- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-421-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01032-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alnitas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,DUMINO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitas“ finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,DUMINO“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-1470-933/2021).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Alnitas“ prašė patvirtinti 66 587,60 Eur finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „DUMINO“ bankroto byloje. Nurodė, kad finansinis reikalavimas susidarė dėl neapmokėtų sąskaitų, kurios atsakovei buvo pateiktos apmokėti už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas. UAB „Alnitas“ savo reikalavimą grindė sąskaitomis, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, bendradarbiavimo ir paslaugų sutartimis, taip pat priėmimo–perdavimo aktais.
Atsiliepimas
2. Atsakovės nemokumo administratorė UAB „PROJEKTŲ INVESTICIJOS“ su pareiškėjos reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas praleidus 30 dienų terminą, o pareiškėja neprašo jo atnaujinti. Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Alnitas“ pateikti įrodymai nepakankami bei nepatikimi finansiniam reikalavimui pagrįsti. Iš sąskaitų, kurios pateiktos apmokėti BUAB „DUMINO“, matyti, kad sąskaitų suma daugiau nei 20 kartų viršija viešai skelbiamą UAB „Alnitas“ metinę apyvartą. Taigi UAB „Alnitas“, kurios metinė apyvarta siekia 10 000 Eur, negali būti įvykdžiusi pardavimų už 205 409,60 Eur. Be to, UAB „Alnitas“ vykdo statybos, o ne baldinės furnitūros, kuri sąskaitose nurodyta kaip parduota, prekybos veiklą. Nemokumo administratorė neturi duomenų, kad BUAB „DUMINO“ įsigyta furnitūra iš UAB „Alnitas“ būtų panaudota BUAB „DUMINO“ veikloje, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad sandoriai realiai įvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atnaujino pareiškėjos UAB „Alnitas“ praleistą 30 dienų terminą finansiniam reikalavimui pateikti; patvirtino UAB „Alnitas“ 66 587,60 Eur finansinį reikalavimą BUAB „DUMINO“ bankroto byloje.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas UAB „Alnitas“ pateikti finansinį reikalavimą nemokumo administratorei pasibaigė 2020 m. lapkričio 21 d. Pareiškėja prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratorei pateikė elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi UAB „Alnitas“ praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
5. Teismas pažymėjo, kad JANĮ numatytas teisinis reguliavimas įgalina teismą praleisto termino klausimą svarstyti ir savo iniciatyva. Teismas, įvertinęs bankroto proceso stadiją bei eigą (nemokumo procesas yra pradinėje stadijoje), taip pat aplinkybę, jog UAB „Alnitas“ finansinį reikalavimą pareiškė praleidusi 24 dienas, kas nėra ilgas laiko tarpas, taip pat į šalyje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 viruso plitimo, kuris galėjo turėti įtakos komunikacijai ir operatyviai informacijos sklaidai organizuoti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, sprendė, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti UAB „Alnitas“ terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
6. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos šalių sudarytos sutartys ir priėmimo–perdavimo aktai yra pasirašyti, o tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas sudarytas tarp BUAB „DUMINO“ buhalterinės paslaugas teikiančios bendrovės atstovės ir UAB „Alnitas“. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą teismas vertino kaip rašytinį įrodymą, iš kurio galima daryti išvadą apie egzistuojančią BUAB „DUMINO“ piniginę prievolę pareiškėjai UAB „Alnitas“.
7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės pateikta informacija rodo, jog 2018 m. laikotarpiu pareiškėjos UAB „Alnitas“ pardavimo pajamos siekė iki 10 000 Eur, o BUAB „DUMINO“ ir UAB „Alnitas“ sandoriai, kuriais grindžiamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, sudaryti nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. birželio 26 d. Todėl vertinti pareiškėjos pardavimo pajamas 2018 m. duomenimis, kai sandoriai sudaryti vėliau, negalima.
8. Teismas nurodė, kad įstatymai nenumato draudimo bendrovei, kuri verčiasi ūkine komercine veikla statybų sektoriuje, verstis ir kita, įstatymų nedraudžiama, ūkine komercine veikla. UAB „Alnitas“ viešai skelbiami 2018 m. laikotarpio veiklos apyvartos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Alnitas“ negalėjo būti įgijusi produkcijos už 205 409,60 Eur sumą.
