- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- eAS-493-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00917-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurobonds“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurobonds“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurobonds“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Eurobonds“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Kauno AVMI) 2018 m. balandžio 6 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (12.7) FR0706-2647 (toliau – ir Nurodymas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti mokesčių administratoriaus nurodymo priėmimo klausimą, o nustačius pagrindą priimti tokį nurodymą, pateikti UAB ,,Eurobonds“ motyvuotą mokesčių administratoriaus nurodymą, pagrindžiant šio nurodymo sąsajas su atliekamomis mokesčių administratoriaus funkcijomis.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVMI nuo 2018 m. sausio 3 d. atlieka jo operatyvų patikrinimą priešpriešinės informacijos surinkimo tikslu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Nurodymu galbūt neturėdamas tam faktinio ir teisinio pagrindo, iš pareiškėjo reikalauja pateikti išimtinai su trečiaisiais asmenimis susijusią komercinę informaciją, neturinčią sąsajų su atsakovo šiuo metu atliekamais kitų asmenų mokestiniais patikrinimais, t. y. siekia rinkti nepagrįstai plačios apimties informaciją, neturėdamas tam teisėto pagrindo, o pareiškėjas siekia apginti savo teisę neteikti tokios informacijos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 36 straipsnio 1 dalies 8 punktą, mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų. Nurodymas nemotyvuotas, priimtas padarius procedūrinių pažeidimų.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo UAB ,,Eurobonds“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2018 m. balandžio 6 d. nurodymu Nr. (12.7) FR0706-2647 pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją vykdomam patikrinimui.
Teismas, atsižvelgęs į MAĮ 144 straipsnio nuostatas, ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl MAĮ 144 straipsnio taikymo, vietos mokesčių administratoriaus nurodymo teikti duomenis vertinimo kaip procedūrinio akto bei skundų teismui dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų priėmimo, sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo panaikinimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą, teismas nepriėmė ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo spręsti Nurodymo priėmimo klausimą.
III.
Pareiškėjas UAB ,,Eurobonds“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nevertino, kokios rūšies pareiškėjo patikrinimą atlieka atsakovas, kokius teisinius padarinius šio patikrinimo atlikimas pareiškėjui gali sukelti, ir ar pareiškėjas vėliau turės kokią nors galimybę ginti savo teises nuo galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl skundo dėl Nurodymo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, nepagrindė, dėl kokių priežasčių šis administracinis aktas tariamai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas MAĮ 144 straipsnio ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkto normą, įtvirtinančią mokesčių mokėtojo teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų (šia norma pareiškėjas rėmėsi skunde), ir nepasisakė, kokiais dar įstatymų leidžiamais būdais, nei ginčydamas Nurodymą, pareiškėjas galėtų įgyvendinti MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą teisę, nepasisakė, koks subjektas galėtų spręsti dėl Nurodymo teisėtumo ar neteisėtumo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas išimtinai formaliai rėmėsi proceso normomis ir nevertino kitų ginčui taikytinų MAĮ normų.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, kurioje konstatuota, kad ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus nurodymas teikti duomenis yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, o juo išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia. Pareiškėjo manymu, teismas nesigilino ir nesuprato, koks teisinis santykis susiklostė tarp pareiškėjo ir atsakovo, nes atliekamas pareiškėjo operatyvus patikrinimas, kuris visiškai nesusijęs su pareiškėjo mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu. Pirmosios instancijos teismas, nesupratęs ginčo esmės (pareiškėjo teisės nebūti tikrinamam nesant tam teisėto pagrindo ir nepagrįstai plačia apimtimi), nepagrįstai sutapatino MAĮ įtvirtintą mokestinių ginčų sprendimo tvarką ir MAĮ 146 straipsnio 1 dalies normą, numatančią, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad pareiškėjo ir atsakovo teisiniam santykiui taikytinos apskundimą mokestinio ginčo srityje reglamentuojančios MAĮ ir ABTĮ normos, nors iš ginčo faktinių aplinkybių akivaizdu, kad mokestinis ginčas dėl atliekamo pareiškėjo patikrinimo (operatyvus patikrinimas priešpriešinės informacijos surinkimo tikslu) negali kilti ir nekils.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas Nurodymas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Būtent skundo dėl Nurodymo nagrinėjimas galėtų apginti pareiškėjo teisę, kurią atsakovas pažeidė neteisėtais patikrinimo veiksmais (patikrinimu, atliekamu nesant tam teisėto pagrindo) – pareiškėjas turėtų galimybę teisėtai ir nesibaimindamas jokių neigiamų pasekmių (sankcijų) realiai įgyvendinti MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą teisę nevykdyti neteisėto Nurodymo, o atsakovas būtų įpareigotas arba motyvuoti Nurodymo pagrįstumą, nes jis visiškai nemotyvuotas, arba atsisakyti vykdyti prieš pareiškėją veiksmus, kurie nepagrįsti įstatymų normomis. Už Nurodymo nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, atsakomybė gali kilti tik už teisėto Nurodymo nevykdymą, todėl turi būti nustatytas teisinis mechanizmas, užtikrinantis tokio Nurodymo teisėtumo patikrinimą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patikrinti administracinio akto teisėtumo galimybės nėra, todėl nesant galimybės apskųsti Nurodymą administraciniam teismui ribojama asmens teisė kreiptis teisminės gynybos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB ,,Eurobonds“ skundą, padarius išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Nustatyta, kad pareiškėjas padavė skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. balandžio 6 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (12.7) FR0706-2647, kuriuo atsakovas reikalauja, jog pareiškėjas pateiktų su trečiaisiais asmenimis susijusią informaciją, panaikinimo. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti mokesčių administratoriaus nurodymo priėmimo klausimą, o nustačius pagrindą priimti tokį nurodymą, pateikti UAB ,,Eurobonds“ motyvuotą mokesčių administratoriaus nurodymą, pagrindžiant šio nurodymo sąsajas su atliekamomis mokesčių administratoriaus funkcijomis.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, nes MAĮ mokesčių mokėtojui suteikia teisę apsiginti nuo mokesčių administratoriaus ne tik skundžiant baigiamuosius jam priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, bet ir įtvirtindamas fundamentalią teisę į gynybą – nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų (MAĮ 36 str. 1 d. 8 p.), kurios įgyvendinimas neįmanomas be šių nurodymų teisėtumo patikrinimo administraciniame teisme; pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti skundžiami tarpiniai sprendimai, kurie tokio pobūdžio pripažįstami tik privalomai įvertinus procedūrą, kurią atlieka mokesčių administratorius ir nustačius, kad procedūros pabaigoje bus priimtas galutinis sprendimas, kuris sukels mokesčių mokėtojui teisines pasekmes ir kurį ginčydamas mokesčių mokėtojas galės išsakyti savo nesutikimą su tarpiniais sprendimais. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra vykdomas ne pareiškėjo mokestinis patikrinimas, o operatyvus patikrinimas priešpriešinės informacijos surinkimo tikslu, o šio patikrinimo pobūdis lemia, kad numanomas galutinis sprendimas, kurį pareiškėjas neva galės ginčyti vėliau, gali būti nepriimtas ir nebus priimtas (Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 20 p.).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). Taigi teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką įtvirtina ABTĮ bei MAĮ.
Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
MAĮ 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 22 straipsnio 1 dalis) nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 22 straipsnio 1 dalis) sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016 ir kt.).
Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017).
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-355-602/2017 priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą įmonei paruošti šios įmonės pacientų sveikatos formas, t. y. pacientų korteles, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, kuris buvo įvertintas kaip nurodymas pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų sveikatą, t. y. susijęs su ypatingų asmens duomenų (apie sveikatą) tvarkymu.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Nurodymą (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, Nurodymo turinį, atsižvelgusi į MAĮ, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, nuostatas, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes, nenurodoma, kokias konkrečias pareiškėjo teises atsakovas pažeidė, siekdamas rinkti informaciją, susijusią su sandoriais, sudarytais dėl kito mokesčių mokėtojo – UAB „Technologija“ akcijų perleidimo. Pareiškėjas nurodo, kad jam (pareiškėjui) nesuprantama, kaip tai susiję su UAB „Technologija“ apmokestinimo klausimais, pareiškėjui neaiškus atliekamo patikrinimo pagrindas ir dalykas (pareiškėjo skundo 36, 37 p.). Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra nagrinėjamas ginčas dėl (ne)tinkamo informacijos suteikimo pareiškėjui (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos Nr. A-4899-442/2018), t. y. ginčas, susijęs su pareiškėjo prašymo nurodyti, dėl kokių konkrečiai subjektų veiklos, kokiu tikslu ir kokia apimtimi bus atliekamas jos veiklos mokestinis patikrinimas renkant priešpriešinę informaciją, išsprendimu.
Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, susiję su jo teise nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų (MAĮ 36 str. 1 d. 8 p.), administracinio teismo pareiga patikrinti Nurodymo teisėtumą, nes pareiškėjas neturi galimybių apsiginti nuo neteisėto Nurodymo ir jam gali būti taikomos administracinės sankcijos, su pareiškėjo vadovo kvietimu atvykti dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį protokolo surašymo, nagrinėjamu atveju nekeičia reikalo esmės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodomo tikslo turėjo priimti pagrindą priimti skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė nėra siejama su administracinio teismo priimtu procesiniu sprendimu panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti dokumentus ir / ar informaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracines bylas, kuriose asmenys yra pripažinti kaltais padarę nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (pvz., dėl to, kad asmuo nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti dokumentus ir informaciją operatyviam patikrinimui atlikti iki nustatyto termino), aiškinasi aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti vykdomas ar neturėjo būti vykdomas nurodymas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-104-211/2018).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurobonds“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.