Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-4075-897/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-09-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2-4075-897/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38388-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
V. J.
Advokatai
Dovilė Boguševičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4075-897/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38388-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,sekretoriaujant Lilijai Miftachovai,

dalyvaujant ieškovės L. J. ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, M. J. ir J. M. J. atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,

atsakovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J. ir J. M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 20837,96 Eur skolos nuo 2006-09-01 iki kiekvieno vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sąlygas šalių nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o nepilnametės dukters J. M. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga tenka abiem šalims tokiu būdu: atsakovas išlaiko su juo gyvenantį sūnų, o ieškovė išlaiko su ja gyvenančią dukrą. Kadangi ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), o sūnus labiau norėjo gyventi su ieškove, todėl ieškovė apsigyveno su abiem vaikais, kuriuos visą laikotarpį pilnai išlaikė iki kiekvienas iš jų sulaukė pilnametystės. Atsakovas su vaikais nebendravo, išlaikymo jiems neteikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę. Reikalavimo teisių priteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės prievolės atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Apskaičiavus išlaikymo vertę pagal atskirais laikotarpiais galiojusius minimalios mėnesio algos dydžius, ieškovė gauna, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno vaiko pilnametystės ji vaikams suteikė ne mažesnį kaip 41675,92 Eur vertės išlaikymą, todėl iš atsakovo turi teisę į ½ dalies prievolės atlyginimą, t.y. 20837,96 Eur, kuri priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atstovė advokatė Dovilė Boguševičienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal Lietuvoje atitinkamais laikotarpiais buvusios minimalios mėnesio algos dydžius, todėl šių sumų nereikia įrodinėti. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis buvo praleistas nežymiai, be to, ieškovė visą laiką gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini), todėl jai sudėtinga bylinėtis Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo taikyti ieškinio senatį, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, suteikiant galimybę atsakovui mokėti priteistą skolą po 50 Eur per mėnesį; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė su abiem vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus norėjo vykti gyventi su motina, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau išsivežusi vaikus ieškovė neleido su jais bendrauti. Vaikai ne tik nebuvo atvežami į Lietuvą, tačiau nebuvo sudaromos sąlygos pabendrauti su jais ryšio priemonėmis. Atsakovas neturėjo jokių finansinių galimybių nuvykti į (duomenys neskelbtini), neturėjo kontaktų, kuriais galėtų susiekti su vaikais. Atsakovas sirgo (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos problemų objektyviai sumažėjo atsakovo galimybės dirbti geriau apmokamus darbus, todėl atitinkamai sumažėjo jo galimybės teikti vaikams išlaikymą. Dėl šios priežasties yra neteisingas skolos skaičiavimas pagal minimalią mėnesio algą, nes atsakovas neturėjo galimybių teikti pusės minimalios algos dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Jeigu ieškovė būtų kreipusis dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tikėtina, kad išlaikymo dydis būtų priteistas mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, dėl šios priežasties ir įsiskolinimas negali būti skaičiuojamas remiantis šiuo kriterijumi. Vienintelis atsakovo turimas nekilnojamasis turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas su sugyventine ir keturiais nepilnamečiais vaikais. Dukrai (duomenys neskelbtini) yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsižvelgiant į atsakovo šeimyninę situaciją, turtinę padėtį bei sveikatos būklę, kuri lemia sumažintas galimybes gauti pajamas, ieškinio patenkinimas praktiškai reikštų, kad atsakovo šeima, kurioje gyvena keturi nepilnamečiai vaikai ir vienas iš jų yra neįgalus, neteks vienintelio turimo gyvenamojo ploto. Atsakovas įsiskolinimo dengimui galėtų skirti ne daugiau nei 50 Eur per mėnesį. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus trijų metų laikotarpis, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovui neįvykdžius prievolės teikti išlaikymą, ir šią prievolę už jį įvykdžius ieškovei, ji įgijo kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Įgyvendinant atgręžtinį reikalavimą, prievolę už skolininką įvykdęs asmuo negali turėti daugiau teisių už pirminį kreditorių. Kadangi išlaikymo įsiskolinimo galima reikalauti ne daugiau kaip už trejus metus, ieškovė, kaip vaikams įvykdžiusi prievolę už atsakovą gali reikalauti iš atsakovo tiek, kiek būtų galėję reikalauti pirminiai kreditoriai, t.y. vaikai – išlaikymo už praeities laikotarpį ne daugiau kaip už trejus metus. Pažymėtina, kad sūnus M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau kaip prieš dešimt metų. Taigi per paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos nebebuvo jokios pareigos teikti sūnui išlaikymo. Dar daugiau, jau yra suėjęs penkerių metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti ir reikalavimą dėl įsiskolinimo už išlaikymo prievolės sūnui M. įvykdymą pilnai atmesti. Duktė J. M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus, o ieškinys pateiktas (duomenys neskelbtini), vadinasi išlaikymo įsiskolinimas dukrai gali būti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, sutiktina, kad už šį laikotarpį išlaikymas būtų skaičiuojamas po 60 Eur per mėnesį, tokiu atveju susidaręs įsiskolinimas sudarytų 420 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai paaiškino, kad sūnui išvykus į (duomenys neskelbtini) jis iš viso į sūnaus sąskaitą pervedė apie 800 Lt. Sūnus M. žadėjo grįžti į Lietuvą, nes jis mokėsi (duomenys neskelbtini), todėl tikėjo, kad sūnus grįš vien tam, kad pasiteisintų jo mokslai. Kurį laiką ir jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl atvyko į Lietuvą jos prasitęsti. Nepavykus prasitęsti (duomenys neskelbtini), jis liko Lietuvoje. Skiriantis žmonai paliko pakankamai daug, o gyvendamas Lietuvoje neturėjo iš ko finansiškai padėti (duomenys neskelbtini) gyvenančiai žmonai. Ilgą laiką sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas Lietuvoje per pusę priklausė abiem su žmona, tačiau žmona jai tenkančios mokesčių dalies nemokėjo, todėl už jos nesumokėtą skolą jos dalis buto buvo parduota iš varžytynių. Dabar iš varžytynių parduotas kambarys yra išnuomotas (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyvena jis su sugyventine ir vaikais, o kitame – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu turi keturis nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi neįgalumą. Atsakovas yra spec. vidurinio išsilavinimo, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal profesiją niekada nedirbo, šiuo metu oficialiai yra bedarbis, dirba atsitiktinius darbus, gyvena iš vaikų pašalpų. Į medikus dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, nes bijojo, kad neatimtų vaikų. Visą šį laiką mokėjo už buto komunalines paslaugas, iki parduodant iš varžytinių ieškovės dalį – mokėjo ir už ieškovę.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J. ir J. M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. J. M. J. gyveno su mama, kaip ir buvo nustatyta tėvų santuokos nutraukimo byloje. M. J. taip pat faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) gavimo pokalbis (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) M. J. ((duomenys neskelbtini) adresu) buvo atsiųsta nuolatinio gyventojo kortelė (išdavimo data (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini)). Tretieji asmenys prašo ieškinį tenkinti pilnai. Byla ves per advokatę Dovilę Boguševičienę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dėl įsiskolinimo už išlaikymo prievolės sūnui M. J. įvykdymą pilnai atmesti, nes sūnus pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., t.y. prieš dešimt metų iki ieškinio pateikimo. Ieškovės atstovė prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas nežymiai, vos kelis mėnesius, nes ieškinys buvo paduotas (duomenys neskelbtini) d. Pagrindine ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad ieškovė visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo sudėtinga pradėti bylinėjimosi procesus Lietuvoje.

