Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-14 · Civilinė byla Nr. e2S-334-777/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-06Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2024-09-06Klaipėdos apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-26Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2025-06-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
e2S-334-777/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04433-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
G. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-334-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04433-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį (patikslintą) atsakovui A. S. dėl priverstinio iškeldinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priverstinai iškeldinti atsakovą A. S. ir N. S. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalies uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ankada“ padalijimo schemoje – pasiūlyme pažymėtos indeksu „A“, su atsakovams priklausančiais asmeniniais ir kitais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis, valdyti ir disponuoti šia buto dalimi bei į ją patekti. Taip pat įpareigoti atsakovus per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų raktą (raktus).

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 12 d. buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuris priimtas teisėjos 2023 m. spalio 12 d. rezoliucija.

3. 2024 m. sausio 15 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas, kuriuo nurodoma, kad atsakovas nesutinka su patikslintu ieškiniu, kadangi yra įsitikinęs, jog ieškinys neatitiko Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimų. Prašo panaikinti žodinį sprendimą ir priimti naują nutartį vadovaujantis CPK 656 straipsnio 6 dalies, 3punktu ir klausimą išspręsti iš esmės dėl pateikto ieškinio atitikimo CPK 135 straipsniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą ir jį grąžino atsakovui.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

5.1. Teigia, kad nustačius, jog pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą teismas gali išspręsti rezoliucija, išskyrus CPK numatytus atvejus. Pažymėjo, kad išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Nurodė, kad ieškovas 2023 m. spalio 12 d. į bylą pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 12 d., nenustatęs patikslinto ieškinio trūkumų, rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė, o teisėjo rezoliucija yra neskundžiama .

5.2. Atkreipė dėmesį, jog iš skundo turinio matyti, kad atsakovas ginčija ir teismo posėdžio metu priimtą teismo žodinę nutartį. Pažymėjo, kad žodinė (protokolinė) teismo nutartis taip pat yra neskundžiama (CPK 290 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, suteikiant jam teisę teikti atskirąjį skundą.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia apskųsti teismo priimtos nutarties, jei asmuo mano, kad tokiais veiksmais teismas pažeidė jo teises, neįsigilino į pateiktą ieškinį, tuo labiau konstatuoja, kad esamas pateiktas patikslintas ieškinys paremtas ne rašytiniais faktais kaip reikalauja civilinio proceso normos, bet melagingais teiginiais. Mano, kad ieškinyje nėra jokios įrodomosios medžiagos kuria būtų galima remtis. Pažymėjo, kad dėl esamų faktų ir įėjimo į svetimo buto dalį, asmuo jau kreipėsi į teismą ir teismas atmetė tokį prašymą, todėl pakartotinai dėl to pačio į teismą kreiptis negalima.

7.2. Nurodė, kad rezoliucija buvo priimtas ne tik ieškovo patikslintame ieškinyje, bet ir atsakovo pateiktas atsiliepimas, kur buvo viskas išdėstyta ir pabrėžta, kad toks ieškinys visiškai neatitinka CPK 135 straipsnio. Teigia, kad teismas, neprieštaravo pateiktam atsiliepimui, o tik posėdžio metu atsisakė reikalauti, kad pagal patikslintą ieškinį būtų pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstu patikslintą ieškinį.

7.3. Akcentavo, jog be kita ko ginčija teismo metu priimtą žodinę teismo nutartį. Teigia, kad įstatymai nenumato, jog žodinė nutartis negali būti ginčijama ir apskųsta, ginant savo teises.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priimti ir rašytines, ir žodines nutartis; nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taip pat rašytinė nutartis priimama procesinius klausimus sprendžiant ne parengiamajame teismo posėdyje ir ne nagrinėjimo teisme metu (CPK 290 straipsnio 4 dalis). Būtent tokia įstatymų leidėjo valia paaiškinama tuo, kad, nevykstant teismo posėdžiui, objektyviai nėra būdo kaip užfiksuoti žodinę teismo nutartį, o teismo posėdyje priimamos žodinės teismo nutartys įrašomas į informacines pažymas (protokolus) ir fiksuojamos garso įrašuose.

11. Tuo tarpu teisėjo rezoliucija iš esmės yra viena iš rašytinės teismo nutarties formų, tik ji nemotyvuojama, vien užfiksuojant tam tikrą procesinį veiksmą, kurio atlikimas būtent tokia forma yra leidžiamas CPK. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

12. Taigi, galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).

13. CPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Taip pat šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau civilinio proceso įstatymo normose nėra expressis verbis įtvirtinta šalies teisė jam nepalankų rezultatą, susijusį su ieškinio priėmimu apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar būtent toks teismo procesinis veiksmas, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

14. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 28 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, jog patikslinto ieškinio priėmimas niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, priešingai, tai yra pagrindas civiliniam procesui prasidėti. Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog patikslinto ieškinio priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir dėl to negali būti nepaprastosios apeliacijos objektu, todėl ir toks teisėjos rezoliucijos apskundimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja.

15. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su atskirojo skundo priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė