- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- eII-124-836/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00160-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Pažeidėjas
- L. P.
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19184-2025, kuriuo L. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19184-2025 (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį; jam paskirta galutinė 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d., 13 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė asmenybę patvirtinančio dokumento. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 140.6 ir 140.7 punktus. Šiuo nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Teisme gautas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti paskirtos nuobaudos dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir palikti piniginę baudą ar kitą švelnesnę poveikio priemonę, kurios pakaktų jo atsakomybei realizuoti. Skunde nurodė, kad sutinka su padarytu nusižengimu ir faktu, kad vairuodamas transporto priemonę atliekant lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau su pažeidimo kvalifikavimu kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams, kategoriškai nesutinka, nes jo veiksmai nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, nebuvo agresyvūs ir nesiekė sąmoningai kelti pavojaus aplinkiniams. Lenkė žemės ūkio techniką - traktorių su priekaba, kuris važiavo nedideliu greičiu, jo vertinimu mažiau nei 25 km/h, ir buvo akivaizdžiai pasitraukęs į dešinę kelio pusę, tarsi leisdamas saugiai atlikti lenkimo manevrą. Prieš manevrą įvertino eismo sąlygas - kelio danga buvo sausa, matomumas geras, ruožas tiesus, nebuvo priešpriešos transporto priemonių ar riboto matomumo aplinkybių, todėl lenkimas, nors ir pažeidžiantis ženklinimo reikalavimus, objektyviai nekėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams. Posūkio signalą parodė ir manevrą atliko kiek įmanoma saugiau. Pažeidimą pripažįsta ir dėl jo gailisi, yra pasirengęs sumokėti skirtą baudą. Prašo įvertinti, kad teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų itin didelių ne tik asmeninių, bet ir viešųjų interesų padarinių. Yra (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), jo darbe automobilis ir teisė vairuoti yra būtini vykdant tiesiogines profesines pareigas - lankantis pas pacientus jų namuose, o netekus šios teisės, tokių pareigų atlikti nebegalėtų. Taip pat turi (duomenys neskelbtini), be vairuotojo pažymėjimo šios pareigos atlikti negalėtų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. P. ir jo atstovė skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 6 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Kelių eismo taisyklių 140.6. punktas reglamentuoja, kad „lenkti draudžiama: >…< kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus);“. 140.7 punktas nustato, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 4 punkte reglamentuotas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nurodo, kad „Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu“. Kelių eismo taisyklių 16 punktas reglamentuoja, kad Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti yra draudžiama, o taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė asmenybę patvirtinančio dokumento ir padarė jam inkriminuotus nusižengimus. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su pažeidimo kvalifikavimu kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau teismas pažymi, kad jo veika šitaip kvalifikuota nebuvo. Pareiškėjas lenkimą atliko kirsdamas ištisinę liniją, o taip pat kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo veika lenkiant kitą transporto priemonę buvo neteisėta nepaisant lenkiamos transporto priemonės greičio, nes draudimas lenkti buvo aiškus ir negalimas ir iš horizontaliojo kelio ženklinimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau ne visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o sutrumpinant jos terminą. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti nustatant ir trumpesnį, nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminą.
Teismas iš dalies sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo atliktas lenkimo manevras, vietoje, kurioje tai daryti draudžiama iš tiesų buvo rizikingas, vertinant vien tai, jog kiti eismo dalyviai, pagrįstai gali tikėtis, kad šioje vietoje nebus atliekamas lenkimo manevras ir tokia situacija kelia pavojų eismo saugumui. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai apie tai, kad jis lenkė žemės ūkio techniką - traktorių su priekaba, kuris važiavo nedideliu greičiu, jo vertinimu mažiau nei 25 km/h, ir buvo akivaizdžiai pasitraukęs į dešinę kelio pusę, tarsi leisdamas saugiai atlikti lenkimo manevrą. Prieš manevrą įvertino eismo sąlygas - kelio danga buvo sausa, matomumas geras, ruožas tiesus, nebuvo priešpriešos transporto priemonių ar riboto matomumo aplinkybių, todėl lenkimas, nors ir pažeidžiantis ženklinimo reikalavimus, objektyviai nekėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams. Posūkio signalą parodė ir manevrą atliko kiek įmanoma saugiau. Be to, labai skubėjo į darbą, į gydymo įstaigą kur jo laukė pacientai, šios aplinkybės negali pašalinti jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes kelių eismo dalyvis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, turi būti itin atidus. Vis tik, nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant.
L. P. savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino visiškai, ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad tokiais savo veiksmais jis būtų sukėlęs realų pavojų kitiems eismo dalyviams, ar dėl to būtų kilę neigiamos pasekmės kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Lenkimo manevras buvo atliktas užmiesčio teritorijoje, kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeista nebuvo. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas. Kartu iš šio registro duomenų matyti ir tai, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tarp jų nėra nė vieno nusižengimo, kuris būtų itin šiurkštus, baudos sumokėtos.
Taip pat pažymėtina, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas gyvena Kaune, yra gydytojas, dirba keliose gydymo įstaigose skirtinguose miestuose. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad jis augina mažametį vaiką. Taigi, šios aplinkybės nors ir nėra lemiančios švelnesnės poveikio priemonės skyrimo kontekste, tačiau leidžia turėti pagrįstą manymą, kad ateityje pareiškėjas turėtų stengtis, kad tokie pažeidimai nepasikartotų siekiant vėl neprarasti teisės vairuoti, kuri jam yra pakankamai svarbi.
Įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta reali žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, šis padarytas nusižengimas yra padarytas pirmą kartą, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau sutrumpinant pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, o ne jos visiškai neskiriant.
Teismas pažymi, kad skunde vienas iš alternatyvių prašymų yra apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau teismo vertinimu, šį prašymą tenkinant pilna apimtimi, tai nepadėtų įgyvendinti įstatymų leidėjo numatytų prevencinių administracinio poveikio priemonės tikslų. Šiuo gi atveju, pareiškėjas negali būti apibūdinamas kaip nepriekaištingai Kelių eismo taisyklių besilaikantis eismo dalyvis, todėl ši aplinkybė teismui sudaro pagrindą spręsti, jog jam turi kilti griežtesnės teisinės pasekmės nei tik už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta bauda. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies, keičiant Nutarimą, L. P. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19184-2025 dėl L. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.