- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-153-962/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00105-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., išnagrinėjusi L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2016 m. vasario 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-51111825-16, už tai, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 00.30 val. L. K. būdama (duomenys neskelbtini) paskambino į Alytaus aps., VPK budėtojų dalį ir žinomai melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktinis, būnant svečiuose pas uošvius ėmė smaugti pranešėją, grasina susidoroti. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, pranešimas nepasitvirtino. Taip pat 2015 m. lapkričio 23 d. apie 01.10 val. L. K. būdama girta (nustatytas 1.31 promilių girtumas) pakartotinai paskambinusi į Alytaus aps., VPK budėtojų dali ir žinomai melagingai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vyras smaugia vaiką. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimas nepasitvirtino. Policijai, dėl žinomai melagingo iškvietimo, padaryta 20.31 eurų, išlaidų, kurios neatlygintos. L. K. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.
L. K. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. L. K. kuriai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pažeidėjai nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).
L. K. kaltę, be jos prisipažinimo, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1-2), kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 00.30 val. L. K. paskambino į Alytaus aps., VPK budėtojų dalį ir žinomai melagingai pranešė, kad sutuoktinis, ėmė smaugti pranešėją, grasino susidoroti. Taip pat, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 01.10 val. L. K. būdama girta (nustatytas 1.31 promilių girtumas) pakartotinai paskambinusi į Alytaus aps., VPK budėtojų dali ir žinomai melagingai pranešė, kad vyras smaugia vaiką; policijos pareigūno S. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 00 val. 30 min. gavo pranešimą, kad sutuoktinis smaugia pareiškėją, nuvykus į įvykio vietą, pranešimas nepasitvirtino. Taip pat, apie 01 val. 10 min buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad pareiškėjos vyras smaugia vaiką, nuvykus į įvykio vietą, pranešimas nepasitvirtino. Pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo neblaivūs, smurto žymių nenustatyta; G. K. rašytinis paaiškinimas (b.l. 4), kuriuo nustatyta, kad jo sutuoktinė kilusio žodinio konflikto metu du kartus iškvietė policijos pareigūnus norėdama jį pagąsdinti; pažyma apie išlaidas dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b.l. 7); pažyma dėl patirtų išlaidų (b.l. 8); asmens blaivumo testu (b.l. 10), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 11 d. 01 val. 24 min L. K. nustatytas 1,31 promilių girtumas; pažyma apie asmens baustumą (b. l. 11), kurioje nurodyta, kad L. K. nebausta administracine tvarka; bei kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnis). I. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi (ATPK 32 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, L. K. baustina bauda ATPK 186 str. sankcijos ribose, jai skirtina piniginė bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad pažeidėja L. K. savo veiksmais Alytaus apskrities VPK padarė 20,31 Eur materialinę žalą, pateikė pažymą dėl patirtų išlaidų. Patirtos žalos dydį grindžia dviejų policijos pareigūnų darbo užmokesčio, socialinio draudimo 20,20 Eur kaštais ir automobilio kuro išlaidomis – 0,11 Eur (b.l. 8,9).
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo L. K. iškvietimo policijai buvo padarytas 20,31 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.
Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl dėl melagingo L. K. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija nepatyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti – yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013, 2015 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-754-238/2015, 2015 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-994-317/2015). Tačiau teismas pripažįsta, kad policijos darbuotojų vykimo į melagingą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybiniu automobiliu pagal patvirtintas degalų sunaudojimo normas bei nuvažiuotą kilometrų skaičių, įvertinus faktinį sunaudotų degalų kiekį, paskaičiuotos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl išspręstinas klausimas dėl padarytos materialinės žalos atlyginimo. L. K. įpareigotina atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Prienų policijos komisariatui padarytą 0,11 Eur žalą (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., skirti 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų baudą.
Įpareigoti L. K. per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui padarytą 0,11 Eur (11 ct) turtinį nuostolį, sumokant nurodytą sumą į SEB banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.