Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ ir (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Savasties logistika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Savasties logistika“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Savasties logistika“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargo Caravan“ dėl kompensacijos už dalies krovinio sugadinimą, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Ganeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Ryterna modul“, uždaroji akcinė bendrovė „KD Jupiter“, Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Nors apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Cargo Caravan“ nurodė, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas dėl trečiojo asmens - faktinio vežėjo UAB "Ganeda" civilinės atsakomybės draudiko UAB „Gjensidige“ neįtraukimo į procesą, tačiau sutikti su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Viena vertus, nagrinėjamu atveju priteisus žalos už krovinio sugadinimą atlyginimą atsakovei iš ieškovės, ieškovė teoriškai įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą savo pasitelktam faktiniam vežėjui – trečiajam asmeniui UAB „Ganeda“, arba atmetus atsakovės reikalavimą ieškovei, egzistuoja teorinė galimybė pačiai atsakovei reikšti identiškus turtinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo faktiniam vežėjui UAB „Ganeda“. Būtent dėl šių priežasčių, esant netiesioginei teismo sprendimo įtakai jo teisėms ir pareigoms, faktinis krovinio vežėjas UAB „Ganeda“ buvo pagrįstai įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir jame dalyvavo, byloje, be kita ko, buvo liudytoju apklaustas ir šios įmonės vairuotojas, faktiškai teikęs vežimo paslaugas ir netarpiškai dalyvavęs vežime. Kita vertus, jokie turtiniai reikalavimai tiesiogiai pačiam trečiajam asmeniui UAB "Ganeda" byloje nei ieškiniu, nei priešieškiniu nebuvo pareikšti; tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai kildinami iš ieškovės ir atsakovės, kaip užsakovo ir vežėjo sudarytos sutarties ir grindžiami netinkamu sutarties vykdymu, būtent šioje sutartyje numatytų pareigų nevykdymu todėl spręsti dėl faktinio vežėjo draudiko įtraukimo būtinumo jau šiame procese, nėra pagrindo. Toks draudikas neabejotinai turėtų dalyvauti ir būti įtraukiamas į procesą, kuriame jo draudėjui UAB "Ganeda" būtų tiesiogiai pareikšti vienokie ar kitokie turtiniai reikalavimai, t. y. kuriame būtų keliamas klausimas dėl pačios UAB „Ganeda“ civilinės atsakomybės. Nagrinėjamos gi bylos kontekste, atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio pagrindą ir dalyką, yra būtinas ir pakankamas paties trečiojo asmens UAB "Ganeda" dalyvavimas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojo pagrindo šiuo aspektu - tiek tiesioginės, tiek netiesioginės įtakos ir jokių materialinių teisių/pareigų bei teisinių padarinių sprendimas nesukuria draudikui, kurio pareigos ir teisės pirmiausia sietinos su pačios UAB "Ganeda" teisėmis ir pareigomis.

28. Šiame kontekste pažymėtina ir ta svarbi aplinkybė, kad vadovaujantis Sutarčių 9 punkte sulygta sąlyga, ieškovė apskritai be atsakovės sutikimo neturėjo teisės pasitelkti krovinio vežimui jokių kitų trečiųjų asmenų ir perduoti krovinį vežti kitiems vežėjams, t. y. buvo įsipareigojusi sutartį vykdyti betarpiškai pati. Ši aplinkybė sudaro pagrindą tiek atmesti aukščiau pateiktus ieškovės argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tiek ir apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė apskritai nuo pat pradžių turėjo visus priešieškiniu pareikštus neturtinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo reikšti trečiajam asmeniui UAB "Ganeda", kaip faktiniam vežėjui, o ne sutartį su atsakove sudariusiai ieškovei. Būtent ieškovė šiuo atveju turi prievolinius santykius su atsakove sutartiniu pagrindu, atitinkamai ji pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, kur nurodoma, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus, atsako už savo pasitelktų subjektų veiksmus prieš užsakovę (atsakovę).

Faktinės bylos aplinkybės bei teisinis santykių reglamentavimas

30. Kaip matyti iš surinktų bylos duomenų, Krovinio siuntėjas UAB „Ryterna modul“ dėl šio Krovinio vežimo susitarė su UAB „KD Jupiter“, kuris savo ruožtu vežimo sutarties vykdymui pasitelkė atsakovę UAB „Savasties logistika“, o ši – ieškovę UAB „Cargo Caravan“. Ieškovė savo ruožtu vežimo sutarties vykdymui pasitelkė faktinį Krovinio vežėją - UAB „Ganeda“.

35. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl 5 600 Eur skolos, 50,68 Eur palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Savasties logistika“ ieškovės UAB „Cargo Caravan“ naudai, paliko nepakeistą; tenkino atsakovės UAB „Savasties logistika“ priešieškinį, priteisdamas iš ieškovės UAB „Cargo Caravan“ 5 600 Eur kompensaciją už dalies krovinio sugadinimą vežimo metu, 5 procentų metines procesines palūkanas; paskirstė tarp šalių ir atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad ieškovas, kaip sutartinis vežėjas CMR Konvencijos prasme, yra atsakingas už Kroviniui padarytą žalą ir kad byloje surinkti duomenys patvirtina 5 920 Eur dydžio žalos padarymą, o kadangi šis dydis viršija atsakovės reikalavimo dydį, pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovės reikalavimą patenkinti visa apimtimi.

37. Teismas pažymi, kad vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

38. Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (šios Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

39. CMR Konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR Konvencijos nuostatomis. Tokie šios Konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Pažymėtina, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).

Dėl ieškovės UAB „Cargo Caravan“ apeliacinio skundo

40. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į ieškovės UAB „Cargo Caravan“ apeliacinio skundo dalyko prieštaringumą. Viena vertus, apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą pilna apimtimi, t. y. ir tą dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. preliminarus sprendimas dėl 5 600 Eur skolos, 50,68 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kita vertus, tuo pačiu minėtą 2018 m. spalio 18 d. preliminarų sprendimą prašoma palikti nepakeistą pilna apimtimi. Vis dėlto, iš apeliacinio skundo pagrindo ir turinio matyti, kad ieškovės siekiamas rezultatas nagrinėjamoje byloje – įsiskolinimo/atlyginimo už krovinių vežimą priteisimas iš atsakovės, t. y. pilnas ieškinio reikalavimų patenkinimas, kas ir buvo padaryta pirminiu preliminariu sprendimu, o taip pat ir galutiniu sprendimu (palikus preliminarų sprendimą šioje dalyje nepakeistą), bei visiškas atsakovės byloje priešieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų - dėl nuostolių už krovinio dalies sugadinimą - atmetimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodyto apeliacinio skundo reikalavimų prieštaringumo nevertina, kaip esminio apeliacinio skundo trūkumo, dėl kurio skundas negalėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

41. Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog krovinio - vieno iš modulinių namelių - sugadinimai atsirado vežimo metu, todėl už juos atsakinga ieškovė, kaip vežėja, ir teigė, jog iš tikrųjų krovinio sugadinimo priežastis yra ne vežėjo veiksmai, o netinkami veiksmai krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir sprendžia, jog šiuo atveju ieškovė nepaneigė jokiais, o juo labiau pakankamais įrodymais CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vežėjo kaltės prezumpcijos ir neįrodė, kad krovinio sugadinimą lėmė, ir labiausiai tikėtina - galėjo lemti, kroviniu disponuojančio asmens veiksmai ir nurodymai, krovinio defektai ar kokios nors aplinkybės, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti, kas pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį atleistų vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, konkrečiai - neįrodė jokio, o juo labiau pakankamai tikėtino priežastinio ryšio tarp kokių nors siuntėjo UAB „Ryterna modul“ ar/ir faktinio krovinio gavėjo Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG veiksmų/nurodymų ir krovinio sugadinimo bei dėl to atsiradusios žalos.

42. Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR Konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013).

43. CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tais atvejais, jeigu krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, pasireiškusios dėl tos priežasties, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, jei vežėjas įrodo, jog, susidarius aplinkybėms, krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos veiksnių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, nurodytos šiame straipsnyje, nulėmė nuostolių atsiradimą.

44. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas CMR Konvencijos nuostatas, yra konstatavęs, jog vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007).

45. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

46. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pačioje Vienkartinio krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme Nr. SV002182J 17 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai šalių susitarta, kad vežėjas privalo instruktuoti vairuotoją, ir vairuotojas privalo: a) dalyvauti krovinio pakrovime ir išsikrovime; b) priimdamas krovinį privalo stebėti krovinio pakrovimą, suskaičiuoti pakrautų vienetų vietų skaičių, patikrinti, ar važtaraštyje teisingai nurodytas krovinio vienetų skaičius, ženklinimas, numeracija, ar vairuotojui pateikti visi CMR važtaraštyje nurodyti ar su kroviniu susiję dokumentai; c) stebėti, ar pakuotės nepažeistos, pastebėjus pažeidimus ar netinkamą įpakavimą, esant kokiems neatitikimams, iš karto informuoti vežėją ir užsakovą ir palikti atžymas CMR važtaraštyje.

47. Byloje nėra jokių duomenų - nei CMR važtaraštyje atitinkamų ieškovės, kaip vežėjos, ir/ar trečiojo asmens UAB Ganeda“, kaip faktinio vežėjo įrašų, nei kitų duomenų bei įrodymų, kad jau ieškovei priimant krovinį būtų nustatyti kokie nors sugadinimai, krovinio pakuotės pažeidimai ir pan. Pati ieškovė, remdamasi byloje apklaustų liudytojų, pirmiausia krovinį vežusio ieškovės pasitelkto trečiojo asmens UAB „Ganeda“ vairuotojo V. K. parodymais, nurodė, kad krovinys buvo vežėjo papildomai sutvirtintas, kad kelionės metu jokių nesklandumų, avarinių situacijų ir pan. nebuvo, buvo nuolat tikrinama krovinio būklė ir stabilumas ir jokių pažeidimų, sugadinimų nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja minėto vairuotojo parodymus apie pastebėtus krovinio defektus pakrovimo metu, taip pat akcentuoja atsakomybės už tinkamą krovinio supakavimą nebuvimą ir pan., tačiau byloje nėra duomenų, kad tiek pasitelktas faktiniam vežimui trečiasis asmuo (jo vairuotojas), tiek pati ieškovė būtų kaip nors fiksavę ir/ar reiškę kokias pretenzijas krovinio pakrovimo metu atsakovei dėl nepakankamo krovinio sutvirtinimo, pakuotės pažeidimų ir pan. arba, kaip minėta, pažymėję apie, ieškovės nuomone, netinkamą ir defektuotą, tačiau priimtą vežti krovinį pačiame CMR važtaraštyje. Byloje esančiose fotonuotraukose, kuriose užfiksuotas krovinio pakrovimo procesas, jokių krovinio – modulinių namelių sienų ar kitų konstrukcijų nubrozdinimų, įbrėžimų, įtrūkimų, dažų nuslinkimo ar kitų pažeidimų, - tokių, kokie užfiksuoti gavėjo padarytose fotonuotraukose krovinio iškrovimo metu, nematyti. Taigi, seka loginė ir labiausiai tikėtina išvada, kad minėti pažeidimai atsirado tarpe po krovinio pakrovimo proceso užbaigimo iki krovinio iškrovimo proceso, t. y. kai krovinys buvo vežėjo dispozicijoje.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik konstatavimas fakto, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, ir turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. Jei nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tai atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007; ir kt.).

49. Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad krovinio sugadinimą lėmė netinkami faktinio krovinio gavėjo - Vokietijos įmonės Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG veiksmai Krovinio iškrovimo metu. Vien tai, kad Krovinys, kaip teigia ieškovė, buvo iškrautas ne keltuvu ir ne per transporto priemonės šoną, o kranu ir per transporto priemonės galą, t. y. kitokiu būdu, negu buvo pakrautas, savaime nereiškia, kad krovinys buvo iškrautas netinkamai ir tai sukėlė ar objektyviai galėjo sukelti jo sugadinimus. Nei CMR važtaraštyje, nei pačioje vežimo sutartyje, nei jokiuose kituose dokumentuose jokių nurodymų dėl konkretaus Krovinio iškrovimo būdo nebuvo nurodyta, o liudytojo - vairuotojo parodymai, kad jo nuomone, iškrovimas buvo netinkamas, kad jo metu Krovinys buvo sudaužytas, vertintini kritiškai, kaip subjektyvūs ir deklaratyvūs; jų nepatvirtina kiti įrodymai; pagaliau, liudytojas yra teisiškai suinteresuotas palankia ieškovei proceso baigtimi, yra faktinio vežėjo UAB "Ganeda", į kurią gali būti nukreiptas regresinis reikalavimas, darbuotojas; kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, šio liudytojo parodymai buvo prieštaringi ir nevienareikšmiai, suabejoti jais leidžia kitų byloje apklaustų liudytojų - pakrovimą atlikusių, namelius konstravusių UAB "Ryterna modul" darbuotojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir t.t. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo atsakovė, jeigu iš tikrųjų vairuotojas V. K. buvo pastebėjęs, jo nuomone, netinkamą krovinio iškrovimą ir dėl to įvykusį sugadinimą, jis neabejotinai turėjo apie tai informuoti tiek savo darbdavį, tiek ieškovę, padaryti atitinkamą fiksaciją, įrašus, bendradarbiauti ir imtis kitų protingų tokioje situacijoje priemonių, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, vairuotojui net neinformavus nei UAB "Ganeda", nei pastarajai informavus ieškovę apie krovinio faktinio gavėjo CMR važtaraštyje padarytus įrašus dėl nustatyto krovinio sugadinimo.

50. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, visų kitų vežime plačiąja prasme dalyvavusių ir su juo susijusių subjektų - tiek krovinio savininko ir siuntėjo UAB "Ryterna Modul", tiek jos pasitelkto pirminio vežimo organizatoriaus UAB "KD Jupiter", tiek pačios atsakovės UAB "Savasties logistika" atliktų tyrimų metu buvo prieita prie išvados, jog krovinio sugadinimą greičiausiai lėmė jo netinkamas vežimas, transporto priemonėje ant krovinio/ į krovinį (namukų vidų) ir prie jo prikraunant kitų krovinių ir pan. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų Krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu, akivaizdžiai matyti, kad pakrovimo vietoje Krovinio siuntėjas UAB „Ryterna modul“ sutvirtino paneles namuko viduje baltomis tvirtinimo juostomis, kurių pristatymo vietoje nebėra, vietoje jų – juodi tvirtinimo diržai; matyti, kad yra pasislinkę įdėklai tarp panelių, kuriais jos atskirtos viena nuo kitos, kad vežimo metu neturėtų sąlyčio, o tai leidžia spręsti, kad vežimo metu panelės buvo judinamos, su jomis atlikti veiksmai. Šios aplinkybės patvirtintos ir UAB "KD Jupiter" pasitelkto nepriklausomo eksperto UAB "DPS Netas" parengtame 2018 m. liepos 11 d. Krovinio apžiūros akte, kuriame analizuota krovinio būklė jo pakrovimo, iškrovimo metu, o taip pat ir atgabenus krovinį atgal į Lietuvą remontui, ir kuriame be kita ko, konstatuota, kad: lyginant pakrovimo ir iškrovimo nuotraukas matyti, kad pakrovimo metu Lietuvoje kampai buvo apsaugoti faneros plokštėmis, tačiau apžiūros metu mechaniniai pažeidimai rasti jau po apsauginėmis plokštėmis; pagal nuotraukas, pažeidimų pobūdį darytina prielaida, kad būtent pervežimo metu dėl nežinomų priežasčių buvo perkraudinėjamos panelės; grindys, lubos ir namukų sienos pažeistos panelių galuose esančiais tvirtinimo varžtais, pastačius paneles vertikaliai, nors pakrautos jos siuntėjo darbuotojų buvo vertikaliai, ir minėta, sutvirtinus baltomis plastikinėmis tvirtinimo juostomis, o vairuotojas nepateikė paaiškinimų, kas ir kada nuėmė šias juostas, kurių krovinio iškrovimo metu jau nebuvo.

51. Nors minėtame Apžiūros akte taip pat nurodyta, kad kai kurie išoriniai konstrukcijų pažeidimai, tikėtina, buvo padaryti iškraunant namukus pas gavėją Vokietijoje ar pervežant į Lietuvą, ir savo apeliaciniame skunde ieškovė visą dėmesį sutelkia būtent į šią išimtą iš bendro Apžiūros akto konteksto ieškovei kiek palankesnę nuostatą, tačiau vien tai nepaneigia aukščiau nustatytų kitų krovinio sugadinimų, t. y. labiausiai tikėtinų priežasčių bei paties vežėjo kaltės prezumpcijos.

52. Tai, kad pirmosios instancijos teismas smulkiai neaptarė kiekvieno iš ieškovės iškeltų aspektų, argumentų ir nepasisakė dėl kiekvieno iš įrodymų šiuo aspektu, nesuponuoja iš esmės teisingos, apibendrinant visus įrodymus, vidiniu įsitikinimu pagrįstos teismo išvados, kad vis dėlto, iš įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti, jog krovinys nebuvo tinkamai supakuotas dėl nestiprių diržų bei aštrių panelių galų, taip pat pagrindo spręsti, kad krovinys buvo netinkamai iškrautas ir dėl to atsirado sugadinimai namelio viduje. Teismas analizavo liudytojo V. K. parodymus kompleksiškai su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, kitų liudytojų parodymais ir nenustatė pakankamo pagrindo pritarti atsakovės iškeltoms versijoms dėl netinkamo krovinio pakrovimo ar iškrovimo. Esant tokiai situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai iš esmės nėra įmanoma absoliučiai tiksliai nustatyti, kada ir dėl kieno veiksmų/neveikimų iš tikrųjų atsirado krovinio sugadinimai, taikytina vežėjo, be jokių išlygų priėmusio vežti krovinį, kaltės prezumpcija pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį bei vežėjo pareiga įrodyti jo atsakomybę už krovinio sugadinimą šalinančias aplinkybes (CMR Konvencijos 17, 18 straipsniai).

53. Atkreiptinas dėmesys, kad Krovinys vežimo eigoje buvo būtent ieškovės dispozicijoje, todėl tik jai yra žinoma, kokie veiksmai ir kada buvo atliekami su Kroviniu, todėl tik vežėjas objektyviai gali paaiškinti apgadinimų atsiradimo mechanizmą, t. y. kokie įvykiai įvyko vežimo metu, ar Krovinys transporto priemonėje buvo judinamas, keičiama jo padėtis, šalia kraunami kiti kroviniai ir pan., kaip atsirado Krovinio apgadinimai ir t. t. Todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti Krovinio sugadinimo aplinkybes ir jas sieti su atleidimo nuo atsakomybės pagrindais, tačiau, kaip minėta, to nepadarė.

54. Ieškovė Krovinio priėmimo metu privalėjo stebėti pakrovimą ir esant neatitikimams (už sutarties ribų išeinantis papildomas krovinys, netinkamas krovinio supakavimas, pakrovimas ir pan.), informuoti atsakovę. Šiuo atveju priėmus visą krovinį, pasirašius CMR važtaraštį be papildomų atžymų, ieškovė prisiėmė visą atsakomybę už priimtą ir vežtą krovinį. Taip pat ieškovė tik analizuoja Krovinio iškrovimo įtakos Krovinio apgadinimui klausimą, tačiau pažymėtina, jog ir iš iškrovimo vietos ieškovė nepateikė jokio pranešimo apie tai, kad Krovinys būtų iškrautas netinkamai, iškrovimo metu būtų atsiradusi žala ir pan., nepateikė duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo, matydami netinkamą iškrovimą, būtų prašę jį stabdyti ir t. t.

55. Pagaliau, teigti, jog tie patys krovinio sugadinimai buvo padaryti ir jo pakrovimo metu/dėl netinkamo pakrovimo ir jo iškrovimo metu/dėl netinkamo iškrovimo, o taip pat ir jo atgalinio vežimo į Lietuvą metu (kaip teigiama apeliaciniame skunde), vienu metu nelogiška. Ieškovės pozicija byloje, jog krovinio sugadinimą lėmė visų kitų vežimo procese plačiąja prasme dalyvavusių subjektų veiksmai - tiek krovinio siuntėjo, tiek krovinio gavėjo, tiek krovinio vežėjo atgal į Lietuvą veiksmai, t. y. kad visų kitų subjektų veiksmai pakankamu ir tikėtinu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, ir tik vienintelės ieškovės - vežėjos (taip pat ir faktinės vežėjos UAB "Ganeda") veiksmai nesusiję su žala, vertintina kritiškai, kaip užimta gynybinė pozicija, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.

56. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai apskritai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už 4 sieninių panelių sugadinimą, nurodydama, jog sutartimi buvo tartasi tik dėl dviejų modulinių namukų pervežimo, o ne dėl kokių nors papildomų krovinių, krovinio dalių ar elementų.

57. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sieninės panelės yra neatskiriama sudėtinė modulinių namukų dalis, t. y. namukų sudėtinis komponentas, elementas, detalė, iš kurios kartu su kitais komponentais susideda/surenkamas namukas, todėl įeina į vežimo sutarties objekto - Krovinio - sąvoką ir sudėtį. Ieškovė be jokių išlygų priėmė vežti ne tik kompleksiškai supakuotus į vientisą bloką namukus, bet ir atskirai supakuotas sienines paneles, ir jokių prieštaravimų, pastabų dėl to, kad jai galimai buvo pateiktas vežti už sutarties ribų išeinantis papildomas krovinys, dėl kurio vežimo nebuvo susitarta, atsakovei nereiškė, vykdyti sutarties neatsisakė, jokių žodinių ar rašytinių pastabų ir įrašų tiek CPM važtaraštyje dėl galimai pateikto papildomo krovinio nepadarė, tiek namukus, tiek atskirai supakuotas paneles faktiškai pervežė, t. y. pilnai vykdė susitarimą. Taip pat ir jokio papildomo atlyginimo už panelių pervežimą ieškovė nereikalavo - prašė apmokėti sąskaitą tik sulygtai Sutarties sumai, ir jokių klausimų šiuo aspektu iki pat atsakovės pretenzijos jai pareiškimo ir teisminio ginčo pradžios nekėlė. Taigi, teigti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai vertino sutarties turinį ir nepagrįstai sprendė dėl ieškovo atsakomybės ne tik sugadinto modulinio namelio, bet ir sieninių panelių apimtyje, nėra pagrindo.

58. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje apskritai neįrodytas 4 sieninių panelių sugadinimo faktas, sugadinto krovinio transportavimo išlaidų faktas ir dydis, taip pat pačių namukų esminio sugadinimo faktas bei jų būklės atkūrimo išlaidų dydis, t. y. nėra įrodytas neva atsakovei atsiradusios žalos dydis. Ieškovės teigimu, visi vieno iš dviejų modulinių namukų pažeidimai buvo tik nežymūs, „kosmetiniai“ ir pan., todėl nereikalavo tokio dydžio išlaidų jiems ištaisyti, kokį nurodė priešieškinyje atsakovė. Su tokiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti.

59. Nagrinėjamu atveju krovinio sugadinimo faktas pakankamu tikėtinumo laipsniu įrodytas vienas kitam neprieštaraujančiais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą suformuoti įsitikinimą dėl krovinio sugadinimo fakto, dėl jo remonto, transportavimo ir kitų būtinųjų išlaidų patyrimo būtinumo bei tokių išlaidų dydžio: šalių atstovų žodiniai paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. K., D. K., M. S. bei A. D. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai - pirmiausia, pats CMR važtaraštis su jame esančiais faktinio krovinio gavėjo įrašais apie krovinio būklę priėmimo/pristatymo/gavimo metu, taip pat krovinio savininko ir gamintojo UAB "Ryterna modul", pirminio krovinio vežimo organizatoriaus UAB "KD Jupiter" pretenzijos ir raštai, atsakovės UAB "Savasties logistika" pretenzijos ir raštai bei jų priedai, krovinio nuotraukos iki/po pristatymo, UAB "Ryterna modul" ir UAB "KD Jupiter" sudaryta 2018 m. rugsėjo 24 d. taikos sutartis, kuria susitarta dėl žalos atlyginimo, įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės faktiškai atliktą 5 600 Eur žalos atlyginimo sumos sumokėjimą UAB "KD Jupiter" už krovinio vežimo metu atsiradusią žalą ir t.t.

60. Tuo tarpu patirtos žalos dydį patikimai ir pakankamai patvirtinta tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai: jau minėti įrodymai, patvirtinantys realų atsakovės faktiškai atliktą 5 600 Eur žalos atlyginimo sumos sumokėjimą UAB "KD Jupiter" (pretenzijos, mokėjimo nurodymai), taip pat UAB "DPS Nedas" krovinio apžiūros raportas, su atsakovės prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo į bylą pateiktos UAB "Ryterna modul" Modulinių namelių remonto darbų atlikimo aktai ir prie jų esančios modulinių namelių remonto sąmatos, PVM sąskaitos - faktūros, rodančios, jog krovinio vežimo metu sugadintų modulinių namelių remonto kaina sudarė viso 5 400 Eur (2 500 Eur + 2900 Eur), UAB "Ryterna Modul" ir UAB "KD Jupiter" sąskaitos ir PVM sąskaitos - faktūros, patvirtinančios sugadinto namelio bei panelių vežimo iš Vokietijos į Lietuvą (remontui, grąžinimui), o po to pakartotinai į Vokietiją, faktą bei išlaidų dydį (2 300 Eur, t. y. 1 150 Eur už vežimą į vieną pusę). Neabejotina, kad po nustatyto sugadinimo krovinys buvo grąžintas remontui į Lietuvą, o po to suremontuotas vėl vežtas faktiniam gavėjui į Vokietiją, ir dėl to buvo neišengiamai patirtos su tuo susijusios pervežimo išlaidos. Aplinkybė, kad byloje nėra PVM sąskaitas - faktūras už sugadinto, o vėliau suremontuoto krovinio pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, o vėliau iš Lietuvos į Vokietiją, nepaneigia fakto, jog tokių išlaidų dydis laikytinas įrodytu, nes faktiškai vežimai buvo atlikti, tad juos atlikę subjektai turi reikalavimo teisę į atsakovę, o ji, sumokėjusi UAB "KD Jupiter" 5 600 Eur žalos sumą (savo ruožtu UAB „KD Jupiter“, Taikos sutartimi, susitardama dėl tokio pat žalos atlyginimo dydžio su UAB "Ryterna Modul"), faktiškai atlygino žalą, apimančią ne tik sugadinto krovinio būklės atkūrimą ir sudarančią 5 400 Eur (namelių + panelių remontą), bet ir krovinio pakartotinių vežimų išlaidas. Iš minėtų įrodymų matyti, kad nors realiai dėl krovinio sugadinimo galimai buvo padaryta didesnė žala, nei priešieškiniu prašo atlyginti atsakovė, tačiau šiuo atveju atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės daugiau, negu pati patyrė žalos, patenkindama KD „Jupiter“ turtinę pretenziją dėl 5 600 Eur žalos atlyginimo sumos.

61. Ieškovė iš esmės nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų pagrįstai suabejoti aukščiau nurodytais įrodymais (pvz., savo darytų pristatyto krovinio nuotraukų, krovinio aprašymo, faktinės būklės fiksavimo protokolų, ekspertų patikrinimo išvadų, užfiksuotų pažeidimų remonto sąmatas su kitomis remonto kainomis ar kitų žalos dydžio įrodymų ir pan.), ir savo poziciją grindė išimtinai savo pačios deklaratyviais teiginiais ir paaiškinimais bei formalaus pobūdžio argumentais.

