Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. L. (S. L.), tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, t. y. jis 2022-09-11 apie 02.45 val., veikdamas bendrai su S. L., įsibrovęs į aptvertą ir saugomą statybos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš statybinio konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė jame buvusias dvi poras mėlynos spalvos kombinezonines darbines kelnes bendros 5 Eur vertės, vieną 23,50 Eur vertės juodą darbinę striukę ir 7,80 Eur vertės ryškiaspalvę liemenę, o tuo tarpu S. L. iš statybinio konteinerio Nr. 18 pasiėmė jame buvusius 23,14 Eur vertės oranžinės spalvos švyturėlį, 3 Eur vertės akumuliatoriaus įkrovimo laidus, druskinę ir pipirinę bendros 2 Eur vertės, 3 Eur vertės peleninę, 5 Eur vertės kavos ir cukraus stiklainius, 1 Eur vertės servetėlių laikiklį, t. y. A. S., veikdamas bendrai su S. L., iš viso pagrobė 73,44 Eur vertės svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. S. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas už pasikėsinimą padaryti šią nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) paskyrė A. S. arešto bausmę, mažesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismas, skirdamas nuteistajam 30 parų arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad A. S. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, būdamas praeityje ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nusikalto, kaip minėta, būdamas praeityje ne kartą teistas, paskutinį kartą 2020-02-21 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmės neatlikęs, nes nėra sumokėjęs paskirtos 32 MGL baudos, teistumas neišnykęs, be to, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 30 parų arešto.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. S. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo A. S. padaryta veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai teisės saugomų gėrių – nuosavybę. Inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, taip pat už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei (vagystes, turto sugadinimą), taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (260 straipsnio 1 dalis) ir už neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą (paskutinį kartą teistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-21 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų taip pat už nusižengimą nuosavybei (smulkią vagystę) ir kitus nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. b. 61–70). Šie duomenys rodo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad A. S. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei arešto bausmės, kuri nėra griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė (kaip minėta, už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų), paskyrimas nuteistajam už pasikėsinimą padaryti tyčinį savanaudišką nusikaltimą, neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijose įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. S. paskirta arešto bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes akivaizdu, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, jis nesistengia pakeisti, pasekmė.

9. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. S. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.