- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-550-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38388-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4075-897/2020, kuria nutarta ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. J. ieškinys atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartimi ieškovei L. J. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
3. 2020-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties, kuriuo ieškovė prašė nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo svarstyti pirmos instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2020-02-06 Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-285-432/2020 iš dalies patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, bei paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl nustatymo termino ieškinio trūkumams pašalinti: įrodymams, patvirtinantiems, nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, pateikti, prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir pagrindo įrodymams pateikti. Vilniaus apygardos teismas taip pat ieškovei nustatė 20 dienų terminą nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
5. 2020-02-13 ieškovė L. J. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos. Prašyme nurodė, kad laikytina, jog M. J. gyveno su ieškove Jungtinėse Amerikos valstijose nuo 2006-09-09, todėl ieškovė atitinkamai patikslino išlaikymo vaikams skolos apskaičiavimo lentelę, sumažindama ieškinio reikalavimą (atsakovui tenkančią išlaikymo vaikams dalį) nuo 24 400,29 Eur iki 20 837,96 Eur, kartu pareikšdama, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 3 562,33 Eur priteisimo iš atsakovo (dėl išlaikymo vaikams skolos už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-18 nutartimi nutarė ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad 2020-02-13 prašyme ieškovė patikslino savo ir sūnaus M. J. gyvenimo Jungtinės Amerikos Valstijose pradžią bei atitinkamai prašomos priteisti skolos dydį, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos dydį. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio trūkumus ištaisė tik iš dalies, todėl nepašalinus visų ieškinio trūkumų, ieškinys negali būti nagrinėjamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė L. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui.
9. Atskirajame skunde nurodė, kad skolos dydį ji grindžia atsakovo nevykdyta pareiga teikti išlaikymą abiems vaikams, pagrindu imdama minimalią Lietuvos Respublikoje atskirais laikotarpiais buvusią patvirtintą mėnesio algą. Ieškovės nuomone, vien ta aplinkybė, kad ji nepateikė skolos dydį, tenkantį šalių sūnui M. J., patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutarties, kuria nutarta ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Byloje nustatyta, kad 2019-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės L. J. ieškinys atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 24 400,29 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-4). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartimi ieškovei L. J. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei pateikti įrodymus, nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove Jungtinėse Amerikos Valstijose, patikslinti prašomos priteisti skolos dydį, tenkantį sūnui M. J., bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 18-19).
12. Ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-285-432/2020 iš dalies patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, bei paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti: įrodymams, patvirtinantiems, nuo kada faktiškai šalių sūnus Martynas Jusevičius apsigyveno su ieškove, pateikti, prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir pagrindo įrodymams pateikti (b. l. 27-30). Vilniaus apygardos teismas taip pat ieškovei nustatė 20 dienų terminą nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
13. 2020-02-13 ieškovė L. J. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos (b. l. 33-35). Prašyme nurodė, kad M. J. gyveno su ieškove Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2006-09-09, todėl ieškovė atitinkamai patikslino išlaikymo vaikams skolos apskaičiavimo lentelę, sumažindama ieškinio reikalavimą (atsakovui tenkančią išlaikymo vaikams dalį) nuo 24 400,29 Eur iki 20 837,96 Eur, kartu pareikšdama, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 3 562,33 Eur priteisimo iš atsakovo (dėl išlaikymo vaikams skolos už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-18 nutartimi nutarė ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 37-38). Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad ieškovė ieškinio trūkumus ištaisė tik iš dalies, nes nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos dydį.
15. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog skolos dydį ji grindė atsakovo nevykdyta pareiga teikti išlaikymą abiems vaikams, pagrindu imdama minimalią Lietuvos Respublikoje atskirais laikotarpiais buvusią patvirtintą mėnesio algą. Apeliantės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ji nepateikė skolos dydį, tenkantį šalių sūnui M. J., patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
16. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; 2010-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).
17. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-40-313/2019).
18. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2009-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-2009).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neaiškiai ar netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ar pagrindą. Byloje nustatyta, jog ieškovė, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimis ir jose nurodytais ieškinio trūkumais, 2020-02-13 pateiktame prašyme patikslino laikotarpį, nuo kada sūnus M. J. apsigyveno kartu su ieškove Jungtinėse Amerikos Valstijose, bei patikslino išlaikymo vaikams skolos apskaičiavimo lentelę, sumažindama ieškinio reikalavimą (atsakovui tenkančią išlaikymo vaikams dalį).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi teisę nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
21. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį iš esmės laikė nepaduotu vien dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti skolos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu, t. y. skolos dydžio nustatymo klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausus, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Be to, tiek atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutarties, tiek ir 2019-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje, ieškovė nurodė, kad išlaikymo vertė apskaičiuota pagal atskirais laikotarpiais galiojusius minimalios mėnesio algos dydžius (b. l. 3, 43).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas laikyti ieškovės L. J. ieškinį nepaduotu, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės L. J. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį, kuria nutarta ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.