Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-8575-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
2YT-8575-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00901-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
I. Z.
Suinteresuotas asmuo
G. J., I. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8575-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00901-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J., I. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti.

Nurodė, kad yra S. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir F. Z. (F. Z.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus, tėvai turėjo dar vieną dukrą J. K. (iki santuokos Z.), gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir turėjo dvi dukras: G. J. (iki santuokos K.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir I. D. (iki santuokos K.), gimusią (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tėvai S. Z. ir F. Z. buvo susituokę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. Z., po jos mirties liko palikimas: 37/69 dalys 0,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,02 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 24 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po motinos S. Z. mirties, kadangi yra praleistas palikimo priėmimo terminas. Paaiškino, kad po motinos S. Z. mirties pradėjo rūpintis jos turtu kaip savo, S. Z. 37/69 dalys 0,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). yra tame pačiame sklype kaip ir jo 32/69 dalys. Teigia, kad su motina, kol ji buvo gyva, buvo šio žemės sklypo bendrasavininkai, po motinos mirties pats tvarkė šį sklypą, arė žemę, šienavo, jis yra šalia jo namo. Pabrėžė, kad motinai priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu po jos mirties taip pat naudojausi tik pats, tvarkė šį sklypą, kerta medžius malkoms pagal poreikį, naikina nereikalingus želdinius miške, šienauja aplink jį, kad būtų tvarkingas. Nurodė, kad tėvas F. Z. po motinos mirties buvo labai prastos sveikatos, jį turėjo prižiūrėti, slaugyti, jis gyveno su pareiškėju. Pažymėjo, kad tėvas 1991 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo jam savo namą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat būdamas gyvas 2002 m. kovo 19 d. surašė jo vardu testamentą savo namui (duomenys neskelbtini), nors jokio paveldimo turto tuomet jau neturėjo, buvo jam jį padovanojęs, tėvas norėjo, kad visas jo ir sutuoktinės turtas po jų abiejų mirties liktų jam (pareiškėjui). Nurodė, kad jo tėvas F. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą po motinos mirties nesikreipė, S. Z. testamento palikusi nebuvo. Pabrėžė, kad palaidojo savo motiną S. Z., apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, savo lėšomis iki šiol tvarko jos kapą, taip pat iki mirties prižiūrėjo savo tėvą, jį palaidojo savo lėšomis. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po jo motinos S. Z. mirties.

Suinteresuoti asmenys G. J., I. D. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. Z.. Po jos mirties liko turtas (37/69 dalys 0,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,02 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kurį po S. Z. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, kadangi po motinos mirties pats tvarkė šį sklypą, arė žemę, šienavo, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina iki pat jos mirties tuo pačiu adresu, byloje yra pateiktos pažymos apie deklaruotą pareiškėjo ir jo motinos gyvenamąsias vietas. Paveldėjimo byla po S. Z. mirties nebuvo pradėta.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo I. Z. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. Z. (I. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis