydį grindė UAB „Vikasta“ lokaline sąmata ir ir UAB „Vikasta“ 2009-02-26 PVM sąskaita - faktūra ( 1t., b.l. 23-24,30). Atsakovas R.P. B. nuo pretenzijos jam pateikimo 2009-03-09 su atlyginimo dydžiu sutiko tik iš dalies, motyvuodamas, kad nebuvo kviečiamas dalyvauti 27 buto nuostolių aprašyme nei 2008-12-03, nei surašant patikslintą 2008-12-19 aktą; pirminiame 2008-12-03 akte buvo nurodyta, kad aplieta 11,05 kv. m. grindų, tačiau grindų sugadinimų nustatyta nebuvo. Atsakovas nuosekliai reikalavo skirti nepriklausomą ekspertizę žalos dydžio apskaičiavimui (1t.,b.l.65). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai paskyrė byloje ekspertizę ir priimdamas sprendimą, rėmėsi eksperto išvadomis.Apeliantas nesutinka su ekspertizės aktu; nurodo, kad ekspertas L. U. be pagrindo nurodė ekspertizės akte vidutinės darbų ir medžiagų kainas.Apelianto vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Ieškovas turėjo įrodyti, kokie sugadinimai padairyti bei turėjo pagrįsti remonto kainą. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kokia grindų danga buvo prieš apliejimą, ir kokia grindų danga buvo pirkta iki apliejimo, tuo tarpu ekspertas tinkamai nemotyvavo, kodėl reikėtų skaičiuoti vidutinės kanas. Apelianto įsitikinimu, ar reikia skaičiuoti vidutines kainas, ar tokios pat rūšies medžiagų kainas – tai yra teisinis klausimas, o eksperto nuomone šiuo klausimu neturėtų būti vertinama. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ekspertas neginčija, kiek reikia pakeisti parketo ir neginčijo, kad remontui būtina demontuoti baldus. Apelianto vertinimu, ekspertas turėjo vadovautis UAB „Ogrinda“ raštu, kuriame nurodyta aplietame bute esančių parketlenčių kaina 2009 m. buvo 260 Lt (75 Eur) už vieną kvadratinį metrą; neįvertinus realios parketlenčių kainos susidarė 1300 Eur skirtumas, taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo dėl atliktų darbų apimties.Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su apelianto argumentais nėra pagrindo. Nuo pretenzijos atsakovui pateikimo momento jis ginčijo ne tik atliktų remonto darbų įkainius, bet ir atliktų darbų apimtį; atsakovas nurodė, kad priminiame buto apžiūros ir žalos nustatymo 2008-12-04 akte (su priedu) buvo nurodyta, kad aplieta 11 kv. m. grindų, tačiau nepažymėta, kad dėl apliejimo grindų danga sugadinta ir ją reikia keisti, aiškino, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog virtuvės baldai buvo išrenkami, ir pan. Ieškovas dydį remonto išlaidų dydį grindė UAB „Vikasta“ lokaline sąmata ir UAB „Vikasta“ 2009-02-26 PVM sąskaita – faktūra; atliktų darbų aktas į bylą nepateiktas, kviečiamas į teismą, aplieto buto savininkas į teismą neatvyko. Aplinkybė, jog dėl sugadinimų reikėjo pakeiti 21,89 kv. m. grindų dangos ieškovas įrodinėjo remonto atlikusio rangovo UAB Vikasta“ 2008 m. gruodžio 22 d. pranešimu. UAB „Vikasta“ nurodė, kad atlikus papildomą buto apžiūrą, nustatyta, kad sugadinta grindų dangą (klijuota parketlentė, kurios kaina - 235 Lt už vieną kvadratinį metrą). Pažeistos parketlentės yra patalpos viduryje. Norint pakeisti sugadintas parketlentės reikia išardyti dalį grindų , t.y. 21,89 kv. m. (koridoriaus ir virtuvės zona) ir perkloti iš naujo (1 t. b.l.22). Taigi, keistino parketo plotas nustatytas rangovo, vienasmeniškai papildomai apžiūrėjus butą; taip pat rangovas vienasmeniškai nustatė, kad nukentėjusiojo bute buvo paklotas parketas po 235 už kvadratinį metrą, ir kad jį reikia pakeisti parketlentėmis, kurių kaina 2009 m. buvo 260 Lt už kvadratinį metrą. Byloje taip pat yra UAB Ogrinda“ 2012-11-12 pažyma, kurios duomenimis mažmeninė parketlenčių kaina atsakovo bute 2006 m. buvo 174 Lt už vieną kvadratinį metrą (2 t., b.l. 51). Pažymėtina, kad pirminio buto apžiūros akto duomenimis, parketas buvo įrengtas bute 2006 m. t.y. prieš du metus iki avarijos, t.y. pagal visiško žalos atlyginimo principą atlygintinos žalos dydis turėjo būti apskaičiuotas, atsižvelgiant į sugadinto daikto (parketo) nusidėvėjimą nuo 2006 m. Apelianto argumentas, kad ekspertas neginčijo UAB „Vikasta“ sąmatoje nurodyto keistino parketo plotą (21,89 kv. m.), atmetamas. Apeliantas neginčijo, kad ekspertui nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti suremontuotą butą, jis buvo priverstas vertinti ieškovo pateiktus dokumentus – aktą su priedu, sąmatas, rangos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad visa sumokėta buto remonto išlaidų suma 13 508 Lt yra pagrista ir susijusi su vandentiekio avarijos, už kurios padarinius atsakingas atsakovas, likvidavimu, todėl teismas pagrįstai nustatė atlygintinos žalos dydį pagal ekspertizės aktą, taikant medžiagų ir darbų vidutines kainas. Dėl analogiškų motyvų atmetami apelianto argumentai dėl baldų išrinkimo ir surinkimo išlaidų. Teismas priteisė ieškovui sugadintų namų apyvokos daiktų vertę pagal 2009-02-20 aktą (1 t. b.l.17) tačiau nurodė, kad pirminiame buto apžiūros akte nėra duomenų, apie virtuvės baldų apliejimą ar sugadinimą, dėl kurio būtina demontuoti ir iš naujo surinkti virtuvės baldus, todėl laikė reikalavimą dėl baldų demontavimo ir surinkimo išlaidų pritiesimo nepagrįstu ir neįrodytu bei jį atmetė. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių būtinumą demontuoti ir iš naujo surinkti virtuvės baldus dėl parketo remonto, nes pirminių dokumentų duomenis apie aplieto parketo plotą, būklę ir lokalizaciją nepatvirtina, kad buvo būtina keisti visą parketą virtuvėje. Jau paminėtame UAB Vikasta“ 2008 m. gruodžio 22 d. pranešime nurodyta, kad dėl pažeistų parketlenčių patalpos viduryje reikia keisti 21,89 kv. m. parketo koridoriaus ir virtuvės zonoje, tačiau taip pat nenurodyta, kad dėl parketo keitimo reikia demontuoti virtuvės baldus. Apelianto argumentas, kad ekspertas neprieštaravo, kad baldų demontavimo ir surinkimo darbai buvo reikalingi atmestinas dėl jau išdėstytų motyvų – ekspertas nebuvo sutiekta galimybė apžiūrėti suremontuotą butą, jis vertino ieškovo pateiktus dokumentus. Apelianto argumentas, kad ieškovas neturi remonto darbų atlikimo akto ir šiuo metu negali jo gauti, kad atsakovai pradėjo kalbėti apie aktą tik baigiamosiose kalbose, kad ieškovui nebuvo žinoma jog ekspertas ir atsakovas ekspertizės atlikimo metu norėjo apžiūrėti suremontuotą butą, ir pan. atmetami. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad žalos fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo našta nagrinėjamoje byloje priklausė ieškovui. Ieškovas nuo pretenzijos pateikimo atsakovui momento žinojo, kad atsakovas ginčija žalos dydį, padarytų sugadinimų mastą; būdamas verslininku-profesionalu draudimo santykių srityje privalėjo suvokti, kad būtent jis turi išsklaidyti abejonės dėl atlygintinos žalos dydžio ir teikti įrodymus. Ieškovas žinojo, kad byloje paskirta ekspertizė, kurios atlikimui reikia apžiūrėti butą. Šalių ginčas yra privatus, teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus ir savo iniciatyva imtis priemonių, kad nukentėjęs asmuo leistų ekspertui apžiūrėti butą. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Po teismo paskirtos ekspertizė atlikimo ieškovo užsakymu UAB „Smart Claims“ pateikė 2016 m. birželio 10 d. Išvadą dėl žalos nekilnojamam turtui. Dokumente nurodyta, kad UAB „Smart Claims“ atestuotas sąmatininkas V. M. perskaičiavo darbų kainas pagal pateiktą informaciją pagal 2008 m. Sistela rekomenduojamas darbų įkainius bei realų resursų poveikį (2 t. b.l. 6770). Nurodytas dokumentas negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK 216 str. prasme, tai vienas iš pateiktų rašytinių įrodymų. Aktą surašęs specialistas nėra ekspertas, aktas surašytas pagal ieškovo užsakymą, duomenų, kad aktą surašęs asmuo būtų apžiūrėjęs butą ir įsitikinęs, kad sąmatoje nurodyti darbai, kurių kaina specialistas perskaičiavo, buvo atlikti. Specialisto išvada dėl eksperto siūlomų baldų demontavimo ir surinkimo kainų - „eksperto siūloma kaina yra visiškai nereali“ – yra subjektyvi, nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvada nepaneigia ekspertizės akto išvadų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., suformuotoje teismo praktikoje įtvirtinta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; taip pat išaiškinta, kad pagal teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismo išvados, kodėl jis rėmėsi ekspertizės išvadomis, o kitus atmeta, yra pakankamai argumentuoti it motyvuoti, taigi apeliantas nepagrįstai nurodė, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą nepakeistą. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 767 Eur atstovavimo išlaidų; atsakovas patyrė 376 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėjo būti priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma. 2017 m. vasario 6 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą teismo sprendime ir nustatė, kad priteistina iš ieškovo atsakovui atstovavimo išlaidų suma sudaro 222,14 Eur.. Apeliantas nepadavė skundo dėl teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, t.y. ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų sumos nebeliko.Atmetus apeliacinį skundą, apelianto išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Neringa ŠvedienėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė