Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad statinių pastatymo metu statybos leidimų išdavimo klausimus sprendė ir statybų teisėtumą kontroliavo Vilniaus miesto tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kuris 1986 m. spalio 20 d. raštu Nr. A-1311 konstatavo, kad statant statinius pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau pareiškėjai nepritaikė sankcijos už savavališką ginčo statinių pastatymą, o leido statiniais naudotis. Šis leidimas naudotis statiniais turi būti pripažįstamas leidimu statyti. Pareiškėja pastatė statinius, tačiau jų neįteisino, todėl, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, turėtų būti pripažinta pareiškėjos nuosavybės teisė į statinius įgyjamosios senaties pagrindu.

7. Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko; prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

8. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).

10. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 1 dalyje įtvirtinta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017). Aplinkybės, kad neteisėtai statybai panaudotos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti jo ar pasitelkti resursai, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto, nes pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu, o statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į lauko virtuvę ir sandėlį, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjos teigimu, yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos, būtinos įgyti nurodytą nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu, t. y. ji daugiau nei dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo minėtus statinius. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu bei vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai, siekiančiai nustatyti statinių įgyjamosios senaties faktą, tenka pareiga įrodyti minėtų statinių (vasaros virtuvės ir sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini)., Vilniuje) pastatymo teisėtumą.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti vienos iš būtinų nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu prielaidų – negalima konstatuoti, jog nurodytas turtas sukurtas pagal teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

13. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 394/1000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame žemės sklype įregistruotas gyvenamasis daugiabutis pastatas, kuriame pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos dukrai A. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja siekia įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti jos nuosavybės teisę į 1986 metų statybos pastatus – vasaros virtuvę ir sandėlį, kuriuos pareiškėja pasistatė šalia minėto gyvenamojo pastato, valstybei priklausančiame žemės sklype. Nurodyti statiniai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, jų duomenų nekilnojamojo turto kadastre nėra.

14. Pareiškėjos pateiktame Vilniaus miesto tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 20 d. rašte Nr. A-1311 konstatuojama, kad pareiškėja savavališkai pasistatė vasaros virtuvę, ir tai užtraukia atsakomybę pagal LTSR CK 114 straipsnį; tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos sūnus pirmos grupės invalidas ir bute, kurio plotas 14,27 kv. m, gyvena šeši asmenys, tarybų rajono vykdomasis komitetas laikinai leidžia naudotis vasaros virtuve. Taigi, pareiškėjos pateiktame miesto rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rašte nurodyta ne tik tai, jog pareiškėjai laikinai leista naudotis jos pastatyta vasaros virtuve, bet ir tiesiogiai konstatuojama, kad pareiškėja vasaros virtuvę pastatė savavališkai. Pabrėžtina, kad rašte taip pat tiesiogiai nurodyta, jog statiniu leidžiama naudotis laikinai, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią sunkią šeimos situaciją.

15. Byloje išvadą teikusi institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 4D-2676 nurodė, kad pagal pareiškėjos nurodytų statinių statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tokie statiniai, atsižvelgiant į jų plotą, turėjo būti statomi pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus, turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kuris įforminamas tik statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, pagal kurių 3 punktą individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai galėjo būti pradėti statyti tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatyta tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Nuostatų 15-18 punktuose nurodyta, kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar kitokie įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba nustatyta tvarka parengtus ir miesto vyriausiojo architekto arba rajono architekto patvirtintus individualinius projektus. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar kitokių įrenginių statybai turėjo būti rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos reikalų komiteto nustatyta tvarka ir turėjo atitikti jo patvirtintą etaloną. Statytojas, gavęs patvirtintą gyvenamojo namo statybos techninę dokumentaciją, privalėjo sudaryti su miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio ūkio ministerijos patvirtintą formą. Nuostatų 21 punktu įtvirtinta, kad leidimą individualinei statybai įformina miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto architektas ar rajono architektas inspektorius. Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių statinių teisėtumą, t. y. statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių teisę statyti vasaros virtuvę ir sandėlį, jų nustatyta tvarka patvirtintų projektų ir miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos (skyriaus), miesto architekto ar rajono architekto inspektoriaus įforminto leidimo individualinei statybai, todėl išvadoje konstatavo, kad tokia statyba negali būti laikoma teisėta, dėl ko neatitinka įgyjamosios senaties sąlygų ir negali būti laikoma sukurta teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos procesinių dokumentų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad vienintelis dokumentas, kuriuo pareiškėja grindžia teiginius dėl statinių teisėtumo, yra minėtas Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 20 d. raštas Nr. A-1311. Pareiškėjos atstovė pripažino, kad po šio rašto gavimo pareiškėja daugiau jokių veiksmų statiniams įteisinti neatliko. Pareiškėjos teigimu, nurodytas raštas patvirtina statinių teisėtumą, nes juo tuo metu statybą leidžiančius dokumentus išdavinėjusi institucija netaikė pareiškėjai sankcijų, o leido pareiškėjai naudotis statiniais.

17. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos teiginiai neatitinka nurodyto 1986 m. spalio 20 d. rašto Nr. A-1311 turinio ir esmės, nes pareiškėja, pabrėždama leidimą naudotis vasaros virtuve, nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad rašte tiesiogiai konstatuotas šio statinio neteisėtumas (savavališkos statybos) ir statiniu leista naudotis tik laikinai. Toks sprendimas priimtas įvertinus tuo metu buvusią šeimos situaciją, tačiau jis nesietas su vasaros virtuvės pripažinimu teisėta, leidimo šiai virtuvei statyti išdavimu ar galimybe ja naudotis neterminuotai. Pastebėtina ir tai, kad šiame rašte iš viso nėra minimas sandėlis, t. y. byloje nėra jokių dokumentų apie šio statinio statybas ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad statiniai (vasaros virtuvė ir sandėlis) buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pastatyti, pripažinti baigtais ir buvo gautas leidimas juos eksploatuoti, t. y. byloje neįrodytas ginčo statinių statybos teisėtumas, kaip būtina nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlyga???.

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja negali būti pripažįstama įsigijusi ginčo statinius įgyjamosios senaties būdu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmestinas.

19. Nustačius, kad statiniai negali būti įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, nes neatitinka daikto, kuris galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektu, reikalavimų, kitų įgyjamosios senaties fakto nustatymo sąlygų tyrimas netenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Šio sprendimo patvirtintą kopiją pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.