- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- e2-758-1171/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06995-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Natūralus skonis“
- Atsakovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Danielis Urbonas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovės nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrosta“ atstovams I. S. (2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje) ir advokatui Danieliui Urbonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Natūralus skonis“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Natūralus skonis“ per atstovę MB „Bankrosta“ kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį, kuriame parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė iš atsakovės J. Ž. priteisti MB „Natūralus skonis“ naudai 5555,99 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus (e. b. l. 1–5).
Nurodė, jog įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 5555,99 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorė susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad įmonės vienasmenio valdymo organo pareigas nuo įmonės įsteigimo 2020 m. vasario 10 d. užėmė J. Ž. (toliau ir – atsakovė). Nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovė nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti su šios pareigos nevykdymu susijusius įmonės patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Remiantis 2020 metų įmonės balansu, 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 1900 Eur, bei per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 12 418 Eur. Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – „VMI“) 2022 m. spalio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką, įmonė jau nuo 2020 m. liepos 15 d. nebevykdė mokestinių prievolių VMI. Nuo 2020 m. liepos 15 d. pradėjo kauptis ir iki bankroto bylos iškėlimo momento susikaupė 1706,05 Eur įmonės įsiskolinimas VMI. Pažymėjo, kad įmonės vadovas turi pareigą nuolat stebėti įmonės veiklą – įvertinti ne tik gaunamas pajamas, tačiau ir stebėti sąnaudas, įsipareigojimus, turto ir įsipareigojimų santykį. Akivaizdu, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. įmonė nebegalėjo vykdyti turtinių prievolių, kadangi nuo šios datos, kaip minėta, pradėjo kauptis įmonės įsiskolinimas VMI. Todėl, daro išvadą, kad įmonė nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo nemoki ir atsakovei nuo šios datos kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, papildomai pažymėjo, kad iš 2020 metų įmonės balanso matyti, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai reikšmingai viršijo į įmonės balansą įtraukto turto vertę. Po 2020 m. liepos 15 d. susidarė visi šiuo metu įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, t. y. 5555,99 Eur. Pažymėjo, kad nemokumo administratoriui nėra perduota jokio Įmonės turto iš kurio galėtų būti tenkinami Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, taigi Įmonės nemokumo procese kreditorių finansiniai reikalavimai negalės būti padengti. Atsakovė elgdamasi atidžiai ir rūpestingai jau teikdama 2020 m. liepos 15 d. mokesčių deklaraciją turėjo suprasti, kad faktiškai įmonė yra nemoki ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi pateikus 2020 m. liepos 15 d. gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją įmonei atsirado pareiga sumokėti 38,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio, manytina, kad net ir atsakovei kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2020 m. liepos 15 d., prievolė sumokėti 38,98 Eur būtų išlikusi, taigi ši suma nemokumo administratoriaus vertinimu, neturėtų būti įskaičiuota į atsakovės atlygintinos žalos sumą. Remiantis išdėstytu, atsakovė turi pareigą atlyginti įmonės nuostolius, kurie sudaro 5555,99 Eur, kadangi tiek padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po įmonės nemokumo momento ir pareigos atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Su šiuo ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, geriausiai žinojo įmonės finansinę būklę ir turėjo suprasti, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu įmonės bankroto procesas būtų inicijuotas 2020 m. liepos mėnesį, nebūtų atsiradę pirmiau nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai, nes būtų sustabdytas Įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams didėjimas ir nebūtų atsiradę naujų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) yra įrodytas. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Įstatyme yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės atstovas advokatas Danielius Urbonas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. įmonė tapo nemokia ir atsirado vadovei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, jog delsimas iškelti bankroto bylą yra neteisėti veiksmai, atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovė teigia, jog nemokumas kilo dėl pandemijos, tačiau 2020 m. birželio 7 d. karantinas buvo atšauktas ir nors vėliau jis buvo vėl paskelbtas, tačiau pažymėjo, kad nemokumo momentas atsidaro ne karantino laikotarpiu, o tarp karantino laikotarpių. Karantino laikotarpis nešalino pareigos mokėti darbo užmokesčio, mokesčius, todėl nešalina ir atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VMI 2020 m. spalio 12 d. sprendimo matyti, kad skola pradėjo kauptis 2020 m. liepos 15 d., advokato teisinių paslaugų sutartis su MB „Bankrosta“ yra sudaryta labai seniai. Advokatas teismui dokumentus rengė pagal teisinių paslaugų sutartį, o atstovavimo sutartis pasirašyta vėliau.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė I. S. teismo posėdyje palaikė advokato argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog šiuo metu patvirtinta 5555,99 Eur kreditiniai reikalavimai. 