- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-285-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- M. J., J. M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. J., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį dėl kompensacijos prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui V. J., tretieji asmenys M. J. ir J. M. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo kompensaciją- 24 400,29 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-27 nutartimi nustatė terminą (20 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos) ieškinio trūkumams pašalinti (be kitų trūkumų- žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti).
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai– bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją („skolą“)- 24 400,29 Eur, 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apskųstąją nutartį priėmęs teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju trečiasis asmuo perima kreditoriaus teises (CK 6.112 straipsnis), t. y. trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę, o skolininkas turi teisę pareikšti jo reikalavimui atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių (CK 6.107 straipsnis). Nutartį priėmęs teismas laikė, kad šiuo atveju ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl įpareigojo ieškovę sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už reikalaujamą priteisti sumą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas taip pat laikė, kad faktinis šalių sūnaus apsigyvenimo su motina momentas yra pagrindas, nuo kurio galėtų būti skaičiuojama neteikto išlaikymo skolos suma, todėl ieškovė įpareigota pateikti įrodymus, patvirtinančius, nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove. Pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2004-09-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-2396-34/2004) patvirtintą ieškovės ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, atsakovas turėjo pareigą išlaikyti tik su juo gyvenantį sūnų M. J.. Teismas ieškovę įpareigojo patikslinti dydį prašomos priteisti kompensacijos už sūnaus M. J. išlaikymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
5. I. L. J. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-12-27 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
6. Ieškovė nesutinka su teismo nustatytu trūkumu- sumokėti žyminį mokestį. Skunde nurodo, kad skirtingų žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklių taikymas reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovas pagal įstatymą, ir kai dėl išlaikymo skolos kreipiasi išlaikymą faktiškai teikęs pats atstovas pagal įstatymą, neatitiktų nei teisinio tikrumo principo, nei kasacinio teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, vaikui sulaukus pilnametystės.
7. Ieškovė taip pat skundžia ir teismo nutarties dalį dėl kitų trūkumų. Nurodo, kad teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo atveju pateiks teismui įrodymus, pagrindžiančius, jog abu vaikai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau iš anksto šių aplinkybių neįrodinėja, nes gali būti, kad jos bus atsakovo pripažintos ir todėl nereikalaujančios įrodinėjimo. Apeliantė laiko nepagrįstais ginčijamos nutarties reikalavimus pateikti įrodymus, patvirtinančius, nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, patikslinti prašomos priteisti kompensacijos už sūnaus M. J. išlaikymą, dydį, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
8. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nutartyje pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Ieškinyje tvirtinama, kad ieškovė nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės teikė viena iš savo lėšų, t. y. ji vykdė savo ir atsakovo prievolę išlaikyti vaikus (CK 6.50 straipsnis). Ieškovė savo interesus gina, pareikšdama reikalavimą atgauti už kitą tėvą teiktą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą laikė trečiojo asmens, sumokėjusio už skolininką, kreditoriniu reikalavimu. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ suprantama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). CPK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose. Iškovė reikalavimą kelia iš susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dėl to, kad ji faktiškai teikė išlaikymą už kitą asmenį, kuris turėjo vykdyti šią prievolę. Vadinasi apeliantės ieškinio reikalavimas kyla iš prievolės, susijusios su vaikų išlaikymo lėšų išieškojimu. Ieškinio dalyko esmė yra išlaikymas, o ne skola kaip turtinis reikalavimas, todėl šis ieškinys nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas).
11. Sistemiškai vertinant CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas ieškovę sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams teikto išlaikymo lėšų priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas. Sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų žyminį mokestį už reikalaujamą priteisti sumą, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamos 2019-12-27 nutarties dalis dėl žyminio mokesčio naikintina.
12. Apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškovei nurodyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, tikslinti prašomos priteisti skolos dydį, tenkantį sūnui M. J. bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantė teigia, kad teismas negali reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
13. Apeliantė ieškinyje yra nurodžiusi, kad sutinka dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Sprendimo už akių priėmimas– tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Kadangi ieškovė teismui nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, tuo atveju, jeigu byloje nebūtų gautas atsakovo atsiliepimas, teismas pagal turimus ieškinio duomenis ir prie jo pridėtus įrodymus negalėtų priimti sprendimo už akių. Ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, ji privalo teismui pateikti visas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: įrodymams, patvirtinantiems nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, pateikti, prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir pagrindo įrodymams pateikti. Ieškovei nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir skundžiamą nutartį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį, paduodant ieškinį, todėl minėta skundžiamos teismo nutarties dalis panaikintina. Kita nutarties dalis dėl trūkumų šalinimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Iš dalies patenkinti apeliantės (ieškovės) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą pareikštą atsakovui V. J., tretieji asmenys M. J., J. M. J.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl nustatymo termino ieškinio trūkumams pašalinti: įrodymams, patvirtinantiems nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, pateikti, prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir pagrindo įrodymams pateikti.
Nustatyti ieškovei L. J. naują 20 (dvidešimties) kalendorinių dienų terminą nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: įrodymams, patvirtinantiems nuo kada faktiškai šalių sūnus M. J. apsigyveno su ieškove, pateikti, prašomos priteisti kompensacijos dydžio ir pagrindo įrodymams pateikti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-27 nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.