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, jo negalima reikšti nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai yra praleistas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Šiuo atveju tokiam asmeniui įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai pažeidžiamos daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovei apie tai, kad atsakovas neskiria lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo žinoma nuo pat to momento, kai ji su abiem nepilnamečiais vaikais (M. J. ir J. M. J.) išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Kaip savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose teigia ieškovė, atsakovas sūnaus M. išlaikymui lėšų neskyrė nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, teismo vertinimu, ieškovei neabejotinai buvo žinoma ir sūnaus M. pilnametystės data, t.y. (duomenys neskelbtini).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1 ir 2 d.). Svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kurias nustačius pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, įstatymas nenurodo. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažinta sunki asmens liga, neraštingumas ir pan., jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku pareikšti ieškinį. Taigi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis tik jeigu jos susijusios su ieškovo asmeniu. Fizinio asmens liga pati savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieškinį gali pareikšti per atstovą, ieškinio pareiškimą teismui galima pareikšti raštu ir pan. Ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismas nustato nagrinėdamas ginčą iš esmės, nes tokiu būdu įmanoma išsiaiškinti visas terminui atnaujinti reikšmingas aplinkybes. Tačiau sprendžiant šį klausimą, būtina turėti omenyje ieškinio senaties termino paskirtį ir jo trukmę. Pavyzdžiui, bendrąjį dešimties metų senaties terminą galima atnaujinti tik išimtiniais atvejais. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kada tos aplinkybės atsirado – termino pradžioje ar pabaigoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys dėl išlaikymo skolos sūnui M. J. buvo pateiktas po dešimties metų nuo jo pilnametystės, t.y. praleidus bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės nurodyta priežastis, kad ieškovė visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apsunkinta jos galimybė bylinėtis Lietuvoje, šiame kontekste nelaikytina nei svarbia, nei pateisinama, nes ir šios civilinės bylos iškėlimo ir viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo atvykusi į Lietuvą, bylą vedė per įgaliotą atstovę. Kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė objektyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo sūnui skolos priteisimo anksčiau nei praėjus dešimčiai metų nuo sūnaus pilnametystės, į bylą nepateikta. Be to, teismas kritiškai vertina ieškovės atstovės teiginį, kad ieškovė ieškinio senatį praleido nežymiai, priešingai – buvo praleistas maksimalus įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas, todėl teismas atsakovo prašymą reikalavimui dėl įsiskolinimo už išlaikymo prievolės sūnui M. J. įvykdymą taikyti ieškinio senatį laiko pagrįstu ir jį tenkina pilnai, atmesdamas ieškinį dalyje dėl teikto išlaikymo sūnui M. J. skolos priteisimo, pritaikius ieškinio senatį.

