Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-517/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-13
Bylos Nr.
II-7-517/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01152-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pareiškėjas
S. S.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-517/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01152-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 13 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotiems atstovams Leonardui Urbanovič, Sigitui Mikėnui,

liudytojams Daumantui Rimavičiui, Aivarui Vilbikaičiui, R. A., A. S., A. K., Daumantui Vaitkūnui, V. T., Evaldui Juzėnui, Linai Brivinskaitei,

specialistui Romualdui Švagždžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) S. S. pripažintas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1, 58.2.2 punktus (toliau – Taisyklės), ir pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad 2022 m. kovo 11 d., 19 val. 00 min., Širvintų rajono savivaldybėje, būdamas medžiotojas, „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, neturėdamas teisės medžioti iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y903440 pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę, kurias medžioti draudžiama nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d., tuo padarydamas 8 037,76 eurų žalą gamtai, kurios nėra atlyginęs. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas 1 300,00 eurų bauda bei administracinio poveikio priemone – graižtvinio šautuvo TIKKA T3X, Nr. Y90340 su optiniu taikikliu Vector konfiskavimu specialiosios teisės (medžioti) atėmimu 4 metams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo – S. S., nesutikdamas su Institucijos priimtu 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709), pateikė skundą teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 19.00 val. jokios elnio patelės Širvintų r. „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete jis nešovė ir jos mirtinai nesužeidė, o Skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis tik prielaidomis ir spėlionėmis. Skunde nurodoma, kad 2022 m. kovo 10 d. pareiškėjo draugas R. A. paprašė sekančią dieną, t. y. 2022 m. kovo 11 d., padėti apgenėti jam priklausantį sodą, esantį Širvintų rajone. 2022 m. kovo 11 d. ryte R. A., atvykęs į pareiškėjo namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastarąjį pasiėmė kartu į Širvintų rajone esančią sodybą. Atvykus į vietą Širvintų rajone, jų ten jau laukė jo klientės kaimynas (kaip vėliau sužinojau jo pavardė A. S.), kuris parodė kur ir ką reikia genėti (pačios savininkės sodyboje nebuvo). Pareiškėjas su R. A. darbavosi ir genėjo sodą maždaug iki 18.00 val. vakaro. Grįždami atgal į Vilnių, jie buvo sustoję kažkurioje parduotuvėje nusipirkti atsigerti. Bevažiuodami namo, užsimanė atlikti gamtinius reikalus, todėl nuo pagrindinio kelio įsuko į kelią, vedantį per mišką, ir kažkiek pavažiavę šiuo keliu, sustojo atlikti gamtinių reikalų. Pareiškėjui pasižiūrėjus telefone į žemėlapį, siekiant nustatyti tikslią vietą, kur jie buvo sustoję, jis suprato, kad tuo keliuku į pagrindinį kelią neišvažiuos, todėl nusprendė grįžti atgal į pagrindinį Baltijos kelią, iš kurio ir buvo įsukę į mišką. Apsisukus ir pradėjus važiuoti atgal, R. A. pasakė, kad paskui juos važiuoja kažkoks visureigis. Jis pagalvojo, kad šis automobilis nori juos aplenkti, todėl pasitraukė į šoną ir sustojo jį praleisti. Tačiau šis automobilis jų neaplenkė, bet sustojo šalimais ir atsidaręs langą automobilio vairuotojas kažką piktai šnekėjo, sakė kad iškvies aplinkosaugą ar tai policiją. Jis bandė dar prieiti prie jų automobilio, tačiau nesuprasdami, ko tas vairuotojas iš jų nori, jie nuvažiavo toliau. Tačiau šis automobilis ir toliau važiavo paskui juos. Tada R. A. pasiūlė skambinti policijai, nes tas automobilis praktiškai juos persekiojo, o dėl ko, jie taip ir nesuprato. Bet kadangi šio automobilio vairuotojas tiesiog važiavo iš paskos ir jokių agresyvių veiksmų nesiėmė, todėl nusprendė to nedaryti. Atvykus iki pareiškėjo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pareiškėjui įleidus R. A. pro šlagbaumą į uždarą gyvenamųjų namų teritoriją, tam, kad R. A. galėtų apsisukti, o pats pranešėjas nuėjo prie automobilio, kuris juos atsekė iki pat jų namų. Vairuotojas iš automobilio nelipo, bet agresyviai pradėjo važiuoti ant pareiškėjo. Pareiškėjas pradėjo šaukti ir paskambino 112 pagalbos telefonu. Kol atsiliepė operatorė ,vairuotojas sustojo ir toliau nevažiavo, todėl operatoriai pasakė, kad viskas gerai ir nuėjo link namų. Grįžus į namus ir tik jam nusirengus, paskambino R. A. ir paprašė išeiti ir patvirtinti policijai, kad jie kartu dirbo. Atėjus prie R. A. automobilio į pareiškėją niekas nekreipė dėmesio ir tik iš kelinto karto prisistačius bei paaiškinus kur buvo, policijos pareigūnai paėmė pareiškėjo kontaktinius duomenis ir pasakė, kad ieškojo kažkokio ginklo, kadangi paskui mus važiavęs automobilio vairuotojas girdėjo šūvį kažkur netoli tos vietos, kur jie važiavo mišku. Tačiau jokio ginklo jie R. A. automobilyje nerado, nes jame buvo tik sodo genėjimo įrankiai. Po kurio laiko iš pareiškėjo buvo paimti legaliai laikomi medžiokliniai ginklai ir iš Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos jis gavo pranešimą dėl aplinkybių išsiaiškinimo ir jiems pateikė savo rašytinius paaiškinimus dėl tos dienos įvykių. Lygiai tokius pat paaiškinimus Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pateikė ir tą dieną kartu su manimi buvęs R. A., kuris analogiškus parodymus davė ir šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, kai buvo apklaustas liudytoju. Tačiau, nežiūrint į tai, ir nesant jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas tą dieną mirtinai pašovė elnio patelę, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Leonard Urbanovič padarė išvadą, jog tai neteisėtai padarė būtent pareiškėjas. Tačiau pareiškėjo įsitikinimu Skundžiamas nutarimas priimtas vadovautasi tik prielaidomis, nes tuo metu miške elnio patelę galėjo sumedžioti bet kas, kas tuo metu buvo miške ir nebūtinai su automobiliu. Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, kad padarius palyginamuosius šūvius iš pareiškėjo legaliai turimo medžioklinio graižtvinio šautuvo TIKKA T3X Nr. Y90340, nėra galimybės nustatyti, ar pateikta kulka buvo išauta iš šio mano šautuvo, skirto šaudyti 223 Rem kalibro šoviniais (negalima identifikacija). Tai, kad skrodimo metu iš sumedžiotos elnio patelės kūno buvo išimta 223 Rem kalibro kulka, dar nereiškia, kad ji buvo sumedžiota pareiškėjo ginklu. Tokio modelio, o tuo labiau tokio kalibro graižtvinių medžioklinių ginklų kaip pareiškėjo Lietuvoje yra tūkstančiai, todėl daryti prielaidą, kad jo šautuvo kalibras sutapo su nušautos elnio patelės kūne rastos kulkos kalibru ir iš to daryti prilaidą, jog tai išauta iš pareiškėjo ginklo, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadai, kur jis nurodė, kad dėl to identifikuoti pateikto tirti ginklo negalima ir nėra galimybės nustatyti ar ši kulka buvo išauta iš tirti pateikto mano ginklo TIKKA T3X. Pareiškėjui taip pat visiškai nesuprantamas yra elnio patelės sumedžiojimo tikslas ir motyvas. Jis pats yra medžiotojas ir turi teisę bei galimybę medžioti legaliai savo rajone medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Širvintų rajone jis buvo pirmą kartą, todėl jam yra visiškai nepažįstamos tos vietovės ir jis neturi jokio supratimo apie ten esančius medžioklės plotus. Jeigu net ir darant mistinę prielaidą, kad šią elnio patelę galėjo šauti ir pareiškėjas (nors jokio ginklo tuo metu neturėjo), tai kodėl tada jie nesustojo ir nenuėjo bent jau pasižiūrėti prie nušauto žvėries, o kaip niekur nieko toliau važiavo į namus. Tokiu atveju toks betikslis šūvis būtų iš viso sveiku protu nepaaiškinamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jiems sustojus praleisti iš paskos važiuojantį automobilį, liudytojas V. T. buvo iš jo išlipęs ir priėjęs prie jų automobilio ir per langus apžiūrėjo kas yra viduje. Tai jis patvirtino duodamas parodymus kaip liudytojas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau jokio ginklo automobilyje jis nematė. Todėl jo parodymai yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, nes neva tai jis girdėjo atvažiuojantį automobilį, išgirdo šūvį, atėjęs pasižiūrėti, kas šaudo, matė nuvažiuojantį automobilį, sekdamas šį automobilį buvo sustojęs, šį automobilį apžiūrėjo, bet nieko įtartino nepastebėjo, tačiau mano, jog tai pareiškėjo darbas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jiems važiuojant į namus ir visą kelią juos sekusiu liudytoju V. T., jiems tik grįžus į Pareiškėjo namus (duomenys neskelbtini) ir jam išlipus iš automobilio, o R. A. apsisukus, R. A. iš karto sustabdė policijos pareigūnai, kurie nuodugniai apžiūrėję automobilį jame jokio ginklo nerado. Kadangi nuo sustojimo vietos iki pareiškėjo namų visą kelią paskui juos važiavo ir sekė liudytojas V. T. su savo automobiliu, tai jeigu pareiškėjas būtų turėjęs ginklą, tai tą ginklą būtų pastebėjęs ir radęs tiek liudytojas V. T., tiek policijos pareigūnai. Medžioklinis graižtvinis šautuvas TIKKA T3X su optika yra ganėtinai gremėzdiškas ginklas, todėl jo nepastebėti automobilyje, o tuo labiau šį automobilį nuodugniai iškračius, nebeįmanoma. Tačiau, nežiūrint į tai. Institucijos specialistas L. Urbanovič, priėmęs Skundžiamą nutarimą, nesivadovavo nei byloje surinktų įrodymų visuma, nei suformuota teismų praktika šių kategorijų bylose. Kadangi Institucijos specialistas L. Urbanovič pareiškėjo kaltę ir dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje grindė ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, o tik prielaidomis, todėl vien dėl šios aplinkybės Skundžiamas nutarimas privalo būti teismo panaikintas. Institucija inkriminuodama pareiškėjui ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Skundžiamo nutarimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais ir tokiu būdu neįrodė, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 290 straipsnio 8 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis, tiksliau visai neįrodė, kad būtent pareiškėjas 2022 m. kovo 11 d., apie 19.00 val. neteisėtai sumedžiojo vaikingą elnio patelę. Atsižvelgiant į išdėstytą teismo prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Leonard Urbanovič priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-4218-2022 ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2-6).

Institucija, atsiliepimo dėl gauto pareiškėjo skundo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, papildomai parodydamas, kad 2022 m. kovo 11 d. padėjo draugui R. A. genėti medžius sodyboje, esančioje Širvintų rajone. Darbavosi iki 14.00 val., po to pajudėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuodama namo, dar pakeliui užsuko į parduotuvę. Bevažiuojant, dėl fiziologinių poreikių, pasuko į mišką. Važiuodami miško keliu, suprato, kad nebus galimybės išvažiuoti tiesiai, todėl pasuko į pievą, kur jis (S. S.) apie 10 minučių vedžiojo šunį, o R. A. tuo metu apsisuko su automobiliu ir jie važiavo atgal. Pavažiavus 200 metrų, pastebėjo paskui mus važiuojantį automobilį. R. A. pasitraukė į kairę, kad praleistų minėtą automobilį. Pareiškėjas prasidarė keleivio pusės langą, kai šalia važiuojančios mašinos vairuotojas paklausė, ką jie čia veikia. Pareiškėjas paaiškino, kad pasiklydo, o R. A. atsakė, kad genėjo sodą. Vairuotojas gan piktokai pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, gamtosaugą. Nelabai suprato, ko iš jų nori. Visureigis sekė visą kelią paskui juos. Agresyvių veiksmų automobilis nedarė. Atvažiavus iki pareiškėjo gyvenamosios vietos, iš R. A. vairuojamo automobilio jis išlipo. Paskui važiavusio ir juos sekusio automobilio vairuotojas filmavo ar fotografavo. Pamatęs, kad pareiškėjas skambina, sustojo. Kai bendrojo pagalbos centro operatorė atsiliepė, pareiškėjas jai patvirtino, kad viskas gerai, nes tuo metu juos sekęs vairuotojas sustabdė automobilį. Po kurio laiko pareiškėjui paskambino R. A. ir pasakė, kad atvyko policija, todėl jis turi ateiti. Buvo atvažiavę pareigūnai, jie užsirašė pareiškėjo duomenis, o labai kažko neklausinėjo. Buvo apieškotas automobilis ir jie išsiskirstė. Tada 2022 m. kovo 21 d. į pareiškėjo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo pareigūnai, kurie surinko ginklus. Po savaitės laiko pareiškėjas gavo skambutį vieno iš pareigūnų, kad jie neranda dviejų ginklų dėtuvių ir vienos spynos. Tada pareiškėjas pažiūrėjo pas save, perskambino ir informavo, kad pas jį nieko nelikę. Kai paėmė iš pareiškėjo ginklus, jie neturėjo pastabų, kad jiems kažko trūksta. Sudėjo į bagažinę ginklus be jokių dėtuvių. Nurodo, kad turi medžiotojo bilietą nuo 2020 metų dvylikto mėnesio. Jo seifas registruotas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodo, kad norėjo pavažiuoti nuo magistralės, kad šuniukas galėtų pasilakstyti. Pagal žemėlapį matyti, kad pavažiavus galima išvažiuoti, bet pasirodo, kad ten negalima išvažiuoti. Įvažiavus į mišką jis įsijungė tą žemėlapį. Įvažiavus 20 metrų gali šuniukas išbėgti į važiuojamą dalį. Įvažiavus toliau, pusė kilometro, jis nuo jo jau nebėgs. Pavažiavo toliau, nes reikėjo vietos apsisukimui. Vairavo R. A., todėl jis ir rinkosi vietą, kur apsisukti. Ten miško keliukas, bet kur neapsisuksi. Jau buvo prieblanda. Jie važiavo lygiagrečiai magistralei. Išlipę užtruko apie 5-10 minučių, kai grįžinėjo atgal. Pavažiavus 100-200 metrų pastabėjo juos sekantį automobilį. Kur pasuko į kairę, kelias buvo nepravažiuojamas. Tada R. A. apsisuko ir važiavo atgal. Ten pavažiavus ryšis pradėjo dinginėti. Žemėlapis nerodo, ar pravažiuojamas kelias. Nuo tos vietos, kur buvo sustoję „gamtinių reikalų“, buvo apie 200 metrų, kai privažiavo automobilis. Mašina didesnė, visureigis, R. A. pamanė, kad tą automobilį reikia praleisti. Privažiavus tam automobiliui, jie sustojo. Tas žmogus pasakė, kad iškvies policiją, gamtosaugą. Apžiūrinėjo jų mašiną. Jie nesuprato, kodėl taip vyksta, todėl R. A. nusprendė, kad reikia pasišalinti, išvažiuoti. Automobilis juos sekė iš paskos visą kelią iki pareiškėjo namų. Važiuodami miške su R. A. kalbėjosi, buvo įjungtas radijo imtuvas, jie jokio šūvio negirdėjo. Tą šūvį galėjo bet kas padaryt ar eidamas, ar tykodamas. Nei pareiškėjas, nei R. A. neturėjo jokių ginklų ir jokio šūvio neatliko. Jau kelis metus turi medžiotojo stažą. Klubui nepriklauso jokiam. Turi teisę medžioti tėviškėje svečio teisėmis. Medžioja Varėnos ir Alytaus rajonuose. Yra Žemaitijoje keltą kartų medžiojęs. Vilniaus, rajone, Trakų rajone nėra medžiojęs. Širvintų rajone teko dalyvauti komercinėje medžioklėje vieną kartą. Teko bokštelyje pasėdėti. Buvo jėgeris, kuris pasodina į bokštelį. Kas medžiojo daugiau, negali pasakyti. Su R. A. kartu nemedžioja. Šiaip teko medžioti porą kartų Dzūkijoje. Teismo prašo tenkinti jo skundą, nes medžioklėje nedalyvavo ir elnio patelės nėra nušovęs. Prašo nutraukti jam iškeltą bylą.

Liudytojas A. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad neatsimena aptariamo įvykio ir jo detalių.

Liudytojas A. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaimynė perspėjo, kad pas juos atvažiuos genėti medžių, todėl paprašė parodyti, kuriuos medžius genėti. Prieš pietus, apie 11 val. – 12 val. atvažiavo du žmonės, tačiau negaliu apibūdinti, kaip jie atrodė. Jis pats minėtiems vyrams parodęs, kuriuos medžius genėti, grįžo į namus.

Liudytojas Daumantas Vaitkūnas, apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną, gavę pranešimą važiavo (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą, rado pranešėją ir dar vieną asmenį. Apžiūrėjus automobilį nieko nerado, išskyrus žiūronus. Po kiek laiko pasirodė dar vienas asmuo. Pasikalbėjus su asmenimis, buvo nurodytos tokios aplinkybės, kad pareiškėją kitas asmuo parvežė namo. Kaip buvo minėjęs, apžiūrėjo automobilio vidų, tačiau rado tik žiūronus, nesiaiškino, kam priklauso žiūronai. Asmenys aiškino, kad nieko nemedžiojo. Kraujo dėmių automobilyje nesimatė. Apėjus gyvenvietę, nerado kraujo dėmių. Atėjo kitas asmuo po maždaug 15 min. Jis atėjo iš gyvenvietės. Nebuvo nei pasimetęs, nei išsigandęs. Bendravo normaliai. Paprašius iškviesti dar vieną asmenį, kurio nebuvo, kai jie atvyko, vairuotojas pakvietė tą žmogų, kurio nebuvo. Buvo gautas iškvietimas dėl brakonieriavimo, pranešėjas nurodė, kad matė nušautą gyvūną ir persekiojo tą automobilį, nusivijo iki (duomenys neskelbtini). Pranešėjas sakė, kad vejasi tuos žmones ir kad jie kažką kalbėtųsi, tai nesakė.

Liudytojas Daumantas Rimavičius, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybės jam abejonių nekelia. Gavus pranešimą, kad sumedžiota elnio patelė, susitikus su liudytoju, jis paaiškino, kad medžiojo. Už 100 metrų išgirdo atvažiuojant automobilį. Automobilis sustojo, pasigirdo šūvis. Pranešėjas paklausė, ar kas nors medžioja šiuo metu. Nesigirdėjo nei to, kad būtų atsidariusios durelės. Susisiekus su medžiotojais paaiškino, kad niekas čia nemedžioja. Tai pagalvojo, kad brakonieriauja. Prisivijo automobilį, jį sekė. Keleivio pusėje sėdėjo S. S.. Paklausė, ką jie čia veikia, jie atsakė, kad medžius geni. Tada jie toliau nuvažiavo link autostrados. Liudytojas bandė prisiskambinti 112 ir visą laiką tuo keliu sekė. Sekė tol, kol privažiavo sankryžą. Privažiavo tą šlagbaumą, vienas iš šoko prieš V. T. automobilį, kad negalėtų toliau važiuoti. Kai pravažiavo šlagbaumą, V. T. liko stovėti už jo, o jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada atvyko policijos pareigūnai, prašė atidaryti bagažinę, prašė iškviesti draugą. Jis pasirodė jau persirengęs. Automobilyje buvo prožektorius, žiūronai. Klausė, ką jie miške veikė, atsakė, kad medžius genėjo. Tada grįžo į įvykio vietą. Tada miške prisivijo automobilį ir pradėjo žiūrėti. Buvo nušauta vaikinga elnio patelė. Tuo metu elnio pateles buvo draudžiama medžioti. Įvykio vietoje matėsi automobilio stovėjimo žymės. Iki nušauto gyvūno apie 100 metrų. Nors pats nėra padangų specialistas, bet aiškiai matyti, kad buvo paprastos žymės lengvojo automobilio. Buvo vakaras, truputį šalta, truputį treškėjo ledas. Buvo lengvas minusas iki 5 šalčio, giedra. Minimas miško keliukas nėra tiesus miško keliukas, buvo posūkiai, ir ne vienas. Buvo atliktas gyvūno skrodimas su medžiotoju kolega. Buvo pataikyta gyvūnui į mentę. Kulka buvo įstrigusi, buvo vienas šūvis. Medžiotojai nustatė, kad tai yra mažo kalibro ginklas, šauta iš graižtvinio ginklo. Vaizdo medžiagoje yra skrodimo įrašas. V. T. pateikė filmuotą medžiagą, kai juos susistabdo miške. Klausė, ką jūs čia veikiat. Jam pačiam teko bendrauti, kai važiavo atlikti poėmio. Vienas graižtvinis ginklas buvo be dėtuvės, tai Tika I9340. Spyna buvo išimta. Ji paprastai neiškris. Jie negalėjo pamesti. Dalis skolinomės iš ginklų parduotuvės. Kiek kolegos minėjo, kad jei įvykio vietoje būtų radę gilzę, tai tada spyna galėtų parodyti, kad šauta iš tos spynos, to ginklo. Mano, kad S. S. išsigano, kad rado gilzę ir paslėpė spyną. Jei gilzė būtų, tai parodytų, kad šauta iš to ginklo, bet gilzės jie nerado.

Liudytojas Aivaras Vilbikaitis, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. gavo skambutį iš pranešimų tarnybos, kad galimai medžiotojas V. T. pastebėjo brakonieriaujančius asmenis medžioklės plotuose. Budėjo su D. Rimavičiumi. Susisiekus su V. T., jis paaiškino, kad yra prie elnio patelės, kartu su kolega. Kad išgirdo, kad atvažiuoja automobilis, ir išgirdo šūvį. Jis patvirtino, kad nušauta elnio patelė. Nuvykus į vietą, juos pasitiko D. K.. Nuvažiavo paskui juos į tą vietą. Sustojus prie kelio, juos nuvedė į palaukę, ten gulėjo stirnos patelė su šautine žaizda mentėje. Kulka liko gyvūne. Tai pradėjo skrosti. Rado, kad ji vaikinga. Kitoje mentės pusėje rado kulkos dalis. Apsiėmė tas dalis ir aiškinosi situaciją. V. T. pasakojo, kad medžiojo ar tai sėdėjo bokštelyje. Išgirdo automobilį ir garsą, panašų į šūvį. Susisiekė su (duomenys neskelbtini) medžiotojais. Sakė, kad jie medžioja, bet kitur. Tada V. T. nusprendė eiti link automobilio. Durys atsidarė, vėl užsidarė. Pamatė važiuojantį automobilį, pradėjo jį persekioti. Paklausė, ką jie čia veikia, padarė trumpą įrašą. R. A. nurodė, kad genėjo sodą. V. T. susisiekė su pareigūnais, paaiškino, kad važiuoja iš paskos. Nuvažiavus iki šlagbaumo automobilis sustojo. Tada išlipo S. S. ir užstojo kelią, pravažiavo šlagbaumą ir nuvažiavo toliau į gyvenvietę. Automobilis apsisuko, atvyko pareigūnai, patikrino automobilį, viską surašė ir juos paleido. Kai klausė apie ginklą, tai pasakė, kad ginklo nebuvo. Kolega nuvyko į vietą, rado elnio patelę su šautine žaizda. Kulka buvo išimta, patelė vaikinga. Po to paėmė paaiškinimus iš tų medžiotojų. Tada išsiaiškino duomenis tų asmenų, paskui kuriuos vyko V. T.. Sakė, kad tai S. S. ir R. A.. Buvo nurodytos asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Paprašyta patikrinti jų gyvenamąsias vietas, ar deklaruoti ginklai sudėti seifuose. Pas R. A. buvo viskas tvarkingai, o pas S. S. negalėjo patekti į namus. Iki tos vietos teko važiuoti gan ilgai. Buvo ir posūkių ir nusukimų, teko paklaidžioti. Tuo metu buvo pašalę, lengvas žvyrukas. Vietoje pasidengęs ledu, bet kažkokių konkrečių vietų matyti neteko. Jis pats asmeniškai nepastebėjo automobilio žymių. Pranešimas gautas po 21 val., o į vietą nuvyko apie 22 val., buvo tamsu. Ginklų paėmime nedalyvavo, tačiau matė gražintus ginklus. Ar truko kokių dalių, atsakyti negali. Buvo nuvykę į ginklų parduotuvę, truko detalių šautuvui Tika. Paimti buvo 2 ar 3 ginklai. Tas ginklas buvo S. S.. Kiek atsimena, jie jau buvo parašę paaiškinimus. Papildomai paaiškinant dėl sumedžioto gyvūno, nurodė, kad patelės kojos buvo apstingę, o kūnas garavo, jautėsi, kad neseniai nušauta. Kulka įėjo per dešinę mentę, perėjo gilyn į vidaus organus, tiesiai per širdį, užstrigus kairės pusės mentėje. Kiaurai nebuvo išėjusi. Gilzės nerado. Tai galimai galėjo likti automobilyje. Mano, kad šauta galėjo būti iš automobilio. Aiškino, kad atvažiavo, sustojo, tada pasigirdo šūvis, tada atsidarė dureles ir išvažiavo.

