- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1684-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04433-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- A. S., N. S.
- Ieškovas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11-1071/2024 pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir N. S. dėl priverstinio iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. spalio 12 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė:
1.1. priverstinai iškeldinti atsakovus A. S. ir N. S. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies uždarosios akcinės bendrovės „Ankada“ padalijimo schemoje – pasiūlyme (sudarytame pagal G. B. 2020 m. gegužės 26 d. prašymą – užsakymą Nr. 2020-05/39) pažymėtos indeksu „A“, su atsakovams priklausančiais asmeniniais ir kitais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos;
1.2. įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis, valdyti ir disponuoti šia buto dalimi bei į ją patekti;
1.3. įpareigoti atsakovus per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui nuo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų raktą (raktus).
2. Atsakovas A. S. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė teismui prašymus: 1) pateikti civilinių bylų teismo pirmininko įsakymą dėl civilinės bylos paskyrimo nagrinėti teisėjui V. P.; 2) nukelti teismo posėdžius, paskirtus 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 14.00 val. ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. 14 val. vėlesniam laikui dėl atsakovo suplanuotų atostogų.
3. 2024 m. rugpjūčio 5 d. teisėjas V. P. dėl pateiktų prašymų priėmė dvi rezoliucijas: 1) „Prašymą dėl įsakymo pateikimo atmesti, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2024 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1V-80 „Dėl bylų perskyrimo“ yra įkeltas į 2024-05-15 bylos kortelę. Išaiškinti atsakovui, jog šiuo įsakymu byla, kurią nagrinėjo teisėja D. Ž., teisėjui V. P. buvo perskirta naudojant Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulį“; 2) „Prašymą dėl teismo posėdžių perskyrimo atmesti, kadangi atostogos nėra laikomos svarbia priežastimi bylos nagrinėjimo atidėjimui.“
4. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė: priimtą rezoliuciją pripažinti viršijančia suteiktą diskrecijos teisę, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, bei pagrindinį įstatymą Lietuvos Respublikos Konstituciją; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar kasmetinės atostogos suteiktos įstatymo tvarka yra nereikšmingos ir asmuo privalo per savo atostogas dalyvauti teismo procese, bei atstovauti asmenį šiuo atveju savo žmoną, kuri irgi yra atostogose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Iš atsakovo pateikto atskirojo skundo turinio teismas nustatė, kad atsakovas nesutinka su teisėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimtomis rezoliucijomis.
Šalies argumentai
7. Teismas, vadovaudamasis CPK 290 straipsnio, reglamentuojančio nutarties ir rezoliucijos priėmimą, 5 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pateiktas skundas yra dėl procesinio veiksmo, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo: priimtą rezoliuciją pripažinti viršijant suteiktą diskrecijos teisę, pažeidžiant CPK normas, bei pagrindinį įstatymą Lietuvos Respublikos Konstituciją; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar kasmetinės atostogos suteiktos įstatymo tvarka yra nereikšmingos ir asmuo privalo per savo atostogas dalyvauti teismo procese, bei atstovauti asmenį šiuo atveju savo žmoną, kuri irgi yra atostogose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Apeliantas nesutinka su teisėjo rezoliucija dėl bylą nagrinėjančio teisėjo pakeitimo. Nurodo, kad pagal teismo pateiktą pranešimą matosi, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė pagal civilinių bylų primininko pateikta tarnybinį pranešimą 3R-1067, išleido 2024 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr.1V-80, kuris įpareigoja civilinių bylų primininką P. M. perskirstyti teisėjos D. Ž. civilines bylas kitiems teisėjams. Esamų bylų paskirstymas yra viešas, o ne paslaptingas ir uždaras. Kad esama civilinė byla konkrečiai butu paskirstyta teisėjui V. P., informacijos nėra.
8.2. Teisėjas rezoliucija nepagrįstai netenkino prašymo dėl posėdžio datos perskyrimo. Pažymi, kad teisė į atostogas numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
8.3. Apelianto nuomone, CPK 16 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir imperatyviai nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi pradėta nagrinėti iš pradžių, išskyrus dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja. Dėl tolesnio bylos nagrinėjimo atsakovas prieštaravo. Todėl byla turėjo būti nagrinėjama iš pradžių, teisėjui priėmus nutartį dėl civilinės bylos parengiamojo posėdžio ir prašymų pateikimo.