9. Teismas nurodė, kad vertinant priėmimo–perdavimo aktus matyti, jog UAB „DUMINO“ užsakė furnitūros detales, todėl tikėtina, jog furnitūros detalės galėjo būti sunaudotos BUAB „DUMINO“ vykdant veiklą tam tikruose objektuose. Be to, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „DUMINO“ vadovas nurodė, kad bendrovė, siekdama atkurti mokumą, ieškojo naujų veiklos sričių. Vien ta aplinkybė, jog nemokumo administratorė neturi duomenų apie panaudotas medžiagas, nereiškia, kad sandoriai buvo fiktyvūs. Pareiškime dėl bankroto bylos UAB „DUMINO“ iškėlimo buvo pridėtas UAB „DUMINO“ kreditorių sąrašas, kuriame UAB „Alnitas“ buvo nurodyta kaip kreditorė su 66 587,60 Eur finansiniu reikalavimu.
10. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės nemokumo administratorė neturi duomenų apie faktiškai suteiktas paslaugas, nereiškia, kad paslaugos ar darbai nebuvo suteikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė BUAB ,,DUMINO“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Alnitas“ finansinio reikalavimo netvirtinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje ne tik nebuvo kreditorės UAB „Alnitas“ prašymo dėl termino atnaujinimo, tačiau ir nebuvo jokių kreditorės argumentų dėl priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas. Nors teisinis reguliavimas įgalina teismą praleisto termino klausimą svarstyti ir savo iniciatyva, tačiau byloje nebuvo surinkta visiškai jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių UAB „Alnitas“ praleido įstatymo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
11.2. Teismas nutartyje pateikė samprotavimus, kad komunikacija tarp kreditoriaus ir teismo (ar bankroto administratoriaus) galėjo nukentėti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau UAB „Alnitas“ nenurodė, kad COVID-19 turėjo kokią nors reikšmę termino praleidimui. Taigi teismas neturėjo visiškai jokio pagrindo spręsti, kad COVID-19 buvo toji priežastis, dėl kurios UAB „Alnitas“ praleido įstatymo nustatytą terminą, tai yra tik teismo spėjimas.
11.3. UAB „Alnitas“ nėra pateikusi finansinių atskaitomybių nei už 2019 m., nei už 2020 m. Būtent todėl nemokumo administratorė rėmėsi paskutiniais paskelbtais UAB „Alnitas“ finansiniais duomenimis, pagal kuriuos nurodytos įmonės apyvarta siekė tik 10 000 Eur.
11.4. Esant nepakankamiems duomenims apie UAB „Alnitas“ apyvartą, teismas nesiekė išreikalauti iš UAB „Alnitas“ ar pasiūlyti jai pateikti itin svarbių bylai duomenų, t. y. duomenų apie tai, ar UAB „Alnitas“ turėjo realias finansines galimybės įvykdyti jos nurodomus sandorius, ar tokių itin didelės apimties sandorių sudarymas yra atspindėtas UAB „Alnitas“ apskaitoje. Pagal nemokumo administratorės į bylą pateiktus duomenis, UAB „Alnitas“ nuo 2020 m. lapkričio mėn. netgi nėra PVM mokėtoja. Tai kelia abejonių, ar UAB „Alnitas“ 2020 m. galėjo vykdyti šioje byloje nurodomos apimties sandorius.
11.5. Teismas nesiaiškino aplinkybių, ar iš teisų furnitūra galėjo būti panaudota atsakovės BUAB „DUMINO“ veikloje, o nutartyje padarytas išvadas teismas pagrindė spėjimais. Nei atsakovė BUAB „DUMINO“, nei pareiškėja UAB „Alnitas“ neteigė, kad aptariamoji furnitūra būtų pristatyta į kokius nors statybos objektus ir ten sunaudota.
11.6. Užsakant įrangą ar gaminius, pardavėjo rekomendacijos dėl gaminių komplektacijos, kainos apskaičiavimas ir konsultacijos nėra mokamos paslaugos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė esminės aplinkybės, ar kažkokios paslaugos pagal 2019 m. lapkričio 11 d. paslaugų sutartį Nr. AL-21 ir 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta už „paslaugų komplektą“, iš teisų buvo suteiktos, ar jos buvo priimtos ir apskritai už tokio pobūdžio paslaugas esama pagrindo mokėti 28 072 Eur.
11.7. 2021 m. sausio 13 d. buvęs atsakovės BUAB „DUMINO“ vadovas atsiuntė nemokumo administratorei raštą, kuriame nurodė, kad UAB „Alnitas“ 2020 m. gegužės 18 d. klaidingai išrašė BUAB „DUMINO“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL0061, nes prieš tai išrašyta sąskaita Nr. AL026 nebuvo panaikinta. Taigi byloje turi būti tiriamos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl galimo UAB „Alnitas“ PVM sąskaitų faktūrų sudubliavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti skundo ribas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 16 punktas).
15. Teisėjų kolegija priima atsakovės BUAB „DUMINO“, atstovaujamos nemokumo administratorės, kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują rašytinį įrodymą – buvusio atsakovės vadovo J. G. 2021 m. sausio 12 d. raštą ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jis yra susijęs su bylos esme, todėl gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgus į dokumento apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateiktas naujas įrodymas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Kadangi naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, todėl pareiškėja turėjo galimybę su juo susipažinti ir tuo atveju, jeigu būtų teikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, pasisakyti dėl šio įrodymo turinio vertinimo.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
16. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalyje (teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis).
17. Teismo nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, tame tarpe ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013).
18. Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis (jos dalis), kuria atnaujinamas procesinis terminas, yra neskundžiama atskiruoju skundu. Dėl to atsakovė negalėjo savo atskirojo skundo pagrindo grįsti argumentais dėl pareiškėjos praleisto procesinio termino atnaujinimo. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro savarankišką šių atskirojo skundo argumentų atmetimo pagrindą, nevertinant jų pagrįstumo ir nepasisakant dėl jų esmės, kiek tai susiję su procesinio termino praleidimo priežasčių vertinimu ir jų pripažinimu svarbiomis.
Dėl UAB „Alnitas“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
19. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.
20. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
21. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
22. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia tarp pareiškėjos UAB „Alnitas“ bei atsakovės BUAB „DUMINO“ egzistavusius sutartinius prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kurių pagrindu atsirado pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę BUAB „DUMINO“.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. AL-21-1 dėl furnitūros prekių ir konsultacijos, pagal kurią pareiškėja UAB „Alnitas“ turėjo laiku paruošti ir pristatyti atsakovei prekes. 2019 m. lapkričio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. AL-21, pagal kurią UAB „Alnitas“ įsipareigojo sudaryti furnitūros gaminių komplektus pagal atitinkamus reikalavimus ir pritaikyti baldų gaminiams (atlikti furnitūros gaminių pritaikymą baldų gaminiams ir juos sukomplektuoti pagal reikalavimus).
24. Nurodytų sutarčių pagrindu pareiškėja išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaitą Nr. AL021 (sąskaitos vertė – 28 072 Eur; sąskaitoje nurodyta paskirtis – paslaugų komplektas); 2019 m. gruodžio 23 d. sąskaitą Nr. AL026 (sąskaitos suma – 58 709,20 Eur; sąskaitoje nurodyta paskirtis – furnitūros komplektas priedas Nr. 26); 2020 m. gegužės 18 d. sąskaitą Nr. AL0061 (sąskaitos suma – 58 709,20 Eur; sąskaitoje nurodyta paskirtis – furnitūros komplektas priedas Nr. 26); 2020 m. birželio 25 d. sąskaitą Nr. AL0066 (sąskaitos suma – 59 919,20 Eur; sąskaitoje nurodyta paskirtis – furnitūros komplektas priedas Nr. 27).
25. Į nagrinėjamą bylą buvo pateikti ir prekių perdavimo aktai: 2020 m. sausio 8 d. aktas, kuriuo perduotas furnitūros komplektas Nr. 26 (prekių vertė 58 709,20 Eur); 2020 m. gegužės 21 d. aktas, kuriuo perduotas furnitūros komplektas Nr. 26 (prekių vertė 58 709,20 Eur); 2020 m. birželio 26 d. aktas, kuriuo perduotas furnitūros komplektas Nr. 27 (prekių vertė 59 919,20 Eur).
26. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp BUAB „DUMINO“ buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės atstovės ir UAB „Alnitas“ buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kuriame nurodyta, jog galutinis atsakovės BUAB „DUMINO“ skolos likutis pareiškėjai UAB „Alnitas“ yra 66 587,60 Eur.
27. Atsakovės bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad prie pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo pridėtas 2020 m. liepos 31 d. UAB „DUMINO“ kreditorių sąrašas, kuriame pareiškėja yra nurodyta kaip atsakovės kreditorė su 66 587,60 Eur reikalavimo teise.
28. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo dalys, taip pat yra šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
29. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pareiškėja turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „DUMINO“, kurią pagrindžia tarp šalių sudarytos sutartys ir jų pagrindu parengti išvestiniai dokumentai. Atsakovės nemokumo administratorė atskirajame skunde nepagrįstai suabsoliutina pareiškėjos finansiniam reikalavimui įrodyti taikytiną standartą. Kaip minėta šioje nutartyje cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nėra būtina visiškai (neabejotinai) įsitikinti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, o pakanka remtis tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
31. Būtent tokias, labiau tikėtinas, išvadas dėl realiai egzistuojančios pareiškėjos reikalavimo teisės į atsakovę patvirtina šios nutarties 23 – 27 punkte aptarti rašytiniai įrodymai. Šias aplinkybes pagrindžia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2021 m. sausio 12 d. buvusio atsakovės vadovo J. G. raštas. Šiame rašte buvęs atsakovės vadovas patvirtino, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės egzistavo prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. 2021 m. sausio 12 d. rašte taip pat nurodyta, kad iš pareiškėjos įgyti furnitūros komplektai buvo parduoti užsienio įmonei „Ukrainas Tirdzniecibas Centrs“.
32. Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartys nėra ginčijamos (nuginčytos) nei šioje, nei atskiroje civilinėje byloje, todėl pripažįstamos galiojančiomis. Tuo tarpu atsakovės argumentai, t. y. iškeltos abejonės dėl minėtų sutarčių realaus vykdymo, bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo spręsti apie akivaizdų šių sutarčių negaliojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad sutarčių sudarymo ir vykdymo laikotarpiu pareiškėja neteikė savo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui savaime neįrodo sutarčių fiktyvumo. Tokios išvados nelemia ir aplinkybė, kad administratorė neturi duomenų (dokumentų) apie atsakovės iš pareiškėjos įgytų prekių panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodomas galimai netinkamas atsakovės buhalterinės apskaitos vedimas, turto neišsaugojimas ir (ar) dokumentų bei turto neperdavimas administratorei negali paneigti pareiškėjos materialaus turtinio reikalavimo į atsakovę. Šios aplinkybės gali lemti kitus atsakovės (jos kreditorių) teisių gynimo civiline tvarka būdus, tačiau nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui atsisakyti patvirtinti iš esmės tinkamais įrodymais (galiojančiomis sutartimis, prekių perdavimo aktais, sąskaitomis faktūromis ir kt.) pagrįstą pareiškėjos reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
33. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjos išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. AL0061 ir Nr. AL026 yra tapačios (sudubliuotos), todėl atsakovės bankroto byloje galėjo būti patvirtintas tik žymiai mažesnis UAB „Alnitas“ finansinis reikalavimas.
34. Buvęs atsakovės vadovas 2021 m. sausio 12 d. rašte nurodė, kad UAB „Alnitas“ 2019 m. gruodžio 23 d. išrašė UAB „DUMINO“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL026, pagal kurią 2020 m. sausio 8 d. perdavimo aktu buvo pristatytos ir priimtos prekės. Gavus prekes buvo pastebėti gaminių komplektacijos neatitikimai ir kokybės trūkumai. Dėl to šie gaminiai po kelių dienų buvo grąžinti UAB „Alnitas“, kuri įsipareigojo sukomplektuoti gaminius iš naujo pagal aptartus trūkumus ir nustatytus reikalavimus. J. G. teigimu, pareiškėjos išrašyta sąskaita nebuvo panaikinta, nes atsakovė laukė tinkamai sukomplektuotų gaminių. Taigi UAB „Alnitas“ 2020 m. gegužės 18 d. klaidingai išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL0061, nes prieš tai buvusi sąskaita Nr. AL026 nebuvo panaikinta. Tinkamai sukomplektuotas užsakymas Nr. 26 atsakovei UAB „DUMINO“ buvo perduotas tik pagal 2020 m. gegužės 21 d. perdavimo aktą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias buvusio atsakovės vadovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančių 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. AL0061, AL026 bei prekių perdavimo aktų turinys. Iš aktų matyti, kad jais buvo perduotas tas pats prekių (furnitūros) rinkinys, įvardintas komplektu Nr. 26, o PVM sąskaitų faktūrų Nr. AL0061, AL026 sumos idealiai sutampa. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas turėjo būti mažinamas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AL0061, kuri tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte įtraukta kaip neapmokėta, nurodyta 58 709,20 Eur suma. Taigi atsakovės BUAB „DUMINO“ bankroto byloje turėjo būti patvirtintas ne 66 587,60 Eur, o 7 878,40 Eur (66 587,60 Eur - 58 709,20 Eur) dydžio pareiškėjos reikalavimas.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, tačiau bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo įvertinos visos faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas tik iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – atsakovės BUAB „DUMINO“ bankroto byloje tvirtinamas 7 878,40 Eur pareiškėjos UAB „Alnitas“ finansinis reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. BUAB „DUMINO“ nemokumo administratorė pateikė duomenis apie tai, kad rengiant prieštaravimus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovė patyrė 185,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka rekomenduojamus dydžius. Pagal bylos procesinę baigtį, esant atmestai 88,17 proc. daliai pareiškėjos prašymo reikalavimų, atsakovė įgijo teisę į 163,23 Eur (185,13 Eur x 88,17 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
38. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DUMINO“ bankroto byloje patvirtintas 66 587,60 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitas“ finansinis reikalavimas, pakeisti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DUMINO“ bankroto byloje patvirtinti 7 878,40 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitas“ finansinį reikalavimą.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alnitas“, juridinio asmens kodas 304145081, atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,DUMINO“, juridinio asmens kodas 302248346, 163,23 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.