Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo B. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Nepaisant to, kad Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą visa apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalies, kuria B. Ž. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir už tai jai paskirta 95,00 Eur bauda, nėra. Skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl B. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, kartu pateikdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 20-IL-70187 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 21-33). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su skundo teiginiais, kad dėl melagingo B. Ž. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui - yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.