- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-828-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06995-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Natūralus skonis“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – MB) „Natūralus skonis“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Bankrosta“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį, teismo parengiamojo posėdžio metu patikslinusi, prašo iš atsakovės J. Ž. priteisti 5 555,99 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 5 555,99 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Nemokumo administratorė, susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad įmonės vienasmenio valdymo organo pareigas nuo įmonės įsteigimo 2020 m. vasario 10 d. užėmė J. Ž. (atsakovė). Atsakovė nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti su šios pareigos nevykdymu susijusius įmonės patirtus nuostolius. Remiantis 2020 m. įmonės balansu, 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1 900,00 Eur, bei per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 12 418,00 Eur. Įmonė jau nuo 2020 m. liepos 15 d. nebevykdė mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Nuo 2020 m. liepos 15 d. pradėjo kauptis ir iki bankroto bylos iškėlimo momento susikaupė 1 706,05 Eur įmonės įsiskolinimas VMI. Įmonė nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo nemoki ir atsakovei nuo šios datos kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3. Po 2020 m. liepos 15 d. susidarė visi šiuo metu įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, t. y. 6 498,27 Eur. Nemokumo administratorei nėra perduota jokio įmonės turto iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl jie negalės būti padengti.
4. Atsakovė turi pareigą atlyginti įmonės nuostolius, kadangi tiek padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po įmonės nemokumo momento ir pareigos atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Jeigu įmonės bankroto procesas būtų inicijuotas 2020 m. liepos mėn., nebūtų atsiradę kreditorių finansiniai reikalavimai, nes būtų sustabdytas įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams didėjimas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad MB „Natūralus skonis“ įregistruota 2020 m. vasario 10 d. Atsakovės pareiga kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2021 m. kovo 10 d., kai atlikus įmonės balanso apskaitą, buvo nustatyta, kad įmonės turimi įsipareigojimai yra 12 418 Eur, o turimas trumpalaikis turtas yra 1 900 Eur, todėl dalis reikalavimų, kuriuos teismas laikė atsiradusiais atsakovės vadovavimo ieškovei laikotarpiu, atsirado anksčiau. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 1 d. pateiktos ataskaitinių 2022 metų balanso ataskaitos, žalos kreditoriais padidėjimas, kuris atsirado nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos, yra 3 766,00 Eur.
6. Įmonė pradėjo veikti beveik tuo pačiu metu, kai šalyje įvestas karantinas. 2020 – 2021 m. pandeminis laikotarpis įtakojo apyvartų stagnaciją ir nebuvo pasiekta laukiamo rezultato. Nors buvo atidaryta ir elektroninė parduotuvė, tačiau veiklos suaktyvinti nepavyko. Šios aplinkybės rodo, kad įmonės vadovo veiksmuose nebuvo tyčios ar noro kenkti įmonei, o atvirkščiai – buvo dedamos visos pastangos įmonei išsaugoti: nuosavų lėšų per laikotarpį buvo įnešta grynaisiais pinigai 911 Eur; sumokėta Sodros mokesčių 1 735 Eur; sumokėta VMI 405 Eur. Buvo sukurtos 2 darbo vietos, išmokėta 15 860 Eur atlyginimo samdomiems darbuotojams; išmokų bendrijos nariui per visą veiklos laikotarpį – 0 Eur.
7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo pozicijas ir argumentus. Atsakovės atstovas papildomai pažymėjo, kad įmonė laikytina nemoki nuo tada, kai įmonė sustabdė savo veiklą, t. y. 2021 m. spalio 15 d., atleidus paskutinį darbuotoją
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovės ieškovei 5 555,99 Eur nuostolius 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 555,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 417,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovės valstybės naudai priteisė 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) iš atsakovės valstybės naudai priteisė 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
9. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla MB „Natūralus skonis“. Įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Bankrosta“ (civilinė byla Nr. eB2-548-392/2024, ankstesnis Nr. eB2-1420-392/2023). 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Visas finansinis reikalavimas 6 168,60 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 5 555,99 Eur sumai.
10. Byloje tarp šalių ginčo nėra dėl to, jog atsakovė buvo vadove iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. sausio 24 d.). Nors atsakovės atstovas nesutiko, kad bendrovė nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo nemoki, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė, dėl ko teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad įmonė tapo nemoki nuo 2020 m. liepos 15 d., nes po šios datos bendrijos skola palaipsniui didėjo, kas indikavo pareigą svarstyti klausimą dėl nemokumo proceso įmonei iniciavimo. Tokią išvadą leido daryti ir pateikti į bylą įmonės finansiniai dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita.
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (VMI 2023 m. vasario 23 d. raštą, VMI 2022 m. spalio 12 d. sprendimą MB „Natūralus skonis“ prievolių ataskaitą), sprendė, kad po 2020 m. liepos 15 d. atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Pasyvus elgesys sąlygojo kreditorinių reikalavimų padidėjimą papildoma 5 555,99 Eur suma, susidariusia nuo 2020 m. liepos 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2023 m. sausio 24 d. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įmonės finansinė padėtis nuosekliai prastėjo, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d. įmonės balanse nustatytos 12 418,00 Eur neįvykdytos įsipareigojimų sumos, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai padidėjo iki 16 162,00 Eur. Įmonei paskolintos nuosavos lėšos, kurios buvo deklaruotos VMI, finansinių sunkumų neišsprendė – bankroto byloje nors ir yra patvirtinti 5555,99 Eur kreditoriniai reikalavimai, tačiau akivaizdu, jog ne visi kreditoriai pareiškė kreditorinį reikalavimą, kaip antai, atsakovės atstovas dėl VMI deklaruotos paskolos įmonei (kuri jo paaiškinimais yra virš 9 000 Eur) reikalavimo nepareiškė.
12. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV), VMI, kad spręstų susidariusią dėl pandemijos situaciją, kad sustabdyti ar atidėti įmokų mokėjimą, gauti piniginę kompensaciją, nes tokia kompensacija buvo mokama juridiniams asmenims, nukentėjusiems nuo Covid-19 pandemijos. Atsakovė nepasirūpino, kad MB „Natūralus skonis“ veikla būtų sustabdyta. Nemokumo būsena nustatyta ne paskelbto karantino laikotarpiu, tačiau 2020 m. liepos 15 d., t. y. tuomet kai karantinas jau buvo atšauktas, o kitas dar nepaskelbtas. Atsakovė, privalėdama veikti išskirtinai MB „Natūralus skonis“ interesais, nesiėmė jokių veiksmų ir jokių priemonių, kad įmonei nebūtų tais veiksmais daroma žala ir įmonė turėtų galimybę iš savo ūkinės komercinės veiklos atsiskaityti su savo paslaugų teikėjais, vykdyti įsipareigojimus, prievoles valstybei.
13. Teismui nustačius, kad dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė yra atsakinga, žala skaičiuojama kiek padidėjo (išaugo) nuo fiksuoto nemokumo pradžios momento iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį susidariusių prievolių apimtyje. Sprendė, kad žalos suma yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės atstovės nurodyta bendra žalos suma, kuri sudaro 5 555,99 Eur, priteista iš atsakovės.
III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; arba 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. .
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko padarė esminį procesinį pažeidimą, nulėmusį neteisingą bylos išsprendimą.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu ne kartą teismui nurodė, kad visa įmonės buhalterija ir dokumentacija, vykdant Vilniaus apylinkės tesimo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1420-392/2023, yra perduota bankroto administratorei, t. y. ieškovės atstovei, o pradėjus bankroto bylą, elektroniniai prisijungimai prie VMI ir VSDFV buvo panaikinti, todėl atsakovė neturėjo jokių galimybių teismui pateikti sutartis bei kitus buhalterinius dokumentus.
15.3. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 2 dalį, nesiėmė jokių veiksmų, kad išreikalautų iš ieškovės turimas sutartis bei nesikreipė į VMĮ ir VSDFV, kad tokias sutartis gauti.