2017 m. su advokatu sudaryta pradinė sutartis, kuri nuolat atnaujinama.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui 2023 m. liepos 10 d. atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinio prašė netenkinti. Nurodė, kad su ieškinyje nurodytais argumentais nesutinka ir mano, kad reikalavimai nepagrįsti. Teigia, jog ieškovė įrodinėdama dėl atsakovės neveikimo patirtą žalą, pateikė teismui pažymą apie ieškovės turinius kreditorinius reikalavimus, kurie yra išvardinti ieškovės bankroto byloje. Vadovaujantis ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovės kreditorių reikalavimų suma sudarė 6168,60 Eur. Apskaičiuodamas atsakovės atlygintinos žalos dydį, teismas vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais, kuriuos vertino kaip pagrįstus ir įrodytus. Atsakovės nuomone, tokia pozicija nėra pagrįsta. MB „Natūralus skonis“ įregistruota 2020 m. vasario 10 d. Atsakovės pareiga kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2021 m. kovo 10 d., kai atlikus įmonės balanso apskaitą, buvo nustatyta, kad įmonės turimi įsipareigojimai yra 12418 Eur, o turimas trumpalaikis turtas yra 1900 Eur, todėl dalis reikalavimų, kuriuos teismas laikė atsiradusiais atsakovės vadovavimo ieškovei laikotarpiu, atsirado anksčiau. Pavyzdžiui, į atsakovės mokėtinas sumas teismas įtraukė 1719, 85 Eur skolą, atsiradusią nuo 2020 m. liepos 1 d. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 1 d. pateiktos ataskaitinių 2022 metų balanso ataskaitos žalos kreditoriais padidėjimas, kuria atsirado nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos yra 3766 Eur. Teismui pateiktas žalos apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovės vertintas atsakovės atsakomybės laikotarpis buvo nustatytas netinkamai. Šiam ginčui esminė aplinkybė, kada vadovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą (e. b. l. 33–35).
Atsakovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinio prašė netenkinti. Nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama dėl atsakovės neveikimo patirtą žalą, pateikė teismui pažymą apie ieškovės turimus kreditorinius reikalavimus, kurioje yra išvardinti ieškovės bankroto byloje kreditorių pareikšti reikalavimai. Vadovaujantis ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovės kreditorių reikalavimų suma sudarė 6 498,27 Eur. Atsakovės nuomone, tokia pozicija nėra pagrįsta, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1420-392/2023, patvirtino patikslintą bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą. Sutinkamai su Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmos ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 5555,99 Eur, kas aiškiai prieštarauja ieškovės reikalaujamai sumai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė teikdama ieškinį teismui pridėjo ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria teismas patvirtino pirminį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tačiau ir šios sumos aiškiai skiriasi nuo ieškinyje nurodytų sumų. Tokie ieškovės veiksmai turi būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo teismui bei teismo klaidinimu. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui minėtoje civilinėje byloje pateikė niekuo nepagrįstus skaičiavimus, kuriuos prašė įtraukti į išlaidų sąrašą, tačiau Vilniaus apygardos teismas tokio ieškovės prašymo netenkino. Tai jau ne pirmas kartas, kai ieškovė teismui pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovės pateiktas žalos apskaičiavimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovės vertintas atsakovės atsakomybės laikotarpis buvo nustatytas netinkamai. Kaip jau buvo minėta šiame atsiliepime, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės jam laiku neinicijavus juridiniam asmeniui bankroto bylos, esminės reikšmės turi aplinkybė, kada vadovui kilo ši pareiga. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai Juridinių asmenų registro duomenimis MB „Natūralus skonis“ (įm. kodas 305460354) įregistruota 2020 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kurio metu įmonėms buvo taikyti įvairūs ribojimai, uždrausta parduotuvių ir turgaviečių veikla. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 buvo pratęstas karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio 2.2.2. punktu buvo draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Susiklosčius tokiai situacijai įmonės vadovas niekaip negėlo kontroliuoti ar užkirsti kelią šioms aplinkybėms, tačiau buvo dedamos visos pastangos, kad įmonė veiktų sėkmingai. Per veiklos laikotarpį susidarę nuostoliai buvo dengiami asmeninėmis lėšomis, ką ir parodo skola bendrijos steigėjui – daugiau kaip 9000 Eur. Akivaizdu, kad įmonės steigėja stengėsi tęsti veiklą dengdama nuostolius iš asmeninių lėšų, kurių grąžinimo per visą laikotarpį nebuvo visai. 2020 - 2021metų pandeminis laikotarpis įtakojo apyvartų stagnaciją ir nebuvo pasiekta laukiamo rezultato. Nors buvo atidaryta ir elektroninė parduotuvė, tačiau veiklos suaktyvinti nepavyko. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad įmonės vadovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ar noro kenkti įmonei, o atvirkščiai – buvo dedamos visos pastangos įmonei išsaugoti: nuosavų lėšų per laikotarpį buvo įnešta grynaisiais pinigai 911 Eur; sumokėta Sodros mokesčių 1735 Eur; sumokėta VMI 405 Eur. Buvo sukurtos 2 darbo vietos, išmokėta 15860 Eur atlyginimo samdomiems darbuotojams; išmokų bendrijos nariui per visą veiklos laikotarpį – 0 Eur. Tai akivaizdžiai įrodo, kad įmonės vadovas visais įmanomais būdais, pagal tuometinę susiklosčiusią padėtį, darė žingsnius, kurie buvo nukreipti įmonės veiklos tęstinumui, todėl jie negali būti vertinami kaip tyčiniai. Teigia, kad vadovė įmonei žalos nepadarė (e. b. l. 50–53).
Atsakovės atstovas A. Ž. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagrindiniai argumentai išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Atkreipė dėmesį, kad pirminiame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas dėl 6459,29 Eur nuostolių atlyginimo, ir tik vėliau, atsakovo atstovui savo argumentus dėl nuostolių dydžio, ieškinys buvo patikslintas. Teigia, kad įsiskolinimai mažėjo – juos pavyko vadovui sumažinti, t. y. įmonės vadovas dirbo ta linkme, kad sumažinti įsiskolinimą. Mano, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tuomet, kai įmonė sustabdė savo veiklą, t. y. 2021 m. spalio 15 d., atleidus paskutinį darbuotoją. Įsiskolinimas nuo 12 000 Eur buvo sumažintas 7000 Eur dėl vadovės pastangų. Teigia, kad įmonei skolino pinigus, negali pasakyti kokią sumą tiksliai įmonei paskolino, bendra suma virš 9000 Eur. Pinigai apskaityti. Dėl jų kreditorinių reikalavimų nereiškė. Teigia, kad įkūrė el. parduotuvę natūralusskonis.lt bandė vykdyti veikalą taip atgaivinti parduotuvę, dabar šios veiklos nevykdo. Paaiškino, jog skola liko 5000 Eur, tai reiškia, kad įmonė dirbo pelningai. Apie įmonei suteiktą paskolą VMI deklaravo. Pažymi, kad neįrodyta kaltė – asmens psichinis santykis su neteisėta veika. Neįrodyti vadovo tyčiniai veiksmai – kad vadovas to siekė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla MB „Natūralus skonis“. Įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Bankrosta“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0024) (civilinė byla Nr. eB2-548-392/2024, ankstesnis Nr. eB2-1420/392/2023) (e. b. l. 7–9). To paties teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Visas finansinis reikalavimas 6168,60 Eur (e. b. l. 10–11). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ nemokomo administratorės prašymą ir patvirtino patikslintą bankrutuojančios MB „Natūralus skonis“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 5555,99 Eur sumai (e. b. l. 56–57).
Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius reiškia reikalavimą dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo teismo nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atlyginimo buvusiai ieškovės vadovei. Reikalavimas grindžiamas LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, privalo inicijuoti nemokumo procesą.
Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas).
Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).
Ginčo byloje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovė turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo.
Aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas).
Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui (vadovui), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko vadovavimo bendrijai metu.
Byloje tarp šalių ginčo nėra dėl to, jog atsakovė buvo vadovu iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. sausio 24 d.). Ir nors atsakovės atstovas nesutinka, kad bendrovė nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo jau nemoki, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė, dėl ko sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad įmonė tapo nemoki nuo 2020 m. liepos 15 d., nes po šios datos bendrijos skola palaipsniui didėjo, kas indikavo pareigą svarstyti klausimą dėl nemokumo proceso įmonei iniciavimo. Tokią išvadą leidžia daryti ir pateikti į bylą įmonės finansiniai dokumentai – Balansas, Pelno (nuostolių) ataskaita (e. b. l. 12–16).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (VMI 2023 m. vasario 23 d. raštą, VMI 2022 m. spalio 12 d. sprendimą MB „Natūralus skonis“ prievolių ataskaitą, e. b. l. 145–146, 149–151), sprendžia, kad po 2020 m. liepos 15 d. atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šios aplinkybės atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, kad įmonės vadovei atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, o pasyvus elgesys sąlygojo kreditorinių reikalavimų padidėjimą papildoma 5555,99 Eur suma, susidariusia nuo 2020 m. liepos 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2023 m. sausio 24 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės turėtos skolos atitiko įmonės nemokumo būseną (CPK 12, 178, 185 straipsniai, JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, kad JANĮ 2 straipsnio 7 punkte pateiktas juridinio asmens nemokumo apibrėžimas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o 2 straipsnio 71 punkte pateikta juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, turi būti tiriama kiekvienu ginčo atveju atskirai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pati atsakovė nesutiko, kad įmonė laikytina nemokia nuo 2020 m. liepos 15 d., atsakovės atstovas mano, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tuomet, kai įmonė sustabdė savo veiklą, t. y. 2021 m. spalio 15 d., atleidus paskutinį darbuotoją. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovės atstovo išsakyta pozicija, nes, kaip patvirtina bylos duomenys, nuo 2020 m. liepos 15 d. įmonės finansinė padėtis nuosekliai prastėjo, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d. įmonės balanse nustatytos 12 418 Eur neįvykdytos įsipareigojimų sumos, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai padidėjo iki 16 162 Eur (2023 m. vasario 1 d. balansas, e. b. l. 12, 15), juolab, jog atsakovės atstovo paaiškinimais, ir įmonei paskolintos nuosavos lėšos, kurios buvo deklaruotos VMI, finansinių sunkumų neišsprendė – t. y. Vilniaus apygardos teismo iškeltoje bankroto byloje nors ir yra patvirtinti 5555,99 Eur kreditoriniai reikalavimai, tačiau akivaizdu, jog ne visi kreditoriai pareiškė kreditorinį reikalavimą, kaip antai, atsakovės atstovas dėl VMI deklaruotos paskolos įmonei (kuri jo paaiškinimais yra virš 9000 Eur) reikalavimo nepareiškė.
Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovo argumentus, kad visa žala atsirado dėl Covid-19 pandemijos, Lietuvoje paskelbto karantino ar pan., nes tai yra tik deklaratyvūs atsakovo argumentai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kad jis būtų kreipęsis į VSDFV, VMI, kad spręsti susidariusią dėl pandemijos situaciją, kad sustabdyti ar atidėti įmokų mokėjimą, pratęsti terminą įmokų sumokėjimui, gauti kažkokią piniginę kompensaciją, nes tokia kompensacija buvo mokama juridiniams asmenims, nukentėjusiems nuo Covid-19 pandemijos, pagaliau, atsakovė nepasirūpino, kad MB „Natūralus skonis“ veikla būtų sustabdyta. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nemokumo būsena nustatyta ne paskelbto karantino laikotarpiu, tačiau 2020 m. liepos 15 d., t. y. tuomet kai karantinas jau buvo atšauktas, o kitas dar nepaskelbtas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, privalėdamas veikti išskirtinai MB „Natūralus skonis“ interesais, nesiėmė jokių veiksmų ir jokių priemonių, kad įmonei nebūtų tais veiksmais daroma žala ir įmonė turėtų galimybę iš savo ūkinės komercinės veiklos atsiskaityti su savo paslaugų teikėjais, vykdyti įsipareigojimus, prievoles valstybei.
Nemokumo administratorė nurodo, kad žalos įmonei dydį skaičiuoja pagal tai kiek padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po įmonės nemokumo momento ir pareigos atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Teismui nustačius, kad dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė yra atsakinga, žala skaičiuojama kiek padidėjo (išaugo) nuo fiksuoto nemokumo pradžios momento iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį susidariusių prievolių apimtyje.
Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus, įvertinus aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad žalos suma yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės atstovės nurodyta bendra žalos suma, kuri sudaro 5555,99 Eur, priteisiama iš atsakovės.
Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.
Ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisiant 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus (2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitas faktūras bei atitinkamai tos pačios dienos mokėjimo nurodymus) už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – iš viso 605 Eur. Kadangi ieškinys yra tenkintas, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. II ketvirtį (1900,3 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje), III ketvirtį (1959,9 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) ir IV ketvirtį (2000,1 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. II ketvirtį, sudaro 5 700,90 Eur (1900,30 Eur x 3).
Iš pateiktų sąskaitų faktūrų detalizacijos nustatyta, jog už ieškinio rengimą, atsakovė patyrė 217,80 Eur išlaidų; 2023 m. rugsėjo 4 d. vykusio teismo posėdžio trukmė – 25 min.; 2023 m. spalio 5 d. vykusio teismo posėdžio trukmė – 7 min.; 2023 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio trukmė - 46 min. Iš viso 1 val. 18 min. (25+7+46 =78 min), taigi vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p. ir 9 p. maksimali galima priteistina suma 200,01 Eur (0,1x2000,1 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovės prašymas tekinamas iš dalies – jai priteistinos 417,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistina 125 Eur žyminio mokesčio ((5555,99 Eur x 3 proc.) – 25 proc.).
Byloje patirta 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Natūralus skonis“, juridinio asmens kodas 305460354, 5555,99 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 99 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5555,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 417,81 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.