- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eA-565-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00584-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- UAB “Halal Control Lithuania”
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halal Control Lithuania“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „World Halal Trust“) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halal Control Lithuania“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo ir nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Halal Control Lithuania“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „World Halal Trust“) (toliau – ir UAB „Halal Control Lithuania“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021 (toliau – ir Sprendimas); 2) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI, atsakovas) 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-38 (toliau – ir Nurodymas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų faktų, neatskleidė ginčo esmės, vadovavosi skirtingų faktinių aplinkybių vertinimu suformuota teismų praktika. Pažymėjo, jog Nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis pateiktas nevykdant mokestinio tyrimo ar patikrinimo procedūrų, nesivadovaujant jų procedūriniais reikalavimais. Teigė, jog Nurodymas pateiktas kaip atskiras, savarankiškas dokumentas, jis nėra nei mokestinio tyrimo, nei mokestinio patikrinimo metu priimtas tarpinis dokumentas. Tvirtino, kad nėra gavęs pranešimo apie atliekamą mokestinį tyrimą, todėl Nurodymas pateiktas iš esmės pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisykles (toliau – ir Taisyklės).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagrindinis Nurodymo reikalavimas yra Bendrovės vadovui F. A. iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą. Pareiškėjo vertinimu, paaiškinimų teikimas negali būti Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos objektu, nes to nėra numatyta Taisyklėse ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ), pagal kurį paaiškinimo teikimas yra mokėtojo teisė, bet ne pareiga.
4. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Sprendimo išvada, jog Nurodymu tik pradedama mokestinio tyrimo procedūra. Pasak pareiškėjo, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Nurodymas yra pateiktas neatliekant mokestinio patikrinimo ir neatliekant mokestinio tyrimo, nes Bendrovė nėra gavusi pranešimų apie šias procedūras. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio tyrimo atveju asmuo, dėl kurio atliekama procedūra, įgyja atitinkamoje procedūroje numatytas teises. Abiem atvejais tikrinamasis turi būti informuotas apie tyrimo ar patikrinimo dalyką ir jam turi būti sudaroma galimybė pateikti savo argumentus dėl tiriamų objektų vertinimo, skundžiamu atveju šios teisės buvo šiurkščiai pažeistos.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad Nurodymas sukelia jam teisines pasekmes, nes jame nurodyta, jog už Nurodymo nevykdymą gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnį, taip pat jo įvykdymas reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų. Pareiškėjas mano, kad atsakovas pateikė nepagrįstą poziciją, jog Nurodymas negali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, nes pats atsakovas Nurodyme išaiškino jo apskundimo tvarką. Nesant galimybės ginčyti Nurodymą pareiškėjui yra užkirsta galimybė pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta teise apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai įvertino skundo esmę bei faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bylą nutraukti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Kauno apskrities VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno apskrities VMI, įgyvendindama Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytus uždavinius ir vykdydama 26 straipsnyje pavestas funkcijas, atliko pareiškėjo stebėseną. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punkto nuostatomis, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo stebėsenos metu Kauno apskrities VMI tarnautoja, išanalizavusi pateiktų deklaracijų ir ataskaitų duomenis bei siekdama įvertinti mokestinių prievolių vykdymą, susisiekė su mokesčių mokėtoju telefonu bei 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė raštą Nr. (7.45) K-12521, prašydama pateikti informaciją, susijusią su vykdomos stebėsenos tikslais, t. y. atliko veiksmus, numatytus Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje. VMI pagal Taisykles negavusi prašomos informacijos, 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjui įteikė Nurodymą iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas šio Nurodymo neįvykdė ir dokumentų nepateikė, apie jų nepateikimo priežastis mokesčių administratoriaus neinformavo.
9. Atsakovo teigimu, Kauno apskrities VMI pareigūnas, nurodydamas pareiškėjui pateikti reikalaujamus dokumentus, atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas, veikė pagal suteiktus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl Komisiją bylą pagal pareiškėjo skundą ginčijamus Sprendimu pagrįstai nutraukė.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Kauno apskrities VMI 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (7.45) K-12521 informavo pareiškėją, jog Kauno apskrities VMI, įgyvendindama Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytus uždavinius, analizuoja ir vertina Bendrovės ekonominės veiklos rodiklius, mokestinių prievolių vykdymą, mokamą darbo užmokestį bei kitus duomenis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.45) FR0706-38 nurodė UAB „Halal Control Lithuania“ vadovui F. A. iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą, atsakant į Nurodyme suformuluotus klausimus apie 2017 metais ir 2019 metais vykusias Bendrovės darbuotojų komandiruotes bei pateikti komandiruotes įrodančius ir jas pagrindžiančius dokumentus, nurodė elektroniniu paštu siunčiamą informaciją išskaidyti į ne didesnius kaip 14 MB priedus. Dėl Nurodymo panaikinimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21R1-50(AG1-16/12-2021) bylą nutraukė, spręsdama, jog Nurodymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo akcentuojamame Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas akcentavo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.