62. Byloje nustatytus krovinio pažeidimus ir sugadinimus nėra pagrindo vertinti, kaip minimalius, mažareikšmius, "kosmetinius", dėl ko, kaip teigia ieškovė, jų pataisymui apskritai nereikėjo patirti jokių išlaidų arba patirtų išlaidų suma turėjo būti ženkliai mažesnė. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pažeistos vieno iš modulinių namukų (kuriame buvo panelės ir vata) linoleumo grindys, sudraskyta ir subraižyta PVC danga, padaryti įlenkimai ir įbrėžimai namelio konstrukcijų viduje, sienose ir lubose, vietomis stipriai pažeisti dažai, apibraižytas konteinerio rėmas, pažeistos keturios panelės - vietomis suspaustos, deformuotos, vietomis sulaužytas žaliuzių rėmas, truko vidinių sienų tvirtinimo detalių. Tiek gamintojo UAB „Ryterna modul“, tiek gavėjo Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG paaiškinimai, taip pat ir nepriklausomas siurvejerio UAB „DPS Netas“ Apžiūros aktas patvirtina, kad ieškovės gabenti moduliniai nameliai yra modulinės konstrukcijos dalys, jungiamos į vieną statinį su bendra erdve, todėl būtina, kad abiejų namelio dalių sienų, grindų bei lubų atspalviai sutaptų, tad būtent toks, kokį atliko gamintojas, atstatymo būdas (be kita ko, perdažant abiejų namukų sienas) buvo būtinas. Iš bylos medžiagos (pvz., UAB „Ryterna modul" 2018 m. birželio 22 d. pretenzijos UAB "KD Jupiter", UAB "DPS Nedas" Krovinio apžiūros akto ir kt.) matyti, kad: kiekvieno iš dviejų modulinių namelių viena siena yra atvira, kadangi jos tarpusavyje jungiamos į vieną bendrą pastatą; atitinkamai įvykus vieno iš vientisą pastatą sudarančių sudėtinių namukų pažeidimams, iškilus poreikiui keisti jo sienas ir kitas konstrukcijas, jas naujai dažyti ir pan., automatiškai iškila poreikis dažyti ir kito namuko sienas, konstrukcijas dėl būtinumo pasiekti vienodą spalvą. Todėl byloje nesant priešingų ieškovės pateiktų įrodymų, ieškovės argumentai dėl nežymių ar mažareikšmių Krovinio pažeidimų atmestini.

63. Taip pat pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad apskritai viso Krovinio vertė sudarė 12 180 Eur, todėl atsakovės patirta ir prašoma atlyginti žala, apimanti ne tik krovinio remonto išlaidas, bet ir ir su tuo susijusias transportavimo išlaidas bei kt. (5 600 Eur), negali būti laikoma neprotinga, nepagrįstai didelė, neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga Krovinio vertei.

Dėl atsakovės UAB „Savasties logistika“ apeliacinio skundo

64. Nekeičiant teismo sprendimo rezoliucinės dalies, atsakovė prašė pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius, kuriais detalizuota atsakovei priteistina 5 600 Eur nuostolių atlyginimo suma, o būtent teismo motyvus: „Atitinkamai teismas sprendžia, kad dėl sugadinto krovinio iš ieškovės atsakovei yra pagrindas priteisti šias išlaidas: už vieną viduje sugadintą modulinį namelį, kurio pagaminimo kaina 2 500 Eur, už 4 naujas paneles naujam pagamintam nameliui, kurių kaina 1 120 Eur, bei už šių namelių pervežimą, kurio kaina 2 300 Eur, iš viso 5 920 Eur“, teigdama, kad prašytą priteisti sumą sudaro 5 400 Eur abiejų namelių, kurie sudaro vieningą modulinę konstrukciją (todėl sugadinus vieną iš namelių, turėjo būti visa konstrukcija taisoma ir remontuojama) vertės atstatymo išlaidos (2 500 Eur + 2 900 Eur) bei papildoma 200 Eur suma kitoms išlaidoms, susijusioms su remonto atlikimu (transporto ir kt.), padengti. Tokiam apeliacinio skundo argumentui apeliacinės instancijos teismas pritaria.

65. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, teismo įpareigojimu detalizuodama priešieškiniu prašomą priteisti 5 600 Eur nuostolių sumą, atsakovė 2020 m. liepos 31 d. teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ją sudaro iš esmės du komponentai - 5 400 Eur išlaidos namelių vertei atstatyti (remontui) bei papildomos prašomos priteisti 200 Eur dydžio išlaidos, susijusios su krovinio gabenimu atgal į Lietuvą remontui, o vėliau - į Vokietiją, ir teikė į bylą atitinkamus įrodymus būtent tokiai žalos sandarai pagrįsti (abiejų namelių remonto sąmatas ir pan.), t. y. prašoma priteisi suma nebuvo skaidoma į tris sudėtines dalis taip, kaip savo galutiniame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas (tik vieno iš namelių remonto kaina, 4 panelių remonto išlaidos ir transportavimo išlaidos). Viso teismo proceso metu atsakovė teigė ir įrodinėjo, kad nors faktiškai buvo sugadintas tik vienas iš dviejų modulinių namelių, tačiau dėl tokio sugadinimo būtina taisyti/rekonstruoti abu namelius, kartu sudarančius vientisą konstrukciją, vientisą objektą, neatsiejamai tarpusavyje susijusius, be kita ko, turinčius būti to paties atspalvio, sujungtais ir pan. Pagaliau, iš pačios atsakovės buvo reikalaujama atlyginti ir ji faktiškai atlygino 5 400 Eur sumą, skirtą konkrečiai abiejų namelių remontui, t. y. vien 5 400 Eur iš 5 600 Eur skirta namelių remontui, o likusi suma - kitoms išlaidoms, ką patvirtina UAB "Ryterna modul" ir UAB „KD Jupiter“ pretenzijos, taikos sutartis, kiti jau aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai. Dėl visų šių aplinkybių pritartina atsakovės apeliacinio skundo argumentams ir iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, kuriais detalizuotas atsakovės patirtų nuostolių dydis.