8.4. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rezoliucija gali būti skundžiama. Šiuo atveju teismas rezoliucijomis netenkino pateiktų prašymų. Todėl apeliantas turi teisę dėl jų pateikti atskirąjį skundą.
8.5. Apeliantas pažymi, kad CPK 545 straipsnis nustato, jog pateikti prašymai, nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos. Į šį terminą neįskaičiuojamas laikas, per kurį pareiškėjas turi pašalinti teismo nurodytus prašymo trūkumus. Visi teikti prašymai dėl pateiktos informacijos ir bylos atidėjimo turėjo būti išnagrinėti dar liepos mėnesį, o teismas juos išnagrinėjo tik praėjus beveik mėnesiui, taip pažeisdamas imperatyvią normą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje dėl priverstinio iškeldinimo 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė teismui prašymus: pateikti civilinių bylų teismo pirmininko įsakymą dėl civilinės bylos paskyrimo nagrinėti teisėjui V. P.; nukelti teismo posėdžius, paskirtus 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 14.00 val. ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. 14 val. vėlesniam laikui dėl atsakovo suplanuotų atostogų.
12. Bylą nagrinėjantis teisėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. dėl pateiktų prašymų priėmė dvi rezoliucijas: 1) „Prašymą dėl įsakymo pateikimo atmesti, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2024 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1V-80 „Dėl bylų perskyrimo“ yra įkeltas į 2024-05-15 bylos kortelę. Išaiškinti atsakovui, jog šiuo įsakymu byla, kurią nagrinėjo teisėja D. Ž., teisėjui V. P. buvo perskirta naudojant Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulį“; 2) „Prašymą dėl teismo posėdžių perskyrimo atmesti, kadangi atostogos nėra laikomos svarbia priežastimi bylos nagrinėjimo atidėjimui.“
13. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė: priimtą rezoliuciją pripažinti viršijančia suteiktą diskrecijos teisę, pažeidžiant CPK normas, bei pagrindinį įstatymą Lietuvos Respublikos Konstituciją; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar kasmetinės atostogos suteiktos įstatymo tvarka yra nereikšmingos ir asmuo privalo per savo atostogas dalyvauti teismo procese, bei atstovauti asmenį šiuo atveju savo žmoną, kuri irgi yra atostogose.
14. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, nurodė, kad skundžiamas procesinis sprendimas (rezoliucija) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, t. y. rezoliucija neskundžiama.
15. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad rezoliucija, vadovaujantis teismų praktika, yra skundžiama.
16. CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priimti ir rašytines, ir žodines nutartis. Nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
17. Teisėjo rezoliucija iš esmės yra viena iš rašytinės teismo nutarties formų, tik ji nemotyvuojama, vien užfiksuojant tam tikrą procesinį veiksmą, kurio atlikimas būtent tokia forma yra leidžiamas CPK.
18. CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Tačiau, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
19. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 28 punktas). Taigi, galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas). Remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
20. Nagrinėjamu atveju teisėjas rezoliucijomis išsprendė atsakovo prašymus dėl įsakymo, kuriuo civilinė byla paskirta nagrinėti teisėjui V. P. pateikimo ir dėl paskirtų byloje teismo posėdžių datų pakeitimo.
21. Taigi, nors šios nutarties 20 punkte nurodytų prašymų išsprendimo rezoliucija CPK nenumato, tačiau akivaizdu, kad minėtų klausimų išsprendimas (jų netenkinimas) teisėjo rezoliucija niekaip neužkirto kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, kad teisėjas skundžiamose rezoliucijose, netenkindamas pateiktų prašymų, nurodė ir prašymų netenkinimo motyvus. Taigi, skundžiamos teisėjo rezoliucijos formaliai atitinka nutarties turiniui, numatytam CPK 291 straipsnyje, keliamus reikalavimus.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimtos rezoliucijos, kuriomis netenkinti atsakovo pateikti prašymai negali būti skundžiamos apeliacine tvarka, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl minėtų teisėjo rezoliucijų.
23. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinė byla išnagrinėta – patikslintas ieškinys patenkintas. Dėl priimto teismo sprendimo yra pateiktas ir priimtas atsakovo apeliacinis skundas, kuriame atsakovas nurodo ir argumentus, pateiktus atskirajame skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pasinaudojo CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodytomis teisėmis ginti galimai savo pažeistas teises.
24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
25. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė jį priimti, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.