Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. A. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad A. N. 2023 m. rugpjūčio 3 d. 22.54 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Protokolo surašymo metu atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, buvo nubaustas 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nurodant, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, teismo posėdžio metu reikšdamas du alternatyvius prašymus: arba panaikinti nutarimo dalį arba pakeisti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo, sutrumpinant jo terminą arba išviso panaikinant administracinio poveikio priemonę.

7. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivus, savo elgesio atžvilgiu buvo kritiškas, tokį savo elgesį vertino blogai, nuoširdžiai gailėjosi. Pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2023 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

8. Pažymėtina, kad pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas pirmu pūtimu 0,57 promilių girtumas, antru pūtimu 0,52 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1937642 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ ARFM-0364 patikra buvo atlikta 2023 m. birželio 2 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2023 m. lapkričio 30 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

9. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis jautėsi gerai ir nesijautė neblaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tą patį vakarą prieš valandą iki vairavimo vartojo alkoholį, 0,5 l alaus, todėl jam į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu pūtimu 0,57, antru pūtimu 0,52 promiles, neįvertinus paklaidos, laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,52 promilės, neįvertinus paklaidos, girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyba, (toliau tekste ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas skunde patį pažeidimo faktą dėl vairavimo neblaiviu pripažino, tačiau tuo pačiu teigė, jog kraujo tyrimas parodė 0,16 promilių neblaivumą, dėl ko pareiškėjas suabejojo neblaivumo nustatymo objektyvumu. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Be to, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452), 29 straipsnis numato, kad jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. N. kraujas tyrimui paimtas 2023 m. rugpjūčio 4 d. 00:05 val. ir nustatyta, kad jo kraujyje yra mažiausia 0,16 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tuo tarpu, A. N. policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir pirmasis patikrinimas dėl girtumo buvo 2023 m. rugpjūčio 3 d. 23:54 val., taigi etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo nustatyta jau praėjus daugiau nei valandai laiko nuo patikrinimo alkotesteriu, todėl akivaizdu praėjus tokiam laikui kraujo tyrimas neparodo A. N. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu, juolab neaišku kokių priemonių asmuo galėjo imtis neblaivumui sumažinti. Neginčytina, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Pažymėtina, kad nustatant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratorinio kraujo tyrimo, atlikto tikrinant asmens blaivumą, metu gautais duomenimis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika), 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą pateikė tik specialisto išvadą, nėra duomenų, kad medicininė apžiūra buvo atlikta ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas buvo pildomas, kadangi kaip matyti iš pateikto akto tyrimo tikslas buvo tik nustatyti etilo alkoholį. Nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiūros ir nesant Medicininės apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti nei to, kada ir kokios būklės asmuo atvyko į medicinos įstaigą, taip pat ir to, ar apskritai gydytojas jį apžiūrėjo, be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas ir pan. Pažymėtina, kad Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai, todėl visi anksčiau išvardyti duomenys yra būtini norint konstatuoti, jog buvo nenukrypta nuo nustatytų taisyklių, asmuo buvo tinkamai apžiūrėtas ir laikantis taisyklių buvo paimtas mėginys, ir tik tada trečiojo asmens medicininės apžiūros etapo (tiriamųjų medžiagų ištyrimas) metu gauti duomenys gali būti laikomi patikimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Metodikos 11 p. atskirai reglamentuoja išvados formulavimą, t. y ketvirtąjį asmens medicininės apžiūros etapą. Iš nuostatų išeina, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 10.1 p. nustatyta, kad jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas” ir „Išvada”. Skiltyje „Tyrimo rezultatas” įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, skiltyje „Išvada” nurodoma, ar asmuo buvo blaivus (neblaivus, apsvaigęs). Nustačius neblaivumą nurodomas neblaivumo laipsnis. Medicininės apžiūros aktas tvirtinamas gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu. Medicininės apžiūros aktas turi turėti numerį, būti patvirtintas ASPĮ antspaudu (Metodikos 11 p.). Šiuo atveju byloje pateikta Specialisto išvada yra tik tarpinis medicininės apžiūros etapas. Teismas laiko, kad byloje esant pateiktai vien Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai, kuri turėtų būti tik dalis bendro asmens tyrimo, tačiau nesant Medicininės apžiūros akto, jame nurodytos bendros tiriamo asmens būklės ir atskleistų tiriamųjų medžiagų paėmimo aplinkybių, taip pat ir juo suformuluotos galutinės išvados dėl asmens blaivumo, atskira specialisto išvada, kuria ištirtas neaiškiomis aplinkybėmis paimtas ir tyrimui pristatytas kraujo mėginys, negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu, paneigiančiu ar keliančiu abejonių dėl alkotesteriu A. N. pirmu tikrinimu nustatyto 0,57 prom. girtumo laipsnio, o antru tikrinimu -0,52 prom. neblaivumo, neįvertinus paklaidos. Remiantis tuo, kas išvardyta, minėta Specialisto išvada kaip įrodymu šioje byloje nesivadovautina, juolab ji nepaneigia alkotesterio duomenų, kad pareiškėjas neblaivumo nustatymo alkotesteriu metu vairavo neblaivus. Kaip aukščiau minėta, pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

11. Pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo tyčiniai, ji, žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytą pagrįstai spręstina, kad pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra teisinga. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

12. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

13. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

15. Vertindamas pareiškėjo nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose.

16. Nagrinėjamojoje byloje teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus, išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus, jo kritišką savo elgesio vertinimą, nurodymą, jog patyrė didelį gėdos jausmą, išgyvena dėl pasekmių, nuoširdžiai gailisi, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jokios žalos savo neteisėtais veiksmais jis nesukėlė, tuo pačiu metu kitų KET pažeidimų nepadarė, priešingai po sustabdymo momento pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat pripažino nusižengimą, kritiškai vertino savo tokį elgesį, gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės (0,50 promilės pritaikius nusižengimui nustatyti panaudoto matavimo prietaiso rodmenų paklaidą ± 0,017 promilės), kuris nedaug viršija leistiną normą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pareiškėjas apskritai nėra padaręs jokių kitų administracinių nusižengimų penkerių metų laikotarpyje. Pareiškėjas taip pat nėra teistas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra registruotas, skundžiamu nutarimu skirtą baudą sumokėjo, taigi patyrė finansinio pobūdžio pasekmes, gyvena su šeima, dviem nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), dirba tiek gaudamas darbo pajamas, tiek neatlygintinai visuomeninėje veikloje. Nors nurodytos išskirtinai teigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės ir nepateisina pareiškėjo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas, priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neteistas, administracine tvarka nebaustas ir nėra priklausomybės ligų įskaitoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį, skirta bauda padarė finansinį poveikį, o pradėta taikyti administracinio poveikio priemonė- sustabdant teisę vairuoti savo tikslus iš dalies jau pasiekė, nes asmuo jaučia neigiamas to pasekmes, išgyvena gėdos jausmą, nuoširdžiai gailisi bei linkęs pasitaisyti.

18. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo elgesį iki šio administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, konstatuojama, jog pažeidėjas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Be to, teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę ir spręsti ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės.

19. Esant visumai minėtų duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuojama, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinant draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, neabejotina, kad net panaikinus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai kartu su paskirta bauda jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. N., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.