Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria spręstas atsakovo A. S. prašymo dėl procesinių veiksmų išaiškinimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir 2024 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir N. S. dėl iškeldinimo, 2025 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

5. 2025 m. balandžio 2 d. teisėjo rezoliucija atsakovui A. S. buvo nustatytas 7 dienų terminas pateikti duomenis, pagrindžiančius jo teisę atstovauti N. S., t. y. įgaliojimą, turimą teisinį išsilavinimą pagrindžiančius duomenis ir santuokos liudijimą, pagrindžiantį atsakovo ir N. S. ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 57 straipsnio 2 dalis).

6. 2025 m. balandžio 4 d. teisme buvo gautas atsakovo A. S. prašymas dėl trūkumų šalinimo bei kartu su prašymu pateikti dokumentai – įgaliojimas ir aukštojo teisinio mokslo diplomas.

7. 2025 m. balandžio 9 d. teisėjo rezoliucija atsakovui A. S. pakartotinai buvo nustatytas 7 dienų terminas pateikti duomenis, pagrindžiančius jo teisę atstovauti N. S., t. y. santuokos liudijimą, ar kitą dokumentą (pažymą apie šeimos sudėtį) pagrindžiantį atsakovo ir N. S. ryšį (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo pranešimas dėl trūkumų šalinimo atsakovui A. S. įteiktas 2025 m. balandžio 10 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl procesinių veiksmų išaiškinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl prašymo trūkumų (ne)egzistavimo

13. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – prašymui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ar trūkumai nebuvo pašalinti.

14. Paminėtina, kad teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis priimama rašytinio proceso tvarka (CPK 115 straipsnio 7 dalis). CPK 115 straipsnis aiškiai nustato, kokiu būdu (nutartimi ar rezoliucija) turi būti sprendžiami aptarti klausimai (CPK 290 straipsnio 1, 5 dalys). Taigi, remiantis proceso įstatymo nuostatomis neleidžiama įpareigoti ieškinio trūkumų šalinti ne teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Tokia taisyklė taikytina ir kitų procesinių dokumentų trūkumų nustatymui.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo trūkumai nustatyti teisėjo 2025 m. balandžio 2 d. ir 2025 m. balandžio 9 d. rezoliucijomis, tačiau ne nutartimis, kaip to reikalauja CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostata. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti procesinį dokumentą nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys), o surašoma nutartis turi atitikti CPK 291 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepriėmė nutarties, tačiau teisėjo rezoliucija buvo konkretizuota, nurodant kokie prašymo trūkumai turi būti pašalinti, t. y. pareiškėjui buvo aišku, kokius prašymų trūkumus reikia pašalinti ir kokiu būdu. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas procesinės teisės normos pažeidimas neleidžia daryti išvados, kad dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šiuo pagrindu naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

17. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tai reiškia, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato dvi būtinas sąlygas, norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 straipsnio 2 dalis).

18. Byloje matyti, kad atsakovas pateikė prašymą patikslinti ir išaiškinti, ar N. S. privalo duoti ieškovui G. B. raktus nuo savo nuosavybės durų, kad jis galėtų laisvai patekti į N. S. butą, jeigu pateiktoje schemoje matyti jo nuosavybės durys. Prašymas pasirašomas A. S. ir N. S. įgalioto asmens A. S.. Kartu su prašymu pareiškėjas nebuvo pateikęs aukštąjį teisinį išsilavinimą pagrindžiančio dokumento, įgaliojimo bei įrodymų, kad jis atstovauja savo sutuoktinę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė tokius įrodymus pateikti.

19. Atsakovas A. S. šalindamas nustatytus trūkumus pateikė teisinį išsilavinimą pagrindžiančius įrodymus bei Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro patvirtintą 2020 m. vasario 26 d. įgaliojimą, kuriuo N. S. įgaliojo A. S. atstovauti Lietuvos teismuose, taip pat ir pateikti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinė sistemos (Liteko) Viešuoju elektroninių paslaugų posistemiu ir kt. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. S. ir N. S. yra sutuoktiniai, ką teigia apeliantas. Todėl nesant tokių įrodymų, kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, A. S. neturi teisės atstovauti N. S. teisme ir teikti už ją procesinius dokumentus. Notariniame įgaliojime nėra nustatytas ir atskleistas asmenų ryšys, patvirtinantis teisę atstovauti teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas prašymo trūkumų nepašalino, dėl ko buvo pagrindas priimti skundžiamą nutartį laikyti prašymą nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant procesinių teisės normų pažeidimo, pagrįstai nustatė atsakovo pateikto prašymo trūkumus ir jų nepašalinimo faktą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.