66. Taip pat pilnai pritartina ir apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog „<...> vieno namelio kaina yra 2 901,90 Eur, kito namelio kaina – 2 504,26 Eur“, kadangi minėtos sumos, kaip matyti iš aukščiau paminėtų įrodymų ir kaip iš esmės neginčijo bylos šalys, rodo namelių remonto kainas, o ne pačių namelių, atitinkamai ir viso Krovinio, kainą/vertę. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti atitinkamus motyvus, kiek tai susiję su pačių namelių, o ne jų remonto kainomis.

67. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tik savarankiškai ir atsietai sprendė dėl ieškovės reikalavimo teisės į atlyginimą už vežimo paslaugas buvimo bei dėl atsakovės reikalavimo teisės į nuostolius, patirtus dėl krovinio sugadinimo, buvimo ir visiškai nieko nepasisakė ir nesprendė dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su jos taikytu 2018 m. spalio 5 d. raštu - pranešimu tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, t. y. atsakovės nurodomu jos prievolės sumokėti atlyginimą už vežimo paslaugas pasibaigimu įskaitymu, atsakovės įsiskolinimo sumą įskaičius į ieškovės atsakovei mokėtiną nuostolių sumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino tokio įskaitymo teisėtumo, nors ieškovė dėl to teikė argumentus atsiliepime į priešieškinį, taip pat ir nesprendė dėl įskaitymo sąlygų buvimo ir galimumo LR Civilinio kodekso ir teismų praktikos suformuotų išaiškinimų kontekste. Atsakovė, kaip vieną iš argumentų, kodėl turėtų būti atmestas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo už vežimo paslaugas priteisimo, kaip tik ir buvo nurodžiusi, jog šioje dalyje jos prievolė pasibaigė įskaitymu. Ieškovė savo ruožtu buvo nurodžiusi argumentus, kodėl toks įskaitymas nebuvo galimas ir negali būti laikomas teisėtu – nėra jokio tarp šalių suderinto susitarimo ar teismo sprendimo, priešingai, esant ginčui tarp šalių, reikalavimas nelaikytinas galiojančiu, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu; atsakovė ieškovei apie įskaitymą nepranešė raštu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių įskaitymo atlikimą.

68. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir detaliai dėl atsakovės atlikto įskaitymo nepasisakė, tačiau tai, kad teismas atskirai priteisė atsakovei iš ieškovės nuostolių atlyginimą, o ieškovei iš atsakovei - atlyginimą už vežimo paslaugas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, kad teismas sprendė dėl įskaitymo nebuvimo, negalimumo ir atsakovės prievolės nepasibaigimo šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra iš esmės pagrįsta ir jai pritartina.

69. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir jį aiškinančią teismų praktiką, įskaitymas - tai vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų ir jam atlikti būtinos sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018). Nagrinėjamu atveju viena vertus, atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, o ieškovę - į atsakovę, t. y. abi šalys turėjo tarpusavio priešpriešinių vienarūšių turtinių reikalavimų, o 2018 m. spalio 5 d. raštu atsakovė pakankamai aiškiai pranešė ieškovei apie įskaitymo taikymą tuo atveju, jeigu iki nustatytos datos nebus su ja atsiskaityta. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki minėto rašto pateikimo ieškovei, atsakovei buvo aiškiai ir neabejotinai žinoma, kad ieškovės turtinė prievolė atlyginti nuostolius visą laiką nuosekliai buvo ieškovės neigiama, ginčijama, su ja nebuvo sutinkama, ir apie tai atsakovei buvo aiškiai pranešta dar 2018 m. liepos 3 d. raštu, atsakant į ankstesnę 2018 m. birželio 25 d. atsakovės pretenziją ir prašymą pateikti savo poziciją dėl krovinio sugadinimo ir padarytos žalos atlyginimo. Kitaip tariant, dar iki 2018 m. spalio 5 d. įskaitymo atlikimo ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi atsakovei, kad nesutinka su jos turtiniais reikalavimais ir ginčija atsakovės pretenzijas, mano nesanti atsakinga už žalą, neturinti prievolės ją atlyginti, atmetanti bet kokias atsakovės pretenzijas šiuo klausimu ir reikalaujanti pilnai apmokėti atlyginimą už suteikta krovinių vežimo paslaugas. Be to, pareikštu priešieškiniu pati atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 5 600 Eur nuostolių atlyginimo sumą bei taikyti tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tokiu būdu pati pripažindama, kad nevertina jos 2018 m. spalio 5 d. rašto, kaip atlikto įskaitymo ir pranešimo apie jį, nes priešingu atveju toks priešieškinio reikalavimas nebūtų apskritai reiškiamas, jis nebūtų tikslingas ir reikalingas, ir nesutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais atsakovė būtų galėjosi išreikšti tiesiog prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo pateiktais atsikirtimais (nesutikimą grįsdama jau pačios atsakovės atliktu įskaitymu, kaip įvykdytu vienašaliu sandoriu).

70. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos teisės normos - CPK 143 straipsnis, 687 straipsnis - yra nukreipti į priešieškinį pateikusios atsakovės siekį ateityje, sprendimų vykdymo stadijos metu įskaityti tarpusavio bylos šalių esančius priešpriešinius reikalavimus, patvirtintus įsiteisėjusiu galutiniu ir vykdytinu procesiniu sprendimu. Pažymėtina, jog CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

71. Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įskaitymo taikymo būtinumu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu nepagrįstumu.

72. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pilnai pritarti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentams bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo aspektu, kad tenkinus tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, šalių išlaidos viena kitai liko neatlygintinos (kiekviena iš šalių palikta prie jos patirtų išlaidų). Nors kaip pagrįstai nurodė atsakovė, didžioji dalis proceso buvo skirta būtent priešieškinyje iškeltiems klausimams nagrinėti, t. y. ieškovės atsakomybei už kroviniui padarytą žalą pagrindo buvimui nustatyti ir pan., tačiau nuo priešieškinyje iškeltų klausimų išsprendimo tiesiogiai ir betarpiškai priklausė ir ieškinio reikalavimų išsprendimas. Net jeigu byloje nebūtų pareikštas priešieškinis, teismas turėtų tirti ir vertinti visus tuos pačius atsakovės priešieškinyje nurodytus argumentus ir aplinkybes (dėl ieškovės kaltės sugadinus krovinį, atsakovės taikyto įskaitymo teisėtumo ir pan.), kurie yra identiški ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovės nurodytiems argumentams ir atsikirtimams; ieškinio ir priešieškinio sumos vienodos.

73. Kita vertus, sutiktina, kad patenkinus priešieškinį, iš atsakovės (lygiomis dalimis su ieškove) negalėjo būti priteista jos pusėje veikusio trečiojo asmens - krovinio faktinio gavėjo Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG - patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, kadangi ieškovės procese įrodinėtos aplinkybės dėl šio trečiojo asmens kaltės ir netinkamų veiksmų, iškraunant krovinį bei krovinio sugadinimo būtent iškrovimo metu, siejant tai su šio trečiojo asmens veiksmais, nepasitvirtino ir buvo pripažintos nepagrįstomis, tuo tarpu ieškovės ieškinio dėl atlyginimo už suteiktas vežimo paslaugas patenkinimas apskritai niekaip nesusijęs su trečiojo asmens teisėmis, pareigomis ir veiksmais. Tai savo ruožtu sudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindą atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu minėtam trečiajam asmeniui, jas priteisiant vien tik iš ieškovės UAB „Cargo Caravan“.

74. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

75. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad nors yra pagrindas pašalinti dalį klaidingų skundžiamo sprendimo motyvų, taip pat kiek pakeisti sprendimo dalį, susijusią su procesiniu – bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui – klausimu, tačiau pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai iš esmės atmetami, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik pašalinant iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „Atitinkamai teismas sprendžia, kad dėl sugadinto krovinio iš ieškovės atsakovei yra pagrindas priteisti šias išlaidas: už vieną viduje sugadintą modulinį namelį, kurio pagaminimo kaina 2 500 Eur, už 4 naujas paneles naujam pagamintam nameliui, kurių kaina 1 120 Eur, bei už šių namelių pervežimą, kurio kaina 2 300 Eur, iš viso 5 920 Eur“, bei „Konkrečių modulinių namelių kainą patvirtina į bylą pateiktas modulinių namelių pagaminimo sąmatų kainos (el. b. 1 t., b. l. 60-64), iš kurių matyti, kad vieno namelio kaina yra 2 901,90 Eur, kito namelio kaina 2 504,26 Eur“, bei atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, t. y. abiejų šalių apeliaciniai skundai materialiąja prasme atmetami, o vien motyvų eliminavimas/pakeitimas/pakoregavimas nereiškia esminių apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimo, neįtakoja abiejų šalių byloje pareikštų ir patenkintų turtinių reikalavimų, ir tas sprendimų motyvų pakeitimas apskritai nesąlygotas ieškovės veiksmų, kiekvienai šaliai paliekamas jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

77. Trečiasis asmuo Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG prašo priteisti 900 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimą į apeliacinius skundus). Atsižvelgiant į tai, kad abu apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, į tai, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į šios nutarties 73 punkte pateiktus motyvus, yra pagrindas iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliančių (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ ir (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Savasties logistika“ apeliacinius skundus iš esmės atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „Atitinkamai teismas sprendžia, kad dėl sugadinto krovinio iš ieškovės atsakovei yra pagrindas priteisti šias išlaidas: už vieną viduje sugadintą modulinį namelį, kurio pagaminimo kaina 2 500 Eur, už 4 naujas paneles naujam pagamintam nameliui, kurių kaina 1 120 Eur, bei už šių namelių pervežimą, kurio kaina 2 300 Eur, iš viso 5 920 Eur“, bei „Konkrečių modulinių namelių kainą patvirtina į bylą pateiktas modulinių namelių pagaminimo sąmatų kainos (el. b. 1 t., b. l. 60-64), iš kurių matyti, kad vieno namelio kaina yra 2 901,90 Eur, kito namelio kaina 2 504,26 Eur“.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ 900 Eur (devynis šimtus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens užsienio bendrovės Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Caravan“ 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens užsienio bendrovės Behrens+Luneburger Baumaschinen (GmbH & Co.) KG (juridinio asmens kodas HRA 95982, reg. Moorfleeter Strasse 24, 22113 Hamburg, Vokietija) naudai.