13. Teismas darė išvadą, kad Kauno apskrities VMI 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45) FR0706-38 yra tik vienas iš mokestinio tyrimo procedūros etape priimtų dokumentų, pareiškėjui sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Todėl net ir sutinkant su pareiškėjo atstovo išdėstyta pozicija, jog buvo padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai mokesčių administratoriui nurodant nekonkretų teisinį pagrindą, teismui nustačius, jog Nurodymo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels, bylinėjimasis tampa beprasmis.
14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas Nurodyme nurodė jo apskundimo tvarką, teismas paaiškino, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teismo nuomone, vien tai, jog Kauno apskrities VMI Nurodyme buvo nurodyta apskundimo tvarka, skundą paduodant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo Nurodymą vertinti kaip administracinį aktą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog nebuvo atliekamas Bendrovės mokestinis tyrimas, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės bylos baigčiai, nes nekeičia skundžiamo Nurodymo turinio ir paskirties.
16. Pripažinęs, kad skundžiamas Nurodymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti laikomas ginčo administracinėje byloje dalyku, teismas bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities VMI 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-38 nutraukė kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
17. Nutraukęs bylą dėl skundžiamo Nurodymo panaikinimo, teismas sprendė, kad Komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021), kuriuo byla pagal pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo buvo nutraukta, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Halal Control Lithuania“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas teigia, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. (7.45) K-12521 yra ne informavimo pranešimas, o prašymas pateikti informaciją. Tvirtina, kad Nurodymas buvo pateiktas neatliekant mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo, nes Bendrovė nėra gavusi pranešimų apie šias procedūras. Tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio tyrimo atveju asmuo, kurio atžvilgiu atliekama procedūra, įgyja atitinkamoje procedūroje numatytas teises. Pareiškėjo nuomone, abiem atvejais tikrinamasis turi būti informuotas apie tyrimo ar patikrinimo dalyką ir jam turi būti sudaroma galimybė pateikti savo argumentus dėl tiriamų objektų vertinimo. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu atveju šios teisės buvo grubiai pažeistos.
20. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nurodė teisės aktų reikalavimus mokesčių administratoriaus nurodymui FR0706 surašyti, tačiau nepasisakė dėl paties Nurodymo surašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pasak pareiškėjo, tai, kad Nurodymas pateiktas iš esmės pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, patvirtina Taisyklių 4 punkto nuostatos. Pagrindinis Nurodymo reikalavimas yra Bendrovės vadovui F. A. pateikti išsamų paaiškinimą, tačiau paaiškinimų teikimas negali būti Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos objektas, nes to nėra numatyta Taisyklėse.
21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nurodymas yra neteisėtas, nes juo reikalaujama atlikti veiksmus (teikti paaiškinimus), kurių teisės reikalauti nenumato nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Taisyklės. Nurodymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jame nurodyta, jog už jo nevykdymą gresia atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį ir jo įvykdymas reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų. Pažymi, kad atsakovo veiksmai, nesudarant galimybės apskųsti priimtą sprendimą ar atliktą veiksmą, pažeidžia MAĮ 144 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, o tokie veiksmai suteikia teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Kauno apskrities VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovas nurodo, jog įgyvendindama Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytus uždavinius ir vykdydama 26 straipsnyje pavestas funkcijas atliko pareiškėjo stebėseną. Paaiškino, kad stebėsena – tai mokesčių administravimo procesas, kurio metu mokestinių prievolių užtikrinimo procedūrose apibrėžtais veiksmais siekiama užtikrinti mokesčių mokėtojų teisingą mokestinių prievolių vykdymą laiku ir didinti mokesčių mokėtojų sąmoningumą. Pareiškėjo stebėsena buvo atliekama siekiant įvertinti riziką dėl galimų darbo santykių ir mokesčių teisės aktų pažeidimų, išsiaiškinant komandiruočių įforminimo bei veiklos sąnaudų formavimo teisėtumą, banko sąskaitų įplaukų atitikimą pajamoms.
24. Atsakovas palaiko teismo sprendime išsakytą argumentą, jog atsakovui suteikta kompetencija vykdyti mokesčių mokėtojų veiklos stebėseną (mokestinį tyrimą), kurios metu mokesčių administratorius gali teikti nurodymus mokesčių mokėtojui pateikti šiai funkcijai įgyvendinti būtinus dokumentus ir kitą informaciją.
Atsiliepimas
25. Atsakovo teigimu, Kauno apskrities VMI, ginčijamu Nurodymu nurodydama pareiškėjui pateikti reikalaujamus dokumentus, atliko teisės aktais pavestas funkcijas, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose mokesčių administravimo srityje. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, jog MAĮ 144 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisinio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia.
26. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog prašomi duomenys yra labai didelės apimties ir jų pateikimas reikalauja didelių darbo sąnaudų, pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Nurodymas gali būti nevykdomas. Bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi būtų galima rasti bendrą sprendimą dėl dokumentų pateikimo būdo, tačiau pareiškėjas su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, prašomos informacijos nesuteikė.
27. Atsakovas mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Atsakovas pažymi, kad tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, kai būtų įvertinamas ir toks mokesčių administratoriaus sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021) ir Kauno apskrities VMI 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Kauno apskrities VMI 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo, o pareiškėjo reikalavimą dėl Komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021) panaikinimo atmetė.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Nurodymas yra neteisėtas, nes juo reikalaujama atlikti veiksmus (teikti paaiškinimus), kurių teisės reikalauti nenumato nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Taisyklės. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Nurodymas buvo pateiktas neatliekant pareiškėjo mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Nurodymas jam sukelia teisines pasekmes, todėl turi būti sudaryta galimybė jį apskųsti teismine tvarka.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
32. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (7.45) K-12521 informavo pareiškėją, jog Kauno apskrities VMI, įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius, analizuoja ir vertina Bendrovės ekonominės veiklos rodiklius, mokestinių prievolių vykdymą, mokamą darbo užmokestį bei kitus duomenis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 27 straipsniu ir 33 straipsnio 1 punkto nuostatomis, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimui prašė pareiškėjo pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus (Komisijos bylos 22 l.). Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratoriui būtų pateikta prašoma informacija. Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, 2021 m. sausio 7 d. nurodymu Nr. (7.45) FR0706-38 nurodė Bendrovei iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą, atsakant į nurodytus klausimus apie 2017 metais ir 2019 metais vykusias Bendrovės darbuotojų komandiruotes bei pateikti komandiruotes įrodančius ir jas pagrindžiančius dokumentus: 1) kur, kokiu tikslu, kokiomis transporto priemonėmis darbuotojai vyko į komandiruotes? Pateikti sutartis, įsakymus, darbų atlikimo aktus, kelionių dokumentus ir transporto priemonių duomenis; 2) kaip ir kur buvo organizuojamas darbuotojų apgyvendinimo vietos užsakymas ir rezervacija, kaip ir kam buvo apmokamos darbuotojų apgyvendinimo išlaidos? Pateikti sutartis, sąskaitas ir jų apmokėjimą patvirtinančius, apgyvendinimo užsakymų bei rezervacijų dokumentus; 3) kaip buvo kompensuojamos darbuotojų komandiruotės metu patirtos išlaidos (degalų, ryšių ar kitos išlaidos)? Pateikti sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus; 4) pateikti 2017 metais ir 2019 metais į komandiruotes vykusių darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščius. Buvo prašoma elektroniniu paštu siunčiamą informaciją išskaidyti į ne didesnius kaip 14 MB priedus (Komisijos bylos 23–24 l.).
34. Mokesčių administratoriaus nurodymo forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93. Tuo pačiu įsakymu patvirtintos ir mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklės, kurių 4 punkte nurodyta, jog pareigūnas mokėtojui / asmeniui (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) nurodymą duoda: 1) kai būtina atvykti pas mokesčių administratorių; 2) mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; 3) kai būtina pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 4) kai būtina gauti iš asmenų, tarp jų kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. Kas konkrečiai turi būtų įrašyta nurodyme, išvardinta Taisyklių 7 punkte.
35. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą Nurodymą, būtent ir rėmėsi MAĮ 33 straipsniu. Nurodyme mokesčių mokėtojas įpareigotas pateikti atitinkamus duomenis ir dokumentus, ne tik paaiškinimus, reikalingus mokesčių administratoriaus atliekamai Bendrovės veiklos stebėsenai. Nurodymo forma ir turinys atitinka Taisyklių reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Nurodyme reikalaujama atlikti veiksmus, kurių nenumato nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Taisyklės.
36. Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad: aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018); administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016, 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018); mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018).
37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad mokesčių administratoriaus Nurodymas nėra galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas atitinkamu klausimu ir nelemia pareiškėjo materialinių teisių bei pareigų. Nurodymu duodamas kompetentingo subjekto patvarkymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, kurie gali suponuoti tiek teigiamo sprendimo, tiek neigiamo sprendimo priėmimą tikrinamojo asmens atžvilgiu. Nurodymas – dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui (žr., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-403/2011). Taigi šis Nurodymas yra tik tarpinis dokumentas, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks Nurodymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
38. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Nurodymo nevykdymas gali sukelti administracinę atsakomybę, teisėjų kolegijos vertinimu, spendžiant dėl teisės skųsti Nurodymą, yra teisiškai nereikšminga, nes ji (nurodyta aplinkybė) niekaip nesusijusi su Nurodymo priėmimo aplinkybėmis ir dėl jų daromos įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl Nurodymo apskundimo tvarkos, teismo, sprendžiančio dėl atitinkamo procedūrinio akto galimumo būti savarankišku administracinio ginčo dalyku, apskritai nesaisto.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas), jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018, 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019). Tuo tarpu argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra, t. y. administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-446-575/2017).
40. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl mokesčių administratoriaus priimtų nurodymų, kuriais nurodoma mokesčių mokėtojui (jo atstovui) pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), ir kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
41. Konstatavęs, kad ginčijamas Nurodymas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nagrinėjamu atveju nelemiantis pareiškėjo teisių ir pareigų mokesčių administravimo srityje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Nurodymo panaikinimo ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nutraukta byla, panaikinimo.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Halal Control Lithuania“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „World Halal Trust“) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.