Dėl teikto išlaikymo įsiskolinimo dukrai J. M. J. priteisimo

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais). Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 str. 4 d. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 str. 4 d.). Teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui šis juridinis faktas sudaro pagrindą nepriteisti išlaikymo vaikui sukakus pilnametystę, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko išlaikymas turi būti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 str. 3 d.).

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.

Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį). Kadangi ieškovui reiškiant reikalavimą CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi pozicijos, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti pripažįstamo būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo nereikia įrodinėti. Teismo vertinimu, šis ieškovės argumentas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl ieškovės teiginys, jog ji neturi pareigos pateikti duomenų reikalaujamo įsiskolinimo dydžio išlaidoms pagrįsti, yra nepagrįstas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už dukters (duomenys neskelbtini) mokyklą yra sumokėjusi 665 $, o už ortodontinį gydymą – 5776 $, kas iš viso pagal oficialių valiutų kursą sudaro 5410,44 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos nepilnametei dukrai J. M. J. teikto išlaikymo skolą vertinamas kaip pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo pusę 5410,44 Eur sumos, t.y. 2705,22 Eur.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2705,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Priimant sprendimą dėl išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (LAT 2001-11-07 nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, kai susidaro ypatingos aplinkybės, dėl kurių negalima įvykdyti sprendimo įprasta tvarka.

Teismas įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, nuolatinės priežiūros reikalaujanti neįgali nepilnametė dukra iš dalies riboja atsakovo galimybes susirasti ir dirbti nuolatinį darbą, iš kurio gautų pakankamas pajamas sau ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti, o iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas išdėstyti iš atsakovo V. J. priteistą 2705,22 Eur išlaikymo skolos mokėjimą dalimis, todėl atsakovo prašymas šioje dalyje tenkintinas išdėstant minėtos skolos mokėjimą trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui kiekvieną mėnesį mokant po 75,14 Eur iki visiško išlaikymo įsiskolinimo sumos padengimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 13 proc. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 1000 Eur išlaidas už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius 300 Eur išlaidas už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 130 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 261 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant civilinę bylą teisme nepatirtos daugiau nei 5,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), todėl teismas šių išlaidų sumos iš šalių valstybės naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį dalyje dėl teikto išlaikymo sūnui M. J. skolos priteisimo, pritaikius ieškinio senatį, atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2705,22 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2705,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Iš atsakovo V. J. priteistos 2705,22 Eur išlaikymo skolos mokėjimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo šio sprendimo įsitesėjimo dienos įpareigojant atsakovą V. J. mokėti ieškovei L. J. po 75,14 Eur išlaikymo skolos sumos iki visiško išlaikymo įsiskolinimo sumos padengimo.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje civilinėje byloje 2020-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė