Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T.L.V. gynėjo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-27 nuosprendžio, kuriuo T.L.V. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T.L.V. paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi T.L.V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams ir turto – transporto priemonės – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo T.L.V. gynėjo advokato P.Ragausko apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo T.L.V. kaltė padarius nusikalstamas veikas bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistojo T.L.V. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu, pritardamas pirmosios instancijos teismo paskirtai bausmei pagal BK 243 straipsnį nesutinka su T.L.V. paskirta bausme pagal BK 281¹ straipsnio dalį ir mano, kad ji yra per griežta, netinkamai individualizuota, todėl prašo nustatyti mažesnį arešto bausmės dydį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba paskirti minimalią 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo T.L.V. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam T.L.V. paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam T.L.V. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių – šiuo atveju dėl už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – paskyrimo ir dydžio nustatymo, laikytina subjektyviu T.L.V. ir jo gynėjo situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

Dėl įstatymo redakcijos

Dėl nusikaltimų recidyvo

12. Byloje nustatyta, kad T.L.V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 4 kartus už nusikaltimų padarymą, t. y. kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, viešosios tvarkos pažeidimą ir transporto priemonių vairavimą, kai vairuotojas yra neblaivus ir vieną kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Nuosprendyje analizuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-20 teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir teismo pripažintas recidyvistu, tačiau paskirtos bausmės iki šiol neįvykdė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis T.L.V. laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo gynėjo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl T.L.V. pripažinimo recidyvistu šio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo.

Dėl bausmės

13. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kai jam 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, skiriama baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta, jog asmeniui, vengusiam vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padariusiam baudžiamąjį nusižengimą skiriama viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmė.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo T.L.V. atžvilgiu skirtinas bausmes, taip pat ir bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, ką pirmosios instancijos teismas konstatavo nurodydamas motyvus dėl nusikalstamų veikų padarymo), taip pat įvertino jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi) ir vieną ją sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas). Pažymėtina, jog apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo T.L.V. asmenybę – jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla bei gyvenantis šeiminį gyvenimą su sugyventine, turimus psichikos sutrikimus, dėl kurių skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Praeityje teistas 4 kartus, taip pat ir 2023-09-20 už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kuria paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių neįvykdė, be to, po šio teismo sprendimo jis ir vėl 2024-11-15 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas, tik jau už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau paskirtos baudos nesumokėjo. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, jog nuteistasis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartus duomenis bei nuteistojo siekį gydytis turimą priklausomybę, kas, pasak T.L.V., buvo priežastis nusikalsti, jo socialinius santykius, bei tai, kad ankstesniais teismų sprendimais švelnesnės bausmių rūšys jam teigiamos įtakos nepadarė, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant arešto bausmes, jos dydį, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 90 parų, t. y. maksimalų galimą bausmės rūšies dydį.

17. Apeliaciniu skundu nuteistojo T.L.V. gynėjas advokatas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, teigia, kad skiriant bausmę nebuvo įvertintos visos, BK 54 straipsnyje numatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Taip pat nurodo, kad buvo neatsižvelgta į nuteistojo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir jų vertinimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, psichikos sutrikimus bei jų santykį su skiriama bausme, o sunkinanti aplinkybė nepagrįstai įvertinta du kartus. Teisėjų kolegija su tokiomis nuteistojo gynėjo advokato išvadomis nesutinka ir pažymi, jog visos apeliaciniame skunde nurodytos nusikalstamos veikos ir asmens pavojingumą apibūdinančios aplinkybės yra įtvirtintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, kurias apylinkės teismas, nors ir glaustai, tačiau išanalizavo.

18. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skiriama bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir būti proporcinga teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp skiriamos bausmės ir siekiamų tikslų išlaikant teisingą pusiausvyrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu šie tikslai buvo pasiekti, nepažeidžiant proporcingumo principo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę objektyviai įvertino tiek veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą įrodančius duomenis, nei vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, ko apeliaciniu skundu iš esmės siekia gynėjas. Nors skunde teigiama, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas, nėra tiek pavojingas, o paskirta bausmė neatitinka nuteistojo asmenybės ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, kuriomis remiantis bausmė skiriama pavojingam recidyvistui, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi objektyvaus pagrindo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde cituojant aktualius kasacinio teismo praktikos išaiškinimus dėl nusikalstamos veikos pavojingumo, nagrinėjamos bylos kontekste, pateikiamas nepagrįstas aplinkybių, kaip vertintinų mažiau pavojingų, vertinimas. Nors tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo, tiek BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios, taigi pavojingų padarinių kilimas nėra numatytas, šiuo atveju grėsmė eismo saugumui ir asmenų turtui bei sveikatai ne tik kilo, bet iš tiesų į ją buvo tiesiogiai pasikėsinta. Nepaisant to, jog dėl padarytų veikų tretieji asmenys pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, jis vairuodamas transporto priemonę, liudytojo A.M. parodymais, atsitrenkė į dvi skirtingas transporto priemones ir pats nuvirto, ką savo parodymais patvirtino ir T.L.V., teigdamas, jog įvykio metu susižalojo ranką. Pažymėtina ir tai, kad aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė antrą kartą, be to, remiantis Administracinių nusižengimų išrašo registro duomenimis, būdamas neblaivus jis yra linkęs elgtis pavojingai ir su kitomis transporto priemonėmis (dviračiu), dėl to nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo padaryta veika, o ir jo asmenybė, yra mažiau pavojinga.

20. Atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte aptartas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes pažymėtina, jog nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 4 kartus, taip pat ir už analogiškos, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis taip pat yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir paskirtų nuobaudų, o ir baudžiamojo poveikio priemonės, nėra linkęs vykdyti. Šios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenei priimtas elgesio taisykles ir leidžia jį vertinti kaip linkusį nusikalsti. Vertinant veikos pavojingumą turi būti atsižvelgta į veikos padarymo aplinkybes ir jos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, motyvus ir tikslus. Šioje byloje T.L.V. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, kurias jis padarė nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsniui neblaivumas – 2,28 promilės. Nors gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T.L.V. veiksmus darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą vertino kaip atliktus tiesiogine tyčia, kadangi nuteistasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio ne tik nesuprato savo veiksmų, bet ir vairuoto elektrinio motociklo nevertino kaip atitinkančio kelių transporto priemonę, tačiau šis skundo argumentas laikytinas gynybine versija, siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Priešingai nei teigiama skunde, bylos duomenimis nustatyta ne tik transporto priemonės kategorija, bet ir jos galia, kuri yra didesnė nei 3 kW (1 t., b. l. 73–74), be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis elektrinį motociklą įvardijo kaip motociklą, kas leidžia daryti išvadą, jog T.L.V. suprato vairuotos transporto priemonės galingumą ir priskirtinumą kelių transporto priemonei ir, priešingai nei nurodė toliau apklausiamas pirmosios instancijos teismo, nelaikė jos dviračiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos padarytai išvadai, paremtai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, jog aptariamą nusikalstamą veiką T.L. V. darė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, gresiančios atsakomybės pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės rodo, jog T.L.V. ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo socialiniai ryšiai bei po nusikalstamos veikos padarymo nustatyta depresijos diagnozė, įvertinant turimą nepakankamai valdomą priklausomybę alkoholiui – remiantis teismų praktika bei teisės doktrina, rodo ne tik didesnį nusikaltimų veikų, bet ir asmens pavojingumą. Teisėjų kolegija, neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti - priklausomybę alkoholiui, kaip to prašo gynėjas.

21. Nuteistojo T.L.V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, taip pat ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, įvertinus ją ankstesnių teistumų kontekste bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks T.L.V. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo jauną, darbingą amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek parinkdamas bausmės dydį, pagrįstai vertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tarp jų ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kadangi kitokių bausmės skyrimo taisyklių įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog T.L.V. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę ir paskiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšį, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tiek savo rūšimi (viena griežčiausių sankcijoje numatytų bausmių – areštas), tiek ir dydžiu (remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, 61 straipsnio 2, 3 dalimis, nors nustatytas maksimalus bausmės dydis), nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę ir padės pasiekti ne tik nubaudimo, bet ir perauklėjimo, prevencinius tikslus. Šiuo atveju pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir nustatyti mažesnį arešto bausmės dydį nėra.

22. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies punkto a) papunkčiu yra lygi 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Gynėjas, kolegijai nutarus neatidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo, dėl, jo manymu, lengvesnių nuteistajam bausmės atlikimo sąlygų, prašo skirti ne arešto, bet minimalią laisvės atėmimo bausmę. Byloje, išskyrus gynėjo nurodomas aplinkybes, nėra duomenų, kad nuteistasis dėl savo sveikatos ar kitų individualių savybių negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės, kad būtent paskirtos arešto bausmės atlikimas, nuteistajam sukeltų kokias tai neigiamas pasekmes, todėl tokio prašymo tenkinimui ir paskyrimui savo esme sunkesnės bausmės - nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis T.L.V. ne tik pasižymi neigiama charakteristika tačiau pakartotinai daro naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jam paskirtos švelnesnės bausmių rūšys nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. T.L.V., naujas nusikalstamas veikas darė ne tik suprasdamas jų nusikalstamą pobūdį, bet ir suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Šiuo atveju paskirtos bausmės, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrintos tarpusavyje ir, esant įstatyme numatytiems pagrindams, paskirta galutinė subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

24. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Tačiau įstatymas įpareigoja teismą, skiriant arešto bausmę ir neatidedant bausmės vykdymo savo sprendimą motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573).

25. Šioje byloje nuteistasis T.L.V. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisakys dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja pagrindas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vis tik, svarbu įvertinti ar T.L.V. atžvilgiu egzistuoja BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta vertinamoji sąlyga, leidžianti teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pažymėtina, jog nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

27. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įvertinus T.L.V. nusikalsti paskatinusią priežastį– turimą priklausomybę alkoholiui – kurią jis specialistų pagalba kontroliuoja, taip pat pradėjimą vykdyti darbinę veiklą, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Gynėjo teigimu šio instituto taikymas ne tik suteiktų nuteistajam šansą pasitaikyti, bet ir apsaugotų visuomenės interesus, kadangi nuteistojo nereikėtų prižiūrėti, o jis dirbdamas galėtų padengti turimas skolas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į T.L.V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jį charakterizuojančius teigiamus ir neigiamus duomenis, aptartus šios nutarties 16, 20 punktuose, konstatuoja, jog pagrindo šioje byloje T.L.V. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra. Gynėjo nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki naujų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistajam buvo žinomos, o jis nors ir išreiškė norą gydytis, vis tik, tą pradėjo daryti tik nuo 2025 metų pradžios, todėl įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais ir siekiu sušvelninti teisinę padėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nei nuteistojo T.L.V. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

28. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog T.L.V., pradėdamas užsiimti darbine veikla ir gydydamasis psichikos sveikatos sutrikimus turės galimybę pasitaisyti ir atlyginti ankstesniais teismų sprendimais susidariusias skolas, vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu arešto bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-147-788/2022 ir kt.). Kaip minėta T.L.V. ne tik yra teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka, tačiau jo atžvilgiu yra pradėta ir naujų baudžiamųjų procesų. Pažymėtina, jog T.L.V. ne tik nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, bet ir pakartotinai darydamas analogišką nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-20 teismo baudžiamuoju įsakymu, jis kartu ir nevykdė šiuo teismo sprendimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones ir taip kartu padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimo įsiteisėjimo (2023-10-24) T.L.V. pakartotinai nusikalto per sąlyginai trumpą laiko tarpą – praėjus 7 mėnesiams, ir po šių nusikalstamų veikų padarymo padarė dar du naujus administracinius nusižengimus: 2024-07-20 neblaivus viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo dviračio, keliant pavojų eismo saugumui ir 2024-08-17 nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų. Šios aplinkybės rodo ne tik nuteistojo pavojingumą, bet ir tai, kad jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedarymo. Kolegijos vertinimu nuteistasis sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei teisės pažeidimus, tačiau paskirtų švelnesnių teisinių priemonių jis nevykdo, todėl šios jam teigiamos įtakos nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę aktyviai užsiimti darbine veikla, tačiau Sodros duomenimis, vykdydamas individualią veiklą nuo 2018-12-25 iki šiol, jis nesugebėjo įvykdyti paskirtų baudų ir nuobaudų. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai apie galimybės suteikimą dirbant įvykdyti ankstesniais teismų sprendimais paskirtas bausmes yra laikytini deklaratyviais.

29. Akivaizdu, jog T.L.V. teisei priešingas elgesys nėra atsitiktinis ir parodo, jog T.L.V. savo gyvenimiškų nuostatų nestruktūruotoje aplinkoje nelinkęs keisti, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, paklusti įstatymo reikalavimams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra. Taip pat nenustatytos kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti, kad paskirta arešto bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui (BK 75 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

30. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis T.L.V. negalėtų atlikti arešto bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo T.L.V. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (vairuotos transporto priemonės dydžio, nuteistojo išlaikymo atliekant bausmę, bausmės įtakos psichikos sutrikimams ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, kolegija plačiau nepasisako. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės T.L.V. skiriamoms bausmėms ir jų bendrinimui paskiriant galutinę bausmę ar sprendžiant klausimą dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėjas.

31. Apeliacinės instancijos procese nuteistąjį gynė advokatas Petras Ragauskas pagal susitarimą, todėl byloje paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas Rimantas Prėskienis buvo atleistas nuo dalyvavimo procese. Teismui buvo pateikta 2025-06-03 pažyma dėl 79,17 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje T.L.V. apeliacinės instancijos procese atstovavo jo pasirinktas gynėjas, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T.L.V. gynėjo advokato Petro Ragausko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.