Liudytojas R. A., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra ūkininkas – sodininkas. Užsiima sodų genėjimu. Tą dieną buvo sutaręs Vilniuje apgenėti du sodus. Vienas buvo (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Širvintose didelis sodas, žinojo, kad sunku bus apgenėti, todėl pasikvietė S. S., kad padėtų. Jis paklausė, ar gali pasiimti savo šuniuką, aš R. A. buvo nieko prieš. Važiavo su R. A. priklausančiu VW Kaden automobiliu. Į Širvintas atvyko apie 12 val., užtruko iki 18 valandos. Atlikę darbus, važiavo į namus, užvežė S. S. į namus, o pats važiavo į (duomenys neskelbtini). Užsuko į parduotuvę. Darbo buvo daug, darbavosi stipriai. Grįžtant sustojo miške, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus, todėl nusuko. Įsuko į gilumą kelis kilometrus. Buvo dar ir šuniukas kartu. S. S. sako kartu ir pavedžios. Kadangi tos vietovės jam nežinomos, todėl važiavo, norėdami surasti tinkamą vietą. Jie sustojo taip, kad būtų galimybė apsisukti, ten tokia pievelė. Išlipo, pavedžiojo tą šuniuką. Užtruko iki 10 minučių. Ten jokių bokštelių nematė. Jokių šūvių negirdėjo, buvo paleistas radijo imtuvas. Niekas pro juos nepravažiavo. Tik įlipus, pradėjus važiuoti, pastebėjo iš galo šviesas. Nutarė sustoti ir jį praleisti. Bet jis pradėjo juos filmuoti, tai nesuprato, koks tai žmogus, jie nuvažiavo toliau. To žmogaus jie nieko neklausė. Jis jų paklausė, ką čia veikia, atsakė, kad geni sodą. Dar buvo šviesu. Nesakys juk žmogui, kad daro gamtinius reikalus. Automobilis juos persekiojo iki (duomenys neskelbtini). Jis važiavo iš paskos. Jie pravažiavo šlagbaumą, tada S. S. išlipo, kad pasidomėtų, ko tas žmogus nori. Tada jam S. S. pasakė, kur apsisukti, jis apsisuko, tada atvyko policija. S. S. pasiėmė šuniuką ir pasakė, kad apsisukti žiedu. Pareigūnai paklausė, kas buvo su juo, jis atsakė, kad S. S.. Tada paskambino jam ir jis atėjo. Išvažiuojant stovėjo dvi policijos mašinos. Pareigūnai paprašė vairuotojo pažymėjimo, klausė, ar neturi draudžiamų daiktų. Rado aukštapjovę, pjūklą, sekatorių, kopėčias sulankstomas ir taip visokių sekatorių pridėta. Viskas buvo sudėta į automobilį tvarkingai. Viską jie labai gerai matė, viską apžiūrėjo. Žiūronai tai gal ir buvo automobilyje. Ten paprasti žiūronai, dieniniai. Ginklų automobilyje nebuvo. Jam grįžus į namus, 2022 m. kovo 11 d. naktį sulaukė policijos pareigūnų, kurie pasižiūrėjo, ar tvarkingai sudėti ginklai seife. Tuo metu buvo registruoti 3 ginklai. Visi ginklai buvo tvarkingi. Kai policija apžiūrėjo jo automobilį, tai kažką užsiminė, ar neturi draudžiamų daiktų, nes yra įtarimas, kad kažkas medžiojo. Tas asmuo, kuris juos sekė, tai buvo kartu su policininkais. Visi nuodugniai apžiūrėjo automobilį. Kaip minėjo, nuo pagrindinio kelio nusuko dėl fiziologinių poreikių, keliukas, į kurį įsuko, buvo prastas, o pavažiavus, S. S. pažiūrėjo į žemėlapį, kad tuo keliu galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), bet kiek pavažiavus, pastebėjo, kad neišvažiuos, nes keliukas prastas. Nieko nesigirdėjo, jokių šūvių, grojo radijas, langai buvo uždaryti. Buvo jau tamsu. Temperatūra buvo gal 0. Pavažiavus 300-500 metrų, pastebėjo automobilį. Buvo baltas džipas, modelis gal VW. Jis važiavo iš paskos, tomis pačiomis jų vėžiomis. Prasidarė langą, jis irgi prasidarė. Paklausė, ką veikia. Jis filmavo, priėjo prie jų, užsiminė apie aplinkosaugą, policiją. Nežino, ką jis norėjo daryti, jie važiavo toliau. Jis važiavo iš paskos jų, netoli. Jei ką būtų išmetę, jis būtų pastebėjęs.

Liudytojas Evaldas Juzėnas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad, būdami Širvintų rajone, gavo iškvietimą apie brakonieriavimą, o būtent apie tai, kad V. T. užsivijo tuos žmones ir juos persekiojo. Jie irgi iš paskos važiavo. Rado automobilį gyvenamųjų namų kvartale. Automobilyje buvo vienas asmuo, vairuotojas. Ėjo pėsčiomis, kadangi, buvo nuleistas šlagbaumas. Automobilyje buvo įrankiai šakoms genėti. Aptikrino visą automobilį, apžiūrėjo, kadangi buvo pranešimas, kad brakonieriavo. Rado berods dvejus žiūronus. Ten buvo paprasti žiūronai. Sakė, kad priklauso jam. Ant sėdynės buvo plaukų, tai sakė, kad buvo prieš dieną medžioklėje ir ten vežėsi šunį, tai plaukai nuo to šuns. Paklausė, kur tas kitas asmuo, sakė nuėjo pas uošvius. Paskambino ir atėjo. Sakė, kad genėjo šakas, o kad miške, tai pasiklydo. Pranešėjas nurodė, kad jis medžiojo ir išgirdo šūvį. Jis išlipo iš bokštelio ir pamatė stovinį automobilį. Ten sėdėjo du asmenys, vairuotojas ir S. S.. Paklausė, ką čia daro, tai sakė, kad pasiklydo. Kiek jis pats suprato, tai šaunamąjį ginklą matė. Jam taip atrodo. Bet, kad matė, tai minėjo tikrai. Minėjo, kad lygiavamzdis. Užkliuvo tai, kad lyg tai minėjo. Bet dabar patvirtinti negali. Kai pradėjo klausinėti, ką veikia, tai jie iš karto pradėjo bėgti. Tuo atveju, jei asmenys buvo pasiklydę, nemano, kad turi kažko bijoti. Kai jie buvo (duomenys neskelbtini), kai bendravo su galimai brakonieriais, jiems paskambino iš komisariato ir liepė vykti kitur, buvo atšaukti. Buvo surasti dveji žiūronai. Vieni buvo ten kur virš galvos, vairuotojo pusėje, kiti ant sėdynės galynės. Mašinoje buvo bardakas, jovalas. Vairuotojas buvo paprastais rūbais. Jie kaip minėjo, važiavo šakų genėti. Buvo keista, kaip asmenys važiavę iš (duomenys neskelbtini), galėjo atsirasti tokiame užkampyje. Per tą apžiūros laiką niekur niekas nebuvo pasitraukęs, V. T. taip pat stovėjo šalimais.

Liudytojas V. T., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. kovo 11 dieną, dar saulei leidžiantis, apie 19 val., medžiojo, sėdėjo prie bokštelio. Ir išgirdo, kaip atvažiuoja mašina, nes dar ledo buvo ant kelio. Važiavo, sustodavo ir paskui buvo šūvis. Pasidarė įdomu, kas šaudo. Paėjo kokius 100 metrų maždaug. Girdi mašina privažiavo arčiau, sustojo, išlipo. Po keletos minučių grįžo, užsidarė durys ir pradėjo važiuoti. Jis pradėjo važiuoti paskui. Jo automobilis buvo 60 metrų atstumu. Pradėjo važiuoti iš paskos. Miške pasivijo tą mašiną. Sustabdė ir viskas. Priėjo paklausti, ką daro. Vienintelis kelias iki bokštelio, daugiau nėra kur važiuoti, atsakė, kad genėjo sodą. Jam kilo įtarimas. Pradėjo skambinti aplinkosaugai. Jis pats buvo priėjęs iš keleivio pusės. Jie buvo dviese ir šuo. Jie buvo pradarę duris, o jis buvo išlipęs. Bendravimas užtruko apie 30 sekundžių. Jie pradėjo važiuoti, sekė iš paskos. Sekė iki (duomenys neskelbtini). Jie sustojo prie kelio atitvaro, išlipo vienas žmogus, atidarė atitvaras, atsidarė, ir nuvažiavo. O jam užstojo kelią, kad jis negalėtų pravažiuoti. Skambino į 112 iš karto po pokalbio su sustabdyta mašina. Visą kelią kalbėjosi su pareigūnais, aiškino, kur važiuoti. Su pareigūnais pradėjo bėgti į tą pusę, ta mašina važiuoja į tos gatvės galą. O iš kurios vietos nepasakys. Jis pats su tais žmonėmis nieko nekalbėjo. Su keliais pareigūnais pradėjo kalbėtis, kur dingo antras žmogus. Tada pareigūnai pasikalbėjo ir jis atėjo. Jis tada pasakė, kad važiuoja pažiūrėti, kur šovė. Kai pareigūnai apžiūrėjo R. A. automobilį, kažką rado automobilyje, prožektorius, žiūronus. Į tą vietą važiavo dar su vienu medžiotoju. Ten nuo pagrindinio kelio iki 2 km atstumas. Tas kelias iki tos vietos, tai nežinodamas nelabai nuvažiuosi. Ir važiuodamas gali pasiklysti, ten 3-4 kilometrai. Buvo labai gražus oras, jis sėdėjo ant bokštelio laiptų. Prieš tai šūvių negirdėjo, ir daugiau automobilių nebuvo. Tik jo ir tas. Pavasarį, kai važiuoji, tai vietomis yra ledas, vietomis yra žvyras. Elnio patelė gulėjo arčiau miškelio. Kliudė kažkur į mentę. Kulka buvo įstrigusi. Gilzės nerado. Dar ieškojo po to pora dienų, bet nerado. Kulka, kai kliūna į žvėrį, išdrasko. Jis pats yra medžiotojas nuo 2011 metų. Šiuo atveju buvo aišku, kad šauta iš graižtvinio ginklo. Išgirdęs šūvį, mėgino išsiaiškinti, ar netoliese buvo medžiojama, klubo vadovo klausė, skambino, pamanė, galbūt gretimas būrelis medžioja, tai buvo atsakyta, kad nemedžioja. Yra nufilmavęs pokalbį. Paklausius, ką asmenys veikia miške, vairuotojas atsakė, kad genėjo sodą. Kitas asmuo nieko nesakė. Matė automobilyje šuniuką. Jis buvo ant galinės sėdynės ir lindo daugiau prie lango. Nematė, kad jis būtų išleistas bėgioti. Paskui tie asmenys važiavo gal 40 km per valandą greičiu. Matė, kad keleivis buvo įjungęs navigaciją. Pažymi, kad buvo apie 19 valanda, jau pradėjo temti. Automobilyje kas buvo daugiau, nelabai spėjo pamatyti. Miške yra dar tamsiau, tai nepašvietęs, nelabai pamatysi. Išgirdęs šūvį, priėjo prie mašinos. Mašinos neatidarinėjo, kad nešviestų jo žibintai. Palaukė, nors atsidarė duris, bet durų neuždarinėjo. Praėjo kelios minutės, ir išvažiavo. Nuo šūvio iki priėjimo prie automobilio galėjo praeiti keletas minučių. Tada užsidarė jų durys ir automobilis nuvažiavo. O jis (V. T.) iš paskos. Darė nuotraukas, bet važiuojant nelabai patogu ir nelabai jos gavosi. Ten yra toks kryželis, prie to kryželio juos pasivijo. Mano, kad jie turėjo pagrindo jo išsigąsti. Jei kažką neleistino darai, tai žmogus išsigąsta. Jie buvo nustebę, išsigandę. Jis nieko negrasino. Kai pasakė, kad genėjo sodą, sakė, kad tuoj aplinkosaugai paskambins. Buvo pasakyta normaliu tonu. Radus elnio patelę, ir sprendžiant kaip stovėjo automobilis, tai elnio patelė nukrito nuo keleivio pusės, patelę rado kritusią po dešine puse keliuko, jei išvažiuojant, tai po kaire.

Liudytoja Lina Brivinskaitė, apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. gavo iškvietimą iš operatyvinio skyriaus, kad galimai sulaikyti brakonieriai. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Sekė iki automobilio. Jį vairavo R. A.. Jis teigė, kad su savo draugu S. S. atlikinėjo genėjimo darbus, pasamdyti moters. Paklausus, ką veikė miške, pasakė, kad pasiklydo važiuodami į Vilnių. Automobilyje nieko įtartino nerado. Viskas, ką rado, tai sodo genėjimo įrankius. Nieko, kas susiję su medžiokle, nerado. Aprašė įvykį ir perdavė informaciją. Kadangi pati buvo neseniai pradėjusi dirbti, todėl labiau dalyvavo, kaip stebėtoja. Surašydama tarnybinį pranešimą, apie rastus žiūronus neužsiminė, nes pato jų nematė. Pamena, kad su pranešėju pribėgo prie vairuotojo, jį išlaipino. Tada ieškojo kito asmens, kuris pasišalino iš automobilio. Pasak R. A., toje gatvėje gyvena S. S. uošviai, tai jį paleido ir nuvažiavo. Jie teigė, kad nieko nepadarė, nemedžiojo, o pasiklydo ir kad policijos pareigūnai jų ieško, tai buvo jiems staigmena. Bendraujant su nurodytais asmenimis, buvo justi, kad jie nerimauja, stengėsi slėpti pasimetimą. Kiek pamena, bendravo su R. A. ir S. S.. R. A. pasakė, kad pasiklydo, o S. S. ilgą laiką nekėlė ragelio, tik paskui pakėlė, kai paskambino R. A., atėjo toks kaip niekur nieko. R. A. nurodė, kad važiavo iš Gelvonų ir pasiklydo miške, tačiau nebuvo kalbos iš jų pusės, kad jie čia atvažiavo atlikti gamtinių reikalų. Pranešėjas minėjo, kad jo plotuose dažnai girdisi šūviai ir tą vakarą jis nutarė pabudėti bokštelyje, važiavo ta kryptimi ir pamatė smunkantį automobilį. Minėjo, kad išgirdo šūvius, tai neužfiksuota, ar vienas šūvis buvo ar du. Pranešėjas minėjo vieną automobilį VW Kadi markės ir sekė tą automobilį. Sakė, kad jie didino greitį. Sakė, kad kai privažiavo įvykio vietoje, tai spėjo su jais pabendrauti. Atvykus iki S. S. namų, tarnybinius automobilius pastatė prie šlagbaumo ir bėgo pėstute link gyvenvietės. Automobilis buvo daugiau link galo. Ten yra eismas ratu. Iki gyvenvietės galo buvo iki kilometro atstumas. R. A. jau buvo atsisukęs išvažiuoti, pradėjęs judėti ir jie jį susistabdė. S. S. nebuvo gal apie 10 minučių. R. A. automobilis stovėjo kiek toliau, nei buvo S. S. uošvių namai. S. S. atėjo iš priekio prie automobilio. Kaip jau buvo minėjusi, R. A. automobilyje buvo karpymo žirklės, įrankiai genėjimo. Automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai, kratos nedarė. Bagažinėje buvo vietos, ji nebuvo perkrauta. Kraujo ar šerių nebuvo pastebėta automobilyje. R. A. pats pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas ir kad turi ginklą. Negali pasakyti, kokiu atstumu važiavo iš paskos automobilio. Juos skyrė gal 5 minutės. Pačio automobilio nespėjo pavyti, nes pranešėjas iš karto sureagavo. Juos skyrė kelio atstumas. Taip pat negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo R. A.. Kiek leidžia atmintis, tai tikrai važiavo tokiu greičiu, kad reikėjo vytis. Buvo tokios kaip ir gaudynės. Policijos pareigūnai važiavo dideliu greičiu, pranešėjas irgi važiavo dideliu greičiu. Mano, kad greitis buvo didesnis nei leistinas. Privažiavus gatvę buvo šlagbaumas. Tai bėgo pėsčiomis. Buvo filmuojama Body kameromis, bet jomis jie nedisponuoja.

Specialistas Romualdas Švagždys, apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad kulka buvo iššauta iš graižtvinio ginklo. Iš kitų keturių tirtų ginklų iššauta nebuvo. Iššovus, ant kulkos lieka vamzdžio pėdsakai. Jeigu tūtelė būtų rasta, būtų paprasčiau. Su ilgavamzdžiais problema ta, kad jų yra didelė energija ir ne visada galima gauti atsikartojimą, būna problematiška identifikacija. Bendrieji požymiai sutampa, tai negali pasakyti, kad iš to ginklo negalėjo būti iššauta. Yra galimybė, kad galėjo būti iššauta iš to ginklo, bet šiuo atveju nėra atsikartojimo pėdsako, tai konkrečiai pasakyti negalima. Yra daugiau sutapimų, nei nesutapimų. Negali vienareikšmiškai pasakyti, kad iš modelio TIKKA T3X buvo paleista kulka, bet kad toks kalibras, tai taip. Negali tiksliai pasakyti, gautųsi spėlionės. Ar iš tokio modelio, ar ne, negali pasakyti, nes yra bendrieji požymiai. Tikimybė, kad iš tokio ginklo buvo paleista, tai taip, tačiau vienareikšmiškai to teigti negali. Pasitaiko atvejų, kad sutampa bendrieji požymiai ir kitų modelių ginklų. Kategoriškos išvados pateikti negali, palaikau savo specialisto išvadą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas L. U. parodė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių S. S. teisę medžioti įvykio vietoje. 2023 m. kovo 21 d. Poėmio protokolu iš S. S. buvo paimti trys graižtviniai šautuvai Mazalat, E Kettner ir Tikka Nr. Y90340. Taigi pagal turimų ginklų kiekį galimą spręsti, kad S. S. yra labai aktyvus medžiotojas. Tačiau, kaip iš bylos matyti, jokiam medžiotojų būreliui nepriklauso ir tai reiškia, kad neturi nuolatinės, užtikrintos galimybės medžioti. Iš bylos matyti, kad S. S. ir R. A. 2022 m. kovo 11 d. apie 6 valandas dirbo genėdami sodą. Yra pagrindas teigti, kad dirbdami turėjo pavargti ir turėjo turėti norą važiuoti tiesiai namo ilsėtis. Apie 18.00 val. važiuojant automagistrale Vilnius – Panevėžys link (duomenys neskelbtini) jiems atsirado noras atlikti gamtinius reikalus. Nuo šios akimirkos, vertinant S. S. paaiškinimus ir parodymus byloje, prasidėjo šio asmens protingumo kriterijų neatitinkantys veiksmai. Vietoje tik trumpo įvažiavimo į mišką, kadangi važiuojant automagistrale Vilnius – Panevėžys iki (duomenys neskelbtini) buvo likę 15 – 20 min. kelio, S. S. pravažiavo virš trijų kilometrų miško vingiuotu, duobėtu ir turinčiu daug išsišakojimų keliuku. Nors S. S., nurodė, kad turėjo pavedžioti šunį, tačiau galima pagrįstai teigti, kad tai nebuvo būtina, nebuvo poreikio, kadangi jo šuo 6 valandas galėjo bėgioti sode. S. S. nurodo, kad įvažiuodami į mišką naudojo telefono navigacinę sistemą ir žemėlapius, suprato, kad šiuo keliuku galima išvažiuoti į kelią Kernavė-Avižieniai. Nustatyta, kad pravažiavo 3,7 kilometro (į bylą pateikta ištrauka iš Geoportal) miško keliuku, sustojo, atliko gamtinius reikalus ir pakeitė planą, staiga nusprendė grįžti atgal į automagistralę Vilnius – Panevėžys. Taigi, kodėl staigiai buvo nuspręsta grįžti į automagistralę Vilnius – Panevėžys kai jau tiek buvo pravažiuota ir tolimesnį kelią matė žemėlapyje telefone? Į šį klausimą padeda atsakyti liudytojo V. T. nuoseklūs parodymai Institucijoje ir Teisme. Kovo mėn. tai laikas kuomet dieną atšyla, o vakare ir naktį balos, šlapias sniegas ir žemė sušąla. Ir toks sušalęs paviršius ypatingai garsiai išduodą judėjimą. Taip buvo ir 2022 m. kovo 11 d. 19.00 val. kai liudytojas V. T. sėdėjo ant medžiotojo bokštelio laiptų. Šio liudytojo parodymai yra ypatingos reikšmės dėl jų objektyvumo, išsamumo, pastovumo ir nuoseklumo. Jis buvo apklaustas Institucijoje ir teisme ir užtikrintai išdėstė įvykių raidą. Taigi, apie 400 metrų nuo to bokštelio yra T raidės sankryža. Į šią sankryžą atvažiuojama tik iš (duomenys neskelbtini). Į šią sankryžą taip pat ateina kelias iš (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra nepravažiuojamas. Nuo šios sankryžos eina kelias link nurodyto bokštelio ir prie jo baigiasi. Iki šio bokštelio galima privažiuoti tik per (duomenys neskelbtini). Iš liudytojo V. T. parodymų matyti, kad jis puikiai žino šį kelią ir pagal traiškomo ledo ir sniego garsą galėjo suvokti kas vyksta, kas atvažiuoja ir kurioje vietoje yra. Du kartus apklaustas, jis aiškiai ir tvirtai pareiškė, kad suprato, jog atvažiuoja automobilis. Pagal traiškomo ledo garsą, žinodamas, kur yra balos, jis galėjo žinoti, kur yra automobilis. Liudytojas V. T. parodė, kad automobilis privažiavęs T raidės sankryžą, pasuko į kairę, tai yra link jo bokštelio, truputi pavažiavęs jis sustojo ir tuomet pasigirdo šūvis. Po to automobilis vėl pajudėjo ir kažkiek pavažiavęs sustojo bei apsisuko. Daugiau jokių garsų liudytojas negirdėjo. Jis susiskambino su vietiniais būreliais ir sužinojo, kad niekas toje vietoje nemedžioja. Jis surinko savo daiktus ir nuėjo link savo automobilio. Jo automobilis buvo toje pačioje pusėje, kur prieš tai jis girdėjo atvažiuojančio automobilio garsą. Termovizoriaus pagalba jis apžiūrėjo aplinkinę teritoriją ir matė tik vieną VW markės automobilį bei girdėjo šio automobilio užsidarančių durelių garsą. Aplinkui nei kitų automobilių nei kitų asmenų jis nematė. Jis sėdo į savo automobilį ir pradėjo vytis VW markės automobilį. Šį automobilį pavyko sustabdyti jau miške. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas V. T. priėjęs ramiu balsu paklausė ką, VW markės automobilyje esantys asmenys, veikia. Gavo atsakymą – sodą genime. Pažymėtina, kad toje vietoje miške ir keliolika kilometrų aplink nėra jokių sodų. Nors S. S. sako, kad jis ir liudytojas R. A. išsigando, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į liudytoją V. T. niekas nekreipė dėmesio ir niekas jo neišsigando. Byloje nėra duomenų ir S. S. nenurodo, kad liudytojo V. T. automobilyje arba prie jo būtų dar kiti asmenys. Taigi liudytojas V. T. buvo vienas. Taip pat nėra duomenų, kad liudytojas V. T. turėtų rankose ginklą ar kitaip grasintų S. S.. VW markės automobilyje buvo liudytojas R. A., S. S. ir jo šuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. S. išsigando ar galėjo išsigąsti vieno asmens. Nors šalia buvo liudytojas V. T., S. S. žiūrėjo vien tik į savo telefoną. Liudytojo R. A. žodžiai „sodą genim“ ir S. S. elgesys, žiūrėjimas tik į savo telefoną, kuomet jau tamsios paros metu miške už praviro lango yra jam nepažįstamas asmuo, išduoda jo pasimetimą, jam supratus, kad įvykio vietoje buvo ne tik tai jis ir liudytojas R. A.. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. T. jiems pasakė, jog viską nufilmavo ir kvies policiją bei aplinkosaugininkus. Galima teigti, kad paprastai tokiu atveju yra paklausiama dėl kokios priežasties gali būti kviečiama policija arba aplinkosaugininkai ir kas nufilmuota bei kas atsitiko. Asmuo, būdamas tikras, kad nieko neleistino ir neteisėto nepadarė, tikrai užduotų šiuos klausimus. Tačiau S. S. taip nepadarė ir su liudytoju R. A. pasišalino. Liudytojas V. T. iki pat (duomenys neskelbtini) važiavo iš paskos automobilio, kuriame važiavo S. S. ir liudytojas R. A.. S. S. patvirtino, kad matė iš paskos važiuojantį liudytojo V. T. automobilį. Iš byloje esančios nuotraukos matyti įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) užtvaras, arčiau jo automobilis VW markės, su kuriuo atvažiavo S. S. ir liudytojas R. A., liudytojo V. T. automobilis ir tiksliai tarp šių automobilių – S. S.. S. S. nurodė, kad išlipo iš VW markės automobilio norėdamas išsiaiškinti, ko liudytojas V. T. nori, tačiau iš šios nuotraukos matyti, kad jis tiesiog tikslingai užtvėrė liudytojui V. T. kelią, neleisdamas jam įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, ir S. S. to net nenurodo, kad jis būtų priėjęs prie liudytojo V. T. automobilio vairuotojo pusės. Taigi, galima teigti, kad S. S. parodymai, jog jis norėjo išsiaiškinti ko liudytojas V. T. nori, yra melagingi. Yra akivaizdu, kad S. S. norėjo sustabdyti liudytojo V. T. automobilį, neleisdamas jam įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). S. S. tai pavyko. Kai VW markės automobilis pravažiavo, kelio užtvaras užsidarė ir S. S., taip ir neišsiaiškinęs ko liudytojas V. T. nori, jį paliko prie jau vėl uždaryto užtvaro, o pats nubėgo link jau nuvažiavusio VW markės automobilio. Institucijos nuomone, S. S. taip pasielgė siekiant sustabdyti liudytoją V. T., kad jis liktų prie kelio užtvaro ir nematytų, kaip iš VW markės automobilio yra paimamas medžioklinis šautuvas TIKKA Nr. Y90340. S. S. teigia, kad elnio patelę galėjo nušauti kiti asmenys, tačiau liudytojas V. T. parodymai nekelia abejonių. Kitų asmenų įvykio vietoje jis nematė, nors žiūrėjo naudojant termovizorių, kurio pagalba objektai vietovėje yra matomi geriau negu saulėtą dieną. Kitų automobilių ir jų pėdsakų jis taip pat negirdėjo ir nematė. Kelyje jis matė tik VW markės automobilio ir savo automobilio pėdsakus. Pažymėtina, kad įvykio vieta yra atviroje teritorijoje. Abejose kelio, kuriuo atvažiavo VW markės automobilis, yra pievos. Galima pagrįstai teigti, kad įvykio vietoje atsiradęs VW markės automobilis (byloje nustatyta, kad tai VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas galimo šūvio trajektorijoje ir tiesiog savo ten būvimu saugojo elnio patelę nuo neteisėtos medžioklės, kadangi kiti asmenys (brakonieriai) matytų VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip pat girdėtų jo važiavimo garsą, todėl susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančio žemėlapio matyti, kad aplink įvykio vietą yra pelkės ir grioviai. Tai užkerta kelią iš kitų nei (duomenys neskelbtini) vietų prisiartinti ir nušauti elnio patelę. Taigi, objektyviai kiti asmenys negalėjo nušauti elnio patelės. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 8 d. Specialisto išvados matyti, kad iš įvykio vietoje nušautos elnio patelės išimta kulka yra iššauta iš šautuvo TIKKA, kadangi lyginamųjų kulkų bendrieji požymiai (graižtvų laukų pėdsakų skaičius, plotis, nuolinkio kryptis ir kampas, graižtvų briaunų atsispindėjimas vamzdžio kanalo pėdsakuose) sutapo. Liudytoju apklaustas specialistas Romualdas Švagždys negalėjo pasakyti koks dar ginklas galėtų palikti ant kulkų tokius pėdsakus. Iš nurodytos išvados taip pat vienareikšmiškai matyti, kad iš įvykio vietoje nušautos elnio patelės išimta kulka negalėjo būti iššauta iš šautuvų Mazalat, E Kettner. Taigi, byloje nepavyko surinkti duomenų patvirtinančių, kad šį kulka galėjo būti iššauta iš kito ginklo, bet ne iš S. S. paimto medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340. Institucijos nuomone, S. S. perdavė aplinkosaugos pareigūnams jam priklausantį medžioklinį šautuvą TIKKA Nr. Y90340 tyčia, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, prieš tai išėmęs spynos užraktą, kadangi manė, kad įvykio vietoje galėjo būti surasta šovinio tūtelė ir tokiu būdu būtų tiksliai identifikuotas įvykio vietoje panaudotas ginklas. Teismo posėdyje dėl atsakomybės už melagingus parodymų įspėtas pareigūnas Daumantas Rimavičius pareiškė, kad jau iš jam perduoto medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340 nieko negalėjo iškristi ir jis dėl to nėra suinteresuotas. Jo tarnybinio automobilio bagažinė nėra kiaura. Taigi, Institucija kategoriškai atmeta medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340 spynos užrakto iškritimą iš šio ginklo, šį ginklą perėmus iš S. S.. Byloje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-09-05 priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 padaryta išvada, kad S. S. automobiliu VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo liudytojas R. A., nuo automagistralės Vilnius-Panevėžys įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pravažiavo apie 3,7 km. ir iš šio miško išvažiavo. Pirmoje T raidės sankryžoje pasuko į kairę. Automobilio VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekyje, keleivio vietoje sėdėjo S. S.. Automobilio važiavimo kryptimi dešinėje pusėje, pievoje S. S. pamatė elnio patelę ir ją nušovė iš jam priklausančio medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340, tuo padarydamas 8037,76 Eur žalą gamtai, kurios neatlygino. Automobilis VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kažkiek dar pavažiavo link medžioklinio bokštelio ir sustojo. Institucijos nuomone, S. S. išgirdo liudytojo V. T. pokalbį telefonu ir todėl nusprendė apsisukti bei pasišalinti iš įvykio vietos. Institucijos nuomone, S. S. parodymai dėl gamtinių reikalų, dėl važiavimo link kelio Kernavė – Avižieniai, dėl noro išsiaiškinti ko nori liudytojas V. T., jo elgesys užfiksuotas bylos vaizdo ir garso medžiagoje, šių aplinkybių visuma vertintina kaip melaginga, prieštaringa, neįtikinama, neatitinkanti objektyvios tikrovės, nenatūrali, todėl bendrai vertintina kaip siekis bet kokia kaina išvengti administracinės atsakomybės dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Taigi, S. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje ir iš esmės šio nusižengimo sudėtis yra nustatyta. Prašome jo 2022-09-22 skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-09-05 priimto nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 atmesti kaip nepagrįsta ir šį nutarimą palikti galioti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas S. Mikėnas nurodė, kad kolega Leonardas Urbanovič paaiškino visas aplinkybes, S. S. kaltė šioje byloje yra įrodyta, ją pagrindžia nuoseklūs liudytojų, pareigūnų parodymai. S. S. pateikė rašytinį paaiškinimą su, jų nuomone, išgalvota versija, kad atlikinėjo gamtinius reikalus, o kartu buvęs R. A. nurodė, kad pasiklydo. Versija vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Laikoma, kad kaltė pilnai įrodyta, dėl to prašo pareiškėjo S. S. skundą atmesti, palikti galioti Institucijos paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. 2022 m. gegužės 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1931-2022 pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Protokole nurodoma, kad S. S. būdamas medžiotojas, „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, neturėdamas teisės medžioti, iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340 2022 m. kovo 11 d., Širvintų rajone, pašovė ir mirtinai sužeidė vaikingą elnio patelę, kurias nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d. medžioti draudžiama, tuo padarydamas 8 037,76 Eur žalą gamtai, kurios nėra atlyginęs. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 300,00 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – daiktų konfiskavimas (graižtvinis šautuvas TIKKA T3X Nr. Y90340, optinis taikiklis Vector (1 vienetas) ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams.

Dėl kaltės

Pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį administracinė atsakomybė kyla už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. ANK 290 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, taigi ir šio straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Pagal šią teisės normą taikant administracinę atsakomybę už gyvūno sumedžiojimą, kai jo sumedžioti medžiotojas neturi teisės.

Taisyklių 58.2.1. punkte numatytas draudimas medžioti teritorijose, kuriose medžiotojas medžioti neturi teisės ir sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės (Taisyklių 58.2.2 punktas).

Pareiškėjas, tiek bylą nagrinėjam Institucijose, tiek teismo posėdžių metu savo kaltę dėl vaikingos elnio patelės nušovimo kategoriškai neigė, teigdamas, kad įvykio vietoje jis buvo atsitiktinai, su liudytoju R. A., važiuodami po sodo, esančio Širvintų rajone, genėjimo, važiuodami į (duomenys neskelbtini) esančius S. S. namus, tiesiog užsuko į mišką dėl fiziologinių poreikių. Pareiškėjas pripažįsta, kad liudytojas V. T. R. A. automobilį vijosi nuo pat įvykio, kur buvo nušauta vaikinga elnio patelė, iki S. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau pats pareiškėjas nesuprato, kodėl jie buvo sekami. Tokius pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nustatyta pareiškėjas kartu su R. A. 2022 m. kovo 11 d. atvyko į Širvintų rajone esančią sodybą genėti sode augančių augalų. Faktą, kad dirbama minėtame sode teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 17 d., metu patvirtino liudytojas A. S.. Kaip nurodyta Skundžiamam nutarime, vaikinga elnio patelė buvo nušauta 2022 m. kovo 11 d., apie 19.00 val. Kad nurodytu metu pareiškėjas kartu su R. A. taip pat buvo toje pačioje vietoje prieštaravimų byloje nėra. Pareiškėjas parodė, kad baigę darbus Širvintų rajone esančioje sodyboje, važiuodami link namų, užsuko į mišką dėl fiziologinių poreikių. Teismui, susipažinus su bylos medžiaga, kyla pagrįstų abejonių dėl būtinybės važiuoti pakankamai netrumpą miško kelio dalį, kurios, kaip teigia pareiškėjas, buvo nežinantis, dėl nurodytos priežasties. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytojas V. T. medžiodamas medžiotojų būrelio, kuriam priklauso plotuose, išgirdęs netoliese nuaidėjusį šūvį, išsiaiškinęs, kad tuo metu medžioklė nevyko, netrukus toje vietoje pastebėjo R. A. vairuojamą automobilį VW CADDY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kur kartu keleivio sėdynėje sėdėjo pareiškėjas S. S.. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, abejonių kad netrukus iki šūvio, jo metu ir po šūvio įvykio vietoje galėjo būti kitų transporto priemonių ar žmonių, nekilo. Priešingai, kaip teismo posėdžio, vykusio 2023 m. vasario 9 d., metu liudytojas V. T. parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. jam bemedžiojant, jis išgirdo vieno automobilio garsą, kuris pavažiuodavo, sustodavo, vėl pavažiuodavo, po to išgirdo šūvį, po kurio automobilis privažiavo arčiau, sustojo, kažkas išlipo, po keleto minučių grįžo į automobilį, užsidarė durelės ir automobilis išvažiavo. Kadangi nuo įvykio vietos jo automobilis buvo už maždaug 60 metrų, todėl jis nedelsdamas pradėjo važiuoti paskui girdėtą automobilį. Analogiškus parodymus V. T. davė visos bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 19-20, 28-34).

Analizuojant byloje esančius duomenis, nustatyta, kad vaikinga elnio patelė galimai buvo nušauta iš automobilio asmens sėdėjusio keleivio pusėje, kadangi, kaip parodė teismo posėdžio metu liudytojas V. T. ir iš Apžiūros akte nustatytų aplinkybių (1 t., b. l. 21-26), vaikinga elnio patelė krito nuo keleivio pusės po dešine keliuko puse, o jei važiuojant automobiliu – po kaire. Aplinkybė, kad nurodyta vaikinga elnio patelė buvo nušauta ginklu, kokį turi ir S. S. dar labiau patvirtina Institucijos priimtame Skundžiamame nutarime konstatuotas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų (t. 1, b. l. 26), filmuotos vaizdo medžiagos, pateiktos į bylą, galima daryti išvadą, kad S. S. atsistojus priešais liudytojo V. T. automobilį ties (duomenys neskelbtini), ir taip užkertant kelią važiuoti paskui R. A. automobilį, R. A. turėjo pakankamai laiko pašalinti ginklą iš automobilio. S. S., išlipęs iš automobilio ties užkarda, nesistengė aiškintis, kodėl V. T. juos visą kelią sekė, priešingai, jis tiesiog stovėjo užtvėręs kelią. 2022 m. balandžio 4 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikta kulka (kulkos apvalkalas ir šerdis) yra šaudmens dalis – pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro (Sin. .223 Rem, 5,56x45) šovinio kulka. Nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pramoninės gamybos .223 kalibro šautuvo Tikka T3X Nr. Y90340, skirto šaudyti .223 Rem šoviniais (negalima identifikacija). Tirti pateikta kulka buvo iššauta iš šautuvo su šešiomis dešinės krypties graižtvomis. Graižtvų laukų plotis yra 0,9 – 1,0 mm, t.y. ant tirti pateikto kulkos apvalkalo esantys bendrieji požymiai (graižtvų laukų pėdsakų skaičius, plotis, nuolinkio kryptis ir kampas, graižtvų briaunų atsispindėjimas vamzdžio kanalo pėdsakuose) sutampa su požymiais, esančiais ant lyginamųjų kulkų pavyzdžių, iššautų iš tirti pateikto pramoninės gamybos .223 kalibro šautuvo Tikka T3X Nr. Y90340, tačiau nėra atsispindėjusių ginklo vamzdžio kanalo individualiųjų požymių pastovumo ant lyginamųjų kulkų pavyzdžių, dėl ko identifikuoti tirti pateikto ginklo negalima (1 t., b. l. 57-63). Pateiktą išvadą specialistas palaikė ir 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu, kuris nurodė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad gyvūnas buvo nušautas iš S. S. priklausančio ginklo nei kad šauta iš kito ginklo, kas dar labiau patvirtino byloje surinktų įrodymų dėl S. S. kaltės visumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas yra medžiotojas, jam turėjo būti žinoma, kad nesant šovinio tūtelės, susieti gyvūno kūne likusią kulką su jo turimu šaunamuoju ginklu, praktiškai neįmanoma. Vertintina ir ta aplinkybė, kad poėmio, vykusio 2022 m. kovo 21 d. metu (1 t., b. l. 49-51), iš S. S. paėmus graižtvinius šautuvus MAZALAT, E KETTNER ir TIKKA Nr. Y90340, nustatyta, kad iš šautuvo TIKKA Nr. Y90340 buvo išimtas spynos užraktas, nes, jei būtų įvykio vietoje rasta šovinio tūtelė, būtų identifikuotas ginklas. Spręsti, kad poėmį atlikę pareigūnai galėjo pamesti ar kitaip pradaiginti ginklo dalį, atmestina, kadangi pareigūnai veikdami pagal savo įgaliojimus, yra įpareigoti tinkamai atlikti savo pareigas, siekiant atskleisti ir išaiškinti padarytus teisės normų pažeidimus.

Kaip jau minėta, ANK 290 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių reikalavimų pažeidimą. Šių Taisyklių 58.2.1. ir 58.2.2 punktuose numatyti draudimai medžioti teritorijose, kuriose medžiotojas medžioti neturi teisės, ir sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad S. S., žinodamas, kad neturi teisės medžioti „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote, iš legaliai turimo graižtvinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340 nušovė vaikingą elnio patelę, kurių medžiojimas nuo sausio 16 d. iki rugsėjo 14 d. yra draudžiamas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą S. S. padarė tyčia, suprasdamas, kad šauna į elnio patelę, kurią medžioti tuo laikotarpiu buvo draudžiama.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo, nustačius visus būtinuosius šio administracinio nusižengimo požymius.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

Skundžiamu nutarimu už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą pareiškėjui paskirta 1 3000,00 Eur dydžio bauda, teisės medžioti atėmimas ketveriems metams bei šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo TIKKA Nr. Y90340 konfiskavimas.

ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcija numato baudą nuo 800 iki 1 800 Eur. ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 290 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą. Taigi, skundžiamu nutarimu pareiškėjui teisėtai paskirta tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas bei šautuvo konfiskavimas.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018).

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nors Institucija pareiškėjui teisėtai paskyrė tiek nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą bei šautuvo konfiskavimą, parenkant įstatyme numatytus dydžius artimus vidurkiui. Vis tik, administracinio nusižengimo byloje nesant informacijos, kad pareiškėjas yra baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo veiksmuose nenustatytas sistemingumas, už administracinį nusižengimą gamtai sukelta pakankamai didelė, t. y. 8 037,76 Eur žala, sprendžia, kad teisingumo principas gali būti įgyvendintas ir nuobaudos paskirtis gali būti pasiekta, sumažinus pareiškėjui paskirtą baudą iki sankcijoje numatyto minimalaus jo dydžio 800,00 Eur bei skiriant jam administracinio poveikio priemones – specialios teisės medžioti atėmimą trejiems metams ir medžioklinio šautuvo konfiskavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2022 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4218-2022 (ROIK 22160993709), ir S. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį, sumažinti paskirtą baudą iki 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų), skiriant administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams bei šaunamojo ginklo TIKKA Nr. Y90340 konfiskavimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis