Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. Z. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių V. Z. ir V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastro duomenų įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl civilinės bylos sustabdymo teisėtumo

12. Ieškovės teigia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas sustabdydamas bylos nagrinėjimą nepateikė aiškių bylos sustabdymo motyvų, nenurodė, kokios aplinkybės galbūt turės įtakos šios bylos nagrinėjimui. Mano, jog šiuo atveju turėjo būti stabdoma civilinė byla Nr. e2-374-639/2022, kurioje pareikšti reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigojimo netrukdyti naudotis žemės sklypu), tvoros perkėlimo išlaidų priteisimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne ši byla, kurioje nagrinėjamas ieškovių reikalavimas dėl leidimo įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-374-639/2022 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms V. Z. ir V. P. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atsakovių priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Minėtoje byloje ieškovė reikalauja įpareigoti atsakoves netrukdyti jai naudotis priklausančia žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), dalimi, įpareigoti atsakoves leisti perkelti tvorą sklype (duomenys neskelbtini), atsakovių lėšomis, priteisti iš atsakovių 2 018,47 Eur tvoros perkėlimo darbams atlikti. Minėtoje byloje taip pat priimtas V. Z. ir V. P. priešieškinis T. O., kuriuo reikalauja nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovių pateiktą projektą.

14. Šioje byloje ieškovės V. Z. ir V. P. pareikštu ieškiniu prašo leisti be atsakovės T. O. sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir uždarosios akcinės bendrovės „Geosprindis“, 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi išnagrinėjęs 2022 m. gegužės 6 d. atsakovės pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo, nutarė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-374-639/2022 (nutarties 13 punktas) ir byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, iš esmės konstatuodamas, jog šios bylos yra susijusios, o civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-374-639/2022 pareikštus reikalavimus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sutinka su ieškovių atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, bylos sustabdymo pagrindus įvertino formaliai, neatsižvelgė į bylose pareikštų reikalavimų sąsajumą, tinkamai neįvertino, nenurodė aiškių motyvų, kokios nustatytos aplinkybės, galimas prejudicinis ryšys, civilinėje byloje Nr. e2-374-639/2022 turės įtaką šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl kadastrinių duomenų įregistravimo be T. O. sutikimo.

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

17. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, tai yra sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-91-701/2019). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejose bylose pareikštus reikalavimus, įrodinėtinas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį, padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad civilinėje byloje (Nr. e2-374-639/2022) pareikšti reikalavimai ir priimtas teismo sprendimas turės įtakos teisme nagrinėjamai civilinei bylai. Pažymėtina, jog bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti ieškovių reikalavimo dėl kadastro duomenų įregistravimo be atsakovės sutikimo pagrįstumą, gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

19. Kita vertus, tiek skundžiamoje nutartyje, tiek atsakovės atsiliepime į ieškovių atskirąjį skundą nėra nurodyta visiškai jokių motyvų, kokios aplinkybės, išsprendus klausimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (įpareigojimo leisti netrukdyti naudotis žemės sklypu, tvoros perkėlimo ir pagal priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo) byloje Nr. e2-374-639/2022 turėtų esminės įtakos šioje byloje pareikštiems reikalavimams dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendrasavininkės sutikimo. Teismo vertinimu, nors bylose yra nagrinėjami šalių ginčai dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus pareikštų reikalavimų pagrindus, ginčo dalyką, tai yra, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pastato kadastro duomenų įregistravimo, o civilinėje byloje Nr. e2-374-639/2022 dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tvoros perkėlimo, klausimų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nagrinėjama civilinė byla turi būti sustabdyta, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl kitoje byloje šalių pareikštų reikalavimų (nutarties 13 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl leidimo įregistruoti pastato kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, gali būti išnagrinėti nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. e2-374-639/2022 baigties. Šiuo aspektu kritiškai vertinami ir atsakovės argumentai, jog civilinės bylos Nr. e2-375-639/2022 rezultatas lems šios civilinės bylos baigtį, tuo aspektu, jog atsakovė išreikš savo procesinę poziciją po minėtos bylos išnagrinėjimo, tai yra ar ji šioje byloje svarstys taikaus sprendimo galimybę ir (ar) galbūt reikš priešieškinį. Teismo vertinimu, tai nėra pakankamas teisinis pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog bylos sustabdymas šiais motyvais nėra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, minėti argumentai yra spėjimas dėl proceso baigties kitoje byloje, todėl šioje dalyje sutinkant su ieškovių atskirojo skundo argumentais, nutariama ieškovių atskirojo skundo reikalavimus dėl skundžiamos nutarties panaikinimo tenkinti, bylą tolimesniam nagrinėjimui grąžinant pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Pažymėtina, jog ieškovės atskiruoju skundu prašo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-2805-980/2022 ir Nr. e2-374-639/2022 sujungimo, paliekant civilinės bylos numerį Nr. e2-2805-980/2022. Nurodo, kad, jų vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi klausimą dėl bylų sujungimo išsprendė prieštaraujančiais motyvais, pažeisdamas civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, o teismas skundžiama 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi, neatsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutarties motyvus, nutarė šią bylą sustabdyti.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarta kreiptis į teismo pirmininko pavaduotoją su prašymu spręsti šios civilinės bylos sujungimo su Klaipėdos apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. e2-374-639/2022 klausimą. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti sujungti Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-2805-940/2022 ir Nr. e2-374-639/2022.

23. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Priklausomai nuo prašomose sujungti bylose susiklosčiusių aplinkybių, jų teisinio ryšio, atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi diskrecijos teisę nuspręsti – sujungti bylas arba atsisakyti jas sujungti. Bylas sujungus – jos nagrinėjamos kartu teisme, kuris nurodomas nutartyje dėl bylų sujungimo, bylas atsisakius sujungti – jos paliekamos nagrinėti iš esmės teismuose, kuriuose jos buvo užvestos pagal teismingumo taisykles. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų – sujungus bylas ar atsisakius jas sujungti – tai neužkerta kelio nė vienos iš civilinių bylų, kurių sujungimo klausimas buvo sprendžiamas, tolesnei eigai. Dėl to teismo nutartis sujungti ar atsisakyti sujungti bylas nėra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-381/2018).

24. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės reikalauja įpareigoti pirmosios instancijos teismą atlikti veiksmus, kurie nėra skundžiamos nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo dalykas, atsižvelgiant ir į tai, jog nutartys dėl bylų sujungimo nėra skundžiamos apeliacine tvarka, vadovaujantis šios nutarties 23 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovių reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą atlikti veiksmus – pakartotinai svarstyti bylų sujungimo klausimą, netenkinamas.

Dėl baudos skyrimo

25. Atsakovė, remdamasi CPK 95 straipsniu, prašo skirti baudą ieškovėms. Teigia, jog ieškovės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą šiuo atveju dviejų bylų išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl yra pagrindas svarstyti dėl baudos paskyrimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise nušalinti teisėją, gali būti skirta bauda.

27. Piktnaudžiavimu teise laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų priešingai šaliai, pakenkti jo reputacijai, vilkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokie ieškovių sąmoningi veiksmai, kaip trukdymas procesui, piktnaudžiavimas teise, nenustatyti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 12–24 punktuose, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, bylos sustabdymo pagrindus įvertino formaliai, neatsižvelgė į bylose pareikštų reikalavimų sąsajumą, dėl to šiuo atveju skundžiama nutartis priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, todėl dėl šios dalies, sutinkant su ieškovių atskirojo skundo argumentais, nutariama ieškovių atskirojo skundo reikalavimus dėl skundžiamos nutarties panaikinimo tenkinti, bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės T. O. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovėms V. Z. ir V. P. netenkinti.