Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. S., A. S., P. S., J. S., jų atstovui advokatui Kristupui Ašmiui, M. M., M. M., UAB „F.“ direktoriui R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagal jo paaiškinimus dirbo neoficialiai, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

2) 2018 m. kovo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 159 straipsnyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas areštu devyniasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta areštas šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas devyniasdešimčiai parų,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 159 straipsnyje, 129 straipsnio 2 dalyje 6, 9, 11 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje padarymu,

K. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini) 1 kurse, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje padarymu,

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje padarymu,

O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ str. 1 d., pritaikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta galutinė 10 MGL dydžio bauda;

2) 2018 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

3) 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 1 metai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į O. I. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje padarymu,

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (ten pat ir deklaruota gyvenamoji vieta) (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivė, netekėjusi, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ten pat ir deklaruota gyvenamoji vieta), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje padarymu,

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs dirbantis suvirintoju UAB „A.“ neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatytos BK 238 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., A. J. ir K. P. S., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, itin žiauriai nužudė žmogų, panaudojus fizinį smurtą ir peilį pagrobė svetimą turtą, o T. P. ir A. J. dar įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, pagrobė svetimą dokumentą; neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo slaptažodžius ir kodus, skirtus pasijungti prie informacinės sistemos; sunaikino svetimą turtą.

Taip, 2018 m. sausio 7 d. apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, automobilyje Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti degalus, esančius statybvietėje, bei šios statybvietės sargo asmeninius daiktus ir vertybes, T. P. organizavo, sudarė veikimo planą ir susitarė su A. J. ir K. P. S. kaip įvykdyti šias nusikalstamas veikas. Pagal susitarimą T. P. turėjo užkalbinti sargą M. S., duoti ženklą K. P. S., o šiam pradėjus sargą mušti, turėjo prisijungti ir A. J., durdamas sargui peiliu, kurį parūpins T. P.. Vykdydami šį nusikalstamą sumanymą T. P., A. J. ir K.P. S. 2018 m. sausio 7 d. apie 01.00 val., atvyko į UAB „F.“ statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), bei laikydamiesi sutarto plano ėmė jį įgyvendinti. T. P. išviliojo sargą M. S. į lauką iš darbo vietos - vagonėlio, bei padavė sutartinį ženklą K. P. S.. Šis, veikdamas pagal sutartą planą, tyčia sudavė M. S. kumščiais ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą, nukentėjusiajam suklupus nuo suduotų smūgių, K. P. S. spyrė ne mažiau kaip 4 kartus šiam į galvą ir vidurinę kūno dalį. Pagal susitarimą prisijungė ir A. J., kuris priėjęs prie M. S. iš nugaros, pastarajam dūrė peiliu ne mažiau kaip vieną smūgį į kaklo - sprando sritį, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, dūrė ne mažiau kaip 3 kartus peiliu į nugarą. Atlikus šiuos veiksmus, A. J. stovėdamas nukentėjusiajam iš nugaros, viena ranka atlošdamas pakėlė M. S. galvą ir kitoje rankoje laikytu peiliu, tyčia nemažiau kaip 1-ą kartą pjovė M. S. per gerklę. Po ko peilį paėmė K. P. S. ir priėjęs prie M. S. iš nugaros, viena ranka atlošdamas pakėlė M. S. galvą ir kitoje rankoje laikytu peiliu, tyčia nemažiau kaip 1-ą kartą pjovė M. S. per gerklę. Tokiais bendrais veiksmais T. P., A. J. ir K.P. S. padarė nukentėjusiajam muštinius sužalojimus veide ir kūne, durtinius - pjautinius sužalojimus nugaroje ir gerklėje, durtinį - pjautinį dešiniojo plaučio sužalojimą, durtinį - pjautinį skydinės kremzlės dešinės plokštelės sužalojimą, su dešiniosios miego arterijos pažeidimu, kuris pasireiškė masyviu kraujavimu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų M. S. įvykio vietoje mirė.

Tokiu būdu jie įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktuose.

Taip pat T. P., A. J. ir K. P. S. (būdamas ne subjektas dėl amžiaus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį) nužudę M. S., iš statybvietės pagrobė UAB „F.“ priklausančius 70 litrų dyzelinio kuro, 70.49 eurų vertės, M. S. priklausančius daiktus: juodos spalvos piniginę, 20 eurų vertės su joje esančiais 160 eurų grynais pinigais; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus M. S. vardu; AB SWEDBANK mokėjimo kortelę prie atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu; SWEDBANK elektroninės bankininkystės pasijungimo kodus ir slaptažodžius; medžioklinį peilį su dėklu 20 eurų vertės; M. S. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 215 DUAL SIM, 46 eurų vertės su SIM kortele; žalios spalvos arbatinuką 16 eurų vertės; M. S. žieminę tamsiai žalios spalvos striukę, 50 eurų vertės; juodos spalvos LED žibintuvėlį „TIROS“, 50 eurų vertės, bendrai 432,49 eurų sumai, ir taip bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą, svetimus dokumentus, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo slaptažodžius ir kodus, skirtus pasijungti prie informacinės sistemos.

Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, turėdami tikslą paslėpti nusikaltimo padarymo pėdsakus, T. P., A. J. ir K. P. S., nužudyto M. S. kūną įdėjo į automobilio VW TAURAN, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio M. S. sūnui A. S., bagažinę, pagrobė iš minėto automobilio žuvų ieškiklį echolotą „Fish finder“, 52 eurų vertės ir A. J. vairuojant minėtą automobilį, pasišalino iš statybvietės. T. P. važiuojant priekyje ir rodant kelią, A. J. vairuojant kitą automobilį, kuriuo jie buvo atvykę į nusikaltimo vietą, jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), 548 kvartalą, kur automobilį VW TAURAN, v/n (duomenys neskelbtini), 3000 eurų vertės su jame esančiu M. S. kūnu bagažinėje, A. S. priklausančiais daiktais: 2 krovininiais diržais, bendrai 10 eurų vertės; žiemine meškere 23 eurų vertės; M. S. striuke, 50 Eurų vertės; mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 215 DUAL SIM, 46 Eurų vertės su SIM kortele; žalios spalvos arbatinuku, 16 Eurų vertės, sudegino. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, slėpdami nusikaltimo padarymo pėdsakus, T. P., A. J. ir K. P. S., nuvyko į Alytaus apskritį, kur važiuojant 128 keliu Vilnius - Alytus, pasukus link Onuškių, kur pavažiavus nuo kelio 950 metrų, sustojo ir prie kelio, išmetė peilį, kuriuo badė ir pjovė M. S. bei sudegino M. S. priklausančią piniginę, 20 Eurų vertės, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus M. S. vardu.

Tokiu būdu T. P., A. J. ir K. P. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o T. P. su K. J. (K. P. S. buvo ne subjektas dėl amžiaus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį) dar nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas taip pat nustatė, kad T. P. ir A. J., žinodami, kad K. P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, įtraukė jį į aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymą ir taip jie įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje.

Teismas taip pat nustatė, kad A. J., A. G. ir nepilnametis K. P. S., veikdami bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Taip, laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 5 d. 22 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d. 22 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Alytuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkos dingsties, vedami chuliganiškų paskatų, užpuolė cigaretės paprašiusį Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl neįgalumo esantį bejėgiškoje būklėje. A. J. tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veidą, prie smurto prisijungė ir K. P. S. ir jau kartu su A. J. kumščiais ir kojomis tyčia sudavė Z. M. į įvairias kūno sritis tyrimo nenustatytą smūgių skaičių, bei pargriovė pastarąjį ant žemės. Nukentėjusiajam atsistojus A. G. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo kurio jis nukrito, o vėliau padavė K. P. S. savo peilį, kuriuo tiek A. J., tiek K. P. S. pasikeisdami paeiliui dūrė Z. M. nemažiau kaip 16 kartų į galvą, veidą, sprandą, dešinę ranką, dešinę koją ir dešinį šoną, tuo bendrais veiksmais padarydami durtinę pjautinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu, durtinę - pjautinę žaizdą dešinio momens srityje su dešinio galvos smegenų pusrutulio sužalojimu, durtines - pjautines žaizdas dešinio antakio srityje, sprando vidurinėje dalyje, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dėl ko nuo daugybinių durtinių - pjautinių žaizdų su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimų, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nukentėjusysis Z. M. įvykio vietoje mirė ir taip tyčia, sukeldami dideles fizines kančias itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

Tokiu būdu jie įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose.

Šioje byloje teismas taip pat nustatė, kad keli asmenys, turėdami galimybę nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jiems žinomą labai sunkų nusikaltimą.

Taip, O. I., 2018 m. sausio 7 d. apie 15.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendraudamas su nusikaltimą padariusiais asmenimis T. P. ir A. J. ir iš jų sužinojęs apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, kad T. P., A. J. ir K. P. S. 2018 m. sausio 7 d. apie 01.00 val., UAB „F.“ statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti degalus, tyčia nužudė statybvietę saugojusį sargą ir šio kūną išvežę automobiliu VW TAURAN, v/n (duomenys neskelbtini) į mišką, sudegino, turėdamas galimybę, tyčia, be svarbios priežasties apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje

Ž. P. ir E. S. 2017 m. lapkričio mėn. laikotarpiu nuo 5 d. iki 17 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini), bendraudami su nusikaltimą padariusiais asmenimis K. P. S. bei A. J. ir iš jų sužinoję apie prieš savaitę jų padarytą labai sunkų nusikaltimą, kad K. P. S., A. J. ir dar vienas vaikinas (tyrimo nustatytas A. G.), 2017 m. lapkričio mėnesį, miškelyje, esančiame už „RIMI“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė žmogų ir patys tuo įsitikinę, nes K. P. S. ir A. J. nuvedė jį į įvykio vietą ir parodė po šakomis paslėptą Z. M. lavoną, turėdami galimybę, tyčia, be svarbios priežasties, apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai. Tokiu būdu jie įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. P. ir A. J. šioje byloje buvo kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje T. P. pasikėsino, o A. J. rengėsi nužudyti žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinime nurodoma, jog jie, apsimesdami miško pardavėjais, susitarė įvilioti miško pirkėją į miško gilumą, kur T. P. užkalbinus M. M., A. J. turėtų suduoti smūgį peiliu nukentėjusiajam iš nugaros pusės ir jį nužudyti. Po to pagal susitarimą jie pagrobtų iš nukentėjusiojo atsivežtus pinigus, skirtus avansui už miško pirkimą, o nužudytojo kūną užkastų. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, T. P. pranešė M. M., jog parduodamas 8 su virš hektaro ploto miškas už 5000 Eurų, esantis (duomenys neskelbtini), bei susitarė susitikti dėl miško apžiūros 2018 m. sausio 5 d. 2018 m. sausio 5 d. ryte, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, T. P. liepė A. J. pasiimti iš namų peilį, kuriuo šis turės padurti miško pirkėją M. M. bei paskambinęs nukentėjusiajam pasakė su savimi turėti pinigų duoti avansui už miško pirkimą, bei išvažiavo į susitikimą automobiliu Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini). Apie 10.00 val. susitikus su M. M. aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nurodė šiam sėstis į jo automobilį bei nuvežė pastarąjį į (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško 738 kvartalą, priklausantį Lietuvos Respublikos valstybei. Išlipus iš automobilio T. P. nurodė A. J. paimti iš automobilio bagažinės peilį, o pats ėjo kartu su M. M. apžiūrėti neva tai parduodamą mišką. Einant į miško gilumą ir sulaukus patogaus momento A. J. turėjo nudurti nukentėjusįjį, tačiau to nepadarė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes išsigando. Tokiu būdu T. P. ir A. J. sudarę nusikaltimo vykdymo planą, turėdami įrankį nusikaltimui daryti, pasikėsino nužudyti M. M. dėl savanaudiškų paskatų. Tai yra buvo kaltinami tuo, kad T. P. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o A. J. dėl nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymo.

Taip pat A. J. ir A. G. buvo kaltinami pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad nužudydami Z. M. iš chuliganiškų paskatų tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat T. P. ir A. J. buvo kaltinami įvykdę nusikaltimą, numatytą BK 198² straipsnyje dėl to, kad nužudę M. S. pagrobė AB Swedbank mokėjimo kortelę prie atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu, AB Swedbank elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius.

R. M. buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. sausio 9 d. apie 20.30 val. būdama „Bare - kibininėje“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bendraudama su nusikaltimą padariusiais asmenimis A. J. ir K. P. S., iš jų sužinojusi apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, kad T. P., A. J. ir K. P. S., 2018 m. sausio 7 d. apie 01.00 val., UAB „F.“ statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti degalus, tyčia nužudė statybvietę saugojusį sargą ir šio kūną išvežę automobiliu VW TAURAN, v/n (duomenys neskelbtini) į mišką, sudegino, turėdama galimybę, tyčia, be svarbios priežasties nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigai.

Dėl M. S. nužudymo ir su jo nužudymu susijusių kitų nusikalstamų veikų

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. kaltės dėl M. S. nužudymo nepripažino. Jis paaiškino, jog K. (S.), A. (J.) ir jam bevartojant degtinę buvo kalba, kad reikia pinigų. Jis pasiūlė nuvažiuoti į jo buvusią darbovietę, kurioje yra daug kuro, jį pasiimti ir parduoti. Tada kažkuris paklausė, ar bus apsauga. Jis atsakė, kad tiksliai nežino, nes vieną kartą būna, kitą kartą nebūna. Jie išvažiavo kuro (į UAB „F.“ statybvietę), bet važiuojant nesitarė, kad panaudos peilį ar kažką panašaus. Važiuojant kažkuris klausė, ar ten apšviesta ar ne, jis atsakė, kad truputį apšviesta, kažkiek matosi. Jis paklausė, kuris galės, jeigu bus sargas, suduoti sargui smūgius, kad jis „išsijungtų“. K. sutiko. Jis pats nenorėjo sargo mušti, nes jis jį būtų atpažinęs ir paskundęs pareigūnams. Jeigu pareigūnai būtų jį apklausę dėl K., jis būtų pasakęs, kad jie ten patys susipešė, nuo K. jis ir gavo. Atvažiavus į statybvietę jis išlipo pirmas iš mašinos, nuėjo prie sargo būdelės, jis jį atpažino, atidarė duris, užėjo į vidų, jie pradėjo kalbėti kaip čia sekasi ir panašiai. Išėjus į lauką, K. stovėjo maždaug apie 2 metrus nuo durų, o A. stovėjo prie šiukšliadėžės. Išėjo (jis ir sargas), tada K. prisikabino, kad apsimiegojęs ir panašiai, ir sargas kažką piktai atsakė su keiksmažodžiais, tada K. jam sudavė keletą smūgių į galvą, sargas krito, berods vieną-du kartus įspyrė iš kojos ir sargas gulėjo nejudėdamas, jokio garso neskleisdamas. Jis pats nuėjo prie kuro statinių, kurios buvo maždaug 25-30 m. nuo to vagonėlio ir pradėjo pilti kurą. Vieną baką kuro pripylė, nunešė iki mašinos, atėjo atgal, buvo pasiėmęs savo baką. Pilant kurą pamatė kaip A. nuėjo link mašinos. Bepilant kurą atsisuko ir pamatė kaip A. vieną kartą dūrė į dešinį petį berods, tada vieną kartą į nugarą ir kažkur į kaklo sritį. Jis tokioj situacijoj pasimetė, pradėjo garsiai šaukti ant A., kad ką jis daro, kad nedarytų tokių nesąmonių ir panašiai. A. padėjo peilį ant šiukšliadėžės, o jis (T. P.) pylė kurą toliau, nemanė, kad sargas sunkiai sužalotas ar nužudytas. Pilant kurą vėl atsisuko, pamatė, kad K. su A. sargą tempė link sargo automobilio, bagažinė buvo atidaryta. Tada iš viso pasimetė. Nežinojo ką daryti, kaip kas vyksta. Emocijos buvo aukščiausiame lygyje. Jis dar nunešė, supylė kurą. A. uždarė bagažinę, A. sėdo į sargo mašiną, už vairo, jis atsisėdo už savo mašinos vairo, K. šone jo. Jis pradėjo pirmas važiuoti, nes mašina taip buvo pastatyta. Pavažiavus pirmam, A. jį aplenkė. Manė, kad kur nors paliks tą mašiną, kad to žmogaus nerastų ir viskas, ir išvažiuos iš ten. A. pavažiavo tiksliai negali pasakyti kiek, pasuko į nuošalesnį kelią, pavažiavo ten, nusuko į mišką, jis irgi nusuko į mišką. Ėjo link A.. Priėjus prie jo, pamatė kaip dega priekinė keleivio sėdynė atvira liepsna. Tada pradėjo bėgti atgal, atbėgo iki mašinos. Išvažiavo iš to miško, toliau pavažiavo, sustojo, parūkė ir netęsė jokio pokalbio, visi buvo įsitempę, nenorėjo pyktis tarpusavyje. Tada pavažiavo dar toliau, pavažiavus nusuko link nuošalesnio kelio, ten sustojo, išmetė pirštines, uždegė tas pirštines ir išvažiavo link Alytaus. K. išleido, nuvažiavo su A. nusiplauti mašinos, tada jie nuvažiavo pas A. ir nuėjo miegoti.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis T. P. teisiamajame posėdyje patikslino, kad važiuoti ir „išjungti“ sargą sugalvojo jis. Automobilį vairavo jis. Jis niekada nežinojo koks K. amžius, sužinojo tik policijoj, nes niekada nesidomėjo apie tai kiek jam metų, visada jis būdavo su A., kiek matydavo tą A., tai manė, kad jam yra aštuoniolika. Kažkada kai šnekėjo prieš tai, klausė ką veikia gyvenime, atsakė, kad mokosi profkėj (profesinėje mokykloje), jis suprato, kad K. pilnametis, nes ir pats mokėsi profesinėje mokykloje būdamas pilnametis. Jis paklausė gal A., gal K. gali „išjungti“ sargą . K. pasakė, kad taip, gali ir viskas. Tikėjosi, kad kuro vagystės sargas nepastebės. Būdamas sumuštas, kad nepastebėtų jis turėjo būti sumuštas iki sąmonės netekimo, „atjungtas“. Tos statinės pilno kuro, nusiėmus 20 l kuro nuo statinės nieks nepastebi. Jis suvokė, kad M. S. suduoti smūgio negali, nes manė, kad į kalėjimą papuls (anksčiau teistas du kartus). Jei jie (K. su A.) būtų nesutikę, būtų pats sargui sudavęs tuos smūgius. Jis jiems neliepė, tik siūlė. Jie galėjo iš viso atsisakyti važiuoti to kuro ir viskas. Tie parodymai, kad jei tu to nedarysi, tai namo negrįši šiandien yra kažkokia nesąmone. Niekada nebuvo tokių žodžių. Čia jį apkalbėjo. Jis neliepė K. gerti, nebuvo tikslo. Buvo piniginė, pasakė, kad jam piniginės nereikia. Tie pinigai buvo padėti mašinoje, bet jis jų nepasisavino. Kas K. davė pinigus nepamena. Mašinoje gulėjusius pinigus pasiėmė K. kažkiek, kitus A. įsidėjo. Iš sargo nužudymo buvo nauda tik kuras, kurį pravažinėjo. Pinigų – 160 eurų nesidalino. Jis sau nieko nepasiėmė. Su A. buvo Kaune, valgė kavinėje, susimokėjo už maistą. Kavinėje mokėjo A., visi pinigai buvo pas A.. Viena sargo kortelė buvo pas jį, kita pas A.. Jis sulaužė tą banko kortelę, nieko su ja nedarė, išmetė į šiukšliadėžę. Jo tikslas nebuvo atimti sargo gyvybę, jis norėjo, kad sargas paprasčiausiai nukristų, be sąmonės pagulėtų, jis per tą laiką pasiims kurą ir jis atsigaus ir jis tada būtų sakęs kaip čia jūs, kodėl susibarėt ir panašiai. Kas sugalvojo įkrauti M. S. į bagažinę negali pasakyti, jo paties ten nebuvo. Kai rašė nuoširdų pripažinimą, prie jo sėdėjo du pareigūnai, nediktavo ką rašyti, bet patarinėjo. Daug neteisybės ten parašyta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. dėl M. S. nužudymo kaltę iš esmės pripažino. Jis nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. arba 6 d. sėdėjo su K. ir T. aikštelėj, gėrė, užėjo kalba apie kurą, nutarė nuvažiuoti kuro (į buvusią T. darbovietę). Nuvažiavus T. kalbėjo su M. S., tada atėjo jis su K.. K. kirto S., o jis nuėjo iki mašinos, pasiėmė peilį ir dūrė S. į petį, į šoną berods ir į kaklą. Iš vagonėlio paėmė mašinos raktus, nuėjo į mašiną (priklausančią M. S.), atsirakino, piniginės ir telefono mašinoj nerado. Grįžo į vagonėlį, paėmė nuo stalo cigaretes, peilį medžioklinį ir viskas berods. T. buvo prie kuro talpos, nupylinėjo degalus. K. buvo prie vagonėlio. Jis pats vagonėlyje rado piniginę, nutempė M. S. kūną, įdėjo į bagažinę. Jis sėdo už ,,VW Touran“ vairo, o T. su K. savo mašina (Audi) važiavo. Nuvažiavo į mišką, iš mašinos dėtuvės išėmė popierius ir padegė ant sėdynės, T. atėjo iki mašinos, pasižiūrėjo ir išvažiavo. Važiavo link Onuškio žvyrkeliu, kažkur ten sustojo, sudegino pirštines, kurias mūvėjo, iš piniginės išimtus dokumentus: teisės ten buvo, banko kažkoks lapas-išrašas ir grįžo Alytų, paleido K., nuvažiavo su T. ir nakvojo pas jį namuose. Kitą dieną išvažiavo su T. į Kauną, paskambino O., nutarė susitikti, jis buvo iš areštinės išleistas, pas jį pakalbėjo, O. pas T. prašė pinigų paskolinti gal eurą. T. padavė O. berods eurą. Su O. nuėjo iki parduotuvės ,,Lidl“, O. nusipirko cigarečių, grįžo pas O., atsigėrė kavos, pasėdėjo. Išėjo kalba apie nužudymą, O. pasakė, kad apie nužudymą rašo internete ir, kad jų jau ieško. Jie O. parodė (straipsnį), jis paskaitė. Atsakydamas į teismo klausimus, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje ne viskas buvo teisingai surašyta. Į statybvietę važiavo tikslu pavogti degalų ir pavogti pinigų ar vertingų daiktų. Susitarė su T. P. ir K. S. tik dėl degalų vagystės, kad užkalbins sargą T. ir su K. būtų nuleidę kuro kiek į mašiną, kiek į kanistrą bagažinėje. K. kirto sargui, kaip ir buvo susitarę, jei sargas juos pamatys vagiant degalus. Pagal susitarimą P. turėjo tik su sargu pakalbėti. Prie degalų talpos nuėjo P. ir nupylinėjo degalus, o jis su K. buvo prie sargo. Pradžioje K. su sargu kalbėjo gal lauke, nepamena. Jis grįžo prie vagonėlio, kai sargas nukrito ir dūrė peiliu į kaklą, petį ir šoną. Peilį pasiėmė iš T. mašinos. P. pradėjo bendrauti su sargu, bet jokio ženklo S. nerodė. Jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad S. davė ženklą. Apie sargo ,,užvertimą“ susitarė važiuodami. K. trenkė sargui į veido sritį, sargas nukrito po pirmo ar po antro smūgio, nepamena, tada jis (A.) pasiėmė peilį. K. trenkė, jis (A.) dūrė gal ir perpjovė kaklą, o T. nupylinėjo kurą. Kai T. nupylinėjo kurą, sargas (S.) tada gulėjo, gal jau buvo negyvas, nežino. Susitarimo durti peiliu nebuvo, vaidmenų nesiskirstė kas ką turės daryti. Važiuodami dėl pinigų paėmimo iš sargo nesitarė, buvo ir taip aišku, kad reikės paimti pinigus. Kaip dalinsis pinigus, nesitarė. Ką T. kalbėjo su sargu, nepamena, gal jis ir pasakė sargui, kad atvyko valdžios nurodymu patikrinti, ar sargas nemiega. Ikiteisminio tyrimo metu ką sakė ir ką parodė nepamena. K. sudavė sargui smūgį, lyg tai iš karto sargas nukrito galva į konteinerio pusę. Po to K. kiek smūgių sudavė sargui, negali pasakyti. Nukritus sargui jis (A.) nuėjo pasiimti peilio iš mašinos, grįžo ir dūrė sargui į kaklą ir šoną, į nugarą irgi berods dūrė vieną kartą. Po jo dūrių sargas atrodo dar judėjo, galvą lyg tai pakreipė. Sargui po dūrių peiliu labiausia kraujavo kaklas. Peilį padėjo ant konteinerio dangčio. Kad reikia padegti sargo kūną susitarimo nebuvo, reikėjo jo kūną išvežti, gal jo (A.) mintis buvo taip daryti, kad kūną išvežti į mišką ir palikti. Kiti tam pritarė. Sargo kūną vilko iki mašinos, paskui jis su K., atrodo, įkėlė į mašiną, T. jau gal buvo prie savo mašinos. Jis (A.) padegė popierius ir dokumentus buvusius mašinoje ant sėdynės. Uždegę mašiną sustojo parūkyti ir matė jau kylančius dūmus, nuo tos vietos pačios mašinos nesimatė. Sargo piniginėje rado gal 150-160 eurų, dokumentus. Sargo mašinoje buvusį žvejybos aparatą paėmė. Pinigus lyg pasidalino, nepamena. Banko korteles Kaune išmetė, galvojo pinigų iš jų išsiimti, bet pradėjo jo ieškoti taip ir liko. Sargo banko kortelė su prisijungimo kodais buvo mašinoje pas T.. Peilį, kuriuo buvo sužalotas sargas, išmetė, sargo peilį irgi išmetė jau link Kauno važiuojant. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad savo parodymų sąžiningai nepamena, jis juos davė savo noru, tyrėja daugmaž pasakydavo ką reikia sakyti, parodymus iš dalies patvirtina. Tyrimo metu sau norėjo švelnesnės atsakomybės, gal taip ir pasakė. Viskas nutiko ne taip, kaip buvo susitarta. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai nėra teisingi. T. vaidmuo nebuvo toks kaip nurodyta (detalesni kaltinamojo parodymai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole t. 15, b. l. 204-208, 210-212).

Kaltinamasis K. P. S. dėl M. S. nužudymo kaltę iš esmės pripažino. Jis teisiamajame posėdyje paaiškino, jog Alytuje vartojo alkoholį ir buvo T. pasiūlymas nuvažiuoti dyzelino pavogti. Jis ir A. sutiko, sėdo į mašiną ir išvažiavo iki statybvietės. Nuėjo iki sargo, apžiūrėjo vagonėlį, kartu į lauką išėjo ir sargas, tada jis jam sudavė 3-4 kartus į veido sritį, sargas nukrito. Jis su T. užėjo į vagonėlį, pasiėmė pirštines, užsidėjo, apžiūrėjo, ar nėra vertingų daiktų. Rado tik piniginę, paėmė ją, tada perdavė A., išėjo. Matė, kad A. kelis kartus sargui sudavė peiliu, kur tiksliai nepamena. Su T. jie nuėjo iki mašinos, pasiėmė kanistrą, įsipylė kuro, paskui supylė į mašinos baką kurą, paskui dar įsipylė dyzelino. Tada nutempė sargą iki mašinos, įkėlė trise į jo mašinos bagažinę. Paskui jis pašlavė tą vietą, kur gulėjo sargas, nes buvo kraujo ant smėlio. Paskui A. iš mašinos bagažinės išėmė kažkokią įrangą, tada sėdo A. į sargo mašiną, jis su T. mašina išvažiavo. A. juos pasivijo ir vėliau aplenkė, kiek pavažiavus nusuko į mišką. Jis su T. sustojo, A. nuvažiavo kiek toliau į mišką. A. padegė kažkokius popierius sargo mašinoje ir paliko. Sėdo visi į T. automobilį, išvažiavus iš tos vietos nusuko nuo kelio, važiavo žvyrkeliu, sustojo, A. sudegino popierius kažkokius, dokumentus ir pirštines, kurias jam davė. Peilį A. irgi išmetė. Paskui visi grįžo į Alytų. Kaltinamasis atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, jog begeriant alkoholį Alytuje T. paklausė jų (jo ir A.), ar nenorėtų ,,pasikelti ant pinigų“, turėjo mintyje, kad pavogti dyzelino. Gal T. P. pajuokavo kalbėdamas apie sargo ,,užvertimą“, tyrimo metu gal ne visai tokius parodymus davė, nes buvo sutrikęs, nes pirmą kartą buvo tokioje įstaigoje. T. neliepė niekam durti sargui. Kodėl jo ir A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutapo pasakojant apie T., negali paaiškinti. Gal norėjo vienas ant kito duoti parodymus ir taip nutiko. Jis pats sargui sudavė 3-4 kartus į veidą ir sargas nukrito. Sargo nespardė, nemušė. Sargui nepjovė per kaklą, tik buvo pakėlęs jo galvą, pažiūrėti ar daug kraujo bėga. A. badė peiliu sargą. Jis kraują šlavė, nes norėjo paslėpti nusikaltimą, nes suprato, kad gali grėsti didelė bausmė už nužudymą. T. pasiūlė kuro nuvažiuoti pavogti, rodė kelią, bet nedavė jokio ženklo, kad reikia sumušti sargą. Kai važiavo link statybvietės kalbėjo tarpusavyje, kad sumuš sargą, jei nepavyks pavogti kuro. Iš vagonėlio paėmė piniginę ir mėlyną striukę, medžioklinį peilį. Teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 11 l. 138-139, 144-145, 158-163), kaltinamasis paaiškino, kad iš dalies teisingi parodymai, bet yra ir netiesos. Jis prisipažįsta iš dalies, kad sudavė sargui smūgius, kad šlavė ir, kad kūną įkėlė į bagažinę, dėl kuro vagystės irgi. Dėl daiktų ir dokumentų pagrobimo pripažįsta, nes piniginę paėmė. Dėl mašinos sudeginimo neprisipažįsta, dėl nužudymo - peiliu nedūrė, tik kelis smūgius sudavė. T. nesakė, kiek jam metų. Važiavo tik dėl degalų. Apie tai, ar bus sargas, nemano, kad buvo kalba. Apie smūgius sargui nebuvo tartasi, kai važiavo. T. jam jokio ženklo sumušti sargą nedavė. Įvykio metu buvo šiek tiek strese. Parodymų skirtumai yra, nes tada sutrikęs, kriminalistai įtaką darė, sakė, kad ant jo kiti visą kaltę verčia. Pas tyrėją iš dalies jis pasakojo, bet ir tyrėja klausimus užduodavo, papildydavo. Jis sakė gal kažką primiršęs, ji paklausdavo, ar taip buvo, ar ne.

Kitame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad nori pakeisti parodymus dėl M. S. nužudymo. Nori remtis pirminiais parodymais ir juos truputį patikslinti, nes praėjusiame posėdyje davė neteisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Prisimena savo parodymus. Nori kelias vietas patikslinti, kad jokio planavimo nužudyti S. nebuvo, buvo planuota, kad jis trenks ir pavogs saliarką (kurą), susitarimo, kad bus parodytas ženklas, kada trenkti irgi nebuvo, viskas įvyko spontaniškai. Visa kita duota teisingai ir plačiai. Patikslina tik, kad T. P. nedavė ženklo ir, kad kai vyko į įvykio vietą, pradžioje neturėjo plano nužudyti. Netiesa, kad T. P. viskam vadovavo, nurodė kam ką daryti, kad T. pasakė, kad statybvietėje gali būti sargas, kurio gali reikėti atsikratyti, ir jis suprato, kad jis kalba apie sargo nužudymą, nėra tiesa. Netiesa, kad T. pasuko į jį galvą ir sulinksėdamas akimis bei linktelėjęs galvą davė ženklą, kad laikas, kad jis suduotų sargui smūgį. Netiesa, kad A. ir T. prieš vykstant vertė tris kartus gerti alkoholio.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad nužudytasis M. S. jo tėvas. Ryte apie 9 val. paskambino motina ir paklausė, ar pas jį nėra tėvo, pranešė, kad tėvo nėra statybvietėje. Tėvo pasigedo sargas po pamainos, kuris atėjo jį pakeisti. Tai buvo sekmadienio rytas. Jis reiškia 100 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. 5000 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra dėl laidotuvių išlaidų 4 žmonėms solidariai. Palaiko civilinį ieškinį, nes visi artimieji prisidėjo. Brolio automobilis kainavo 3000 eurų. Tėvas pasakojo apie T., kad yra ekskavatorininkas, kuris kartais ateina pasėdėti į tą būdelę, nes žiemą šalta, pašneka jie ten, parūko, kavos išgeria. Tėvas nesakė T. nei vardo, nei pavardės, sakė tik, kad ekskavatorininkas- jaunas žmogus. Atrodo, kad jis tėvui primelavo, kad yra ūkininkas. Kadangi tėvas ūkininkas, tai matyt dėl to rado bendrą kalbą. Tėvas tą naktį buvo vienas, pašalinių asmenų, automobilių nebuvo. Automobilis „W Touran“ buvo jo brolio A.. Tėvas naudojosi jų automobiliais. Jis jam palikdavo, kai išvažiuodavo arba iš brolio pasiimdavo. Tėvas visada vykdavo į darbą automobiliu ir palikdavo stovėti jį prie būdelės. Kai buvo nuvažiavęs ten, matė kur ir kaip tėvas stato automobilį. Jis turi tris brolius, visi gyvena atskirai, o mama su tėčiu gyveno.

Nukentėjusysis P. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 7 val. ryto atėjo motina, nes šalia gyvena ir pasakė, kad tėvas dingo. Jis nuvažiavo į darbą, nes paskambino sargas, kuris turėjo perimti pamainą. Buvo pilna visur kraujo. Tėvas buvo surastas po 3 dienų už maždaug 3-4 km, bet kadangi yra upė, todėl apie 10 km atstumu. Palaiko reiškiamą 100 000 eurų civilinį ieškinį. Santykiai su tėvu buvo labai geri. Kadangi gyvena greta tėvų, tėvas visada prižiūrėjo vaikus, kai reikėdavo. Turi du sūnus. Visos šventės visada būdavo kartu. Gedulingi pietūs buvo užsakyti po mėnesio ir po pusės metų. Kur tėvas dirbo nebuvo nei vieno pastato, vien laukai, duobių, kanalų prikasta. Stovėjo tik vienas vagonėlis, kur jis sėdėjo ir prižiūrėjo tą vandenį.

Nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad sekmadienį ryte, apie 8.20 val. paskambino motina ir pasakė, kad dingo tėvas. Jis pagalvojo, kad užsuko pas kokį draugą pakeliui. Bet brolis pasakė, kad labai daug kraujo rado. Jis nuvažiavo į tą vietą, rado daug kraujo. Jis paskambino į policiją, kadangi dingo ir mašina, kuri buvo registruota jo vardu. Penktadienį buvo atvažiavęs tėvas. Kalbėjosi dėl mašinos, nes jis norėjo pirkti. Pasėdėjo, kavos atsigėrė, jis su anūke pažaidė ir išvažiavo, nes šeštadienį ryte jam į darbą reikėjo. Su tėvu susitikdavo beveik kasdien. Jo vaikui senelių nebeliko. Jis buvo vienintelis. Už automobilį mokėjo 3000 eurų. Metus laiko jį turėjo.Visiškai sudegė automobilis, nieko nebeliko. Samdė tralą, kad į metalo laužą nuvežtų. 43 eurus sumokėjo už tempimą. Dokumente dėl automobilio pirkimo nurodyta 2600 eurų suma, nes pardavėjas jo paprašė įrašyti tokią sumą. Už tai jis pažadėjo padaryti nuolaidą. Realiai už automobilį sumokėjo 3000 eurų. Iš metalo laužo gavo 180 eurų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. S. (nužudytojo žmona) paaiškino, kad Jis buvo geras vyras, tėvas, senelis. 36 metus išgyveno kartu. Išvažiavo ir negrįžo. Paskambino jam vakare, pasakė, kad eis į bažnyčią, jis pasakė, kad pasistengs anksčiau grįžti. Žiūri jau 7.30 val., o jo nėra. Atvažiavo draugas, paklausė, kur vyras. Visiems paskambino, išvažiavo ieškoti. Vyrui 2018 m. balandžio mėnesį būtų sukakę 60 m. Jis dar nebuvo pensinio amžiaus. Vyras dirbo toje statybvietėje sargu ir ūkininkavo: žemės, pasėliai ir namie. Prašo priteisti 5000 eurų padengti laidotuvių išlaidoms, nes Gariūnuose kai ką pirko, mokėjo ir kunigui, ir giedotojams, ir duobkasiams, nors neturi tai patvirtinančių dokumentų. Toje darbovietėje vyras dirbo porą mėnesių.

Teisiamajame posėdyje UAB „F.“ vadovas R. S. paaiškino, kad nužudytasis M. dirbo pagal civilinį susitarimą ir jo funkcija nebuvo saugoti tą objektą, nes nebuvo ką saugoti. Buvo aukšti gruntiniai vandenys, todėl jo funkcija buvo atsiurbinėti iš statybvietės vandenį, kol nevyksta statybos. M. kartu su kitu žmogumi pasiderindavo, grafikas nebuvo pastovus. Tuo metu, kai buvo šis įvykis, apie 8 val. jie turėjo keistis. Jam paskambino kitas žmogus, kuris turėjo pakeisti M. ir pasakė, kad nėra nei M., nei mašinos ir yra didelė bala kraujo. Kai nuvyko į objektą, matė, kad kraujo yra, kad bandyta šluoti. Tyrėjai suvažiavo. Nors rangovas ieškinio nepateikė, bet 2 tepalo bakai buvo išpilti, į juos pripilta kuro ir dingo 2 kastuvai. Matomai rangovas nesikreipė, nes suma- nedidelė. Buvo nupilta apie 70 litrų kuro (70,49 Eur sumai). Jis prašo atlyginti turtinę žalą už tą kurą. T. buvo matęs trumpai. Jis su ekskavatoriumi dirbo pas rangovą. Rangovas sakė, kad T. naujas darbuotojas. Jo įmonė buvo užsakovai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje ir pripažino įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime inkriminuotos aplinkybės kaltinamiesiems T. P., A. J., K.P. S. pasitvirtino. Kaltinamieji iš savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą nužudė žmogų itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktai). Tokią teismo išvadą patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti kaltinamųjų, liudytojų parodymai, Specialisto išvada Nr. M 75/2018 (01), duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys. Kaltinamieji A. J., K.P. S. teisme neneigė savo kaltės, tačiau pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisindami bendrininką T. P., stengdamiesi jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija, teisiamajame posėdyje itin atsargiai vertina šių asmenų parodymus, kadangi atskirose detalėse dėl skirtingų priežasčių jie davė skirtingus parodymus, nesugebėjo logiškai paaiškinti jų kaitos. Tokioje situacijoje, kaltinamųjų parodymų nuoseklumas ne tik vertinamas atskirai viso proceso metu, bet ir juos lyginant tarpusavyje bei įvertinant juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

T. P. parodymais apie jo vaidmenį, atliktus veiksmus teisėjų kolegija tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 10, b. l. 1-123) jis labai detaliai papasakojo apie savo bendrininkų K. P. S., A. J. nusikalstamus veiksmus, tačiau jis nesijautė „prisidėjęs“ prie nusikaltimo. T. P. nuo pirmos apklausos momento neigė savo kaltę dėl M. S. nužudymo, visą kaltę perkeldamas savo bendrininkams K. P. S. ir A. J.. T. P. ne tik neigė, kad važiavo vogti kuro, aptarė kaip elgsis įvykio vietoje sutikus M. S. (kokius veiksmus atliks A. J., kokius - K.P. S.), bet ir tai, kad jis vogė kurą, įdėjo nužudytojo M. S. kūną į automobilį (t. 9, b. l. 156-157). Teisiamajame posėdyje aplinkybes dėl kuro vagystės organizavimo pripažino. Neneigė ir tai, kad jau važiuojant į statybvietę buvo sutarę sargą „atjungti“. Teismas tiki T. P. parodymais apie jo bendrininkų smurtinius veiksmus prieš M. S., nes jie iš esmės sutampa su kaltinamųjų K. P. S. bei A. J. parodymais.

Kaltinamojo T. P. teisiamajame posėdyje pateiktus paaiškinimus apie savo paties vaidmenį nužudant M. S. vertina kaip siekį suklaidinti teismą, išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją perkeliant bendrininkams A. J. ir K.P. S.. Ikiteisminio tyrimo duotus parodymus teismas taip pat vertina kaip teisingus tiek, kiek jie neprieštarauja kitų kaltinamųjų paaiškinimams.

T. P. 2018-01-10 nurodė, kad matė kaip K.P. S. sudavė kumščiu 3-4 smūgius M. S. į galvą ir 2-3 kartus spyrė stovinčiam M. S. iš kojos į galvą. Po tų smūgių M. S. krito ant žemės, ant kelių ir pasilenkė į priekį. Tuomet jis pamatė kaip A. J. priėjo prie M. S. ir pamatė kaip šis dešinėje rankoje laikytu peiliu dūrė M. S. į kaklą, nuo ko sargas priklaupęs ir pasilenkęs pradėjo kriokti. Po to iš A. peilį paėmė K., savo kaire ranka paėmė M. S. už veido, kažkiek prikėlė bei kita ranka perpjovė M. S. kaklą iš priekio. Tada matė kaip K. dar kokius 4-5 kartus dūrė peiliu M. S. į nugarą (t. 9, b. l. 156-157). A. J. turėjo peilį juoda rankena, kuris buvo jo automobilio bagažinėje. Tada A. J. kokius 3-4 kartus su peiliu dūrė sargui į nugarą ir sargas nukrito ant pilvo. Tada A. J. viena ranka pakėlė sargo galvą, o kita ranka iš kairės į dešinę, pjovė sargui gerklę. Perpjovus gerklę, jis matė, kad bėgo kraujas, A. J. paleido sargo galvą, o peilį išmetė ant žemės. Tada jis pamatė kaip K. P. S. paėmė peilį nuo žemės ir pakėlęs sargui galvą iš priekio pjovė šiam gerklę antrą kartą. Ar tuo metu, kai K.P. S. jau antrą kartą sargui pjovė gerklę, sargas dar buvo gyvas, jis nežino. Jis tuo metu, kai buvo mušamas ir peiliu badomas M. S., nuo jų stovėjo 4 metrų atstumu ir viską puikiai matė, nes aikštelė buvo gerai apšviesta. Jis padėjo A. J. ir K.P. S., sargo lavoną įkelti į nukentėjusiojo automobilio bagažinę, nes jie to kūno nepakėlė (t. 9, b. l. 161-162).

T. P. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2018-01-16, kur be kitų aplinkybių T. P. ant manekeno parodė, kaip K.P. S. puolė sargą ir sudavė keletą smūgių rankų kumščiais į veidą. Sudavė iš vienos rankos, tada iš kitos. Sargas pasilenkė. Keletą smūgių su koja spyrė į veido sritį. Tada sargas sukosi prie konteinerių galva ir sukniubo ant kelių. A. J. stovėdamas iš šono, išsitraukė peilį, dūrė sargui į kaklo nugarinę pusę. Tada sargas krito ant pilvo. A. J. pradėjo badyti 4-5 kartus sargui peiliu į nugarą. Tada A. J. paėmė sargui už plaukų, pakėlė galvą ir dešinėje rankoje laikydamas peilį geležte į viršų, pakišta sargui po gerkle, tokiu būdu perpjovė gerklę. Po to K.P. S. paėmė peilį dešine ranka geležte į viršų ir priėjęs prie gulinčio sargo, antrą kartą pakišęs peilį perpjovė, pjovė kaklo srity. Po to tą peilį numetė šalia sargo lavono. Toliau parodė kaip M. S. kūną trise kėlė į automobilio VW Touran bagažinę (t. 10, b. l. 1-24).

A. J. ir K. P. S. nuo pirmos apklausos momento davė paaiškinimus, kurie iš esmės sutapo tarpusavyje. Nors ir ne visiškai nuosekliai pasakojo apie jų vartoto smurto pobūdį M. S. atžvilgiu, tačiau nei vienas nevengė pripažinti savo nusikalstamų, žiaurių veiksmų nužudant M. S.. Kolegijos nuomone, yra tikslinga remtis ir K. P. S. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atrodo nuoširdžiausi ir išsamiausi, daugelyje detalių sutampa tarpusavyje. Jie buvo sulaikyti staiga, nei vienas iš jų nesitikėjo, neturėjo laiko parodymus pagrąžinti ir tik teisminio nagrinėjimo metu parodymus pakeitė.

A. J. buvo sulaikytas 2018-01-10 (t. 10, b. l. 108), trečią dieną po įvykdyto nužudymo, jis buvo apklaustas įtariamuoju, jis nurodė, kad T. P. pasiūlė nuvažiuoti dyzelino į jo buvusią darbovietę. Jie su K. klausė, ar yra apsauga. T. sakė, kad tikriausiai bus. Dėl apsauginio susitarė, kad K. apsauginį „išjungs“, t. y kumščiu suduos į veidą. Nuvykus į statybvietę, išlipus iš mašinos T. jam pasakė: „būk pasiruošęs, jei ką paimk peilį“. Išėjus sargui M. S., T. sutartiniu ženklu parodė K., kad turi suduoti smūgį. K. sudavė M. S. į žandikaulį vieną smūgį, nuo smūgio apsauginis nukrito ant žemės. K. apsauginį pradėjo spardyti per galvą, vidutinę kūno dalį. Kol K. spardė, T. nuėjo link kuro pažiūrėti. Jis (A. J.) priėjo prie gulinčio M. S., kuris gulėjo be sąmonės ir jis dūrė į dešinį petį, po to į nugarą, po ko M. S. dar kvėpavo. Tada jis nuėjo pas T., o tuo metu K. kaire ranka pakėlė M. S. galvą už plaukų ir peiliu dūrė ar tai perpjovė gerklę (t. 10, b.l. 116-117). 2018-01-16 apklausos metu iš esmės jis analogiškai papasakojo aplinkybes, kuriomis buvo nužudytas M. S. (t. 10, b. l. 121-123). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. J. dar kartą detaliai papasakojo aplinkybes, patikslindamas, jog T. žinojo, kad K. nepilnametis, susitarė, kad parodys (T. P.) veiksmą kažkokį ir K. turės kirsti, o jis durti. T. gestu parodė ženklą ir K. kirto sargui, jis nukrito, tada jis dūrė vieną kartą į petį ir į nugarą, matė, kaip K. atlošęs sargo galvą, ar tai pjovė, ar tai dūrė. K. pradėjo tempti nužudytojo kūną link mašinos, bet vienas nepakėlė. Tada jis su T. P. paėmė kūną, padėjo į bagažinę ir uždarė, tuo metu K. su šluota valė vietą kur buvo kraujas. Atsakydamas į klausimus A. J. patikslino, kad mintis nužudyti sargą kilo T.. Iš pradžių T. pasakė, kad vogsime kurą, jeigu sargo nebus. Jeigu sargas bus, reikės jį nuimti, atkirsti ir durti porą kartų peiliu. T. viską suorganizavo ir detales sudėliojo. T. tiesiai šviesiai pasakė, kad jeigu sargo nebus tai gerai. Jeigu sargas bus, tai jį pažins, iškvies policiją ir mes visi sėsime. Panašiai ir ėjo kalba, kad sargas turi likti negyvas. Viskam vadovavo T.. Jis matė, kad jis (A. J.) išgėręs, o kai yra išgėręs, lengva prikalbinti. O dėl K., galvojo, kad ir taip sutiks. T. buvo girdėjęs, kad K. buvo dūręs vyrui peiliu, nes jis jam prasitarė. T. su K. tarėsi, kad T. duos ženklą, kažkaip per ausį perbrauks ir tai bus ženklas, kad K. turės sargui kirsti. T. buvo liepęs K. kumščiu į veidą kirsti, K. taip ir padarė. T. buvo suplanavęs nužudyti ir sudeginti kūną. Kad reikės sudeginti kūną ir automobilį, T. pasakė netoli statybvietės, jeigu sargas bus vietoje, tai yra dar važiuojant į statybvietę (t. 10, b. l. 133-142).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 10, b. l. 160-196) A. J. patvirtino savo duotus parodymus apie aplinkybes kaip buvo nužudytas M. S. ir kitas su tuo susijusias nusikalstamas veikas. Jis paaiškino, kad viską suorganizavo T. P., kuris sakė, kad K. kažkokiais veiksmais parodys, kad jam (M. S.) trenkti, o jis turės durti. A. J. detaliai išdėstė kaip K. P. S. trenkė, mušė nukentėjusįjį, o jis M. S. nuo smūgio parkritus dūrė peiliu.

K. P. S. buvo sulaikytas 2018 m. sausio 10 d. (t. 11, b.l. 123). 2018-01-10 nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad T. pasiūlė prasukti „varkę ant pinigų“, t. y. užsidirbti. Kažkur prie Vilniaus yra statybinis objektas, kur yra daug dyzelino, kurį galima pavogti, o paskui parduoti. Tačiau šį objektą saugo sargas, todėl jeigu vagystės metu sargas aptiks, jį reikės nužudyti. Jis su A. sutiko ir T. paskirstė jiems vaidmenis kas už kokius veiksmus bus atsakingas. Jis turėjo sargą sumušti, o A. jį nužudyti. Nusikaltimo įrankis turi būti peilis (detalesnė įvykių seka išdėstyta K. P. S. surašytame prisipažinime, t. 11, b. l. 147-148). Kitą dieną po sulaikymo (t. 11, b. l. 138) jis buvo apklaustas įtariamuoju. Jis nurodė, kad jiems trims geriant „Trejos devynerios“ T. jo ir A. paklausė, „ar nori pasikelti ant pinigų“. Jie sutiko, bet neklausė, kokiu būdu pasikels ant pinigų. T. pasakė, kad važiuos jie į statybvietę, buvusią T. darbovietę, turės pavogti dyzeliną. T. pasakė, kad statybvietėje gali būti sargas, kurio gali tekti „atsikratyti“. Suprato, kad jis kalbėjo apie sargo nužudymą. T. jam pasiūlė peiliu nudurti sargą. Kai jis atsisakė, tada A. pasiūlė nudurti sargą. A. sutiko. T. liepė trenkti sargui į veidą, kad šis pargriūtų ir tuomet A. jį padurs peiliu. Jis sutiko suduoti smūgį sargui į veidą. T. pagal jų susitarimą kol tvarkysis su sargu, pils kurą. Ką darys su sargo kūnu pradžioje nieko nesitarė. T. pasuko galvą į jį ir sumirksėdamas akimis bei linktelėjęs galvą davė ženklą, kad laikas suduoti sargui smūgį. Jis sargui sudavė keturis smūgius į veidą. Nuo suduotų smūgių sargas suklupo. Tuomet jis jam spyrė vieną kartą į galvą. Kai spyrė, sargas nukrito ant nugaros. Sargas gulėdamas ant pilvo buvo sąmoningas, nes rankomis dengė veidą. A. badė sargui į nugarą apie 3-4 kartus. Matė kaip A., pakėlęs sargo galvą, peiliu perpjovė sargui gerklę. Kai A. kėlė galvą sargas buvo dar gyvas, nes skleidė garsus. Kai perpjovė gerklę jokių garsų jau nebeskleidė. T. su A. įkėlė kūną į bagažinę. T. pasakė, kad neturi likti jokio įkalčio. Po to, kai T. su A. įkėlė kūną į bagažinę, T. pasakė paimti šluotą ir pašluoti kraują nuo tos vietos, iš kur A. pradėjo tempti kūną iki mašinos (t. 11, b. l. 138-139, 144-145). Apklaustas įtariamuoju 2018-01-24 K. P. S. iš esmės davė analogiškus parodymus. Pakeliui link statybvietės T. pasakė, kad jis turės nudurti sargą. Šis atsisakė, tuomet pasakė, kad tai turės padaryti A., o jis turės trenkti sargui, kad šis nukristų, o A. galėtų jį nudurti (detalesni paaiškinimus išdėstyti t. 11, b. l. 158-163). Sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą 2018-01-11 K.P. S. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus, t. y. apie tai, kad jis sudavė sargui į veidą ir spyrė. T. pasakė, kad jeigu bus sargas juo reikės atsikratyti (t. 10, b. l. 188-189).

Tai, kad T. P. jokių smurtinių veiksmų pats neatliko, bet buvo M. S. nužudymo organizatorius matyti ne tik iš kaltinamųjų K. P. S. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų paaiškinimų, bet ir iš O. I. teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių: jam T. pasakė, kad jie buvo trise: jis, A. ir kažkoks vaikinas iš Alytaus, važiavo vogti dyzelino. T. vadovavo, koordinavo kaip ir ką daryti. T. jam pasakė: „Aš stovėjau ir žiūrėjau, o A. nuėjęs su kažkokiu draugu viską padarė“.

Kaltinamieji nužudę M. S., jį padegė, dėl ko nei Specialisto išvada, nei teismo medicinos ekspertas J. P. negalėjo nurodyti tikslios M. S. mirties priežasties, padarytų trauminių poveikių skaičiaus, išskyrus tai, kad perpjauta dešinioji miego arterija. Teismas nustatydamas trauminius poveikius, kuriuos atliko A. J. ir K.P. S. remiasi jų parodymais. Abu kaltinamieji neneigia savo smurtinių veiksmų. A. J. neneigia perpjovęs gerklę, o K. P. S. nurodo, kad „jis nepjovė per kaklą, tik buvo pakėlęs jo galvą, pažiūrėti, ar daug kraujo bėga“. Teismas nemato pagrindo šalinti K. P. S. iš kaltinimo šią aplinkybę, nes tiek T. P., tiek A. J. nurodo, kad ne tik A. J. pjovė M. S. gerklę, bet ir K. P. S..

Be kaltinamųjų parodymų, M. S. nužudymo aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę patvirtina 2018-01-09 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018-01-09 apie 09.30 val. Pamerkės miške, esančiame Alytaus apskrityje, Pirčiupiuose, rastas sudegintas automobilis VW Tauran, v/n (duomenys neskelbtini), kuris buvo paieškomas. Sudegusio automobilio bagažinėje aptikti sudegusio žmogaus kaukolė, kaulų fragmentai, galimai priklausantys M. S. (t. 1, b.l. 47).

Specialisto išvada Nr. M 75/2018 (01) iš kurios nustatyta, kad M. S. mirties priežasties nustatyti negalima dėl viso kūno suanglėjimo, dalies galūnių ir vidaus organų sudegimo. M. S. mirties laiko nustatyti negalima dėl viso kūno suanglėjimo, dalies galūnių ir vidaus organų sudegimo. Ištyrus M. S. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: 3.1. Mechaninių poveikiu: 3.1.1. Durtinis-pjautinis dešiniojo plaučio sužalojimas, padarytas duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, kuo galėjo būti peilio ašmenys, vienu trauminiu poveikiu, suduodant smūgį iš nugaros į priekį, tai rodo dešiniame plautyje rastas durtinis - pjautinis sužalojimai su kraujo išlaja. Šis sužalojimas padarytas prieš mirtį, tai rodo kraujo išlaja, tiksliau pasakyti apie padarymo laiką negalima dėl aplinkinių minkštųjų audinių apanglėjimo (pomirtinio aukštos temperatūros poveikio minkštiesiems audiniams). Šis sužalojimas dėl plaučio sužalojimo vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.1.2. Durtinis - pjautinis skydinės kremzlės dešinės plokštelės sužalojimas, nustatytas medicininio kriminalistinio tyrimo metu, padarytas vienašmeniu, duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, kurio ašmenys panirimo metu buvo nukreipti į viršų, šiuo įrankiu galėjo būti peilio ašmenys. Šis sužalojimas padarytas prieš mirtį, vienu trauminiu poveikiu, tai rodo sužalojimo pobūdis ir kraujosruva kaklo minkštuose audiniuose, tiksliau pasakyti apie padarymo laiką negalima dėl aplinkinių minkštųjų audinių apanglėjimo (pomirtinio aukštos temperatūros poveikio minkštiesiems audiniams). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. 3.1.3. Įvertinus 3.1.2 papunktyje nurodytą sužalojimą ir mirusiojo tyrimo metu rastas tuščias dešiniąsias miego arterijas, esant sukepusiu krauju pilnai užpildytoms kitoms, išlikusioms minkštuose audiniuose, kaklo kairės pusės ir šlaunų viršutinio trečdalio arterijoms, galima daryti prielaidą, kad padarant 3.1.2 papunktyje nurodytą sužalojimą galėjo būti perpjautos ir dešiniosios miego arterijos, iš kurių vyko masyvus kraujavimas, todėl jos liko tuščios. Miego arterijų sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. Fiziniu poveikiu: aukšta temperatūra, galimai atvira ugnimi padarytas viso kūno suanglėjimas, dalies galūnių ir vidaus organų sudegimas padarytas po mirties, tai rodo išlikusių audinių ir organų pakitimai. Kadangi šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas po mirties, jis nevertinamas ir nekvalifikuojamas. M. S. lavono kraujas chemiškai netirtas nes šiam tyrimui tinkamo kraujo nerasta. M. S. lavono išlikusiuose apanglėjusiuose audiniuose rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. M. S. lavono išlikusiuose apanglėjusiuose audiniuose rastuose sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, kuriais remiantis identifikuoti sužalojimus padariusius objektus nėra galimybės. Nukentėjusiojo ūgio ir amžiaus bei dantų formulės nustatyti negalima, nes tam neliko tinkamo objektų, jie sudegė arba buvo stipriai paveikti aukštos temperatūros (t. 4, b. l. 58-62).

Iš Specialisto išvados Nr. 140-(243)-IS1-1559 nustatyta, kad iš šlaunikaulio fragmento (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 5), rasto 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, paimto iš VTMT Vilniaus skyriaus, nustatytas vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir artimos giminystės (tėvai-vaikai) nustatymo tyrimui atlikti. Iš šlaunikaulio fragmento, rasto 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, paimto iš VTMT Vilniaus skyriaus, nustatytas Y haplotipas, tinkamas lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti. Tikimybe, jog vyras, kurio šlaunikaulio fragmentas rastas 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, yra A. S., P. S. ir J. S. biologinis tėvas, yra ne mažesnė nei 99,9999999999999999999999992 %.

Ant pateikto tirti K. P. S. mėlynos spalvos su baltomis juostomis bluzono, paimto atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 13 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su vyro, kurio šlaunikaulio fragmentas rastas 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, genotipu; mėg. Nr. 14 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su vyro, kurio šlaunikaulio fragmentas rastas 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, genotipu.

Ant pateikto tirti K. P. S. rudos spalvos dešinės kojos bato, paimto atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 19 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su vyro, kurio šlaunikaulio fragmentas rastas 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, genotipu.

Ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018-01-07 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo ir ant kepurės, šaltkrepšio, akinių ir kairės kojos bato, paimtų 2018-01-07 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), bei M. S. šukų, kurias 2018-01-07 savanoriškai pateikė liudytojas P. S., rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žiūrėti LPKTC 2018-01-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(86)-lSl-344) sutampa su vyro, kurio šlaunikaulio fragmentas rastas 2018-01-09 automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, genotipu (t. 4, b. l. 146-154).

Teismo medicinos ekspertas J. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018-01-11 jis tyrė nenustatytos asmenybės vyro lavoną, kuris buvo stipriai paveiktas aukštos temperatūros, suanglėjęs. Šis vyras 2018-01-12 buvo atpažintas, surašytas atpažinimo protokolas. Tyrimo metu buvo išlikę labai stipriai suanglėję keli fragmentai – kaklo priekinis paviršius kairė pusė, lavonas rastas ant kairės pusės gulintis. Atliekant išlikusių suanglėjusių audinių tyrimus buvo nustatyta, kad dešinioji miego arterija yra pilnai užpildyta krauju, sukepęs kraujas, o kitos pusės išlikusi arterija yra tuščia. Taip pat buvo rastas kremzlės pažeidimas, kuris skydinės kremzlės pažeidimas, kurį netirdamas perdavė kriminalistams. Gabaliuke ištyrę nustatė durtinį - pjautinį skydinės kremzlės dešinės pusės sužalojimą, įvardino kaip padarytą duriančiu - pjaunančiu savybių turinčiu įrankiu, kurio ašmenys panirimo metu buvo nukreipti į viršų. Toks įrankis galėjo būti peilio ašmenys. Atsižvelgdamas į tai, kad vienoj pusėj kraujagyslės taip gerai išlikusios, kitoj pusėj nėra, ir toje pusėje ties kraujagysle yra skydinės kremzlės sužalojimas, galima daryti prielaidą, kad ta kraujagyslė, t. y. miego arterija buvo perdurta. Arterijos sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, ir per ją vyksta masyvus kraujavimas. Tai galėjo būti mirties priežastimi. Kituose fragmentuose buvo rastas prikepęs kraujas. Taip pat buvo rastas suanglėjusių kepenų fragmentas, diafragmos ir plaučių. Dešinio plaučio nugariniame paviršiuje buvo rastas durtinis – pjautinis sužalojimas, to sužalojimo projekcijoje buvo irgi kraujo išsiliejimas, kuris taip pat sukepęs. Šie trys radiniai, du neabejotinai – tai plaučių sužalojimas ir skydinės kremzlės sužalojimas ir vienas iš tų dviejų vedantis, kad greičiausiai buvo pažeista ir arterija, iš kurios vyko kraujavimas. Taip pažeidus arteriją, kaip buvo rasta, vyksta stiprus kraujavimas ir neužilgo įvyksta mirtis. Laiku suteikus medicininę pagalbą, žmogų galima išgelbėti, tačiau patyrus tokį sužalojimą ne gydymo įstaigoje, žmogus išgyventi šansų neturi. Iki padegant, asmuo jau buvo miręs.

2018-01-12 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti Alytaus apskrityje, 4701 kelio 950 metrų nuo pagrindinio 128 kelio Vilnius-Alytus. Važiuojant 128 keliu Vilnius-Alytus yra posūkis link Onuškių, Pamusių, į kurį pasukus bei važiuojant plačiu žvyruotu keliu apie 950 metrų, kairėje kelio pusėje griovyje yra surasti degėsio likučiai. Nuo šios vietos keliu link Pamusių, kairėje pusėje 200 metrų atstumu yra stotelė pavadinimu „Sustojimas“. Apžiūrint rastus degėsius, matomi medžiagos, panašios į drėgnos servetėlės, likučiai, juodi likučiai, raštu panašiu į medžiaginių pirštinių, metalinė dalis, panaši į piniginės užsegimą, pakėlus degėsius rasta 1 ct moneta. Imant degėsius, jie susiskaldo į pelenus. Viskas supakuota į popierinį voką. Nuo kelio yra pakilimas, link išarto lauko. Ant pakilimo auga pušys, išartas laukas yra apie 10 metrų atstumu nuo kelio. Apžiūros dieną žolė apšalusi, prigludusi prie žemės. Apžiūrimas plotas nuo kelio iki išarto lauko, tuomet išarto lauko plotas kiek panaudojant metalo ieškiklį, kiek apžiūrint vizualiai, radiusu apie 60 metrų aplink surastus degėsius, tiek kairė kelio pusė, tiek dešinė kelio pusė. Vizualios apžiūros metu bei metalo ieškiklio pagalbos paieška peilio rasta nebuvo (t. 4, b. l. 125-135).

Liudytojo A. N. teisiamajame posėdyje teiktais paaiškinimais nustatyta, kad jis miško kvartale 548, ant kvartalinės linijos, rado sudegusią mašiną. Dirbo miškų urėdijoj. Nuvykus į vietą, kur buvo numatyti vykdomi darbai, pastebėjo miške sudegintą mašiną. Pranešė pagalbos numeriu 112. Palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai. Bagažinėje matė sudegusį žmogaus kūną, vien kaulus.

Aptarti duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad visiems trims kaltinamiesiems T. P., A. J. ir K. P. S. kaltinimas pilnai pasitvirtino. Jie trise, iš anksto susitarę, iš savanaudiškų paskatų, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą (kuro vagystę) M. S. nužudė itin žiauriai.

Įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. nužudymo iniciatorius, kurstytojas buvo T. P.. Jis labiausiai buvo suinteresuotas M. S. nužudymu, nes jį (T. P.) vienintelį pažinojo M. S. ir logiška, kad apie kuro vagystę būtų pranešęs policijai. Jau išvykstant iš Alytaus į nusikaltimo vietą visi trys susitarė kokius veiksmus atliks, jeigu bus sargas (M. S.). Pats T. P. vengdamas organizatoriaus ir sukurstytojo vaidmens, neneigia, kad siūlė „išjungti“ sargą ne tik K., bet ir A.. Jei jie būtų nesutikę, jis pats būtų sudavęs tuos smūgius. Jis jiems neliepė, tik siūlė (t. 16, b. l. 14). Tai, kad T. P. pats nemušė, nedūrė ir neatliko kitų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį M. S. nešalina jo atsakomybės. Teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog T. P. darant šį nusikaltimą buvo kaip netiesioginis vykdytojas. Baudžiamosios teisės teorijoje netiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris baudžiamąją veiką padaro per kitą asmenį, t. y. „svetimomis rankomis“ realizuoja nusikaltimo sudėtį. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad visi trys kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia, iš anksto susitarę, siekė bendro tikslo – nužudyti M. S. ir jį nužudė, nusikaltimą padarė bendromis pastangomis. Dėl to visi trys atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią susitarimo turinį. T. P. suvokė, jog bendrai su A. J. ir K.P. S. dalyvauja darant nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad T. P. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, o nusikalstamai veikai daryti pasitelkė A. J. ir K.P. S..

Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi ne tik iš anksto aptartu planu, T. P. pasiūlymu (tiek K.P. S., tiek A. J.) atlikti smurtinius veiksmus, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienas savo elgesiu pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią. Jie visi suvokė, kad dalyvauja nužudant M. S. ir sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio variantą. Šios išvados pagrįstumą pagrindžia tolesni nuteistųjų veiksmai – T. su A. kartu įdėjo lavoną į jo automobilį, jie visi kartu nuvežė į mišką, padegė, kartu pasišalino iš nužudymo vietos, dalinosi pagrobtus pinigus, už juos valgė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013).

Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo tiksliai apibrėžti ir išsamiai suderinti, iš anksto apgalvoti, smurtiniai veiksmai nukreipti prieš M. S.. A. J. ir K.P. S. smurtiniai veiksmai T. P. buvo tikėtini (iš esmės taip kaip ir susitarė), todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie vykdytojo ekscesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017).

Visiškai pagrįstai kaltinamiesiems inkriminuoti kvalifikuojantys nužudymo požymiai: kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas jis pateikiamas teismų praktikoje. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios rodo ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-222/2016). Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.

Nors M. S. kaltinamieji padegė jau mirusį, tačiau aukščiau aptarti kaltinamųjų parodymai apie smurtą prieš M. S., padarytų sužalojimų kiekį, suduotų smūgių skaičių, jo intensyvumą, jo spardymą, iš anksto suplanuotą sprendimą panaudoti peilį, dūrimą į kaklą, nugarą, gerklės pjovimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nužudė M. S. itin žiauriai. Nekyla abejonių, kad atlikdami minėtus veiksmus kaltinamieji suvokė, kad M. S. nužudo itin žiauriai.

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymo nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, įvardytas kaip savanaudiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014).

Pagrįstai kaltinamiesiems inkriminuojamas kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos. Byloje surinkti duomenys (kaltinamųjų parodymai) bei kuro pagrobimo faktas patvirtina, kad jau išvažiuojant iš Alytaus į statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), T. P., K. P. S. bei A. J. kalbėjo apie dyzelino vagystę. T. P. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bevartojant alkoholinius gėrimus (buvo trise t. y. jis, K. ir A.), pradėjo kalbėti, kad reikia pinigų. Jis pasiūlė nuvažiuoti į jo buvusią darbovietę, ten labai daug kuro yra, pasiims tą kurą ir parduos jį. Jau bevažiuojant suplanavo veiksmų eigą, jeigu bus sargas „jį išjungs“. A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad K. turės kirsti, o J. durti (t. 10, b. l. 133-142). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad į statybvietę važiavo tikslu pavogti degalų ir pinigų ar vertingų daiktų. K. P. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad statybvietėje gali būti sargas, kurio reikės „atsikratyti“. Jis suprato, kad T. P. kalbėjo apie sargo nužudymą (t. 11, b. l. 138-139). Šioje byloje iš esmės nėra ginčo, kad priežastis nužudyti M. S. buvo nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. kuro bei kitų M. S. priklausančių daiktų vagystę.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nekelia abejonių, kad visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo nužudytas M. S., jie visi turėjo tyčią nužudyti, tiesiogiai dalyvavo atimant M. S. gyvybę. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš bendrininkų, vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Visų trijų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus.

Dėl kitų su M. S. nužudymu susijusių nusikalstamų veikų

Nei vienas iš kaltinamųjų neneigia, kad po to, kai nužudė M. S. jie pagrobė UAB „F.“ priklausančius 70 litrų dyzelinio kuro ir M. S. priklausančius, kaltinamajame akte išvardintus, šio nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytus daiktus, kurių bendra vertė 432,49 eurų, taip pat svetimus dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, AB Swedbank mokėjimo kortelę, Swedbank elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo slaptažodžius ir kodus, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos.

T. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pats vieną baką kuro supylė į savo automobilio baką bei prileidus dar vieną baką, supylė pusė bako, nes daugiau netilpo. Jis matė, jog buvo paimta sargo piniginė, kurioje buvo sargo dokumentai, pinigai 160 eurų, banko kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo teisės, banko pasijungimo kodai. Piniginę turėjo A. J.. Tuščią, žalią arbatinuką jis įmetė į Touran automobilio priekį, jį paėmė tikslu nupylinėti kurą. Vėliau prie miško jis matė, kad automobilyje gulėjo sargo striukė. A. turėjo sargo piniginę. Piniginėje buvo banko kortelė ir kodai. A. paėmė banko kortelę ir kodus. Vėliau, kitą dieną, A. iš savo telefono bandė pasijungti prie sargo banko sąskaitos per el. bankininkystę, tačiau šiam nepasisekė. Dar nori pasakyti, kad piniginėje buvo banko sąskaitos kvitas su nurodytu likučiu, kad buvo sąskaitoje 1500 Eur. Pinigus pasidalino A. su K. (t. 9, b.l. 161-162). Parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. parodė iš kur paėmė virdulį, matė sargo striukę, piniginę, joje buvo sargo dokumentai ir 160 Eur. Jis matė banko kortelę, asmens tapatybės kortelę ir teises, asmens prisijungimo kodus. Jis parodė, kurioje vietoje A. iškraustė tą piniginę, degino pirštines, piniginę, asmens tapatybės kortelę, teises (t. 10, b. l. 1-23). T. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nežino kam jiems buvo reikalingas virdulys, viena sargo kortelė buvo pas įį, kita pas A.. Mašinoje gulėjusius pinigus pasiėmė K. su A.. Su A. buvo Kaune, valgė kavinėje, susimokėjo už maistą. Iš sargo nužudymo buvo nauda tik kuras, kurį pravažinėjo. 10 litrų kuro bakelį įsidėjo pas save į automobilį. Šis kuras kurį laiką stovėjo bagažinėje, net nebuvo noro niekam skambinti ir siūlyti kurą.

A. J. nurodė, kad matė kaip K. ištraukė iš vagonėlyje esančios tamsiai mėlynos spalvos striukės kišenės piniginę, kurioje buvo 160 Eur ir dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Swedbank kortelė. Pinigus jis (J.) išėmė ir atidavė T.. Piniginę su visais dokumentais irgi padavė T.. T. P. buvo paėmęs sargo banko kortelę su elektroninės bankininkystės kodais, ir norėjo prisijungti prie nukentėjusiojo sąskaitos. T. P. pasakė, jeigu kitą dieną dar bus ramu, patikrins ar sargo sąskaitoje yra pinigų, jeigu bus, permes į kitą sąskaitą. Kortelė buvo pas T. P., bet kai kitą dieną pamatė, kad sargas yra ieškomas, T. P. sargo banko kortelę sulaužė ir išmetė. (t. 10, b. l. 116-117). Analogiškai A. J. paaiškino ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog K. piniginę su 160 Eur atidavė T.. Piniginėje buvo dokumentai, mokėjimo kortelės. T. kitą dieną norėjo patikrinti, kiek pinigų yra kortelėje, jeigu būtų tai kažkaip permestų į kieno nors sąskaitą. Buvo planuojama paimti tiek kuro, kiek bus. Visi Pinigai liko pas T.. K. gal davė pradžioje 10 Eur ant cigarečių. Jie su T. kartu leido pinigus, valgė picerijoje, paėmė picą, alaus (t. 10, b. l. 133-142). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. parodė vietą kur jie degino pirštines, piniginę su joje esančiomis kortelėmis bei dokumentais. Prieš tai T. P. išėmė iš jos M. S. vardu išduotą banko kortelę, el. bankininkystės prisijungimo kodus. Jie nebandė jungtis prie M. S. banko sąskaitos (t. 10, b. l. 155-159). Teisiamajame posėdyje jis taip pat nurodė, kad sargo piniginėje rado gal 150-160 Eur, dokumentus. Dar paėmė buvusį žvejybos aparatą, striukę rado, ji buvo ant galinės sėdynės, ji ir liko mašinoje. Pinigus pasidalino, kokiomis dalimis, nepamena. Kaune korteles išmetė (vieną kortelę jis sulaužė, kitą –T.), galvojo pinigų išsiimti, bet pradėjo ieškoti, tai taip ir liko.

K. P. S. nurodė, kad T. buvo nuėjęs į vagonėlį, paėmė sargo striukę, kurią numetė į automobilį VW Touran, žalią arbatinuką, kuriuo pylė kurą, vėliau jį padėjo į VW Touran automobilį. A. su T. išėmė visus dokumentus iš piniginės. A. sakė buvo 160 Eur. Pinigus iš A. paėmė T. (t. 11, b. l. 144-145). Ketvirtąjį kartą T. išpylė visus degalus iš toninės talpyklos. Jis išėmė iš sargo striukės piniginę, pinigų buvo 160 Eur. Piniginėje buvo dokumentai, automobilio banko kortelės (t. 11, b. l. 158-163).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. I. papasakojo, kad pas jį galimai rytojaus dieną T. (P.) klausė, ar turi sąskaitos numerį, jie nori pervesti 1000 Eur. Kai pas jį atvažiavo A. su T., jis paklausė, ar dar reikalingas numeris, atsakė, kad nereikia, neapsimoka. „Delfi“ rašė, kad nužudytas žmogus, A. žiūrėjo išsišiepęs, jam pasakė, kad tai padarė jie. T. pasakė, kad jie buvo trise: jis, A. ir kažkoks vaikinas iš Alytaus, važiavo vogti dyzelino. T. koordinavo, vadovavo kaip ir ką daryti. Sakė, kad pavogė gal 50 litrų (t. 15, b. l. 91-93). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. I. nurodė, kad 2018-01-07 apie 14-15 val. jam paskambino T. ir paklausė, ar turi banko sąskaitos numerį. T. pasakė, kad reikia į sąskaitą įmesti 1000 Eur. Maždaug apie 15 val. pas jį atvažiavo T. su A. ir pasakė, kad jau nereikia į sąskaitą permesti pinigų, jie „prisidirbo“. Tada T. iš sportinio švarko išsitraukė Swedbanko mokėjimo kortelę bei bankininkystės prisijungimo kodus. T. pasakė, kad nusikaltimo metu buvo kaip viršininkas. Jis matė, kad T. automobilyje Audi yra pilnas bakas degalų (t. 8, b. l. 61-63). Nukentėjusiojo žmona G. S. teisiamajame posėdyje buvo labai susijaudinusi, kalbėjo apie vyro mirties aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad įvykio dieną išvykdamas iš namų vyras su savimi vežėsi tik šaltkrepšį, kuriame nešėsi maistą. Dar jis su savimi turėjo piniginę juodos spalvos, kurios vertė 20 eurų. Piniginėje buvo 160 eurų, Swedbank atsiskaitomoji kortelė, jo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė. Dar piniginėje vyras nešiojosi SWEDBANK internetinės bankininkystės pasijungimo kodus. Taip pat, kaip prisimena, vyras buvo bankomate ir buvo pasiėmęs kvitą su nurodytu sąskaitoje piniginių lėšų likučiu. Taip pat vyras su savimi nešiojosi medžioklinį peilį, kuris apie 30 cm ilgio, juodos ir baltos spalvos rankena, peilis buvo dėkle. Šį peilį jos sūnus J. pirko „Maximos“ parduotuvėje žvejų reikmenų skyriuje. Peilis su dėklu kainuoja 20 eurų. Vyras turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 215 DUAL SIM, su TELE2 SIM kortele. Telefoną vyrui pirko ji pati per internetą, jo kaina 46 eurai. Vilkėjo vyras žiemine tamsiai žalios spalvos striuke, kurios kaina 50 eurų. Vyras iš namų į darbą buvo pasiėmęs žalios spalvos arbatinuką, kurio kaina 16 eurų. Vyras šaltkrepšyje nešiojosi juodos spalvos LED žibintuvėlį, kurio kaina 50 eurų. Daugiau vyras lyg neturėjo su savimi daiktų (t. 5, b. l. 13-14).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis, UAB „F.“ vadovas R. S. paaiškino, kad jo įmonei žala padaryta – nupilta 70 litrų kuro. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2018-01-07 buvo likę viena tona bei 200 litrų dyzelino. 200 litrų buvo likę generatoriuje ir viena pilna bačka. Kiek apsižiūrėjo po 2018-01-07 įvykio, viena bačka buvo tuščia, paversta šonu, pagal paskaičiavimus joje trūko apie 70-80 litrų dyzelino (t. 5, b. l. 59-60).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamiesiems pilnai pasitvirtino kaltinimas dėl 70 litrų dyzelino pagrobimo. Kaltinamieji neneigia, kad pagrobė kurą, toks tikslas nuo pat pradžių, tačiau nurodo, kad jų nuomone, jie pagrobė apie 50 litrų kuro, tiksliai jie nežino. A. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kiek kanistrų užsipylė, nepamena, pilną kanistrą įsidėjo į mašiną (t. 15, b. l. 201). Netikėti nukentėjusiojo UAB „F.“ vadovo R. S. parodymais apie tai, kiek kuro nerado atvykęs į įvykio vietą nėra pagrindo. Tokių duomenų, kad kas nors be kaltinamųjų būtų pylęs kurą, nėra.

Iš esmės nėra ginčo ir dėl kitų M. S. priklausančių daiktų pagrobimo: juodos piniginės 20 Eur su joje esančiais 160 Eur, mobiliojo ryšio telefono 46 Eur, arbatinuko, 16 Eur (T. P. ir pats nežino kam jį paėmė), striukę 50 Eur vertės (įmetė į nužudytojo automobilį), juodos spalvos LED žibintuvėlį, kurio kaina 50 Eur, medžioklinį peilį su dėklu 20 eurų vertės, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus M. S. vardu; AB SWEDBANK mokėjimo kortelę prie atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S. vardu; SWEDBANK elektroninės bankininkystės pasijungimo kodus ir slaptažodžius, žuvų ieškiklį echolotą „Fish finder“, 52 Eur vertės. Daiktų vertės yra nustatytos nukentėjusiosios G. S. (nužudytojo žmonos) pateiktais duomenimis. Teismo nuomone, daiktų kainos tikrai nedidelės, todėl pagrindo jas mažinti ir prašyti padėvėtų daiktų vertę įrodyti kitu būdu yra netikslinga.

Šiuo atveju kaltinamiesiems inkriminuotos faktinės veikos padarymo aplinkybės – panaudojus smurtą ir peilį prieš nukentėjusįjį M. S. pagrobimas svetimo turto, neginčijamai įrodytos byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, tai visų kaltinamųjų parodymai apie turėtą peilį, jo panaudojimą, pagrobtus daiktus, priklausančius M. S.. Šioje dalyje kaltinamųjų parodymai iš esmės sutapo. Kaltinamieji pripažino, kad važiavo apiplėšti M. S. (pagrobti kurą ir dar kokių nors vertingų daiktų). Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai pavartojant prieš nukentėjusįjį smurtą, peilį buvo nukreipti į svetimo turto užvaldymą ir yra teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti kaip kvalifikuotas plėšimas (BK 180 straipsnio 2 dalis).

BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti alternatyvūs neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas, šiuo konkrečiu atveju M. S. dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybės kortelės. Kaltinamieji neneigia, kad piniginėje buvo minėti dokumentai, vėliau jie juos padegė. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (pavyzdžiui tikslingai panaudoti). Pagrobdami piniginę, kaltinamieji turėjo pagrindą tikėtis, kad joje bus ne tik pinigai, bet ir dokumentai, banko kortelė, ar net prisijungimo kodai.

Kaltinamiesiems A. J. ir T. P. taip pat buvo inkriminuotas BK 198² straipsnyje nurodytas nusikaltimas.

Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji radę piniginėje Swedbank banko korteles (dvi) ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus (kas tai per kodai ir ar jie pakankami atlikti finansines operacijas, ar kelia grėsmę elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui nėra nustatyta) planavo kitą dieną pinigus, jeigu bus viskas ramu, persivesti į jiems norimą sąskaitą, t. y O. I.. Yra byloje duomenų, kad jie planavo pasinaudoti M. S. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, tačiau kolegijos vertinimu, jų tokie „pasvajojimai“ neatitinka BK 198² straipsnio dispozicijos ir tokie duomenys (jie nėra identifikuoti, tikriausiai tai buvo ne PIN kodas, kuris leistų pinigus išsigryninti bankomate, nes tokiu atveju būtų bandyta išsigryninti pinigus iš karto). Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad nebuvo bandyta prisijungti prie M. S. banko sąskaitos (t. 3, b. l. 106-108, 115-116). Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką yra aktualu nustatyti ne tik įgijimą ar laikymą, bet taip pat konstatuoti, kad įgyti ar laikyti slaptažodžiai, kodai atitinka BK 198² straipsnio nurodytus dalyko požymius. Kolegijos vertinimu, šis straipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie nusikalstamas veikas daro elektroninėje erdvėje, su įsilaužimais ar kitokiais pakenkimais kompiuteriams ar telekomunikacijų sistemoms dėl ko T. P. ir A. J. išteisintini, nes nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 198² straipsnyje

Kaltinamųjų T. P. ir A. J. veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. BK 214 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę, be kita ko, už įgijimą ir laikymą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (banko kortelių). Kaltinamojo O. I. paaiškinimais nustatyta, kad T. P. prašė sąskaitos, jam rodė, atrodo, to žmogaus kur nužudė, korteles (ištraukė ir parodė Swedbanko kortelę, buvo kodų kortelė). Kai T. P. su A. atvažiavo kitą dieną į Kauną, sakė, kad jau sąskaita nereikalinga (sakė „neapsimoka“), nes jų ieško ir „Delfi“ parodė straipsnį. Kai ėjo į parduotuvę, jie (A. ir T.) sulaužė tas korteles ir išmetė į šiukšliadėžę. Tai nustatyta ir neprieštaraujančiais A. J. teisiamajame posėdyje teiktais paaiškinimais apie tai, kad korteles Kaune išmetė, galvojo pinigų išsiimti, bet pradėjo jų ieškoti, taip ir liko (t. 15, b. l. 201). T. P. taip pat neneigė, kad viena sargo kortelė buvo pas jį, kita pas A.. Jis nieko su ja nedarė, išmetė į šiukšliadėžę (t. 16, b. l. 14).

Kaltinamiesiems A. J. ir T. P. pilnai pasitvirtino kaltinimas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (K.P. S. veiką padarė nesulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio kiltų jam baudžiamoji atsakomybė). Jie tai padarė slėpdami nusikaltimo (M. S. nužudymo) pėdsakus. Jų veiksmai pasireiškė VW Tauran valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais, M. S. priklausančiais daiktais: 2 krovininiais diržais, žiemine meškere, striuke, mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 215 DUAL su SIM kortele; žalios spalvos arbatinuku, sudeginimu, o taip pat jie kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudegino M. S. priklausančią piniginę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo aplinkybių visi trys kaltinamieji pripažįsta, jų parodymai iš esmės sutampa, todėl detaliau kartoti nėra tikslinga. Be kaltinamųjų paaiškinimų šią nusikalstamą veiką patvirtina liudytojo A. N. parodymai apie tai, kad jis dirbdamas miškų urėdijoje pastebėjo miške sudegintą mašiną, bagažinėje matė sudegusį žmogaus kūną, kaulus (t. 15, b. l. 174). 2018-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis (t. 3, b. l. 149-153, t. 4, b. l. 1-53) patvirtina, kad Pamerkio miško sektoriuje Nr. 548, Pirčiupio k., Valkininkų sen., Varėnos rajone rastas sudegęs automobilis ir sudegęs žmogus.

Kolegijos vertinimu, kaltinamiesiems A. J. ir T. P. pasitvirtino kaltinimas, jog jie į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką (K.P. S.). Nužudant M. S. K. P. S. buvo nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)) nusikaltimo padarymo metu jam buvo 15 metų. Nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, objektyvusis požymis – nepilnamečio vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką. Įtraukimo į nusikalstamą veiką būdai gali būti labai įvairūs, BK 159 straipsnio dispozicijoje išvardyta tik dalis jų: įtikinėjimas, prašymas, papirkimas, grasinimas, apgaulės panaudojimas. Šis sąrašas nėra užbaigtas. Straipsnio dispozicijoje nustatyta, kad, be nurodytų būdų, vaikas gali būti įtrauktas į nusikalstamą veiką ir kitokiu būdu.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu K. P. S. teiktais paaiškinimais, jis T. P. susipažino pora dienų iki įvykio. Begeriant alkoholinius gėrimus, jo ir A. T. paklausė, ar norit „pasikelti ant pinigų“. T. jam pasiūlė nudurti sargą peiliu, šiam atsisakius nudurti sargą peiliu, jis tai pasiūlė padaryti A. (t. 11, b. l. 138-139). 2018-01-24 apklausoje K.P. S. nurodė, kad T. pasiūlė trenkti sargui, šis (K. P. S.) nenorėjo sutikti, bet T. sustabdė automobilį ir pasakė, kad arba jis tą padarys, arba namo nebegrįš. Jis nenorėjo gerti, bet A. su T. jam vis tiek liepė gerti alkoholinius gėrimus (t. 11, b. l. 158-163). Kaltinamasis A. J. neneigia, kad žinojo, jog K. P. S. yra nepilnametis. Jo vertinimu, ir T. P. žinojo, jog K. P. S. yra nepilnametis. Jis tai nurodė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pats T. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis nežinojo kiek K. P. S. metų, nes K. P. S. sakė, kad mokosi „profkėj“. Tikėti šiais T. P. parodymais nėra pagrindo, nes tokio tarpsnio jaunuoliai labai greitai keičiasi. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje akivaizdžiai matėsi, kad K. P. S. nepilnametis, o nusikaltimas buvo įvykdytas 2018 m. sausio 7 d., kai K. P. S. buvo penkiolikmetis. Taigi, tiek T. P., tiek A. J. žinojo, kad K.P. S. yra nepilnametis, tačiau pirko alkoholinius gėrimus, davė gerti jam, suvokė, kad tokį nebrandų (ekspertizės akte nurodyta, kad paauglys emociškai nebrandus, t. 12, b. l. 81-86) ir dar išgėrusį vaiką lengva įkalbėti padaryti nusikaltimą ir tai padarė.

Byloje esantys duomenys rodo, kad K. P. S. jau anksčiau buvo nužudęs ir Z. M., dėl ko galima būtų vertinti kaip kaltinimo nenuoseklumą (neinkriminuotas A. G. ir A. J. nepilnamečio K. P. S. įtraukimas į nusikalstamą veiką), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimų padarymo aplinkybės skiriasi. Z. M. buvo nužudytas neplanuojant, nesiruošiant, spontaniškai, o M. S. nužudymas suplanuotas iš anksto, jam pasiruošta, aptarti smurtiniai veiksmai.

Objektyviai vaiko (K. P. S.) įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškė siūlymu ir vartojimu alkoholio, pasiūlymu važiuoti į T. P. buvusią darbovietę grobti degalų ir jeigu bus sargas, T. P. duos K. P. S. ženklą pradėti mušti M. S., kuris, būdamas neblaivus ir nebrandus laikėsi sudaryto nusikalstamo plano. Taigi, pagrįstai kaltinamųjų A. J. ir T. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 159 straipsnį.

Dėl Z. M. nužudymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

Kaltinamasis A. J. kaltę dėl Z. M. nužudymo pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje gėrė alkoholinius gėrimus su A. (G.) ir K. (P. S.). Jie nusipirko „Rimi“ parduotuvėje alkoholio ir nuėjo į miškelį. Prie jų priėjo Z., paprašė cigaretės. Cigaretės jam nedavė ir Z. norėjo kažką su žirklėm, ar jis pult norėjo, ar ką, neatsimena. Jis atsimena, kad pirmas K. dūrė Z. į koją peiliu, kurį paėmė iš A. (G.), po to jis pats (J.) spyrė ar trenkė iš kumščio. Pirmiausia K. sudavė Z. M., t. y. priėjo ir trenkė jam į galvos sritį. Kai Z. nukrito, tuomet jis (A.) jam sudavė smūgius, lyg ir su kojom, kumščiais į šoną, galvą, smūgių buvo du, trys koja ir ranka. Tada K. paėmęs peilį dūrė Z. M., po to jis (A.) dūrė į pilvą, šoną, likusius kartus kur parašyta (kaltinamajame akte). Jis (A.) tris smūgius sudavė rankomis ir kojomis ir nemažiau keturiolikos smūgių visur kitur. Kai sumušė ir subadė Z. pastarasis liko gulėti, o jis nuėjo persirengti, nuvažiavo su taksi iki A., pasiėmė pinigų ir nuėjo iki naktinės parduotuvės, nusipirko alkoholio ir toliau gėrė. Kai ėjo iš naktinės parduotuvės, nutempė Z. M. kūną po šakom ir paliko. Jis lyg jau buvo negyvas, nesimatė, kad kvėpuotų. K. tempė už pečių, jis už kojų, A. stovėjo ant „Rimi“ tako. Į nužudymo vietą grįžo po savaitės: jis (A.), K., Ž. (P.) ir E. (S.). Ž. ir E. norėjo pažiūrėti į lavoną. Lyg tai abu su K. E. ir Ž. pasakė, kad nužudė žmogų, girti buvo, gal pasigirti norėjo. Nors nuvedė į tą vietą, nei vienas iš jų nepatikėjo, galvojo, kad girti kažką „velia“. Apie tai, kad nužudė žmogų dar R. (S.) kažkiek žinojo. Jai nerodė lavono. Pasakė K., E. ir R. maždaug tuo pačiu laiku, gal po savaitės, kai nužudė (detalesni kaltinamojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 15, b.l. 186-190).

Kaltinamasis K. P. S. dėl Z. M. nužudymo paaiškino, kad Alytuje, prie „Rimi“ parduotuvės, aikštelėje trise gėrė alkoholį, po to pasibaigus ėjo dar nusipirkti, nusipirkus grįžo atgal į miškelį. Po kurio laiko atėjo žmogus, paprašė cigaretės, jie nedavė, tuomet A. jam (Z. M.) porą kartų trenkė, žmogus nukrito, paskui atsistojo ir lyg traukėsi kažką iš kišenės ar iš striukės, tada A. jam vieną kartą trenkė, po to jis (K.P. S.) dar trenkė ir porą kartų spyrė, po to atsisuko pasižiūrėti kur A. (G.), šis buvo ant pėsčiųjų tako. K. P. S. paėmė iš A. peilį, po ko nuėjo į miškelį ir vieną kartą trenkė su peiliu į koją tam žmogui. Padėjęs peilį ant žemės išėjo. Tada nuėjo iki A., ėjo su juo takeliu, po to atėjo A., pas A. paklausė, ar jam reikės peilio, šis pasakė, kad nereikės, tada A. tą peilį išmetė į mišką. Ėjo iki jo namų. Jis ir A. persirengė, tada su taksi nuvažiavo iki naktinio baro prie A. namų, nusipirko dar alkoholio ir nuėjo jį išgerti. Kai nuėjo jį išgerti jis daugiau nieko nepamena. Z. M. jis sudavė 4-5 kartus, porą kartų spyrė ir dūrė peiliu. 4-5 smūgius sudavė kumščiu, spyrė du kartus, kai Z. M. buvo nukritęs, dūrė vieną kartą. A. J. nuo pirmo smūgio iki Z. M. nutempimo į krūmus trenkė kelis kartus, gal vieną kartą įspyrė, po to laiko, kai dūrė peiliu, padėjo ten peilį ir išėjo, nežino ką jis ten darė. A. G. vieną sykį sudavė į veidą ir išėjo. Pirmas smūgius sudavė A.. Tada Z. M. nugriuvo ir kai atsistojo, tada A. ranka jam trenkė. Tada jis (K. P. S.) dar trenkė du kartus ranka. Z. M. nukrito. Tada spyrė du kartus. Kartu su juo spyrė A. vieną kartą. Po to jis ėjo iki A., nes jis buvo ant pėsčiųjų takelio. Ieškojo jo, nes norėjo peilį pasiimti. Kodėl sugalvojo peilį pasiimti nežino, buvo labai neblaivus. Rado A., paėmė peilį, tada grįžo, dūrė vieną kartą tam žmogui į koją, tada padėjo peilį šone jo ir išėjo, A. tuo metu tiesiog stovėjo. A. G. net nebuvo miškelyje, jis sudavė kumščiu ir išėjo savo keliais. Jie abu (jis ir A. G.) ėjo tuo pačiu takeliu tolyn link jo namų ir po poros minučių atbėgo A.. Atbėgęs nieko nepasakė. Jis (K. P. S.) ėjo persirengti, nes batai buvo purvini. Pasikeitė tik batus, tada nuėjo iki A., kuris rūbus pasikeitė, tada išsikvietė taksi ir nuvažiavo iki naktinio baro. Ten alkoholio nusipirko, jį išgėrė ir toliau nepamena nieko. Kada Z. nutempė į krūmyną nežino, tikrai ne tada, kai sumušė, nes tada, kai sumušė, nematė, kad būtų kažkur tempiamas. Kai prie suoliuko visą alkoholį išgėrė tada jau nieko nepamena, net nepamena kaip namo grįžo. Pirmiausia buvo padarytas Alytaus nusikaltimas (nužudytas Z. M.) gal lapkričio mėnesį, o vėliau Trakų nusikaltimas (nužudytas M. S.).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. paaiškino, kad vartojo alkoholį Alytuje prie „Rimi“ esančiame miškelyje. Pritrūkę alkoholio nuėjo nusipirkti. Grįždami iš parduotuvės jie su K. (S.) nuėjo į miškelį dviese, o A. (J.) buvo atsilikęs. Jie pradėjo vartoti alkoholį, atėjo A. ir iš paskos jam Z. M. (nužudytasis). Nežino kokiu tikslu Z. M. atėjo. Jis (G.) priėjo ir pasakė Z. M., kad apsisuktų ir išeitų. A. buvo netoliese prie M.. Matė kaip M. nueidinėjo, o A. pasivijęs sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Po to pribėgo K. ir pradėjo abu mušti, Z. M. nukrito. Jis pribėgo prie jų (K. P. S. ir A. J.), nustūmė. Kai jie nustojo smurtauti, mušti, jis atsitraukė su K. atgal, A. buvo ten pasilikęs, ir matė, kaip A. su Z. M. nuėjo į šoną, bet nematė kur. Paskui A. nuėjo K.. Jis irgi nuėjo pažiūrėti kokiu tikslu jie ten nuėjo. Pamatė, kad vėl mušasi. Vėl pribėgo, vėl atstūmė visus, neleido muštis, paklausė Z. M., ar gali jis atsistoti, jis atsistojo ir kažką rankoj kišenėse laikė. Paklausė, ką ten turi, jis ištraukė peilį, jis (A. G.) griebdamas už peilio, atimdamas peilį sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Numetė tą peilį į šoną ir paliko. Apsisuko ir išėjo, paliko juos visus tris (Z. M., K. P. S., A. J.) stovinčius. Po to atėjo K., paprašė peilio, jis jam davė peilį ir pastarasis nuėjo atgal. Pamatė, kad lyg du kartus K. dūrė peiliu ir jis iš ten pabėgo. Ėjo taku ir atbėgo K. iki jo, pasivijo, už kelių minučių atbėgo A. su peiliu. A. davė peilį, pamatė, kad jis kraujuotas, todėl K. jį paėmė, paėjo atgal ir paėjęs sakė, kad išmetė. Po to jie (A. J. ir K.P. S.) pasakė, kad reikia eiti namo, nes nori persirengti. Tuo pačiu ir jis ėjo namo. Kai buvo namuose, tada jie jam paskambino ir pasakė, kad atvažiavo su Taksi iki jo namų. Jis išėjo, nuėjo iki naktinės parduotuvės, nupirko alkoholio ir eidami A. su K. nusprendė grįžti atgal. Ką jie (A. J. ir K. P. S.) ten veikė, jis nežino. Tik iš ten grįžę sakė, kad užmušė. Jis Z. M. sudavė vieną kartą, atimdamas peilį. Kai jis sudavė Z. M., pastarasis stovėjo, po smūgio Z. M. nukrito. Bet jis (G.) nuėjo palikęs juos visus stovinčius. Jis sudavęs smūgį išsigando ir iš ten pabėgo. Suprato, kad Z. M. negyvas, kai jie (A. ir K.) grįžę atgal jam pasakė. Nežino kas ir kada Z. M. po šakomis pakišo. Iki tol, kol jis (G.) trenkė Z. M., pastarasis buvo mušamas kelis kartus. Kiek kartų buvo suduota, nežino, nestovėjo ir neskaičiavo. Jis Z. M. liepė parodyti ką turi kišenėse, nes matė, kad jis (Z. M.) laiko kažką kišenėje. Jis ištraukė peilį. Peilio ašmenys buvo nukreipti į jį (A. G.). Jis (Z. M.) turbūt bandė suduoti. Apšvietimo toje vietoje nebuvo, prieblanda. Koks peilis buvo pas Z. M., nežino. Už rankenos nebuvo paėmęs, paėmė už geležtės. Nepamena, ar Z. M. ką nors sakė dėl to peilio, neleido jam (Z. M.) grasinti. Matė kaip A. su K. sudavė smūgius (badė) su peiliu. Jam atrodo, kad K. du kartus dūrė. Matė, kad K. lyg ir į koją pataikė ir kažkur aukščiau. O A. nežino kur. Jie pasakė, kad damušė, kai buvo nuėję antrą kartą pažiūrėti. Antrą kartą ėjo pažiūrėti A. su K.. Žodį „damušėm“ pasakė K., atrodo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. M. (nužudytojo Z. M. mama) paaiškino, kad sūnus gyveno Alytuje, bendrabutyje, telefono neturėjo. Ji su sūnumi matydavosi dažnai, jį vedė į darbo biržą, polikliniką, buvo traumuota Z. M. galva. Traumą jis patyrė 1997 m. Ji gyveno netoli, atėjo lapkričio 10 d. ir Z. M. nerado, rado J. (draugą), kurio buvo neįmanoma išvaryti. Iš pradžių manė, kad J. nužudė jos sūnų. Ji pranešė policijai. Sūnų rado sausio 10 d. darbininkai, po dviejų mėnesių (kai dingo) Pabalių g., prie „Rimi“, netoli tos vietos, kur jos sūnus gyveno. Atpažino sūnų iš karto, buvo baisu. Akys buvo iškritę. Ji sūnumi rūpinosi nuolatos, nes jis buvo neįgalus. Sūnus nėra blogo žodžio pasakęs. 15000 eurų ieškinį palaiko, laidotuvės kainavo 900 Eur. 15 000 eurų vertina neturtinę.

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų nustatyta, kad kaltinamajame akte kaltinamiesiems (K. P. S., A. J., A. G.) nurodytos inkriminuotos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai, tačiau ištyrus įrodymus, esamus neaiškumus įvertinant kaltinamojo A. G. naudai, teismas nustatė, kad A. G. sudavė Z. M. ne du smūgius kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, o vieną.

Z. M. nužudymo aplinkybės nustatytos ir kaltinamųjų kaltė įrodyta remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis: kaltinamųjų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu ir kitais duomenimis.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. kaltę pripažino, pakankamai nuosekliai paaiškino savo, K. P. S. bei A. G. smurtinius veiksmus prieš Z. M..

Teismui pagarsinus kaltinamojo A. J. parodymus duotus 2018-01-24 ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaltinamasis juos patvirtino kaip teisingus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai atskirose detalėse išsiskyrė, tikslinga vadovautis ir kaltinamojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 10, b. l. 133-142 ) atkreipiant dėmesį į tai, kad jis nurodė, jog paliepus Z. M. pats iškraustė ir parodė savo kišenių turinį, ir jis (A. J.) pas nukentėjusįjį nematė nei jokių žirklių, nei peilio. Antrą kartą atėjus patikrinti ar Z. M. gyvas, K.P. S. patrypė šiam galvą su koja, iš viršaus trenkė kelis kartus, nes pamatė, kad gyvas būdamas dar paskųs policijai. Tempiant Z. M. paslėpti po šakomis, pastarasis dar muistėsi, tada K.P. S. dar kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą ir užmėtę šakomis, paliko jį ten. Po šakomis paslėpti Z. M., buvo K.P. S. iniciatyva.

Kaltinamasis A. J. savo parodymus dėl Z. M. nužudymo, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 10, b. l. 160-197).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, A. J. iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų atpažino Z. M. nuotraukoje Nr. 1 (Z. M.). Jis nurodė, kad tai yra vyras, su kuriuo jis sukonfliktavo, o vėliau K. jį padūrė peiliu (t. 11, b. l. 15-18).

K. P. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, papasakojo tiek apie savo, tiek apie savo bendrininkų – A. J. ir A. G. vartotą smurtą prieš Z. M..

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikti kaltinimai kaltinamiesiems iš esmės pasitvirtino (išskyrus tai, kad A. G. sudavė ne du o vieną smūgį). Kaltinamieji A. J. ir K. P. S. kaltės neneigia, tuo tarpu A. G., kuris sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio Z. M. nukrito, kaltės nepripažįsta, prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. Todėl teismas šiuo klausimu pasisakys plačiau.

Analizuojant A. G. veiksmus, kolegija atkreipia dėmesį į keletą momentų: A. G. matė, kai Z. M. nueidinėjant, A. J. jį pasivijęs, sudavė kelis smūgius į galvą. Po to pribėgo K.P. S. ir jie abu pradėjo mušti nukentėjusįjį, dėl ko Z. M. nugriuvo. Po to jis matė, kaip A. J. su Z. M. paėjo kiek į šoną, jiems iš paskos nuėjo K.P. S., todėl jis irgi nuėjo pas juos, kur pamatė, kad jie (K. P. S. ir A. J.) vėl mušė Z. M.. Vėliau Z. M. atsistojus, jis (A. G.) pastarajam liepė parodyti ką turi rankoje kišenėje. Z. M. ištraukė peilį, kurio ašmenys buvo nukreipti į jį, todėl mano, kad pastarasis bandė tuo peiliu jam suduoti. Jis atėmė peilį ir sudavė šiam (Z. M.) vieną smūgį ranka į veidą. Nuo jo smūgio Z. M. nukrito. Tada jis išmetė tą peilį. Kaip peilis atrodė, nepamena. Išėjo iš tos vietos, ten palikdamas A. J., K.P. S. ir nukentėjusįjį. Po kiek laiko pas jį atėjo K.P. S. ir jo (A. G.) paprašė peilio, kurį jis padavė. Paduodamas peilį, jis matė, kad Z. M. guli ant žemės. Tada jis pamatė, kaip K.P. S. su jo duotu peiliu, dūrė gulinčiam Z. M. du kartus. Vieną kartą į koją, antrą kartą kažkur aukščiau. Jis matė, kaip K.P. S. ir A. J. su jo peiliu sudavinėjo smūgius nukentėjusiajam. Jis išėjo iš tos vietos, tuoj pat prie jo priėjo K.P. S., o kiek vėliau pasivijo ir A. J.. Peilio atgal iš A. J. jis neėmė, nes peilis buvo kraujuotas, todėl K.P. S. peilį išmetė. Vėliau vėl vartojo alkoholį ir A. J. ir K.P. S. nusprendė sugrįžti prie nukentėjusiojo. Ką jie ten veikė, jis nežino, tačiau pastarieji iš ten sugrįžę prie jo, pasakė, kad užmušė, tada jis suprato, kad Z. M. nebegyvas. Kai K.P. S. prašė jo peilio, jis negalėjo suprasti, kad tuo peiliu gali būti badomas žmogus.

Siekiant papildyti, patikslinti kaltinamojo A. G. parodymus, duotus teisme, tikslinga paminėti atskirus svarbius aspektus iš šio kaltinamojo parodymų duotų 2018-02-05 ir 2018-04-06 ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 189 straipsniu, A. G. ir buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją siekiant ikiteisminio tyrimo metu medžiagoje užtikrinti įtariamojo A. G. išsamų nusikalstamos veikos padarymo parodymų davimą bei siekiant išvengti įtariamojo parodymų keitimo ar pasinaudojimo teise atsisakyti duoti parodymus.

Iš kaltinamojo A. G. apklausų 2018-02-05 ir 2018-04-06 ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas įvertina tai, kad A. J. į miškelį Z. M. atsivedė todėl, kad pasijuoktų iš pastarojo, neva jis turi su juo pakalbėti gal darbą duos. Jis liepė Z. M. eiti iš čia, tačiau A. J. šį pasivijęs, pradėjo jį mušti kumščiais į galvą, o Z. M. nukritus spardyti į pilvą, šonus. Tada prie A. J. pribėgo K.P. S. ir taip pat pradėjo gulintį Z. M. mušti rankomis ir spardyti. A. J. net neleido Z. M. atsistoti ir vis pastarąjį mušė. Po to A. J. Z. M. atsistojus, pastarąjį paėmė už peties ir nusivedė į šoną, jiems iš paskos nuėjo K.P. S. ir jis (A. G.) matė, kad A. J. ir K.P. S. vėl spardo Z. M.. Vėliau Z. M. atsistojus, jis pamatė, kad šis laiko ranką kišenėje, liepė parodyti ką turi. Z. M. iš vienos kišenės išsitraukė raktus, iš kitos nesulenkiamą virtuvinį peilį. Jis (A. G.) tą peilį už geležtės paėmęs iš vyro atėmė ir išmetė, ir sudavė Z. M. kumščiu į kaktą, šis nugriuvo. A. J. ir K.P. S. stovėjo šalia. Z. M. sudavė tik todėl, kad pastarasis turėjo tą peilį. Jam nueidinėjant, K.P. S. prie jo priėjęs pasakė: - „duok peilį“, jis padavė peilį ir pamatė, kaip K.P. S. su tuo peiliu pradėjo badyti Z. M.. Matė kaip K.P. S. vieną kartą dūrė į koją, ir vieną kartą į pilvą. Po to jis pamatė, kaip A. J. iš K.P. S. paėmė peilį ir pastebėjo tik mostą tuo peiliu į Z. M. kūną. Pamatęs, kad Z. M. yra badomas peiliu, suprato, kad pastarasis yra žudomas.

K.P. S. peilio iš A. G. paprašė kaip tik tuo metu, kai gulintį Z. M. spardė A. J., ir jis tai aiškiai matė, nes tuo metu jis buvo 3-4 metrai nuo Z. M.. Tada jis iš miškelio išėjo, paskui jį atėjo K.P. S., o po poros minučių pribėgo ir A. J.. A. J. padavė jam jo peilį, jis jį atlenkė, pamatė, kad kruvinas ir atidavė atgal. K.P. S. tą peilį kažkur išmetė. Po kiek laiko, jie vėl ėjo netoli tos vietos ir A. J. su K.P. S. pasakė jam pastovėti ir palaukti, o pastarieji nuėjo į nusikaltimo vietą, iš kur sugrįžę pasakė, kad „damušė“ tą žmogų ir kažkur nutempė. Jis taip suprato, kad Z. M. dar buvo gyvas ir jie jį pribaigė. Pats antrą kartą ten nuėjęs nebuvo. Žodį „damušėm“ pasakė K.P. S.. Nukentėjusysis Z. M. jam nebuvo pasakęs nei vieno žodžio, taip pat kai pastarasis buvo mušamas A. J. ir K.P. S., irgi nieko nekalbėjo. Paduodamas peilį K.P. S., jis pagalvojo, kad šis tik nori tuo peiliu pamosikuoti, pagąsdinti Z. M.. Negalvojo, kad ketinama durti tuo peiliu. Kadangi įvykio metu buvo labai girtas, jis negalvojo apie galimas pasekmes (t. 8, b. l. 162-167, 172-174). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie dešrelių pjaustymą, nebuvo užsiminta.

Kaltinamasis A. G. savo parodymus patvirtino 2018-01-20 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė kaip jis sudavė vyrui į galvą, nukentėjusysis nukrito ant nugaros. Toliau jie (K. ir A.) vėl jį (Z. M.) pradėjo spardyti (t. 9, b. l. 1-23).

Be pačių kaltinamųjų, kurie nužudė (K. P. S., A. J., A. G.) parodymų, jų kaltę patvirtina kaltinamojo Ž. P. parodymai. Jis nurodė, kad begeriant alų A. pradėjo pasakoti, kad nužudė žmogų, jis nepatikėjo, tada jį nuvedė parodyti į miškelį, prie „Rimi“ parduotuvės. Pasakojo, kad vienas dūrė į koją, kitas į kaklą, dar kažkuris į ranką, ar kur, užvertė kūną šakomis (t. 16, b. l. 179-180). Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. iš esmės analogiškai nurodė. Jis sakė, kad K. pradėjo kalbėti, kad žmogų sumušė už „Rimi“ ant tako. K. su A. pasakojo vienu metu apie įvykį. Kiek jis suprato tuo pačiu peiliu žmogų badė abudu (t. 7, b. l. 160-162).

Kaltinamojo E. S. teisiamajame posėdyje teiktais paaiškinimais apie tai, kad A. pradėjo pasakoti, kad žmogžudystę padarė. Jis nepatikėjo, tada nuvedė parodyti jį ir Ž. P. (t. 15, b. l. 114-115) Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad A. su K. pradėjo kalbėti, kad jie nusikaltimą padarė, žmogų nužudė. A. pasakė, kad žmogus ėjo pro šoną, lyg sustojo paprašyti cigaretės. Tada jie sumušė tą žmogų, dar sakė, kad padūrė (t. 8, b. l. 25-26).

Iš Specialisto išvados Nr. M 14/2018 (06) nustatyta, kad Z. M. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo, daugybinių durtinių - pjautinių žaizdų su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimu pasėkoje. Z. M. mirties laiko konkrečiai nustatyti nėra galimybės dėl toli pažengusio lavono puvimo proceso. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą rasta: daugybinės durtinės – pjautinės žaizdos su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimu padaryta aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos su kepenų dešinės skilties bei dešinio galvos smegenų pusrutulio sužalojimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti likusieji sužalojimai, tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas neturi duomenų ar po mirties buvo keičiama lavono poza. Atliekant Z. M. teismo medicininį tyrimą kokių nors ligų nekonstatuota. Z. M. lavono kraujyje rasta 0,21 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 0,31 % (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 144-147).

Specialisto išvadoje Nr. pM 5-14/2018 (06) nurodyta, kad Z. M. lavone nustatyta: durtinė - pjautinė žaizda po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu padaryta aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė- pjautinė žaizda dešinio momens srityje su dešinio galvos smegenų pusrutulio sužalojimu padaryta aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu vieno trauminio poveikio pasekoje. Durtinės - pjautinės žaizdos dešinio antakio srityje, sprando vidurinėje dalyje (2), dešinio žasto viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje (5), dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje (6). Šie sužalojimai padaryti keturiolikos trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir imant juos atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimo metu muštinių sužalojimų nekonstatuota. Z. M. lavono tyrimo metu visi nustatyti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Atliekant Z. M. lavono tyrimą, pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Po sužalojimų padarymo, t. y. daugybinių durtinių - pjautinių žaizdų su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimų, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti) iki tol, kol neteko sąmonės. Konkrečiai atsakyti kiek laiko jis galėjo gyventi po kūno sužalojimų, sukėlusių jo mirtį, padarymo, ekspertas neturi galimybės nesant objektyvių medicininių duomenų. Atliekant Z. M. teismo medicininį tyrimą, sužalojimų, būdingų padarytų pačiam (savo ranka), nekonstatuota. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyse. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti vyraujant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš dešinės. Sužalojimai padaryti aštraus duriamai - pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Padarytuose sužalojimuose individualios žalojančio daikto savybės neužsifiksavę. Konkrečiai nustatyti sužalojimų padarymo seką ekspertas neturi galimybės. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavono kūne rastus sužalojimus (t. 1, b. l. 151-152).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas L. U. patvirtino duotas specialisto išvadas Nr. M 14/2018 (06) ir Nr. pM 5-14/2018 (06) ir papildomai paaiškino, kad Z. M. lavonas buvo pažengusio puvimo stadijoje, buvo konstatuota daugybinės žaizdos, pagrinde paviršinės, jų buvo daug, iš jų du sužalojimai – durtinės - pjautinės žaizdos, viena buvo į pilvo ertmę, dėl ko buvo pažeistos kepenys; kitas sužalojimas buvo dešinio maumens srityje, durtinė žaizda, žaizdos kanalas patenka į kaukolės ertmę. Kadangi kaukolė buvo kažkada operuota, tai buvo padengta poline plokštele. Kraštas buvo nesugijęs, tos žaizdos projekcijoje nebuvo kaulinio audinio, peilio geležtė pateko į kaukolės ertmę ir sužalojo smegenis, ir jų dangalus. Tai pagrindiniai sužalojimai. Visi kiti 14-15 sužalojimų yra beveik paviršiniai. Mirtis įvyko nuo nukraujavimo, galėjo nukraujuoti ir nuo kitų žaizdų, konkrečiai pasakyti kiek buvo nukraujavimo, nėra galimybių, žaizdos buvo įvertintos visumoje. Po kepenų ir galvos sužalojimų, žmogus galėjo būti gyvas, bet konkrečiai kiek laiko pasakyti negali. Sužalojimai buvo ne tokie rimti, kad iš karto įvyktų mirtis. Laiku suteikus medicininę pagalbą, pacientą pavyksta išgelbėti. Z. M. galėjo prarasti sąmonę, nuo sužalojimų visumos, kadangi žaizdų buvo daug, nuo visų galėjo būti kraujavimas, netekus kraujo, netenkama sąmonės (t. 15, b. l. 177-179).

Iš 2017-11-13 M. M. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2017-11-10 apie 09.00 val. iš namų adresu (duomenys neskelbtini) išėjo jos sūnus Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki šiol namo negrįžo, jo buvimo vieta nėra žinoma, su savimi telefono jis neturėjo ( t. 1, b. l. 1).

2018-01-10 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-01-10 apie 12.00 val. Alytuje, Pabalių gatvėje, krūmuose, po šakomis rastas nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavonas su durtinėmis žaizdomis. Lavonas irimo stadijoje ( t. 1, b. l. 20).

Nukentėjusiosios M. M. paaiškinimais nustatyta, kad jos sūnus Z. M. buvo labai silpnos sveikatos, niekada nebuvo agresyvus, ramaus būdo, nėra blogo žodžio pasakęs, turėjo labai sunkią galvos traumą 1997 metais, nes buvo sumuštas. Sūnus buvo neįgalus dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Jam buvo iškirsta didelį skylė galvoje, turėjo 3 grupės invalidumą, labai sunkiai ir skausmingai pasilenkęs vaikščiojo. Z. M. su savimi nešiodavosi stalinį peilį (t. 15, b. l. 151-153).

Lavono parodymo atpažinti metu nukentėjusioji M. M. nurodė, kad jai parodytą lavoną ji atpažįsta kaip savo sūnų Z. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atpažįsta pagal galvoje esantį randą, pagal tai, kad neturi viršutinių dantų, pagal marškinius, kuriuos jai buvo atidavusi kaimynė, o ji nunešė Z., pagal striukę ir batus, kurių padas baltos spalvos. Tikrai tai yra jos sūnaus Z. M. kūnas (t. 1, b. l. 153-156).

2018-01-10 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Alytaus mieste, Pabalių gatvėje esanti krūmais apaugusi teritorija. Vieta yra gretimai Pabalių g. 14 namo, nuo gatvės nutolusi 65 metrų atstumu šiaurės kryptimi. Nuo Pabalių 14 namo sklypo rytinės tvoros ribos nutolusi 36 metrų atstumu rytų kryptimi. Minėtoje teritorijoje yra išpjaustyti medžiai ir krūmai. Krūmynų šiaurinėje pusėje yra šakų ir lapų krūva, iš po kurios matosi mėlynos spalvos džinsinės kelnės ir tamsūs su aulais batai. Pražėrus lapus ir šakas, rastas gulintis vyriškos lyties lavonas, vilkintis mėlyna striuke, pilkšvai violetiniu megztiniu, raudonais margais smulkiai languotais marškiniais, mėlynomis džinsų tipo kelnėmis su juostomis, juodu diržu, margomis trumpikėmis, avintis juodais su auliukais varstomais batais. Lavonas yra pažengusio irimo stadijoje, lavoninio sustingimo tariamose raumenų grupėse nėra, kūno oda fragmentais murzinai žalsva, lavondėmės neskiriamos. Pilvo dešinėje pusėje priekinės pažastinės linijos projekcijoje ir ties apatinių šonkaulių lanku lygiais kraštais žaizda turinti kanalą pilvo minkštuosiuose audiniuose. Marškinių audinyje atitinkantis žaizdos projekcija plyšinis audinio pažeidimas. Megztinio audinyje taip pat atitinkantis žaizdos projekciją ir kryptį plyšinis audinio pažeidimas. Dešinės šlaunies priekinio ir išorinio paviršiaus ribos viršutiniame trečdalyje, išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje yra gana lygiais kraštais odos ir poodžio pažeidimai. Dešinės kelnių klešnės audinyje yra plyšiniai kelnių audinio pažeidimai pagal lokalizacija ir kryptį atitinkantys odos ir poodžio pažeidimus dešinėje šlaunyje. Nuo lavono kojų pėdų šiaurės vakarų kryptimi 6 metrų atstumu ant žemės matomas gulintis peilis. Peilis visas metalinis, pilkos spalvos metalo, blizgiu, kiek murzinu paviršiumi. Peilio bendras ilgis 22.9 cm, kriaunos ilgis 9 cm, geležtė 13.9 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje 2 cm, smaigalys suapvalintu galu. Ant rankenos užrašas rusiškais fragmentais. Peilis paimtas ir supakuotas (t. 1, b. l. 119-138).

Liudytojo M. B. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis 2018 m. lapkričio viduryje tvarkė sklypus Alytuje, Pabalių g., Pabalių 8, 9, 10. Traktoriui 20 sklypo šone pakėlus šakas, po jomis pamatė žmogaus kojas vilkinčias džinsais ir avinčias batais. Su koja jis pajudino gulinčio žmogaus kūną, kuris buvo sustingęs, iškvietė policiją. Žmogaus kūnas buvo po senomis šakomis, užkritęs lapais, todėl jis matė tik tai kojas. Lavono radimo vieta yra šalia „Rimi“ parduotuvės. Atstumas nuo parduotuvės iki lavono radimo vietos yra apie 150-200 m. (t. 15, b. l. 175-176).

Liudytojas L. M. apklaustas teisme parodė, kad Z. M. jam yra žinomas asmuo. Jis dirba saugos tarnybos objekto vadovu Alytuje. Jie Z. matydavo kiekvieną dieną, tiek vaizdo filmavimo kameromis, tiek susitikdavo prekybos centre „Rimi“. Z. M. kiekvieną rytą apie 6 val., apeidavo visas šiukšlines, susirinkdavo nuorūkas. Iš prekybos centro Z. M. nieko nevogdavo, jei turėdavo pinigų, pirkdavo alaus, kartais bandelę, dešros. Z. M. buvo labai ramus, niekada neprieštaraudavo (t. 15, b. l. 110-111).

Liudytojas E. R. apklaustas teisme parodė, kad Z. M. buvo ramus žmogus, kartais paprašydavo cigaretės, mėgdavo išgerti, gerdavo kiekvieną dieną. Jį galima buvo pamatyti kiekvieną dieną prie „Rimi“ parduotuvės, kur rinkdavo iš peleninių nuorūkas. Taip pat Z. M. rinkdavo metalą, butelius (t. 15, b. l. 153).

Bylą nagrinėjant teisme, visi trys kaltinamieji pateikė visiškai naują versiją, kad A. G. peilį K.P. S. padavė pjaustyti dešrelėms (užkandai). Tačiau nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo paaiškinti pas ką buvo dešrelės, kas jas turėjo ar galėjo pjaustyti, kas jas pjaustė ankščiau, juo labiau, kad pats A. G. galėjo neduoti niekam savo peilio ir pjaustyti tas dešreles. Kodėl teisme buvo pateikta nauja „dešrelių“ versija, o apie tai nei vienu žodžiu nebuvo užsiminta ikiteisminio tyrimo metu, nei vienas iš kaltinamųjų logiškai paaiškinti negalėjo. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Z. M. tuo metu jau gulintis, buvo mušamas rankomis ir spardomas kojomis A. J., ir kaip tik tuo metu K. P. S. A. G. padavė peilį. A. G. paduodamas peilį, aiškiai matė gulintį ir mušamą Z. M. ir apie dešrelių pjaustymą užkandai, nebuvo net minties. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. G., būdamas suaugęs žmogus, turėdamas gyvenimiškos patirties, negalėjo nesuprasti kam bus panaudotas peilis. Be to, iki tol kol nebuvo pradėtas naudoti smurtas nukentėjusiojo Z. M. atžvilgiu, kaltinamieji jau vartojo degtinę, jos išgerdami ne po vieną kartą (A. J. parodė, kad 4-5 kartus) ir užkasdami kaip minėjo čipsais, ir jokių dešrelių nepjaustė ir tokio poreikio net nebuvo.

Taip pat akivaizdžiai galima pastebėti, kaip kaltinamieji jau buvo suderinę tarpusavyje savo parodymus. K.P. S. ikiteisminio tyrimo metu, iš viso nedavęs jokių parodymų apie Z. M. nužudymo aplinkybes, teisme jau užtikrintai teigė, kad A. G. sudavė smūgį Z. M. į veidą, neva gindamasis nuo to, kad liepus nukentėjusiajam iškraustyti kišenes, pas pastarąjį pamatė ar tai žirkles, ar tai peilį, nors pats kaltinamasis K.P. S. pas nukentėjusįjį nieko panašaus nematė. Jokio peilio ar žirklių pas nukentėjusįjį nematė ir A. J.. Byloje buvo nustatyta, kad mušamas Z. M. ne tik nieko neketino pulti su peiliu ar be jo, bet net ir nekalbėjo.

Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamųjų parodymus pastebi, jog kaltinamųjų parodymai keitėsi, nebuvo nuoseklūs ir prieštaravo tarpusavyje, o pagrindinis klausimas keliamas dėl A. G. suduoto vieno smūgio, nuo kurio Z. M. negalėjo mirti, o mirties priežastis kitų kaltinamųjų A. J. ir K.P. S. ilgalaikiai, besitęsiantys, pasikartojantys smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį, pasekmė, veiksmų kvalifikavimo.

Apygardos teismas pabrėžia, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24-25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip ir kada bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos padarymo, kad būtų galima konstatuoti esant bendrininkų susitarimui. Dėl to, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtinąjį bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę bendros nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-229/2008 ir kt.). Pabrėžtina, jog išankstinis aiškus, konkretus susitarimas nėra būtinas bendrininkavimo požymis, nes pagal teismų formuojamą praktiką susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. asmens elgesiu, iš kurio matyti jo tyčia bendrai padaryti nusikalstamą veiką, pvz., rodant pritarimą kito asmens veiksmams gestais, mimika, prisidedant prie šių veiksmų, tęsiant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-444/2012).

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikomi nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-196/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010).

Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kiek konkrečiai ir į kurią Z. M. kūno vietą kiekvienas iš kaltinamųjų sudavė smūgių. Tačiau tiek kartų smūgiuodami nukentėjusiajam, tame tarpe ir į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, kaltinamieji neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, gyvybei, numatė, kad suduodant tokį kiekį smūgių, duriant peiliu Z. M. sunkiai sužalos ar net nužudys, ir norėjo taip elgtis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek A. J., tiek K. P. S. smurtavo prie nužudytąjį. A. J. nurodė, kad A. G. du kartus sudavė Z. M.. K. P. S. sakė, kad A. G. sudavė vieną kartą. Pats A. G. neneigia, kad mušė, tačiau teigia sudavęs vieną smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito. Vėliau, jis (A. G.) matydamas kaip jo draugai intensyviai smurtauja prieš Z. M. padavė peilį, kurį turėjo su savimi, taigi vertinti A. G. veiksmus kitaip, nei kaip bendrininkavimą nėra jokio pagrindo. Jis pats nebuvo aktyvus smurtautojas, tačiau ši aplinkybė vertintina skiriant bausmę, o ne kitaip kvalifikuojant jo veiksmus. Kalbėti šiame epizode apie vykdytojo ekscesą (teismas plačiau apie tai pasisakė epizode nužudant M. S.) irgi nėra jokio pagrindo. Kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – panaudoti smurtą Z. M. atžvilgiu. Kaltinamieji suprato vieni kitų smurtinius veiksmus, šiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tam įvykti. Susitarimo buvimą patvirtina ir pasyvus asmens elgesys, A. G. turėjo visas galimybes sutrukdyti draugams intensyviai smurtauti, badyti peiliu Z. M., tačiau to nepadarė, o priešingai, padavė peilį, taigi jis aiškiai suprato veikos pavojingumą ir padarinius.

