Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietė, dekl. gyv. v. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. buvo kaltinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis), o būtent tuo, kad ji 2018 m. liepos 14 d., apie 10.00 val., prie kavinės „LA STORIA“, esančios Savičiaus g. 6, Vilniuje, tyčia griebė nukentėjusiajai B. A. D. už kairio peties, nagais jį įdrėksdama, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai B. A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės viršraktikaulinės srities odos nubrozdinimu.

Kaltinamoji D. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad liepos 14 d. važiavo iš Druskininkų į Šiaulius, tačiau Vilniuje, Maironio gatvėje turėjo paimti sūnų; nežinojo, kad Savičiaus gatvėje negalima važiuoti; kai važiavo buvo ne 10 val., o prieš 9 val., maždaug 8.45 val. Kai važiavo prie „La Storia“ vienoje eilėje buvo išdėlioti paaukštinti staliukai, jie nebuvo sutvarkyti; sustojo prieš staliukus ir su vyru išlipo iš mašinos; prieš juos išbėgo dvi merginos, (šita – nukentėjusioji) išbėgo agresyvi, su šluota ir sakė „(necenzūrinis žodis) važinėja čia kažkokie“; ji atsistojo priešais juos. Jie paklausė, kodėl negalima važiuoti. Kita mergaitė (ramesnė) pasakė, kad yra ženklai, važiuoti negalima. Ji nuėjo su vyru pasižiūrėti ženklo, o grįžę pasakė, kad ženklas yra mažas, kas jį gali pastebėti. Kita mergaitė pasakė, kad gatvės pradžioje yra didesnis ženklas. Vyras įsėdo į automobilį ir nuvažiavo pažiūrėti ženklo, o ji liko stovėti. Tuo metu kita mergaitė nuėjo į kavinę, o ji (D. S.) ir nukentėjusioji liko stovėti per atstumą. Tada jai paskambino vyras ir pasakė, jog mašiną pastatė prie Halės, ji vyrui pasakė važiuoti pas sūnų į Maironio gatvę, kad ji ateis pėsčiomis. Ji pradėjo eiti į kairę, o nukentėjusioji laikydama šluotą ėjo paskui. Jai priėjus šaligatvį, nukentėjusioji laikydama šluotą atsistojo prieš ją ir pasakė, kad čia eiti negalima. Tada ji (kaltinamoji) grįžo atgal, nukentėjusioji paraleliai judėjo su ja gatve. Ji (kaltinamoji) atėjo iki vidurio važiuojamosios dalies ir norėjo praeiti pro staliukus, nukentėjusioji vėl pasakė, kad negalima eiti. Tada ji pasakė nukentėjusiajai, kad ši pakviestų kavinės vadovę, kuri paaiškintų jai (kaltinamajai), kodėl čia negalima eiti pėstiesiems. Nukentėjusioji pasakė, kad ji yra kavinės vadovė. Ji (kaltinamoji) su savimi turėjo pasiėmusi tik telefoną, todėl pasakė nukentėjusiajai, kad šią nufotografuos ir sužino, kas ji tokia yra. Tuomet nukentėjusioji griebė jai už telefono ir įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusioji norėjo atimti telefoną, kurio ji (kaltinamoji) nenorėjo atiduoti, bet nukentėjusioji atėmė telefoną ir atsistojusi ant viršutinio kavinės laiptuko užsimojo mesti jos (kaltinamosios) telefoną. Ji priėjo prie laiptukų ir paprašė nemesti telefono, o atiduoti jį jai, bet nukentėjusioji vis vien užsimojusi laikė telefoną. Šio konflikto metu nieko nebuvo, tik nukentėjusiosios draugė, kuri įėjo į kavinę, bet ji išėjo tuo metu, kai nukentėjusioji stovėjo su jos (kaltinamosios) telefonu ant laiptų, tačiau ji nesakė, kad nukentėjusioji atiduotų jai (kaltinamajai) telefoną. Tada prie laiptų priėjo moteris, kuriai virš 40 m., tamsių plaukų; kuri į nukentėjusiąją pasižiūrėjo piktu žvilgsniu, po ko nukentėjusioji atidavė jai (kaltinamajai) telefoną, ši moteris įėjo į kavinę. Kol nukentėjusioji stovėjo ant laiptų, ji (kaltinamoji) nufotografavo nukentėjusiąją. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo už ją aukštesnė, nes stovėjo ant laiptų, todėl nesupranta, kaip ji galėjusi nukentėjusiąją apdraskyti, reikia pasiekti kairį ar dešinį petį. Jos grūmėsi tik su rankomis, jos ranka taip pat buvo apdraskyta. Grumtynės vyko tik dėl telefono, su kuriuo ji vėliau stovėjo ant laiptų. Ji (kaltinamoji) nesupranta, kaip galėjo apdraskyti kaklą, grumtynių metu galėjo apdraskyti tik rankas; fizinio kontakto ties ta vieta, dėl ko yra formuluojamas kaltinimas, nebuvo. Po to ji (kaltinamoji) nuėjo į Maironio gatvę, tačiau jausdamasi įskaudinta ji norėjo sužinoti, kas yra nukentėjusioji, todėl grįžo atgal. Nukentėjusioji buvo kavinėje, ji (kaltinamoji) dar kartą nufotografavo nukentėjusiąją, esančią kavinėje, bei kavinės iškabą „La Storia“ ir nuėjo į Maironio gatvę pas sūnų, kur buvo jos vyras ir jie išvažiavo į Šiaulius. Į Facebook‘o paskyrą įkėlė nukentėjusiosios nuotrauką ir paklausė, ar kas nors žino, kas ji (nukentėjusioji) tokia bei parašė atsiliepimą „La Storia“, kad jų darbuotojai mušasi su šluota, taip pat parašė, kad mergina su tatuiruote ir įvertino ją vienetu. Prasidėjo baisūs komentarai, artimieji liepė ir ji ištrynė komentarus, užblokavo. Tikslus laikas užfiksuotas jos nuotraukose, kuriose matyti, kad buvo 9.53 val., kai grįžo atgal ir pamatė, kad toje vietoje, kurioje nukentėjusioji jai neleido eiti, eina žmonės, nufotografavo kaip yra išdėstyti staliukai, nuotraukose matyti laikas 9.55 val.; konfliktas prasidėjo apie 9.45 val. Pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo agresyvi ir pikta, kokius žodžius jai sakė tiksliai nepamena. Nurodė, kad ji fotografavo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusioji atėmė iš jos telefoną; nuotraukose matomas vaizdas ant kavinės laiptukų, kai nukentėjusioji atidavė jai telefoną. Grumtynių momento nieks nematė, jos vyras buvo išvažiavęs, nukentėjusiosios draugė buvo įėjusi į kavinę, ji (draugė) matė tik įvykio pradžią, kai paaiškino apie ženklus, o kai nukentėjusioji pradėjo skeryčiotis, draugė įėjo į kavinę ir išėjo tik tuo momentu, kai nukentėjusioji su jos (kaltinamosios) telefonu stovėjo ant laiptų. Nesupranta už ką turėtų nukentėjusiai sumokėti, nes ji nieko nepadarė.

Nukentėjusioji B. A. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 14 d., apie 10 val., su kolege atidarinėjo restoraną ir pamatė, kad atvažiuoja mašina, išėjo ir kai žmonės išlipo iš mašinos, pasakė jiems, kad važiuoti negalima. Jie iš pradžių nesuprato, ėjo žiūrėti ženklo, kurį užstoja balkonas, vėliau pradėjo šaukti, kad ženklo nesimato, tada ji jiems pasakė, kad keturi ar penki ženklai yra priekyje už posūkio. Vyras, pamatęs, kad yra ženklas, įsėdo į mašiną, moteris taip pat ėjo į mašiną kažką šaukdama, tada ji (nukentėjusioji) nusikeikė, kad ją nervina, kai toje vietoje važinėja, o moteris labai įsižeidė, kad ji (nukentėjusioji) nusikeikė, išlipo iš automobilio, vyras išvažiavo atbulom. Kaltinamoji agresyviai ėjo link stalų, kurie jau buvo paruošti darbui, ji (nukentėjusioji) atsistojo prieš stalus, nes pasitaiko atvejų, kai agresyviai nusiteikę žmonės pradeda stumdyti stalus. Maždaug tuo metu prasidėjo stumdymasis, kurio metu kaltinamoji bandė ją pastumti į šoną, įtaria, kad būtent tuo momentu kaltinamoji jai įdrėskė. Vėliau, pagalvojusi, kad kaltinamoji nueis, ji nuėjo į restoraną plauti grindų. Laiptukų į restoraną nėra, yra tik mažas pakilimas. Ji plovė grindis, kai kaltinamoji įsiveržė į restoraną. Ji (nukentėjusioji) šluota bandė užtverti kaltinamajai praėjimą, nes grindys buvo išplautos, o kaltinamoji turėjo telefoną, kuriuo ją filmavo ir fotografavo bei šaukė, kad jai (nukentėjusiajai) tik skudurus ir tampyti, kad ji yra mažvaikė. Tada ji (nukentėjusioji) pagriebė kaltinamosios telefoną, pakėlė ir paprašė nefotografuoti. Jokios trečios moters nebuvo. Ji atidavė kaltinamajai telefoną, nes reikėjo baigti darbus prieš atidarymą. Kaltinamoji pasiėmė telefoną, turbūt kažką nufotografavo ir išėjo. Tik vėliau pamatė atsiliepimą, kuriame kaltinamoji ją vadina „mergina su bonkės tatuiruote“, kuri yra agresyvi, mušasi su šluota. Pareigūnams pranešė iš karto kai sužinojo, kas ji (kaltinamoji) tokia, t. y. dar būdama darbe paskambino pareigūnams, kurie iš karto atvažiavo, viską surašė ir liepė pasiskambinti dėl abdukcijos, kuriai užregistravo po kelių dienų. Viskas įvyko labai greitai, maždaug 10 min. tarpe, didžiausias konfliktas buvo tarpduryje, kai ji nukentėjusiajai neleido įeiti į restoraną. Gatvėje ji (kaltinamoji) nukentėjusiajai tiesiog neleido eiti į staliukus, telefono momento ten nebuvo, telefoną nukentėjusioji laikė tada, kai bandė įsiveržti į restoraną ji (nukentėjusioji) pagriebė telefoną, nes jai nemalonu, kai ją fotografuoja. Nurodo, kad ji nebuvo užsimojusi norint mesti telefoną, o tiesiog paprašė nefotografuoti. Nurodė, kad įdrėskimo momento nepajautė, nes buvo daug adrenalino, tačiau kolegė, kuri visą laiką stovėjo už baro, pasakė, kad ji (nukentėjusioji) kraujuoja. Tiksliai įvardinti įdrėskimo momento negali. Sužalojimas buvo nudrėskimas, kraujas bėgo, po konflikto žaizdą tiesiog dezinfekavo, žaizdos niekuo neužtvėrė, ji buvo atvira. Fizinių kontaktų buvo du, vienas prie stalų, antras prie durų; tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas pirmojo fizinio kontakto metu. Susistumdymo metu ji nukritusi nebuvo. Kolegė U. A. visą laiką buvo už baro. Ji (nukentėjusioji) nebuvo pasiėmusi nedarbingumo, jai tiesiog buvo leista neateiti į darbą. Įvykio dieną ji iš darbo išėjo kelios valandos po įvykio, todėl tą dieną neteko 150 Eur, o kitą dieną 75 Eur darbo užmokesčio. Policijos pareigūnams paskambino restorano savininko draugė, ji atvyko vėliau, įvykio nematė, dirbo už ją tą dieną. Ji (nukentėjusioji) dirba pagal darbo sutartį, po įvykio nedarbingume nebuvo, dienos darbo užmokestis už dieną kurią nebuvo, buvo sumokėtas. Policijos pareigūnai atvyko apie 12.30 val.; ji iš darbo išėjo apie 14-15 val.; nuotrauka, kuri buvo pateikta tyrėjai, buvo daryta atvykus M., t. y. apie 11-11.30 val., kuri lauke ir nufotografavo. Iki to laiko nebuvo iš darbo išėjusi, taip pat nepersirengė. Ji parodė sužalojimą policijos pareigūnams, kurie taip pat nufotografavo. Ji nežino kodėl kaltinamoji ją fotografavo, mano, kad kaltinamoji jaučia neapykantą žmonėms, kurie atrodo ne taip kaip visi, nes rašė, jog ji (nukentėjusioji) mergina su bonkės tatuiruote.

Liudytoja U. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su nukentėjusiąja yra kolegės „La Storia“, prieš darbą ateina ankščiau, nes reikia susitvarkyti restoraną prieš atidarymą. Savičiaus gatvė savaitgalį yra uždaroma, joje stovi bent du ženklai, vienas prie įvažiavimo, kitas šiek tiek toliau. Kai gatvė už uždaroma, į ją yra išnešami stalai. Stalus lauke jau buvo išstačiusios, tačiau vietos praeiti pėstiesiems buvo pakankamai. Tą rytą atvažiavo automobilis, kurį vairavo vyras, keleivio vietoje sėdėjo moteris, jos išėjo į lauką pasakyti, kad pravažiavimo nėra. Paaiškino, kad kai privažiavo automobilis jos buvo viduje, automobilį pamatė pro langą, su B. išėjo į lauką, ji liko prie durų, B. išėjo priešais stalus, automobilis sustojo, pradėjo kalbėtis; ji pasakė gal pora sakinių, kad pravažiavo ženklą, bet daugiau nieko. Dėl ženklo įvyko diskusija, moteris išlipo iš mašinos, vyras liko mašinoje, vėliau vyras pasakė moteriai sėstis į mašiną; vyras išvažiavo, moteris liko ir ėjo pasižiūrėti ženklo. Moteris paėjusi iki vidurio gatvės pasakė, kad situacijos taip lengvai nepaliks, apsisuko, praėjo eiti i jas (nukentėjusiąją ir jos kolegę), kaltinamoji ėjo greitu žingsniu, tada nukentėjusioji atsistojo prieš stalus – užtvėrė jai kelią, įvyko apsistumdymas. Ji negali pasakyti, kur buvo nukentėjusiosios ir kaltinamosios rankos. Vėliau nukentėjusioji ir kaltinamoji išsiskirstė. Jos (su nukentėjusiąja) ėjo toliau tvarkytis, grįžusi į vidų B. pasiėmė šluotą ir ėjo plauti grindų, o ji nuėjo tvarkytis prie baro. Kaltinamoji atėjo ir bandė įeiti į restoraną, sakė, kad B. gyvenime tik skudurus ir tampyti, prasivardžiavo. B. (nukentėjusioji) kaltinamosios neįleido į restoraną su šluota užtverdama duris, kaltinamoji šluotą sugriebė, vėl įvyko apsistumdymas, kaltinamojo pasiėmė telefoną norėdama fotografuoti ar filmuoti, ji klausinėjo, koks čia restoranas, kuo jos dirba. Kaltinamoji fotografavo ar filmavo, o B. paėmė kaltinamosios telefoną ir pakelė į viršų, nes prieš tai buvo prašiusi kaltinamosios, kad jos nefilmuotų ir nefotografuotų, tačiau kaltinamoji nevykdė tokio prašymo. Kaltinamoji ir nukentėjusioji pykosi, tada ji pasakė, jog iškvies policiją. Kaltinamoji prieš išeidama pasakė, kad joms tai atsilieps. Nurodė, kad kitas apsistumdymas įvyko restorano viduje, prie įėjimo. Ji nepastebėjo, ar buvo trečia moteris, kadangi kai apsistumdymas vyko viduje, ji buvo prie baro, todėl galėjo nepamatyti. Vėliau, valandos bėgyje po kaltinamosios išėjimo, ji pastebėjo, kad nukentėjusioji apdraskyta, buvo nago įdrėskimas, kuris buvo akivaizdžiai matomas, bėgo kraujas. Nukentėjusioji vilkėjo maikutę be rankovių, apdraskymas krenta į akis, iki susitikimo su kaltinamąja apdraskymo nebuvo. Vėliau atsirado atsiliepimas apie restoraną, kuris neatitiko tiesos, kad darbuotojai išėję į gatvę su šluotomis mušasi, to tikrai nebuvo. Vėliau pamatė, kad kaltinamoji į savo profilį įkėlė B. nuotraukas ir parašė realybės neatitinkantį aprašymą, todėl nusprendė kreiptis į policiją. Ji nepamena iki kelintos valandos tą dieną nukentėjusioji buvo darbe, jos dirbo vienoje pamainoje iki 22 val., nukentėjusioji iš darbo nebuvo pasitraukusi, savininkas buvo darbe, tačiau jis atėjo jau po konflikto, apie 10 val., jis buvo informuotas apie įvykį. Gyventojas nurodė, kad iš balkono matė įvykį, nusileido į apačią po konflikto, apie 10 val., minėto gyventojo ji nepažįsta, jai tik pasakė, kad jis yra kaimynas. Pareigūnai atvyko apie pietus, tikslios valandos ji nepamena, atvykę pareigūnai paprašė atnešti leidimą, leidžiantį išsinešti stalus, nukentėjusiosios paklausė, kas įvyko, užpildė dokumentus ir po 15-20 min. išvažiavo, pasakę, kad turi atvažiuoti duoti parodymus. Paaiškino, kad ji nuo lapkričio mėnesio restorane nebedirba; ji kartu su nukentėjusiąja Dailės akademijoje studijuoja animaciją ir buvo kolegės, kartu dirba nuo gegužės mėnesio, jas sieja draugiški santykiai, po įvykio bendravimas nepasikeitė.

Liudytojas G. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena priešais „La Storia“, antrame 7-to namo aukšte, buvo vasaros savaitgalis, kai uždaroma (Savičiaus) gatvė, mano, kad anksti ryte, bent iki 12 val., jis išgirdo pro atviras balkono duris triukšmą gatvėje, išėjęs pamatė, kad buvo įvykęs konfliktas, t. y. vairuotojas norėjo pravažiuoti per pėsčiųjų zoną. Jam išėjus (į balkoną) automobilis judėjo atgal, iš automobilio išlipo kaltinamoji. Jis matė, kaip įvyko konfliktas, apsistumdymai su restorano darbuotoja. Kaltinamoji judėjo link restorano durų, kur įvyko apsistumdymas ar kažkas. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, jis matė nukentėjusiąją, kuriai kaklo zonoje buvo kraujas ir nubrozdinimai. Paaiškino, kad jis balkone buvo apie 3-5 min., nebuvo visą laiką, nuo staliukų iki durų yra apie 3 m., nukentėjusioji traukėsi atgal, o kaltinamoji ėjo į priekį link durų. Jis matė tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios fizinį kontaktą, kuris buvo labiau tarpduryje, kurį apibūdintų kaip rankos pakėlimą į kaklo zoną, nematė fizinio mušimo. Negali pasakyti, kad matė patį apdraskymo veiksmą, kadangi tai vyko arčiau durų, tik matė patį įdrėskimą, kai jau buvo atvykusi policija. Jo nuomone, kaltinamoji buvo pakankamai arti nukentėjusiosios, arčiau nei žmonės įprastai bendrauja, kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, stovėjo labai arti, rankas kėlė link kaklo, ir tai įvyko trumpai, negali pasakyti kurią vietą kaklo zonoje įdrėskė. Prisimena, kad kaltinamoji lyg ir bandė filmuoti ar fotografuoti po to ar prieš tai. Policija atvyko per 10-15 min., pradėjo pildyti dokumentus; jis į lauką išėjo kai jau buvo atvykusi policija. Nukentėjusiosios iki įvykio nežinojo, nukentėjusiosios vardą sužinojo tik tada, kai jį iškvietė į komisariatą. Nukentėjusiajai paliko savo kontaktus ir pasakė, kad matė įvykį, jeigu reikės galės paliudyti, taip pat pasakė informaciją, kuri gali padėti.

Liudytojas J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios sutuoktinis, tačiau sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad praėjusių metų liepos 14 d., apie 10 val., kartu su žmona važiavo iš Druskininkų į Šiaulius, reikėjo pravažiuoti Savičiaus gatvę į Maironio gatvę pasiimti sūnų. Važiuojant Savičiaus gatve pamatė, kad prieš juos, gatvės važiuojamoje dalyje pastatyti baldai, nesupratę, kas nutiko, su žmona išlipo, iš kavinės iššoko dvi panelės, viena ramesnė, kita agresyvi (su šluota), kurios pradėjo keiktis (lyg ir šios mergaitės, rodo į nukentėjusiąją ir liudytoją U. A.). Nukentėjusioji pradėjo jį su žmona varyti, ramesnio būdo mergaitė pasakė, kad jie važiuoja po ženklu. Nuėjęs pamatė ženklą, atsiprašė ramesnės mergaitės, įsėdo į mašiną, paliko žmoną, ieškojo laisvos vietos, kur galėtų pastatyti mašiną. Žmona su juo nevažiavo, iki Maironio gatvės norėjo eiti pėsčiomis ir atėjo pirmiau nei jis atvažiavo, paėmė sūnų su draugu ir tęsė kelionę. Nurodo, kad važiuodamas atbulomis matė kaip nukentėjusioji prie „La Storia“, ant šaligatvio mosikavo su šluota, žmona stovėjo priešais „La Storia“. Teigia matę nukentėjusiosios agresiją važiuodamas atbulomis, t. y. kad nukentėjusioji keikėsi, prieš akis mosikavo su šluota, jo nuomone, neadekvatus elgesys. Kaltinamoji po įvykio jautėsi ne kaip, buvo sužeista ranka (pirštai).

Pagarsinus liudytojo J. S. parodymus BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, nurodė, kad kai jį pirmą kartą pakvietė su žmona į apklausą spalio 16 d., jis nežinojo dėl kokio yra kviečiamas, buvo paklaustas ką gali papasakoti apie įvykį Savičiaus gatvėje, jam įsiminė įvykis, kai jis pažeidė taisykles, todėl davė tokius parodymus, jam nebuvo pasakyta, jog jis yra kviečiamas kaip liudytojas, o ant dokumentų padėjo tik parašą.

Liudytojas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį prisimena, buvo gautas iškvietimas, jog Savičiaus gatvėje prie vienos iš lauko kavinių įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo mergina. Buvo rytas, šviesu, atvykus, į juos kreipėsi kavinės barmenė, kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas su automobilio keleive, kuri konflikto metu jai apdraskė kaklą ar veidą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ryte eismas yra uždaromas, Savičiaus gatvėje yra kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, ji nešė į kelią kėdes, staliukus, važiavo automobilis, pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, iš automobilio išlipo moteris, kuri pradėjo priekaištauti, kodėl yra užtvertas kelias. Barmenė (nukentėjusioji) jai paaiškino, kad eismas yra draudžiamas, negalima važiuoti, automobilio vairuotojas – vyriškis, pamatęs kelio ženklą, išvažiavo, o moteris liko toliau konfliktuoti. Tarp nukentėjusiosios ir moters įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu moteris apdraskė nukentėjusiąją, moteris užpuolė nukentėjusiąją, veržėsi į kavinę, nukentėjusioji išsigando ir pabėgo. Nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu įvyko kontaktas ir jo metu (kaltinamoji) apdraskė nukentėjusiajai kaklą. Jis pats tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąją D., ji rašė pareiškimą, jis nufotografavo kūno sužalojimą, visus veiksmus atliko vietoje, viską įkėlė į Policijos įvykių registrą, nežino, ar tos (jo darytos) nuotraukos buvo pateiktos į bylą. Nuotraukos visą laiką yra saugomos Policijos įvykių registre. Nukentėjusioji buvo apsirengusi vasariškai.

Liudytoja M. S.-D. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo 2018 m. liepos mėnuo, šeštadienis, atvyko su vaikais pusryčių į uždarytą Savičiaus gatvę, kai jau į lauką išnešti staliukai. B. (nukentėjusioji) dirba jos vyro restorane „La Storia“. Ji nukentėjusiosios paprašė padaryti kavos, ši pasakė, kad ją užpuolė, nukentėjusioji atsisuko ir ji (liudytoja) pamatė, kad įdrėksta ir teka kraujas. Ji paklausė apie įvykį. Nukentėjusiojo jai papasakojo, kad važiavo mašina, pamatė, kad uždaryta gatvė, iš mašinos iššoko moteris, kuri pradėjo draskytis ir rėkti, nukentėjusiąją užpuolė. Kiek (liudytoja) suprato moteris buvo pasipiktinusi dėl to, kad negali pravažiuoti automobiliu, praeiti pėsčiomis visada yra galima, nes pagal savivaldybės nurodymus pėstiesiems praeiti turi būti palikti šaligatviai, o staliukai statomi gatvėje, pagal leidimus trys staliukai gali būti statomi prie kiekvieno restorano. Ji paklausė nukentėjusiosios, ar ši kvietė pareigūnus dėl sužalojimo, taip pat paklausė, kas yra ta moteris, nukentėjusioji atsakė, kad pareigūnų nekvietė. Ji pati (liudytoja) iškvietė pareigūnus, kurie atvykę įformino įvykį, ji (liudytoja) dirbo vietoje nukentėjusiosios. Nukentėjusioji po įvykio buvo neadekvati, netinkamai aptarnavo žmones, tuomet ji (liudytoja) paprašė vadovo, kad šis išleistų nukentėjusiąją. Ji pati nufotografavo žaizdą ir nuotraukas persiuntė nukentėjusiajai ir turbūt pareigūnams (nepamena). Pareigūnas taip pat fotografavo įdrėskimą.

Teismo ekspertas J. M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vyresniuoju teismo ekspertu; paaiškino, kad pirmiausiai išvadoje aprašomos aplinkybės, kurios yra nustatytos, tuomet nukentėjusiojo apžiūra, apklausa, t. y. medicininio tyrimų dalis, patikslina ką žmogus sakė. Šiuo atveju pargriuvimo klausimas menkas, jei iškyla klausimų, tada fiksuoja sąmonės netekimą. Paaiškino, kad nagas gali būti nusikaltimo įrankiu; bet kuri kūno dalis gali būti vertinama kaip įrankis. Šiuo atveju nustatyta, kad vienas nubrozdinimas 23 mm labai mažas, kitas nubrozdinimas šalia 1,7 cm iki 2 cm, greta vienas kito; išvadoje rašoma, kad kietu, buku, ribotą paviršių turinčių daiktu. Eksperto teigimu, galima sakyti, kad briauną turinčiu daiktu, o nagai turi briauną; taigi negalima paneigti, kad tai padaryta nagu, labai realu, gali būti dviem nagais. Šiuo atveju tai nėra žaizda, tai yra nubraukimas, paviršinis odos sužalojimas, jis negali pasakyti ar galėjo kraujuoti ar ne, jei buvo pažeisti kapiliariai, galėjo pasisunkti vienas kitas kraujo lašas, buvo šašas, todėl galėjo būti pažeista giliau, tačiau vidinio kraujavimo negalėjo būti.

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis 2018 m. liepos 14 d. 12.35 val. registruotas pranešėjos M. S. pranešimas apie tai, kad šiandien (liepos 14 d.) į kavinę „Latorija“ atbėgo moteris, kuri pradėjo reikšti pretenzija dėl kieme sustatytų kavinės staliukų, rankomis apdraskė kavinės darbuotoją, po to pasišalino; adresas: Vilnius, Senamiesčio sen. Sav., Savičiaus g. 6 (b. l. 1).

Nukentėjusiosios B. A. D. pareiškime nurodyta, kad ji 2018 m. liepos 14 d., apie 10 val., išnešė staliukus, atvažiavo automobilis, iš jo išlipo moteris, prasidėjo konfliktas, nes jie negalėjo pravažiuoti (yra draudžiantys kelio ženklai kelio pradžioje). Konflikto metu moteris ją įžeidinėjo, grasino, sužeidė (petį draskė iki kraujo), bandė įeiti į uždarytą restoraną, filmavo, fotografavo (medžiagą paviešino facebook paskyroje D. S.), po konflikto pasišalino. Papildomus įrodymus nurodė pateiksianti vėliau, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl lengvo sveikatos sužalojimo (b. l. 2). B. A. D. buvo įspėta pagal BK 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 3).

Iš 2018 m. liepos 14 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja B. A. D. parodė, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 10.00 val., Savičiaus g. 6, Vilniuje, prie kavinės „La Storia“ gatvėje nepažįstama moteris, bet žinoma, kaip D. S., konflikto metu panaudojo prieš ją (B. A. D.) fizinį smurtą – nagais įdrėskė kairės pusės petį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto nuotraukomis matyti, kad tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta-gatvės vieta, esanti šalia Savičiaus g.6-ojo namo pastato Vilniuje, vidury gatvės sustatyti staliukai su kėdėmis; bendra tvarka gatvėje nepažeista, ant Savičiaus g. 9 namo kampo įrengta vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 9-11).

Vaizdo įrašui gauti buvo imtasi priemonių, tačiau nepavyko, nes 2018 m. rugpjūčio 9 d. Savičiaus g. 9, Vilniuje esančio baro „Špunka“ direktorius T. T. nurodė, kad vaizdo įrašas saugomas 2-3 savaites (b. l. 12-17).

Iš nukentėjusiosios B. A. D. pateiktos nuotraukos matyti ant jos kairiojo peties, arčiau kaklo pailga dviguba brėžtinė žaizda (b. l. 24).

Iš 2018 m. lapkričio 30 d. B. A. D. civilinio ieškinio matyti, kad juo prašoma priteisti viso 3150 Eur iš kaltinamosios D. S.. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad B. A. D. įvykio dieną dirbti nebegalėjo, dėl to prarado apie 150 Eur dienos uždarbį (su arbatpinigiais); taip pat 75 Eur – už pusės dienos darbo užmokesčio praradimą kai vyko į Teismo medicinos įstaigą ir 20 Eur taksi išlaidoms; 1350 Eur būsimoms psichologo konsultacijoms; 1555 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31-32). B. A. D. pripažinta civiline ieškove 2018 m. lapkričio 30 d. tyrėjos nutarimu (b. l. 33).

Iš 2018 m. lapkričio 30 d. B. A. D. pareiškimo matyti, kad ji atsisakė procesinio veiksmo akistatos, nes yra psichologiškai pažeidžiama, o, kaip suprato, įtariamoji yra labai konfliktiška, vėl ją įžeidinėtų, ji nenorinti, kad jai būtų sukelta daugiau neigiamų emocijų; patvirtino liekanti prie savo parodymų ankstesnių apklausų metu (b. l. 34).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo būrio Vyriausiojo patrulio R. O. 2018 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m, liepos 14 d., apie 12.36 val., jam patruliuojant su vyriausiuoju patruliu V. K., gavo pranešimą, kad Vilniuje Savičiaus g. 6, užpulta kavinės darbuotoja. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi B. A. D., kuri paaiškino, kad ją sumušė nepažįstama moteris, kuri buvo nepatenkinta, kad kavinės „La Storia“ staliukai stovi važiuojamojoje dalyje, minėta kavinė turi visus reikalingus dokumentus, kurie leidžia vykdyti prekybą lauko kavinės numatytoje Savičiaus g. 6 leistinoje vietoje; kaip vėliau paaiškėjo pasišalinusi moteris D. S., paskelbė apie konfliktą FB paskyroje, kurioje prašė atpažinti su ja konfliktavusią kavinės darbuotoją (b. l. 47).

Iš Specialisto išvados Nr. G 2385/2018 (01) matyti, kad B. A. D. nustatyti kairės viršraktikaulinės srities odos nubrozdinimai (2 cm virš kairio raktikaulio vidurinio trečdalio netaisyklingos formos 02x0,3 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu, iškiliu, iš krašto atsidalinančiu šašu; 0,6 cm į išorę nuo pastarojo, vertikalios krypties, linijinis 1,7x0,2 cm analogiškas odos nubrodinimas), padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-14), kurie padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais, ir kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).

Kaltinamoji D. S. teismui pateikė bei teismo buvo prijungtos prie bylos jos pačios 2019 m. liepos 14 d. darytos nuotraukos, kuriose matyti: Savičiaus gatvė, fotografuota 2019-07-14 09/55 val. (b. l. 134); neryški ir susiliejusi nukentėjusioji B. A. D., plaunanti grindis, fotografuota 09.53 val. (b. l. 135-136); nukentėjusiosios B. A. D. profilis iš šono, fotografuota 09.53 val. (b. l. 137-139).

Iš antstolės A. M. 2019 m. kovo 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad D. S. pateiktame mobiliajame ryšio telefone SAMSUNG GALAXY A5, modelio Nr. SM-A520F, s/n R58J36QN75H, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) yra 2018 m. liepos 14 dienos nuotraukos. Nuotrauka pažymėta Nr. 01 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,98 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 02 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 4,09 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 03 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 2,61 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 04 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,32 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 05 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,37 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 06 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,44 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 07 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,39 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 08 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,36 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 09 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,20 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 10 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:53, matmenys 3456x4608, dydis 3,06 MB), nuotrauka pažymėta Nr. 02 (įrašymo data: 2018 m. liepos 14 d. 09:55, matmenys 3456x4608, dydis 4,84 MB); pridedamas kompaktinis diskas su nuotraukomis (b. l. 172-173).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (priežastinis ryšys).

Šis nesunkus nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio.

Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Pirmiausiai teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys nukentėjusiosios, liudytojų U. A., G. M., M. S.-D., V. K., eksperto J. M. P. bei iš dalies pačios kaltinamosios D. S. ir liudytojo J. S. (toliau detaliau aptariant, kuri šių asmenų parodymų dalis vis dėlto nepripažįstama parodymais) parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, juos visus sugretinant tarpusavyje bei nustatant atitikimus bei prieštaravimus tarp jų, bei jų visumos analizės pagrindu konstatuojant esmines faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Kaltinamas D. S. pareikštas ir suformuluotas dėl to, kad ji 2018 m. liepos 14 d., apie 10.00 val., prie kavinės „LA STORIA“, esančios Savičiaus g. 6, Vilniuje, tyčia griebė nukentėjusiajai B. A. D. už kairio peties, nagais jį įdrėksdama, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai B. A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės viršraktikaulinės srities odos nubrozdinimu.

Kaltinamoji D. S. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, nesutinka, kad apdraskė nukentėjusiąją, ties ta vieta, dėl kurios formuluojamas kaltinimas. Nurodė, kad liepos 14 d. prieš 9 val., maždaug 8.45 val., važiavo į Maironio gatvę, Savičiaus gatvėje prie „La Storia“ negalėjo pravažiuoti, todėl sustojo prieš staliukus ir su vyru išlipo iš mašinos. Prieš juos išbėgo ir atsistojo agresyvi nukentėjusioji, su šluota ir sakė „(necenzūrinis žodis) važinėja čia kažkokie“. Kita mergaitė pasakė, kad yra ženklai, važiuoti negalima. Ji nuėjo su vyru pasižiūrėti ženklo, o grįžę pasakė, kad ženklas yra mažas, vyras įsėdo į automobilį ir nuvažiavo pažiūrėti didesnio ženklo, o ji liko stovėti su nukentėjusiąja per atstumą. Ji pradėjo eiti į kairę, o nukentėjusioji laikydama šluotą ėjo paskui. Jai priėjus šaligatvį, nukentėjusioji laikydama šluotą atsistojo prieš ją ir pasakė, kad čia eiti negalima, tada ji (kaltinamoji) grįžo atgal, nukentėjusioji paraleliai judėjo su ja gatve. Ji (kaltinamoji) atėjo iki vidurio važiuojamosios dalies ir norėjo praeiti pro staliukus, nukentėjusioji vėl pasakė, kad negalima eiti. Tada ji pasakė nukentėjusiajai, kad ši pakviestų kavinės vadovę, kuri paaiškintų jai (kaltinamajai), kodėl čia negalima eiti pėstiesiems. Nukentėjusioji pasakė, kad ji yra kavinės vadovė. Ji (kaltinamoji) su savimi turėjo pasiėmusi tik telefoną, todėl pasakė nukentėjusiajai, kad šią nufotografuos ir sužino, kas ji tokia yra. Tuomet nukentėjusioji griebė jai už telefono ir įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusioji norėjo atimti telefoną, kurio ji (kaltinamoji) nenorėjo atiduoti, bet nukentėjusioji atėmė telefoną ir atsistojusi ant viršutinio kavinės laiptuko užsimojo mesti jos (kaltinamosios) telefoną. Ji priėjo prie laiptukų ir paprašė nemesti telefono, o atiduoti jį jai, bet nukentėjusioji vis vien užsimojusi laikė telefoną. Tada prie laiptų priėjo moteris, kuriai virš 40 m., tamsių plaukų; kuri į nukentėjusiąją pasižiūrėjo piktu žvilgsniu, po ko nukentėjusioji atidavė jai (kaltinamajai) telefoną, ši moteris įėjo į kavinę. Kol nukentėjusioji stovėjo ant laiptų, ji (kaltinamoji) nufotografavo nukentėjusiąją. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo už ją aukštesnė, nes stovėjo ant laiptų, todėl nesutinka, kad galėjo jai apdraskyti kaklą, jos grūmėsi dėl telefono tik su rankomis, jos ranka taip pat buvo apdraskyta. Po to ji (kaltinamoji) nuėjo į Maironio gatvę, tačiau jausdamasi įskaudinta ji norėjo sužinoti, kas yra nukentėjusioji, todėl grįžo atgal. Tada nukentėjusioji buvo kavinėje, ji (kaltinamoji) dar kartą nufotografavo nukentėjusiąją, esančią kavinėje, bei kavinės iškabą „La Storia“ ir nuėjo į Maironio gatvę. Tikslus laikas užfiksuotas jos nuotraukose, kuriose matyti, kad buvo 9.53 val., kai grįžo atgal ir pamatė, kad toje vietoje, kurioje nukentėjusioji jai neleido eiti, eina žmonės, nufotografavo kaip yra išdėti staliukai, nuotraukose matyti laikas 9.55 val.; konfliktas prasidėjo apie 9.45 val. Nurodė, kad ji fotografavo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusioji atėmė iš jos telefoną; nuotraukose matomas vaizdas ant kavinės laiptukų, kai nukentėjusioji atidavė jai telefoną.

Iš tarpusavyje palygintų nukentėjusiosios, liudytojos U. A., iš dalies liudytojo G. M., taip pat ir iš dalies liudytojo J. S., kaltinamosios parodymų teismas sprendžia, kad nagrinėjamas įvykis V. Savičiaus gatvėje, prie 6-ojo namo, kuriame yra įsikūrusi kavinė „La Storia“, iš tiesų įvyko 2018 m. liepos 14 d., prieš 10 val. ryto, tačiau kaltinime ir yra nurodytas laikas – apie 10 val. Nukentėjusioji B. A. D. nurodė, kad tai buvo liepos 14 d., apie 10 val., jos su kolege atidarinėjo restoraną „La Storia“, Savičiaus gatvė buvo uždaryta. Liudytoja U. A. patvirtino, kad ji su nukentėjusiąja prieš darbą („La Storia“) ateina ankščiau, nes reikia susitvarkyti restoraną prieš atidarymą; jos su nukentėjusiąja išstatė stalus Savičiaus gatvėje, taip pat nurodė, kad savininkas atvyko po konflikto apie 10 val. Liudytojas G. M. negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada išgirdo konfliktą gatvėje, tačiau paaiškino, kad tai buvo šeštadienis, ryto metas, iki 12 valandos. Liudytojas J. S., kaltinamosios sutuoktinis, teisiamajame posėdyje, taip pat patvirtino, kad praėjusių metų liepos 14 d., apie 10 val., jis kartu su žmona važiavo iš Druskininkų į Šiaulius, važiavo į Maironio gatvę pasiimti sūnų ir važiuojant Savičiaus gatve pamatė, kad prieš juos, gatvės važiuojamoje dalyje pastatyti baldai. Šiuos liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus dėl įvykio laiko papildomai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiosios B. A. D. pareiškimas (b. l. 3); 2018 m. liepos 14 d. protokolas-pareiškimas (b. l. 4), kuriuose taipogi užfiksuotas įvykio laikas – 2018 m. liepos 14 d. 10 val. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje pirmiausia nurodė, kad liepos 14 d. jie (su J. S.) važiavo iš Druskininkų į Šiaulius, tačiau Vilniuje, Maironio gatvėje, turėjo paimti sūnų; nežinojo, kad Savičiaus gatvėje negalima važiuoti; kai važiavo buvo ne 10 val., o prieš 9 val., maždaug 8.45 val.; tačiau pati po to paaiškino, kad konfliktas prasidėjo apie 9.45 val. Iš to spręstina, kad pastarieji jos parodymai iš esmės taip pat neprieštarauja nustatytam konflikto laikui – apie 10 val. ryto, o nurodytas 8.45 val. laikas nepasitvirtino ir neatitinka kitų bylos duomenų.

Iš nukentėjusiosios, kurios parodymai nuoseklūs ir juos atitinka liudytojos U. A. parodymai, nustatyta tokia tolimesnė įvykių eiga: 2018 m. liepos 14 d., apie 10 val., prie kavinės „La Storia“ Savičiaus gatvėje sustatytų staliukų privažiavo kaltinamosios ir jos sutuoktinio J. S. automobilis, kuris negalėjo pravažiuoti Savičiaus gatve. Nukentėjusioji su liudytoja U. A. jiems paaiškino, kad yra ženklai draudžiantys važiuoti. Nukentėjusioji pati pripažįsta tuo momentu nusikeikusi, kad ją nervina, kai toje vietoje važinėja. Tokią aplinkybę apie necenzūrinių žodžių vartojimą ir išreikštą nepasitenkinimą nurodė ir kaltinamoji D. S., kad nukentėjusioji pasakė „(necenzūrinis žodis) važinėja čia kažkokie“. Liudytojas J. S. pamatęs, kad yra ženklas, neleidžiantis važiuoti automobiliams, įsėdo į mašiną ir išvažiavo, tuo tarpu kaltinamoji D. S. liko Savičiaus gatvėje. Kaip nurodė pati kaltinamoji, ji norėjo eiti toliau pėstute į Maironio gatvę, tačiau nukentėjusioji jai neleido praeiti. Nukentėjusioji B. A. D. taip pat nurodė, kad, jos nuomone, kaltinamoji agresyviai ėjo link stalų, kurie jau buvo paruošti darbui, todėl ji (nukentėjusioji) atsistojo prieš stalus, kad jų nestumdytų. Liudytoja U. A. patvirtino, mačiusi, jog kaltinamoji pradėjo eiti į jas (nukentėjusiąją ir jos kolegę), nurodė, kad kaltinamoji ėjo greitu žingsniu, tada nukentėjusioji atsistojo prieš stalus užtvėrė kaltinamajai kelią, (tarp jų) įvyko apsistumdymas, vėliau nukentėjusioji ir kaltinamoji išsiskirstė. Taigi pirmasis konfliktas, fizinis kontaktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusios įvyko būtent šiuo momentu – prie staliukų, išdėstytų Savičiaus gatvėje, kaltinamajai norint pro juos praeiti, o nukentėjusiajai to neleidžiant – užstojant kaltinamajai kelią. Nukentėjusioji tai įvardijo kaip stumdymąsi, kurio metu kaltinamoji galimai jai įdrėskė.

Po šio konflikto nukentėjusioji ir liudytoja U. A. nurodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji išsiskirstė ir nukentėjusioji nuėjo plauti grindų į restorano „La Storia“ vidų. Nukentėjusiajai plaunant grindis, kaltinamoji grįžo ir norėjo įeiti į restoraną, tada ji – nukentėjusioji – šluota bandė užtverti kaltinamajai praėjimą, nes grindys buvo išplautos. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji turėjo telefoną, kuriuo ją filmavo ir fotografavo bei šaukė, kad jai (nukentėjusiajai) tik skudurus ir tampyti, kad ji yra mažvaikė, todėl ji (nukentėjusioji) pagriebė kaltinamosios telefoną, pakėlė ir paprašė nefotografuoti. Liudytoja U. A. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad grįžusi į (kavinės) vidų nukentėjusioji pasiėmė šluotą ir ėjo plauti grindų, o ji nuėjo tvarkytis prie baro; kaltinamoji atėjo ir bandė įeiti į restoraną, sakė, kad B. gyvenime tik skudurus ir tampyti, prasivardžiavo. Anot, U. A., nukentėjusioji kaltinamosios neįleido į restoraną su šluota užtverdama duris, tuomet kaltinamoji šluotą sugriebė, vėl įvyko apsistumdymas, kaltinamojo pasiėmė telefoną norėdama fotografuoti ar filmuoti, klausinėjo, koks čia restoranas, kuo jos dirba; kaltinamoji fotografavo ar filmavo, o B. paėmė kaltinamosios telefoną ir pakelė į viršų, nes prieš tai buvo prašiusi jos nefilmuotų ir nefotografuotų, tačiau kaltinamoji nevykdė tokio prašymo. Liudytojas G. M. nurodė, kad po to, kai išgirdo konfliktą gatvėje, išėjęs į balkoną ir buvęs balkone apie 3-5 min., matęs, kaip nukentėjusioji traukėsi atgal, o kaltinamoji ėjo į priekį link durų, matęs tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios fizinį kontaktą, kuris buvo labiau tarpduryje, kurį apibūdintų kaip rankos pakėlimą į kaklo zoną, nematė fizinio mušimo; matė, kad kaltinamoji lyg ir bandė filmuoti ar fotografuoti. Teismas sprendžia, kad tai buvo antrasis konflikto ir fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios momentas. Iš kaltinamosios D. S. parodymų taip pat seka, jog po konflikto prie staliukų, antrasis konfliktas su nukentėjusiąja įvyko iš esmės „La Storia“ tarpduryje. Kaltinamoji nurodė, kad po to, kai jai nukentėjusioji neleido praeiti pro staliukus gatvėje, ji su savimi turėjo pasiėmusi tik telefoną, todėl pasakė nukentėjusiajai, kad šią nufotografuos ir sužinos, kas ji tokia yra. Tuomet nukentėjusioji griebė jai (kaltinamajai) už telefono ir įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusioji norėjo atimti telefoną, kurio ji (kaltinamoji) nenorėjo atiduoti, bet nukentėjusioji atėmė telefoną ir atsistojusi ant viršutinio kavinės laiptuko užsimojo mesti jos (kaltinamosios) telefoną. Taigi, net ir pati kaltinamoji D. S. nurodo iš esmės panašias viso įvykio aplinkybes, nutylėdama, tik tą dalį, kad ji bandė įeiti į restorano vidų ir ten fotografuoti, filmuoti, o nukentėjusioji jai neleido, buvo užstojusi kelią su šluota. Tačiau tokios aplinkybės neabejotinai nustatytos iš nukentėjusiosios ir liudytojos U. A., tiesiogiai dalyvavusių konflikte, parodymų, kurios teisme parodymus davė prisiekusios (BPK 277 straipsnio 2 dalis) ir įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 277 straipsnio 1 dalis). Tokiais jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji ir liudytoja U. A. norėtų apkalbėti kaltinamąją nenustatyta.

Kaltinamoji D. S. nurodydama apie antrąjį konflikto su nukentėjusiąja momentą restorano tarpduryje, taip pat pati patvirtino nufotografavusi nukentėjusiąją.

Kaltinamoji pateikė į baudžiamąją bylą foto nuotraukos iš restorano „La Storia“ vidaus, kuriose matyti neryški, susiliejusi (judesyje) nukentėjusiosios, plaunančios grindis figūra (b. l. 135), taip pat nukentėjusiosios profilio nuotraukos restorano tarpduryje (b. l. 136-139). Tiek pagal šioje nuotraukose užfiksuotas akimirkas, tiek pagal jų padarymo laiką, patvirtintą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 172-173) (nuo 09.53 val.), konstatuotina, kad jos atitinka pirmiau aptarto antrojo konfliktinio momento tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios aplinkybes, kai kaltinamoji bandė užeiti į restorano vidų, kur grindis plovė nukentėjusioji, bei nukentėjusiosios ir liudytojos U. A. parodymus, jog kaltinamoji tuo metu fotografavo. Liudytojas G. M. taip pat nurodė, kad konflikto metu kaltinamoji bandė fotografuoti ar filmuoti. Būtent šio nurodyto antrojo konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios metu, iš kurio, teismo nuomone, pateiktos nuotraukos į bylą, įvyko fizinis kontaktas – grumtynės prie įėjimo į kavinę „La Storia“.

Kaltinamosios teisiamajame posėdyje pateikta versija, kad šios į bylą pateiktos nukentėjusiosios nuotraukos (b. l. 134-139) darytos jau apskritai po viso konflikto, po to, kai kaltinamoji buvo visiškai išėjusi nuo kavinės „La Storia“ link Maironio gatvės ir grįžo atgal pakartotinai fotografuoti nukentėjusiosios, teismo atmetama kaip nepasitvirtinusi. Tokia versija visiškai neatitinka pirmiau aptartos ir teismo nustatytos įvykių eigos. Nei nukentėjusioji, nei liudytoja U. A., buvusi „La Storia“ viduje nenurodė, kad kaltinamoji po pirmiau aptartų dviejų konfliktų būtų dar kartą grįžusį į restoraną ir fotografavusi, vėlgi grindis plaunančią viduje, o po to ir kažką kaltinamajai aiškinančią nukentėjusiąją. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, dėl to tokia kaltinamosios versija atmetama.

Šiame kontekste, įvertinus ir kaltinamosios parodymus, dėl neva ženkliai ankstesnio nagrinėjamo įvykio laiko, teismo nuomone, taip siekiama pagrįsti gynybinę versiją, jog po abiejų konfliktų ir kaltinamosios susidūrimo su nukentėjusiąja prie staliukų ir kavinės tarpduryje, dar vėliau grįžusi kaltinamoji fotografavo, jos teigimu, nesužalotą nukentėjusiąją. Teismas pažymi, kad iš nuotraukų nukentėjusiosios sužalojimo vietos negalima aiškiai matyti, iš dalies ji uždengiama pečiu ar palaidinės petneša. Teismo vidinį įsitikinimą dėl tokių aplinkybių, kad fotografuotos ir teismui pateiktos nukentėjusiosios nuotraukos buvo būtent antrojo susidūrimo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios restorane prie restorano įėjimo metu, papildomai patvirtina ir pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji apie savo grįžimą į restoraną ir nuketėjusiosios papildomą fotografavimą jau visam konfliktui pasibaigus neužsimena.

Taigi iš tokių nustatytų faktinių įvykio aplinkybių akivaizdu, kad fiziniai kontaktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo viso du. Vienas – prie lauke staliukų Savičiaus gatvėje, kai nukentėjusioji neleido eiti kaltinamajai pro staliukus, tiek nukentėjusiosios, tiek jį mačiusios liudytojos U. A. įvardytas apsistumdymu. Antras iš esmės kavinės „La Storia“ tarpduryje, kai nukentėjusioji neleido kaltinamajai įeiti į vidų, buvo užstojusi jai kelią šluota, neleido jos fotografuoti, atėmė telefoną ir įvyko grumdynės dėl jo.

Būtent po minėtų dviejų konfliktinių situacijų – fizinių kontaktų su kaltinamąja, šiai pasišalinus, liudytoja U. A. valandos bėgyje nurodė pastebėjusi, kad nukentėjusioji apdraskyta, buvo nago įdrėskimas, kuris buvo akivaizdžiai matomas, bėgo kraujas. Nukentėjusioji vilkėjo maikutę be rankovių, apdraskymas krito į akis, iki susitikimo su kaltinamąja apdraskymo nebuvo. Liudytoja M. S.-D. teismo posėdyje taip pat parodė, kad atvykusi su vaikais pusryčių į uždarytą Savičiaus gatvę, kai jau į lauką išnešti staliukai, nukentėjusiajai atsisukus ji (liudytoja) pamatė, kad įdrėksta ir teka kraujas. Minėta liudytoja pranešė apie įvykį policijos pareigūnams, tokia aplinkybė taip pat užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenų, kad 2018 m. liepos 14 d. 12.35 val. registruotas pranešėjos M. S. pranešimas apie tai, kad šiandien (liepos 14 d.) į kavine „Latorija“ atbėgo moteris, kuri pradėjo reikšti pretenzija dėl kieme sustatytų kavinės staliukų, rankomis apdraskė kavinės darbuotoją, po to pasišalino; adresas: Vilnius, Senamiesčio sen. Sav., Savičiaus g. 6 (b. l. 1). Pagal BIRT ataskaitos žiūryklės duomenis policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 12.36 val. (b. l. 1, ). Policijos pareigūnas liudytojas V. K., kuris atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog Savičiaus gatvėje prie vienos iš lauko kavinių įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo mergina; nukentėjusioji jam nurodė, kad konflikto metu įvyko kontaktas ir jo metu (kaltinamoji) apdraskė nukentėjusiajai kaklą, jis nufotografavo kūno sužalojimą. Liudytojas G. M. patvirtino matęs patį įdrėskimą pas nukentėjusiąją, kai jau buvo atvykusi policija. Iš Specialisto išvados Nr. G 2385/2018 (01) nustatyta, kad B. A. D. nustatyti kairės viršraktikaulinės srities odos nubrozdinimai (2 cm virš kairio raktikaulio vidurinio trečdalio netaisyklingos formos 02x0,3 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu, iškiliu, iš krašto atsidalinančiu šašu; 0,6 cm į išorę nuo pastarojo, vertikalios krypties, linijinis 1,7x0,2 cm analogiškas odos nubrozdinimas), padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-07-14), kurie padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais, ir kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiškino, kad šiuo atveju minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog vienas nubrozdinimas 23 mm labai mažas, kitas nubrozdinimas šalia 1,7 cm iki 2 cm, greta vienas kito; išvadoje rašoma, kad kietu, buku, ribota paviršių turinčių daiktu, tai anot eksperto gali būti ir nagas. Ekspertas paaiškino, kad labai realu, kad įdrėskimas padarytas, gali būti dviem nagais. Ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju tai nėra žaizda, tai yra nubraukimas, paviršinis odos sužalojimas. Iš visų pirmiau aptartų bylos duomenų, pripažintų įrodymais, seka, kad būtent po konflikto su kaltinamąja ant nukentėjusiosios kairio peties, viršraktikaulinėje srityje atsirado ir buvo pastebėtas įdrėskimas. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios konflikto ir kilusių žalingų padarinių – nukentėjusiajai padaryto įdrėskimo, būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, taip pat aplinkybių, kad pati nukentėjusioji būtų pati susižalojusi. Taigi, konstatuotina, kad po kaltinamosios ir nukentėjusiosios fizinio kontakto konfliktuojant, nukentėjusiajai buvo nubrozdintas kairysis petys.

Įvertinus visą nustatytą faktinę įvykio eigą, vis dėlto išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti, kuriuo konkrečiai momentu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – įdrėksta į kairįjį petį. Vaizdo įrašai iš konflikto 2018 m. liepos 14 d., apie 10 val., Savičiaus gatvės neišliko (b. l. 12-17). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje negalėjo identifikuoti ir tiksliai nurodyti teismui, kurio iš aptartų dviejų konfliktinių situacijų su kaltinamąja metu jai buvo įdrėksta. Nukentėjusioji paaiškino teismui, kad įdrėskimo momento pati nepajautė, negali įvardinti tikslaus įdrėskimo momento, įdrėskimą jai parodė kolegė, pasakė, kad ji (nukentėjusioji) kraujuoja. Jos manymu, tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas pirmojo fizinio kontakto metu, nors taip pat parodė, kad antrasis konfliktas prie restorano įėjimo buvo didesnis, ten vyko ir susistumdymas dėl kaltinamosios telefono. Liudytojas G. M. nurodė, kad matė nukentėjusiosios ir kaltinamosios fizinį kontaktą, kuris buvo labiau tarpduryje, kurį apibūdintų kaip rankos pakėlimą į kaklo zoną, nors nematė fizinio mušimo. Liudytojas negalėjo pasakyti, kad matė patį apdraskymo veiksmą, kadangi tai vyko arčiau durų, jo nuomone, kaltinamoji buvo pakankamai arti nukentėjusiosios, arčiau nei žmonės įprastai bendrauja, kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, stovėjo labai arti, rankas kėlė link kaklo, ir tai įvyko trumpai. Taigi, iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad jis paties įdrėskimo momento nematė, taip pat ir apibūdinti konkretaus veiksmo, kuriuo buvo įdrėksta, negali, jam kaltinamoji atrodė agresyvi ir buvusi per arti nukentėjusiosios. Tai, kad asmuo atrodo agresyvus ar yra arti nukentėjusiojo nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti, nenustačius kaltinamojo veiksmuose visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Liudytojai U. A. taip pat nurodė, kad didesnis konfliktas, fizinis kontaktas vyko restorano „La Storia“ tarpduryje. Kaltinamosios parodymai taip pat iš dalies atitinka nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus, kad nukentėjusioji griebė jai už telefono ir įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusioji norėjo atimti telefoną, kurio ji (kaltinamoji) nenorėjo atiduoti, bet nukentėjusioji atėmė telefoną ir atsistojusi ant viršutinio kavinės laiptuko užsimojo mesti jos (kaltinamosios) telefoną. Taigi, didesnės grumdynės dėl telefono vyko prie restorano įėjimo. Iš to teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina, jog būtent minėtų grumtynių prie restorano įėjimo metu kaltinamoji nukentėjusiajai įdrėskė kairįjį petį. Kita vertus, nei nukentėjusioji, nei liudytoja U. A., nei G. M. neparodė matę, o nukentėjusioji – ir pajutusi, kaltinamosios griebimo šiai už kairiojo paties nagais momento.

Įvertinus visas pirmiau nustatytas iš nurodytas faktines įvykio aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. B. D. kairiojo peties įdrėkimas – kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas – yra nustatytas faktas byloje, atsiradęs būtent po konflikto su kaltinamąja D. S., tačiau nėra besąlyginis pagrindas pripažinti D. S. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta D. S. tyčinė (tiesioginė ar netiesioginė) kaltė nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios B. A. D. sveikatą, o ji negali būti preziumuojama. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl tyčinio pobūdžio įvertinimo turi būti įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiama taip pat ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus (kasacinė nutartis Nr. 2K-65-489/2018).

Teismas sprendžia, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios susidarė konfliktinė situacija: kaltinamoji buvo nepatenkinta dėl, to, kad negali pravažiuoti Savičiaus gatve, kad jauno amžiaus nukentėjusioji keikėsi jos atžvilgiu. Pati kaltinamoji nevengė naudoti prieš nukentėjusiąją epitetų apie jos išvaizdą, atliekamą darbą (plaunant grindis). Nukentėjusioji, buvusi teisi dėl draudimo važiuoti Savičiaus gatve, neleido kaltinamajai praeiti pro jos sustatytus staliukus gatvėje, po to, abiems jau apsižodžiavus ir apsistumdžius prie staliukų, neleido kaltinamajai įeiti į uždaryto restorano vidų užstodama kelią šluota, jos fotografuoti bei atėmė šios telefoną. Abi moterys buvo piktos, emocionalios, garsiai reiškė emocijas, triukšmą išgirdo ir kaimynai. Jos abi viena kitos atžvilgiu atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, stumdėsi, neleido viena kitai praeiti, nukentėjusioji buvo pagriebusi kaltinamosios telefoną, kad nebūtų fotografuojama, ši jį siekė atsiimti, įvyko grumtynės, po ko atsirado įdrėskimas ant nukentėjusiosios peties. Teismo vertinimu, kaltinamosios D. S. konflikto prie staliukų gatvėje tikslas buvo praeiti, o pagrindinio konflikto ir fizinio kontakto su nukentėjusiąja metu restorano tarpduryje tikslas vis dėl to buvo ne sutrikdyti nukentėjusiosios sveikata, o atsiimti savo mobiliojo ryšio telefoną, taip pat galimai įeiti į restorano vidų, nufotografuoti jai nepatikusį asmenį (nukentėjusiąją). Viskas vyko vasaros metu, nukentėjusioji buvo su palaidine ant petnešėlių – nuogi pečiai, konflikto dalyvės – abi moterys, kurių nagai neabejotinai gali būti ilgesni. Įvertinus eksperto J. M. P. parodymus, įdrėskimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas dviem rankos nagais, t. y. iš esmės ir vienmomentiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veiksmai pagal visą pirmiau nustatytą faktinę situaciją atitinka neatsargiai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji tyčia puldama nukentėjusiąją būtų griebusi jai nagais už kairiojo peties, taip siekdama sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą, arba suvokdama, kad tokį gali sukelti, sąmoningai leisdama tokiems padariniams atsirasti. Priešingai nei nukentėjusioji, nei liudytoja U. A., net ir liudytojas G. M. tokios konkrečios aplinkybės – puolamojo pobūdžio kaltinamosios griebimo veiksmo į nukentėjusiosios petį nenurodė, nukentėjusioji nurodė nepajutusi įdrėskimo, jį pamačiusi tik po visko (valandos bėgyje). Visi pirmiau nurodyti asmenys pasakojo ir nurodė apie fizinį kontaktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, susistumdymą prie staliukų, neleidžiant praeiti, po to grumtynes ir susistumdymą restorano tarpduryje, kurio viena priežasčių buvo atimtas kaltinamosios telefonas. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Teismas įvertinęs visą konfliktinę situaciją, atsižvelgęs ir į kaltinamosios veiksmų tikslus, nenustatė kaltinamosios tiesioginės ar netiesioginės tyčios griebiant nagais nukentėjusiajai už kairiojo paties taip jai nežymiai sutrikdyti sveikatą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Šioje byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamosios D. S. kaltę, tyčia smurtavus – griebus nagais nukentėjusiajai B. A. D. už kairiojo peties, ji išteisintina, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi pripažinta, jog D. S. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nukentėjusiosios B. A. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Išteisinti D. S., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios A. B. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.