15.4. Ieškovės pateiktas žalos apskaičiavimas, kuriam pritarė ir teismas, negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes ieškovės vertintas atsakovės atsakomybės laikotarpis buvo nustatytas netinkamai. Atsakovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2021 m. kovo 10 d., atlikus įmonės balanso apskaitą, o ne nuo 2020 m. liepos 15 d. kaip teigė ieškovas
15.5. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmus 2023 m. birželio 12 d. nutartį, ženkliai sumažėjo įsiskolinimo dydis, todėl turėjo būti peržiūrėtos ir teismo pripažintų įsiskolinimų atsiradimo datos.
Šalies argumentai
15.6. Pateikdama ieškinį ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, tačiau 2023 m. spalio mėn. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kuris pateikė teismui išlaidų sąskaitą, pagal kurią prašo apmokėti patirtas išlaidas už ieškinio šablono paruošimą. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m;. gegužės 12 d., sutartis su advokatu sudaryta praėjus penkiems mėnesiams po ieškinio pateikimo. Tai akivaizdus ieškovės piktnaudžiavimas, kurio teismas visiškai nevertino.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. apeliantė turėjo tiek teisę, tiek ir pareigą teikti į bylą visus įrodymus, kuriais ji grindė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimą, turėjo teisę kreiptis į institucijas, kurios turi kokius nors reikšmingus bylai įrodymus, o tuo atveju, jei šios institucijos atsisakytų įrodymus pateikti, turėjo teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl įrodymų išreikalavimo.
17.2. Net ir apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo apie kokius konkrečius įrodymus ji kalba ir kokias aplinkybes tokie įrodymai galėtų pagrįsti byloje.
17.3. Nei apeliantė, nei jos atstovas nesikreipė į nemokumo administratorių su kokiais nors prašymais dėl leidimo susipažinti su dokumentais ar konkrečių dokumentų pateikimo, jeigu apeliantė manė, kad kažkokie bylai reikalingi įrodymai galėjo būti nemokumo administratoriaus žinioje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar jos atstovas būtų kreipęsi į kokias nors institucijas dėl dokumentų pateikimo.
Šalies argumentai
17.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2023 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis kažkaip įtakoja apeliantės atlygintinų nuostolių dydį ar, kad finansiniai reikalavimai sumažėjo.
17.5. Aplinkybė, kad susitarimas dėl atstovavimo civiliniame procese buvo sudarytas jau po procesinio dokumento parengimo pagal teisinių paslaugų sutartį, nesudarė pagrindo teismui atmesti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinio proceso teisės normos nedraudžia proceso eigoje šalims pakeisti pozicijos dėl naudojimosi advokato pagalba.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas ir iš atsakovės priteisti nuostoliai ieškovės naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
21. Sprendžiant klausimą, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Nusprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima nuspręsti, ar atsakovas ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant įvertinti, ar atsakovė, kaip ieškovės vadovė, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada atsakovė įgijo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Tam turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.
22. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog įmonė tapo nemoki 2020 m. liepos 15 d. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įmonės nemokumo momentu 2020 m. liepos 15 d., tačiau apeliaciniame skunde nenurodė motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės nemokumo momentą reikėtų laikyti būtent nuo 2021 m. kovo 10 d., nenurodė kokius konkrečius įrodymus neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą. Taigi, apeliantės nesutikimo su teismo išvadomis argumentai yra nepagrįsti, yra deklaratyvaus pobūdžio.
23. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020).
24. Pareigos inicijuoti nemokumo procesą laiku pažeidimas gali būti ir įmonės vadovo deliktinės atsakomybės pagrindas. Tokiu atveju atsakomybė vadovui gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, vadovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, kas lemia ir kaltės prezumpciją, bei padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Kaltės prezumpciją tokiu atveju turėtų paneigti atsakovas.
25. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga koreliuoja su rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Jis taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Nepaisant to, jog įmonės finansiniai duomenys po bankroto bylos iškėlimo privalo būti perduoti nemokumo administratoriui, tačiau atsakovė, norėdama įrodyti jos argumentus teisminiame procese, turėjo teisę kreiptis į nemokumo administratorių dėl konkrečių dokumentų gavimo. Įrodymų, jog apeliantė teismo proceso metu kreipėsi į administratorių su prašymu suteikti prieigą prie tam tikrų duomenų ir pan., byloje nėra (CPK 178 straipsnis), apeliantė neteigė, jog nemokumo administratorius trukdė jai gauti ar susipažinti su jai reikalingais duomenimis. Be to, apeliantė nekonkretizuoja, kokie konkrečiai įrodymai turėjo būti pateikti šioje byloje. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje nebuvo surinkti visi būtini įrodymai, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimus į ieškinį.
26. Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali ir turi būti aktyvus bei rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/20112015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 31 punktas), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismo pareiga būti aktyviu nėra absoliuti. Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir neturi formuoti šalies gynybinės pozicijos. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog pateiktų įrodymų byloje pakako išspręsti šalių ginčą, byloje nėra duomenų, jog atsakovė neturėjo galimybės teikti įrodymus, nėra duomenų, jog atsakovė teikė teismui prašymus išreikalauti tam tikrus įrodymus iš ieškovo ar valstybinių institucijų (CPK 178 straipsnis).
27. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir teismo pareigos būti aktyviu pažeidimo, lėmusių netinkamo įmonės nemokumo momento nustatymą.
28. Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
29. Vertinant aplinkybę apie atsakovės delsimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, atsakovė net ir vėliau nustačius įmonės nemokumo požymius, nesikreipė į teismą su pareiškimu - bankroto bylos iškėlimą 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškimu inicijavo kreditorė UAB „Legal Balance“ (c. b. eB2-548-392/2024), o atsakovė tik atsiliepimu į kreditorės pareiškimą teismo prašė MB „Natūralus skonis“ iškelti bankroto bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė papildomai patvirtina teismo pagrįstą įsitikimą, kad atsakovė laiku nesiėmė ir neketino nedelsiant imtis įstatyme numatytų veiksmų įmonei esant nemokumo būsenoje.
30. Nors apeliantė laikosi pozicijos, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priėmus 2023 m. birželio 12 d. nutartį, ženkliai sumažėjo įsiskolinimo dydis, todėl turėjo būti peržiūrėtos ir teismo pripažintų įsiskolinimų atsiradimo datos, tačiau iš nurodytos nutarties matyti, jog kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tikslinimas vyko dėl VSDFV Kauno skyriaus kreditorinio reikalavimo regreso tvarka ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo patikslinimo. Bendra patikslinta suma – 5 555,99 Eur. Pirmine nutartimi kreditorių reikalavimų bendra suma siekė 6 168,60 Eur, todėl, remiantis bylos duomenimis, nemokumo administratorius ir tikslino ieškinio reikalavimą, jį sumažindamas iki 5 555,99 Eur. 2023 m. birželio 12 d. nutartimi nėra patvirtintas įsiskolinimo dydis, lemiantis mažesnį žalos dydį, todėl šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas.
31. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad CPK nedraudžia bet kurioje civilinio proceso stadijoje pasinaudoti teise turėti atsakovą (advokatą) byloje, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ieškovę advokatas pradėjo atstovauti teisminio proceso eigoje, teisinės reikšmės neturi.
32. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 6 ir 10 punktai). CPK 88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, 75 punktas).
33. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog išlaidos patirtos dėl teisinių paslaugų, teiktų nagrinėjant šį ginčą, tame tarpe ir rengiant ieškinį. Teisinę pagalbą suteikė advokatas, todėl nustatytų aplinkybių kontekste laikytina, jog ieškovė turėjo teisę prašyti iš atsakovės priteisti tiek išlaidas, patirtas iki kreipimosi į teismą dienos (už ieškinio rengimą), bei patirtas bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, jog atstovavimo teisminiame procese sutartis buvo pasirašyta vėliau nei parengtas ieškinys.
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.