- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- eI3-4877-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00584-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB “Halal Control Lithuania”
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-38 (toliau – ir Nurodymas).
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Ginčų komisija) neįvertino skunde išdėstytų faktų, neatskleidė ginčo esmės, vadovavosi skirtingų faktinių aplinkybių vertinimu suformuota teismų praktika. Pažymėjo, jog, skirtingai nuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytos teismų praktikos, dėl pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atliekamas nei mokestinis tyrimas, nei mokestinis patikrinimas. Būtent todėl Nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis pateiktas neteisėtai, t. y. nevykdant mokestinio tyrimo ar patikrinimo procedūrų, nesivadovaujant jų procedūriniais reikalavimais. Teigė, jog Nurodymas pateiktas kaip atskiras, savarankiškas dokumentas, jis nėra nei mokestinio tyrimo, nei mokestinio patikrinimo metu priimtas tarpinis dokumentas.
Tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi pranešimo apie dėl jos atliekamą mokestinį tyrimą. Aplinkybę, kad mokestinis tyrimas neatliekamas, patvirtino ir atsakovės atstovė Ginčų komisijos posėdyje. Nurodymas pateiktas iš esmės pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisykles (toliau – ir Užpildymo taisyklės). Pagrindinis Nurodymo reikalavimas yra „Bendrovės vadovui F. A. iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą“. Pareiškėjos vertinimu, paaiškinimų teikimas negali būti Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos objektu, nes to nėra numatyta Užpildymo taisyklėse ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui. Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatyme numatyta mokesčio mokėtojo teisė teikti paaiškinimus, bet ne pareiga.
Skunde nurodė, jog Ginčų komisija sprendime konstatuoja, kad Nurodymu „tik pradedama mokestinio tyrimo procedūra“. Išvada neatitinka byloje ištirtų duomenų ir teisinio reglamentavimo. Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Nurodymas yra pateiktas neatliekant mokestinio patikrinimo ir neatliekant mokestinio tyrimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi pranešimų apie šias procedūras. Tiek mokestinio patikrinimo, tiek mokestinio tyrimo atveju asmuo, dėl kurio atliekama procedūra, įgyja atitinkamoje procedūroje numatytas teises. Abiem atvejais tikrinamasis turi būti informuotas apie tyrimo ar patikrinimo dalyką ir jam turi būti sudaroma galimybė pateikti savo argumentus dėl tiriamų objektų vertinimo, skundžiamu atveju šios teisės yra šiurkščiai pažeistos.
Pareiškėjos nuomone, Nurodymas sukelia teisines pasekmes, nes juo nurodoma, kad už Nurodymo nevykdymą gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, taip pat jo įvykdymas reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų.
Pažymėjo, kad atsakovė Nurodyme nurodė jo apskundimo tvarką, tačiau ginčą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Nurodymas negalėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, atsakovė neįgyvendino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų ir nenurodė tinkamos Nurodymo apskundimo tvarkos, taip apribojo pareiškėjos teisę apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus, taip pat suklaidino Ginčų komisiją, pateikdama jai tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas bylą nutraukti, apribojantis pareiškėjos teisę apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus. Atsakovės veiksmai užkirto galimybę pareiškėjai pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta teise apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus. Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisija netinkamai įvertino skundo esmę bei faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI) atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Kauno apskrities VMI, įgyvendindama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 19 straipsnyje nustatytus uždavinius bei vykdydama MAĮ 26 straipsnyje pavestas funkcijas, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ stebėseną. Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 7 punkto nuostatomis, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.
Pažymėjo, kad pareiškėjos stebėsenos metu Kauno apskrities VMI tarnautoja, išanalizavusi pateiktų deklaracijų ir ataskaitų duomenis bei siekdama įvertinti mokestinių prievolių vykdymą, susisiekė su mokesčių mokėtoju telefonu bei 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė raštą Nr. (7.45) K-12521, prašydama pateikti informaciją, susijusią su vykdomos stebėsenos tikslais, t. y. atliko veiksmus, numatytus MAĮ 33 straipsnyje. Atsakydama į raštą, pareiškėja pateikė neišsamią ir prieštaringą informaciją. Pagal Užpildymo taisykles (4 punktą) Inspekcijoje negavus prašomos informacijos, 2021 m. sausio 7 d. buvo įteiktas pareiškėjai Mokesčių administratoriaus nurodymas iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą. Pažymėjo, kad pareiškėja šio nurodymo neįvykdė ir dokumentų nepateikė, apie jų nepateikimo priežastis mokesčių administratoriaus neinformavo. Kauno apskrities VMI pareigūnas Mokesčių administratoriaus nurodymu nurodydamas pareiškėjai pateikti reikalaujamus dokumentus atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas, veikė pagal suteiktus įgaliojimus mokesčių administravimo srityje. Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinė byla dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo nutrauktina, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021) panaikinimo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38, kuriuo mokesčių administratorius nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui F. A. iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą, atsakant į Nurodyme suformuluotus klausimus apie 2017, 2019 metais vykusias bendrovės darbuotojų komandiruotes, bei pateikti komandiruotes įrodančius bei jas pagrindžiančius dokumentus, nurodė elektroniniu paštu siunčiamą informaciją išskaidyti į ne didesnius kaip 14 MB priedus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl šioje byloje skundžiamo Nurodymo panaikinimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Ginčų komisija 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21R1-50(AG1-16/12-2021) bylą nutraukė, kadangi ginčijamas Nurodymas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.
Pareiškėjos nuomone, Ginčų komisija neįvertino skunde išdėstytų faktų, neatskleidė skundo esmės, vadovavosi skirtingų faktinių aplinkybių vertinimu suformuota teismų praktika.
Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VMI 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (7.45) K-12521 informavo pareiškėją, kad Kauno apskrities VMI įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius analizuoja ir vertina bendrovės ekonominės veiklos rodiklius, mokestinių prievolių vykdymą, mokamą darbo užmokestį bei kitus duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasi MAĮ 27 straipsniu bei 33 straipsnio l punkto nuostatomis, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimui atsakovė prašė pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratoriui būtų pateikta išsami prašoma informacija.
Bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, 2021 m. sausio 7 d. nurodymu Nr. (7.45) FR0706-38 nurodė bendrovei iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą, atsakant į nurodytus klausimus apie 2017, 2019 metais vykusias bendrovės darbuotojų komandiruotes, bei pateikti komandiruotes įrodančius bei jas pagrindžiančius dokumentus: 1) Kur, kokiu tikslu, kokiomis transporto priemonėmis darbuotojai vyko į komandiruotes? Pateikti sutartis, įsakymus, darbų atlikimo aktus, kelionių dokumentus ir transporto priemonių duomenis; 2) Kaip ir kur buvo organizuojamas darbuotojų apgyvendinimo vietos užsakymas ir rezervacija, kaip ir kam buvo apmokamos darbuotojų apgyvendinimo išlaidos? Pateikti sutartis, sąskaitas ir jų apmokėjimą patvirtinančius, apgyvendinimo užsakymų bei rezervacijų dokumentus; 3) Kaip buvo kompensuojamos darbuotojų komandiruotės metu patirtos išlaidos (degalų, ryšių ar kitos išlaidos)? Pateikti sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus; 4) Pateikti 2017, 2019 metais į komandiruotes vykusių darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščius. Buvo prašoma elektroniniu paštu siunčiamą informaciją išskaidyti į ne didesnius kaip 14 MB priedus. Atsakovė skundžiamu aktu taip pat informavo, kad už nurodymo nevykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsniu, mokėtojas / asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad mokestinis tyrimas – tai mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Pagal šio įstatymo 137 straipsnio 1 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas per nurodytą terminą ir pasiūlytu būdu nepašalina pranešime nurodytų trūkumų ir prieštaravimų, mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus (jei jie išaiškinami) taikomos nustatytos baudos. Trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindu pradėti mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė teigė, kad pareiškėja pateikė neišsamią ir prieštaringą informaciją, todėl Mokesčių administratorius vykdydamas teisės aktų pavestas funkcijas 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjai davė nurodymą iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti išsamų paaiškinimą, atsakant į nurodytus klausimus apie 2017, 2019 metais vykusias darbuotojų komandiruotes, bei pateikti komandiruotes įrodančius bei jas patvirtinančius dokumentus.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjos akcentuojamame MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, MAĮ 144 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (be kita ko) jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-302-575/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
Taigi darytina išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45) FR0706-38 yra tik vienas iš mokestinio tyrimo procedūros etape priimtų dokumentų, pareiškėjai sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Todėl net ir sutinkant su pareiškėjos atstovo išdėstyta pozicija, jog buvo padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai mokesčių administratoriui nurodant nekonkretų teisinį pagrindą, teismui nustačius, jog Nurodymo panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels, bylinėjimasis tampa beprasmis.
Pareiškėja skunde teigė, kad atsakovė Nurodyme nurodė jo apskundimo tvarką, tačiau ginčą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Nurodymas negalėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-705-602/2015, 2020 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-313-552/2021 ir kt.). Taigi vien tai, jog Kauno apskrities VMI Nurodyme buvo nurodyta apskundimo tvarka, skundą paduodant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui, nedaro pagrindo Nurodymą vertinti kaip administracinį aktą, sukeliantį pareiškėjai teisines pasekmes.
Pareiškėjos skundo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekamas joks mokestinis tyrimas, ir kiti laikytini neturinčiais teisinės reikšmės bylos baigčiai, nes nepriklausomai, ar mokestinis tyrimas buvo atliekamas, ar ne, nekeičia skundžiamo nurodymo turinio ir paskirties.
Pareiškėja skunde prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021) bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo nutraukti ir panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-38.
Teismui konstatavus, kad skundžiamas Nurodymas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti laikomas ginčo administracinėje byloje dalyku, byla dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-38 nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
Nutraukęs bylą dėl skundžiamo Nurodymo panaikinimo, teismas konstatuoja, kad Ginčų komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 21R1-50 (AG1-16/12-2021), kuriuo byla pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui byloje nėra teisinio pagrindo. Skundas dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Administracinės bylos Nr. eI3-4877-422/2021 dalį pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-38 panaikinimo nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.