Teismų praktikoje laikoma, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo mirė nuo smūgių visumos, nėra būtina nustatyti, kiek konkretus asmuo sudavė tiksliai smūgių (LAT 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-222/2017). Taip pat šioje nutartyje remiamasi anksčiau jau suformuota praktika, kad „jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja keli asmenys ir šis miršta nuo sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi sužalojimus padarę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-83/2013, 2K-580/2011, 2K-11/2011, 2K-324/2009).“

Kaltinamojo A. G. gynėjas išreiškė poziciją, jog jis neįžvelgia savo ginamojo veikoje visų būtinų inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasak gynėjo, byloje objektyviai nustatytas A. G. veikos priežastinis ryšys tik su fizinio skausmo sukėlimu, o ne gyvybės atėmimu. Visgi, teismo įsitikinimu, visi būtini A. G. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti. Esminę reikšmę šiuo atveju turi ne atskirais A. G. veiksmais padarytas sužalojimas, o jo ir bendravykdytojų vieninga tyčia padaryti veiksmai ir jais sukelti padariniai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad bendrais kaltinamųjų veiksmais sukeltų padarinių, t.y. Z. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertinant kaltinamojo A. G. vaidmenį nužudant Z. M., matyti, kad A. G. mažiausiai prisidėjo prie nukentėjusiojo mirties, tačiau liepdamas Z. M. kraustyti kišenes ir pamatęs pas nukentėjusįjį buką užapvalintu priekiu, virtuvinį, stalo serviravimui skirtą, niekuo nepavojingą peilį, suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam tik dėl to, kad turėjo tą peilį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, matydamas, kaip A. J. toliau spardo gulintį nukentėjusįjį, ir tuo metu paduodamas K.P. S. peilį, kuriuo Z. M. subadomas (esant tokiomis aplinkybėmis - paduodamas peilį K.P. S.), kaltinamasis A. G. negalėjo nesuprasti kur peilis bus panaudotas, juo labiau, kad A. G. parodė, kad iš karto po to pamatė kaip Z. M. yra badomas ir taip žudomas, todėl pastarasis vieningai su kaltinamaisiais A. J. ir K.P. S. prisidėjo prie Z. M. nužudymo.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. G. sudavė ne vieną, o du kartus Z. M., todėl ši aplinkybė (du smūgiai) iš kaltinimo yra šalinama, paliekamas vienas smūgis, kurio neneigia kaltinamasis. Pažymėtina, jog šios aplinkybės pašalinimas savaime nepaneigia to, kad A. G. yra bendravykdytojas.

Pagrįstai kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės žmogų).

Šiame kontekste pažymėtina, kad bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu pripažįstamas toks nužudymas, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2009).

Teismas bejėgiškos būklės požymį grindžia, kaltinamųjų paaiškinimais apie tai, kad Z. M. sunkiai vaikščiojo, šlubavo. Taip pat nužudytojo motinos M. M. paaiškinimais apie tai, kad jos sūnus buvo labai silpnos sveikatos, turėjo labai sunkią galvos traumą 1997 metais, nes buvo sumuštas. Sūnus buvo neįgalus dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Jam buvo iškirsta didelė skylė galvoje, turėjo 3 grupės invalidumą, labai sunkiai ir skausmingai pasilenkęs vaikščiojo, kad nukentėjusysis buvo mušamas gulintis, negalintis priešintis, prieš jį smurtavo trys asmenys, kurie naudojo ne tik fizinę jėga, bet ir peilį. Objektyviai nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo tokia, kuri leidžia teigti apie jo bejėgiškumą. Kaltininkai turi suvokti, kad asmuo prieš kurį jie smurtauja yra bejėgiškos būklės. Tai taip pat nustatyta, nes jie matė ir suprato jo negalią, suvokė, kad jis negali jiems pasipriešinti ir tuo nadojosi, t.y. smurtavo prieš bejėgiškos būklės asmenį.

Taip pat abejonių nekyla, kad Z. M. buvo nužudytas itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas nekartodamas argumentų, kuriuos išdėstė pasisakydamas dėl M. S. nužudymo, kuris buvo taip pat nužudytas itin žiauriai, atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamiesiems šis požymis atimant gyvybę Z. M. inkriminuotas nustačius panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalicaziją. Šios aplinkybės neabejotinai nustatytos pačių kaltinamųjų parodymais, byloje esančiomis specialisto išvadomis (daugybinės durtinės- pjautinės žaizdos su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimai, sužalojimai padaryti keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje). Konkrečiai kiek laiko galėjo gyventi Z. M. po kūno sužalojimų, sukėlusio jo mirtį, padarymo, ekspertas neturėjo galimybės atsakyti. Remiantis A. J. parodymais, po to, kai grįžo kaltinamieji po valandos ar dviejų atgal į tą vietą, kurioje mušė, badė Z. M., pastarasis gulėjo ant pilvo, kažkokius garsus dar leido, dar gyvas buvo. K. šiam patrypė per galvą su koja, iš viršaus trenkė kelis kartus. K. patikrino, ar gyvas, pamatė, kad gyvas, paskųs dar policijai, tada su koja trinktelėjo, nutysė į miškelį. Aišku buvo, kad žmogus mirs (t. 10, b. l. 133-142).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuojamos chuliganiškos paskatos. Jos liudija, kad įvykio metu Z. M. paprašė cigaretės, šie jam jos nedavė, Z. M. kažką pasakė ir tuomet A. J. pirmas sudavė smūgius į galvos sritį. Z. M. jau nueidinėjo, K. jam liepė kraustyti kišenes. Z. M. ištraukė raktus ir žirkles ar peilį, po to jau A. G. trenkė nukentėjusiajam, vėliau kaltinamieji pradėjo spardyti, mušti ir badyti peiliu (14 trauminių poveikių). Teisiamajame posėdyje A. J. nurodė, jog nežino, kodėl nužudė Z. M.. A. G. nurodo, kad jis sudavė smūgį, kai atiminėjo iš Z. M. peilį, kurį numetė į šoną. Taip pat jis paaiškino, kad A. J. iš Z. M. norėjo pasijuokti. Remiantis A. G. parodymais, kad nukentėjusysis išsitraukė peilį ir jis šiam sudavė, tai pastebėtina, jog iš įvykio vietoje rasto peilio prie Z. M. lavono, peilis buvo virtuvinis, kurio smaigalys suapvalintu galu, visiškai neaštrus, toks peilis yra skirtas stalo serviravimui. Tai patvirtina nukentėjusiosios M. M. parodymai, kad jos sūnus su savimi nešiodavosi stalinį peilį, taip pat patvirtina ir kaltinamojo A. G. parodymus, kad minėtą peilį iš nukentėjusiojo jis atėmė, peilį sugriebdamas už jo ašmenų, be jokios rizikos susižaloti (t. 1, b. l. 119-138). Kaltinamieji Z. M. nepažinojo ir jį nužudė be jokios priežasties, tai padarė po to, kai šis paprašė cigaretės ir jau nueidinėjo.

Iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji nužudė Z. M. be jokios konkrečios priežasties, demonstruodami elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamiesi itin įžūliai. Jie Z. M. mušė kumščiais ir kojomis, padarydami jam 14 trauminių poveikių visiškai be priežasties.

Byloje nustačius, kad Z. M. buvo nužudytas bendrais kaltinamųjų veiksmais, jų veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 8 punktus kvalifikuota teisingai.

Dėl reiškiamo kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

Nors kaltinamiesiems A. J. ir A. G. buvo inkriminuotas ir BK 284 straipsnis, dėl to, kad jie nužudydami Z. M. iš chuliganiškų paskatų tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir jie turi būti išteisinti.

Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant ne tik į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai ir nors veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltinamųjų elgesio paskatų analizė svarbi jų tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmenys suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Z. M. nužudė viešoje vietoje, kur gali laisvai vaikščioti pašaliniai asmenys, tačiau buvo lapkričio mėnuo, apie 22 val. (tamsus paros metas), tuo metu buvo dar neretintas miškelis (krūmynas), kas apsunkino matomumą. Įvertinus elgesio motyvus ir tikslus (nužudyti Z. M.), nesant byloje duomenų, kad kažkas iš pašalinių asmenų matė įvykį, ėjo pro šalį, nenustatyta tyčia aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą ar sutrikdyti viešąją rimtį.

Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo nukreipti tik prieš Z. M. ir kitų veiksmų, kurie sutrikdytų visuomenės tvarką ir rimtį, kaltininkas nepadarė, tai jų veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl pasikėsinimo nužudyti M. M.

Kaltinamasis T. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su M. M. buvo pažįstamas gal mėnesį laiko, jie dirbo toje pačioje įmonėje, M. M. dirbo tralo vairuotoju, o jis dirbo ekskavatoriaus mašinistu. Vieną kartą jiems važiuojant kartu į kitą objektą pradėjo kalbėti apie tai, kad T. P. perka miškus, jo tėtis kažkada pirkdavo miškus, dirbdavo tuose miškuose. M. M. klausė, ar jis žino ką nors, ar pažįsta kas pardavinėja miškus, pasakė, kad gal ir žino, gali pasidomėti apie tai. Praėjo kažkiek tai laiko, niekaip jam neatsiskaitydavo darbdaviai, prašydavo tų pinigų, niekaip negaudavo iš jų atlyginimo ir sumanė apgauti M., pasakyti, kad parduoda žmogus mišką ir pasiimti pinigus už tą parduodamą mišką, o vėliau praėjus kuriam laikui pasakyti, kad dingo tas miško pardavėjas, kad tų pinigų nebėra ir kaip nors būtų atidavęs. Pakalbėjo su M., jis pasakė, kad jo, gerai, reikia apžiūrėti mišką, jis maždaug žinojo tą mišką ir susiskambino su M., pasakė, kad va, čia yra miškas, jis paklausė ar yra dokumentai, jis pasakė, kad normalių dokumentų nėra, klausė kieno tas miškas, pasakė, kad žmogaus miškas, ir jis sako, kad tada galim apžiūrėti mišką. Buvo vieną datą su juo susitaręs, M. M. negalėjo, vėliau jis negalėjo, taip ėjo, ėjo tas laikas ir vėliau jis paskambino ir paklausė ar yra dar tas miškas, pasakė, kad yra. Jis atvažiavo, nuvažiavo į tą mišką, važiuojant kalbėjo, klausė ar normalus tas miškas, pasakė, kad normalus, nei blogas, nei geras. Tada nuvažiavus prie to miško, sustojo, jis išlipo, atsidarė bagažinę, pasiėmė striukę, nes buvo žiema. A. išlipo, pasiėmė magnetolą ir viskas. Nuėjo A. į vieną pusę, jie su M. nuėjo į kitą pusę. Pažiūrėjo mišką. Jis sakė, kad kaip ir neblogas miškas, viskas gerai. A. šalia jų net nebuvo priėjęs, priėjo tokią balą miške, M. pasakė, kad viskas, kad toliau neinam, neturim avalynės tinkamos, kad laiko neturi. Atgal grįžo, privažiavo iki jo mašinos, jis sako, kad nori pamatyti dokumentus to miško, tada pasakė, kad važiuojam, nuvažiavo prie sodybos. Jis žinojo, kad ten nieko nėra toje sodyboje. Pasakė, kad nėra to žmogaus. M. sako gerai, ne problema, kitą dieną atveš tuos dokumentus. Ir jis išvažiavo į Vilnių, o jie išvažiavo į Alytų. Ten tikrai niekas neplanavo jokio nusikaltimo daryti, paprasčiausiai norėjo apgauti žmogų, pasiimti jo pinigus, bet, kad žmogų žudyti, jį užkasinėti, tai tokių minčių net nebuvo, nes nebuvo tikslo dėl ko taip daryti. Tai galėjo būti ketvirtadienį prieš sargo nužudymą atsakyti negali, nes nepamena. Jis žinojo, kad M. neturi pinigų. Vaidyba buvo, nes manė, kad gal kur nors gaus panašius dokumentus į to miško. Kai išvažiavo iš Alytaus, dar net nebuvo kalbėję apie pinigus, bet važiuojant jis paskambino ir paklausė kur randasi, pasakė, kad atvažiuoja, paklausė ar turi dokumentus, pasakė, kad kaip yra tie dokumentai, tada jis M. paklausė, ar jis turi pinigus, jis pasakė, kad kai pamatys dokumentus, tada Vilniuj paduos pinigus. Suprato, kad tų pinigų nėra. Nebuvo kaip sakyti, kad nebesusitinkam.

Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad buvo „Akropolyje“, T. pasiūlė ten kažkam miško, paskambino kažkam, susitarė lyg su miško pirkėju, kad susitiks. Nuvažiavo pas tą žmogų į Pivašiūnus ir norėjo iš jo pinigus paimti. Gerai nepamena visko apie šį įvykį. Pagarsinus kaltinamojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis paaiškino, kad parodymai neteisingi, nes neorganizavo nužudymo. Važiavo į mišką, bet žudyti žmogaus nesiruošė, norėjo tik apgauti. Tas žmogus pinigų neturėjo, nebuvo nusiėmęs. Tas žmogus norėjo pirkti mišką, jį norėjo apgauti, atimti pinigus, jei būtų turėjęs pinigų, būtų užpuolę tą žmogų. Gal būtų sumušę. Jie neturėjo jokių dokumentų, tas žmogus pasakė, kad neturi pinigų ir viskas. Važiuojant su T. P., jam skambino M., apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Prie pat M. nebuvo priėjęs, jis toliau nuo jų vaikščiojo, rūkė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad apie šį planuotą nusikaltimą davė pats parodymus savo valia, jam buvo pasakyta, kad T. ant jo viską kalbėjo, kad apie Alytų viską papasakojo, tada jis ant jo viską pasakė ir norėjo jam pakenkti, sau irgi dar labiau pakenkė.

Nukentėjusysis M. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pažįsta T. P., dirbo trumpai tame objekte, kur buvo nužudytas M. S.. Žinojo apie mėnesį, matė 3-4 kartus. T. P. pasiūlė jam miško (pirkti). Sakė, kad jo pažįstamas žmogus problemose ir pardavinėja mišką ir pasiūlė jį nusipirkti. Buvo susitikę apžiūrėti jį, tuo realiai viskas ir baigėsi. T. P. turėjo su tuo žmogum suvesti. Atvažiavo su kitu žmogumi (J.). Klausė P., ar turi prie savęs pinigų, kol jo laukė jis skambino ir klausė, ar turi prie savęs pinigų, bet pasakė, kad neturi pinigų prie savęs ir sakė neturės pinigų tol, kol nepamatys dokumentų. Mišką apžiūrėjo. Viskas buvo po švenčių, sausio pradžioje. Galėjo būti 2017 m. gruodžio pabaiga. Po švenčių iki sausio pradžios. Susitarė susitikti berods sausio 5 d. Jam buvo neįprasta, kad atvažiavo į Pivašiūnus, kad jie buvo dviese. Nuojauta pasidarė keista. T. žadėjo už 5 000 Eur miško sklypą. Prieš vykdamas apžiūrėti miško prašė parodyti dokumentus ir ne vieną kartą, nes pats turėjo atvežti, pirmą antrą kartą jis dėl kažkokių aplinkybių neatvyko. Konkrečiai, kad vyko pasikėsinimas jį nužudyti, negali pasakyti. Kai buvo nuvažiavę (į mišką), kai vienas nuėjo į bagažinę neaišku ko, po to, kai jie nuėjo toliau kitas nuėjo neaišku ko, bet kažkoks procesas turėjo vykti. Įrankių, pvz. ginklo nematė. Dėl kokių aplinkybių to ketinimo nužudyti atsisakė, nežino. Viskas vyko per atstumą, nebuvo prie pat. Savigynos instinktas buvo. Buvo nejauku eiti su jais į mišką. Buvo kažkokia bloga nuojauta. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t. b. l. 46-47), pastarasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatytas tik pats kaltinime nurodytų asmenų nuvykimo į mišką faktas, tačiau bylos duomenimis nenustatyta ko buvo siekiama ir kodėl šie siekiai liko neįgyvendinti. Remiantis T. P. parodymais vykimo į mišką tikslas buvo apgauti M. M. ir pasiimti pinigus. Pažymėtina, kad aprašytas kaltinimas buvo grindžiamas išimtinai A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu t.y. kaltinime nurodytos aplinkybės aprašytos taip kaip jas nurodė šis kaltinamasis. Pripažindamas patį vykimo į mišką su M. M. faktą T. P. kategoriškai paneigė norą ir siekį nužudyti M. M., bei nurodė, kad A. J. jį apkalba, kerštaudamas dėl T. P. duodamų parodymų apie jo paties (A. J.) įvykdytą nužudymą. T. P. neneigė kvietęs M. M. į mišką ir ten buvęs kartu su A. J. ir nukentėjusiuoju, tačiau nurodė visai kitą priežastį. Kviesdamas M. M. į mišką ir tariamai siūlydamas parduoti mišką tikėjosi, kad M. M. duos jam pinigų kaip avansą už ketinamą pirkti mišką, o jis juos pasisavins, tačiau taip neįvyko. Tiek M. M., tiek T. P. paaiškinimais nustatyta, kad prieš važiuojant į mišką aiškiai M. M. nurodė, kad kol nebus miško dokumentų, tol neduos pinigų. M. M. apie tai, kad neturi pinigų pranešė prieš važiuojant į mišką (prieš susitinkant), t. 15, b. l. 107-109.

Apklausiamas byloje M. M. patvirtino tik patį vykimo į mišką faktą, kad kartu važiavo T. P. ir dar vienas asmuo. Jokie smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu atliekami nebuvo. Apie kartu su juo miške buvusių asmenų ketinimus jam nėra žinoma. Jis pasijuto nukentėjusysis, kai prokuroras pranešė, kad jį ketino nužudyti. Konkrečiai, kad buvo norima jį nužudyti, jis negali pasakyti. Įrankių, ginklo skirto žudymui jis nematė. Dėl kokių aplinkybių to ketinimo nužudyti (jeigu jis buvo) kaltinamieji atsisakė, jam nėra žinoma.

Apklausiamas kaltinamasis A. J. teismo posėdyje paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad apie šį planuotą nusikaltimą ikiteisminiame tyrime davė parodymus savo valia, bet taip sakė norėdamas pakenkti T. P., kuris pasakojo apie jo (A. J. ) padarytą nužudymą Alytuje. Posėdžio metu A. J. patvirtino, kad važiavo į mišką, bet žudyti žmogaus nesiruošė, galimai jį būtų apgavę, bet tas žmogus net neturėjo pinigų ir jų nedavė.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Šiuo konkrečiu atveju be prieštaringų pačių kaltinamųjų parodymų neįmanoma nustatyti net ko buvo siekiama važiuojant su nukentėjusiuoju M. M. į mišką, nekalbant jau apie kaltinamųjų veiksmus būnant miške. Tai, jog buvo atliekami kokie nors konkretūs, objektyviai nustatytini veiksmai miške (peilio paėmimas, patogios padėties nužudyti ieškojimas ar pan.) nepatvirtino nei patys kaltinamieji, nei nukentėjusiuoju pripažintas M. M.. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pradėtas daryti nusikaltimas ir kad jis nebuvo padarytas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo kaltinamųjų valios.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad T. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, požymių, o A. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte požymių.

Dėl nepranešimo apie žinomą labai sunkų nusikaltimą

Kaltinamoji R. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę pripažįsta. Ji su A. J. ir K. S. buvo lauke, nuėjo į kibininę-barą Alytuje. Per televiziją parodė reportažą, kad miške rasta sudeginta mašina. Jie pradėjo juoktis. Ji paklausė, kas yra. Jie pasakė, kad čia T. buvusi darbovietė. Ji paklausė, kas čia yra juokingo. Jie atsakė, kad nieko, nieko. Paskui ją palydėjo A. J.. Jiems einant, ji paklausė: „Ar jūs čia tai padarėt?“. Jis atsakė: „Gerai, gerai, prigavai“. Taip ji sužinojo apie nusikaltimą, bet visiškai netikėjo, nes jie viską juokais sakė, juokėsi. Kadangi papasakojo ir juokėsi, todėl negalėjo patikėti, kad tikrai nužudė. Tada ji parašė žinutę, klausdama, ar tikrai tai padarė. Jai pasakė, kad taip. Ji labai bijojo ir nieko nesakė. Jai atrodo, kad sužinojo sausio 8 ar 9 d., o sulaikė juos sausio 10 d. Nieko plačiau nei vienas iš jų nepasakojo (detalesni kaltinamosios parodymai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 15, b. l. 89-91).

Kaltinamasis O. I. kaltę pripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad vaikščiojo po „Akropolį“ ir netikėtai sutiko T. su A.. Jie nuėjo į piceriją „Charlie pizza“ pavalgyti, bendravo. Jie telefonu bendravo su kažkokiu draugu, jam pasakė, kad jiems reikės į Alytų parvažiuot. Gal po dviejų dienų jie atvažiavo ir sakė „Prisidirbom“. A. parodė internete (berods „Delfi“), kad nužudė žmogų. Jis paklausė: „Tai kaip jūs, gerai jaučiatės, kad taip padarėt? Nenormalūs“. Jie pradėjo juoktis, sako: „Negerai, bėdos prisidarėm. Mūsų ieško“. Tiek jie papasakojo. T. pasakė, kad jie buvo trise: jis, A. ir kažkoks vaikinas iš Alytaus, važiavo vogti dyzelino. T. vadovavo, koordinavo kaip ir ką daryti. T. jam pasakė: „Aš stovėjau ir žiūrėjau, o A. nuėjęs su kažkokiu draugu viską padarė“. Jis labai nesigilino, nes buvo pakraupęs nuo tokio įvykio. Sakė, kad pavogė gal 50 litrų ir susipylė į automobilį „Audi A8“, kurį vairavo P.. Kaip ir suprato, kad T. su draugais dalyvavo nusikaltimo padaryme. Pradžioje netikėjo, bet kai pamatė per žinias, kad juos veda, tada suprato. Bet ir tada suprato, kai jie šnekėjo, nes protingas žmogus be reikalo taip nešnekės. Niekam nepasakojo apie įvykį. Kaip ir buvo mintis pranešti pareigūnams, bet galva taip nesudirbo. Jis pagalvojo, kad jie žino, kur jis gyvena, nors jie ir atsisės, yra draugų ir laisvėj. T. ištraukė ir parodė Swedbanko kortelę. Daugiau nieko nerodė, tik korteles. Buvo kodų kortelė. Nematė kieno vardu išduotos kortelės, bet T. ir A. minėjo, kad to sargo. Paskui jie ėjo į parduotuvę, jie sulaužė tas korteles ir išmetė į šiukšliadėžę. Tiksliai prisimena, kad A. sakė, jog jis perpjovė gerklę sargui. Paskui įmetė į bagažinę, A. buvo už vairo ir nuvažiavo. Sakė, kad peilis buvo naudotas. Tiksliai visko nepamena. A. sakė, kad jis pats ir tas jaunuolis kūną įmetė į bagažinę. A. sakė, kad sėdo už vairo ir važiavo paskui T.. Važiavo dviem mašinom „Audi“ ir „Vokswagen“. Lavonas buvo sargo mašinoj, kurią vairavo A.. Berods T. sakė, kad pasiėmė dyzelino gal 50 litrų. Lyg tai A. sakė: „Nuvažiavom į mišką ir padegėm“. Jis dar pasiteiravo apie pirštines, nes kažkada buvo palikęs pas juos. Pasakė: „Nuėjo su mašina“ (detalesni kaltinamojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 15, b. l. 91-93).

Kaltinamasis E. S. kaltę pilnai pripažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo sekmadienio vakaras, grįžo su tėvais iš kaimo, pasiūlė susitikti A., buvo ir K. S.. Kai susitiko, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tada pradėjo A. kalbėti apie tai, kad kažką padarę užuominomis, paskui jau pasakė konkrečiai, kad padarė kažką, tada pasiūlė eiti pažiūrėti į miškelį. Iš pradžių atsisakinėjo, vis tik įkalbino. Nuėjo, bet ten nieko nematė, tik šakas. Švietėsi su telefonais, ten matėsi tik šakų krūva. Kaltinamasis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad sakė (A.) jog kažkokį žmogų nužudė. Nesakė, kad nužudžiau, pasakė, kad nužudėm. Nesakė su kuo. Pagalvojo, kad išgėrę, nesąmones kalba. Buvo jis, A., Ž., ir K. S.. Prie krūvos nuėjo K. su A., o jie toliau stovėjo. Kad tai ne pokštas sužinojo, kai pamatė per televizorių, kad sargą sudegino, pamatė, kad įveda juos visus, tada pagalvojo, kad jie gali būti taip padarę. Žmogų rado anksčiau, bet tik tada pagalvojo, kad gali būti taip. Nežinojo, kad žmogus surastas. Sužinojo, kai pamatė per televizorių. Tą vietą rodė jam ir P.. Jis tik krūvą matė, stovėjo už P.. P. jam nieko nesakė, kad kažką mato. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (8 t. b. l. 25-26), nurodė, kad parodymai teisingi.

Kaltinamasis Ž. P. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir nurodė, kad susitiko parke su A. (J.), K. (S.) ir E. (S.), išgėrė alaus ir atrodo A. pradėjo pasakot, kad niekas netiki, kad nužudė žmogų. Jis nepatikėjo, prašė parodyti. Ėjo iki tos „Rimi“ parduotuvės, nuvedė į miškelį, buvo krūva, rodė į šakas, matėsi lyg kapišonas, lyg ausis. Buvo tamsu, nelabai kas matėsi, apšvietimas buvo negeras. Iš pradžių nelabai suprato, kad ten žmogus, nes buvo išgėręs. Patikėjo, kai per televiziją parodė, ir internete pamatė kad toj vietoj buvo rastas žmogus. Nelabai matėsi, vien šakos buvo.

Pasakojo, kad vienas dūrė į koją, kitas į kaklą, dar kažkuris į ranką ar kur ten, kad užvertė kūną šakomis, nutempė į miškelį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t. b. l. 160-161), pastarasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Baudžiamosios atsakomybės už nepranešimą apie nusikaltimą nustatymo tikslas yra padėti teisėsaugos institucijoms užkardyti nusikaltimus, taip pat juos atskleisti. BK 238 straipsnis numato atsakomybę už nepranešimą be svarbios priežasties apie visas asmeniui žinomas nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo įvykį, jo padarymo laiką, vietą, jį padariusį asmenį, taip pat kitas nusikaltimo užkardymui ar jo atskleidimui svarbias aplinkybes.

Apie tai, kad A. J. ir K. P. S. nužudė žmogų (Z. M.) t. y. apie įvykdytą labai sunkų nusikaltimą žinojo abu kaltinamieji: Ž. P. ir E. S.. Jie abu kaltę pripažįsta. Tokia abejonių nekelianti išvada darytina iš teisiamajame posėdyje duotų jų pačių paaiškinimų. Jiems kaltinamieji papasakojo apie įvykdytą žmogžudystę ir kad išsklaidytų abejones nuvedė parodyti. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 7, b.l. 160-162), kuriuos Ž. P. patvirtino kaip teisingus. Jis nurodė, kad (pasakojimo metu) maždaug prieš savaitę jie nužudė (užmušė) nepažįstamą žmogų. Sakė nutempė kūną į miškelį ir užvertė šakomis. Kai nuvedė parodyti, K. su A. patraukė (kėlė) šakas ir jis pamatė striukės gobtuvą ir žmogaus galvą, būtent ausį. Teismas pagarsino ir kaltinamojo E. S. parodymus duotus 2018-02-08 ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos kaltinamasis E. S. patvirtino kaip teisingus (t. 8, b. l. 25-26). Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš A. J. kalbos, jis suprato, kad jie nužudė žmogų, kad nori parodyti arba lavoną, arba kažką susijusio su nusikaltimu. A. J. pasakė, kad peiliu padūrė, ar tai „padūrėm“ žmogų. Pasakojo, kad jie gėrė, įvardijo, kad buvo K. S., A. J. ir dar kažkas. A. J. pasakė, kad žmogus ėjo pro šoną, lyg sustojo paprašyti cigaretės. Tada jie sumušė tą žmogų, dar sakė, kad padūrė. Bet kas kur mušė, kas dūrė ir kur, nieko nepasakojo, visų smulkmenų jis nežino, jam nepasakojo smulkiai. Jam susidarė įspūdis, kad A. J. norėjo pasigirti, nes buvo išgėręs. Iniciatorius parodyti ir papasakoti buvo A. J.. Pastarasis rodė kelią kur eiti. Jie nuėjo už minėtos „Rimi“ parduotuvės, nusuko ant takelio į miškelį, vedantį link nuosavų namų. A. J. privedė prie šakų krūvos. Buvo tamsu, jokio apšvietimo miške nebuvo, A. su K. švietė telefonais. Pradžioje jis matė tik krūvą šakų, A. pradėjo kelti šakas, sakė „va matosi“. Kaip jis suprato, turėjo matyti žmogų, bet matė tik šakas, nieko nėjo suprasti kas ten yra. Ž. P. jam pasakė: - „mačiau lyg koją, batą“. Dėl ko jie pradėjo mušti žmogų ir padūrė, nesakė. Jis labai gailisi, kad nepranešė apie jam žinomą įvykdytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. J. 2018-11-23 teisme nurodė, kad kur paslėptas po šakomis Z. M. lavonas, buvo į tą vietą sugrįžę, po savaitės. Į tą vietą atėjo jis, K. P. S., Ž. P. ir E. S.. Atėjo ten todėl, kad Ž. P. ir E. S. norėjo pažiūrėti į Z. M. lavoną. Pastarieji apie Z. M. lavoną sužinojo, nes jis su K.P. S. apie tai jiems papasakojo, pasakė jiems, kad jis su K.P. S. nužudė žmogų. Ž. P. ir E. S., kad jie nužudė žmogų, pasakė lygtais abudu jis su K.P. S.. Tada sėdėjo, gėrė alkoholį, apie kažką išėjo kalba, dabar tiksliai nepamena, gal išsprūdo. Gal pasigirti norėjo. Tiesiog pasakė, kad nužudė žmogų, kuris prisikabino, sukonfliktavo, ir Ž. P. ir E. S. norėjo pamatyti tą kūną, kad įsitikinti ar tikrai. Tada juos nuvedė į tą vietą, pasižiūrėjo. Tai buvo praėjusi savaitė po įvykio. Jis žinojo, kad Ž. P. buvo nepilnametis. Iki tos dienos, kai papasakojo Ž. P. apie savo veiksmus, Ž. P. pažinojo apie metus ar pusę, buvo pažįstami, santykiai buvo normalūs, nesipyko. Jam papasakodamas apie savo padarytus veiksmus jis nieko nesiekė. Nepagalvojo, kad Ž. P. gali pranešti policijai. Neprašė jo, kad niekam nepasakotų ir niekam nepraneštų.

Įvertinus šiuos duomenis abejonių nelieka, kad apie Z. M. nužudymą jau po savaitės žinojo tiek Ž. P., tiek E. S.. Jiems apie tai papasakojo patys kaltinamieji ir nuvedė parodyti, kad įsitikintų, jog sako tiesą. Jų nepranešimas apie labai sunkų nusikaltimą teismo nustatytomis aplinkybėmis užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 238 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, O. I. kaltinimas teismo nustatytomis aplinkybėmis taip pat pasitvirtino. Jis apie įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, remiantis jo paaiškinimais, sužinojo 2018-01-07 apie 14-15 val., t. y. iš karto kitą dieną, kai paskambino T. (P.) ir paklausė, ar turi banko sąskaitą (t. 8, b.l. 61-93). Kaltinamasis O. I. teisiamajame posėdyje labai paaiškino kaltinamųjų pasakojimą apie tai kaip jie (A. J., T. P., K. P. S.) nužudė M. S. ir ką padarė su jo kūnu.

O. I. paaiškinimus iš esmės atitinka kaltinamojo A. J. parodymai. Jis paaiškino, kad kitą dieną po M. S. nužudymo, jis su T. iš Alytaus išvažiavo į Kauną. Paskambino O. I., nutarė susitikti. Pastarasis buvo išleistas iš areštinės, pas jį pakalbėjo, O. pas T. prašė paskolinti pinigų gal eurą. Išėjo iki mašinos, atidarė dureles, su O. stovėjo mašinos priekyje, T. padavė O. berods eurą. Su O. nuėjo iki parduotuvės ,,Lidl“, O. nusipirko cigarečių, grįžo pas O., atsigėrė kavos, pasėdėjo. Išėjo kalba apie nužudymą, O. I. jis pasakė, kad apie sargo nužudymą rašo internetas ir, kad jau ieško. Jis O. parodė straipsnį internete, šis paskaitė, paskui jis su T. išvažiavo pas jį. Prie namų kieme parūkė, tada T. išvažiavo namo.

Pastebėtina, kad O. I. sužinojo labai daug detalių iš kaltinamųjų ir neabejotinai jos būtų padėję pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką, patys kaltinamieji buvo sulaikyti po trijų dienų, kas rodo, jog pakako objektyviai laiko pranešti apie labai sunkų nusikaltimą. Jo veiksmai atitinka BK 238 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje R. M. taip pat buvo kaltinama tuo, kad ji, 2018 m. sausio 9 d. apie 20.30 val. būdama „Bare - kibininėje“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bendraudama su nusikaltimą padariusiais asmenimis A. J. ir K. P. S., iš jų sužinojusi apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, kad T. P., A. J. ir K. P. S., 2018 m. sausio 7 d. apie 01.00 val., UAB „F.“ statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti degalus, tyčia nužudė statybvietę saugojusį sargą ir šio kūną išvežę automobiliu VW TAURAN, v/n (duomenys neskelbtini) į mišką, sudegino, turėdama galimybę, tyčia, be svarbios priežasties nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigai.

R. M. buvo žinoma apie M. S. nužudymą. Ji tai sužinojo iš A. J. sausio 9 d. 20 -22.30 val.

Nors kaltinamoji kaltę pripažino pilnai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnio 1 dalyje sudėties. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laikas, per kurį privalu pranešti pasibaigia tada, kai asmuo apie kurio labai sunkų nusikaltimą nebuvo pranešta, pats atvyksta ir prisipažįsta arba kai teisėsaugos institucijos pačios išsiaiškina slepiamą labai sunkų nusikaltimą. Teismas laiko, kad R. M. neturėjo pakankamai laiko (objektyvios galimybės) pati patikėti, jog jos draugai kalba tiesą ir apie tai pranešti teisėsaugai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo to laiko, kai sužinojo R. M. apie nusikaltimą iki kaltinamųjų sulaikymo nepraėjo net viena para. Ji sužinojo vėlai vakare, o kitą dieną kaltinamieji buvo sulaikyti. Ji būdama nepilnametė, pagal savo socialinę brandą, gyvenimišką patirtį net negalėjo suvokti, kad kitą rytą turėtų eiti ne į pamokas, o į policiją pranešti apie labai sunkų nusikaltimą. Laiko tarpas buvo per trumpas jai pačiai, nebrandžiai asmenybei susivokti, kad tai tiesa ir, kad ji turi pareigą pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms. Dėl šios aplinkybės R. M. išteisintina, nes nepadarė veikos, numatytos BK 238 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

1) nukentėjusioji M. M., kuri prašo atlyginti 15 603.44 Eur civilinį ieškinį - turtinei (603,44 Eur) ir neturtinei (15 000 Eur) žalai atlyginti dėl jos sūnaus netekties ( t. 2, b. l. 1-5 ).

2) nukentėjusysis R. S. (UAB „F.“ vadovas), kuris prašo atlyginti 70,49 Eur turtinę žalą (t. 5, b. l. 65).

3) G. S., kuri prašo atlyginti 100 000 Eur neturtinės žalos dėl vyro netekties (t. 5, b. l. 2-4, t. 15, b. l. 134-143) bei 5000 Eur turtinę žalą dėl laidojimo išlaidų (G. S., P. S., J. S. ir A. S.).

4) P. S., kuris prašo atlyginti 100 000 Eur neturtinės žalos dėl tėvo netekties (t. 5, b. l. 2-4, t. 15, b. l. 134-143).

5) J. S., kuris prašo atlyginti 100 000 Eur neturtinės žalos dėl tėvo netekties (t. 5, b. l. 2-4, t. 15, b. l. 134-143).

6) A. S., kuris prašo atlyginti 100 000 Eur neturtinės žalos dėl tėvo netekties ir 3000 Eur turtinę žalą už automobilio VW Tauran sunaikinimą (t. 5, b. l. 2-4, t. 15, b. l. 134-143).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusioji M. M. patyrė turtinę žalą laidodama sūnų. Patirta žala susideda iš: 43,44 Eur už Valstybinės teismo medicinos tarnybos suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 4-5); 800 Eur UAB „G.“ suteiktos laidojimo paslaugos (t. 1, b. l. 3); 60 Eur ritualinės paslaugos bažnyčioje pagal krikščioniškas tradicijas (mišios, laidojimas, mišios paminėjus mirusįjį po mėnesio); Bendra suma 903, 44 Eur. Alytaus miesto savivaldybė skyrė 300 Eur pašalpą, likusi suma 603,44 Eur, kurią privalo atlyginti sūnų nužudę asmenys.

UAB „F.“ vadovas R. S. prašė atlyginti už pagrobtą kurą (70 litrų) 70, 49 Eur, jis pateikė 2018-01-02 UAB „Baltic Petrolum“ PVM sąskaitą – faktūrą (t. 5, b. l. 63), iš kurios nustatyta 1 litro kuro kaina, dėl ko nekyla abejonių dėl padarytos jo vadovaujamai įmonei UAB „F.“ tokio dydžio turtinės žalos. Nors jis byloje pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau žala yra padaryta jo vadovaujamai įmonei UAB „F.“, todėl padaryta žala priteistina įmonei.

5000 Eur turtinė žalą (laidojimo išlaidas) solidariai prašo atlyginti G. S., P. S., J. S. ir A. S.. Kartu su ieškiniu pateikta PVM sąskaita – faktūra įrodo, kad 200 Eur sumokėta už vainikus (t. 15, b. l. 137-138); iš PVM sąskaitos – faktūros „P.“ nustatyta, kad gedulingų pietų kaina 1144 Eur (t. 15, b. l. 139); 2018-07-07 UAB „A.“ PVM sąskaita – faktūra įrodo, kad po pusmečio mirusiojo M. S. pagerbimas ir sumokėta 1200 Eur (t. 15, b. l. 150); Laidojimo paslaugų centro (90 Eur), laidojimo reikmenys (380 Eur) ir kiti smulkiomis sumomis čekiai (sumai 202,70 Eur) patvirtina, kad pirkta reikalingos prekės būtent laidojimo reikmenys 2018 m. sausio 11-12 dienomis už 672,70 Eur, (t. 15, b. l. 141). Iš viso dokumentais pagrįstos išlaidos sudaro 3516, 70 Eur.

Nukentėjusysis J. S. teisme paaiškino, kad visi 4 žmonės (trys broliai ir mama) prie laidojimo išlaidų prisidėjo. Nukentėjusioji G. S. teisme nurodė, kad gedulinguose pietuose dalyvavo 120, gal 130 žmonių, o vėlesniuose 50 žmonių. Ji nurodė, kad daug ką laidotuvėms pirko Gariūnų turgavietėje, mokėjo kunigui, giesmininkams, duobkasiams, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, abejoti, kad G. S. kartu su savo vaikais laidodami vyrą, laikydamiesi Lietuvoje įprastų laidojimo tradicijų mokėjo giesmininkams, duobkasiams, kunigui ir norėdama sutaupyti, dalį reikmenų pirko turguje, nėra pagrindo. Tai yra visuotinai žinomos aplinkybės, nereikalaujančios įrodinėjimo. Vadovaujantis protingumo kriterijumi negalima apskritai paneigti patirtos turtinės žalos. Suma, kurios prašo nėra didelė (neprašo atlyginti, nors turi tokią teisę už paminklą, kapavietės tvarkymą) įvertinus, kad jau nagrinėjant bylą teisme nukentėjusieji nurodė užsakę salę mirusiojo metinėms paminėti, kas irgi pagal mūsų tradicijas įprasta. Vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu ir į tai, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, prašoma 5000 Eur suma laikoma protingomis išlaidomis. Šios išlaidos pripažintinos tiesioginėmis ir būtinomis išlaidomis, susijusiomis su kaltinamųjų įvykdytu nužudymu.

Nukentėjusysis A. S. prašo 3000 Eur atlyginti už automobilio VW Tauran sunaikinimą. Teisiamajame posėdyje A. S. nurodė, kad jis mokėjo 3000 Eur, nors pirkimo dokumente yra nurodyta 2600 Eur (pardavėjas prašė įrašyti tokią sumą, žadėjo nuolaidą). Jis papildomai 43 Eur sumokėjo už automobilio tempimą ir gavo 180 Eur už metalo laužo pridavimą. P. S. (brolis) taip pat nurodė, kad už automobilį A. S. sumokėjo 3000 Eur.

Iš byloje esančių nuotraukų (t. 5, b. l. 43-46), automobilio pirkimo dokumentų nustatyta, kad VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sudegino kaltinamieji, A. S. sumokėjo 2600 Eur (t. 15, b. l. 142-143). Automobilis yra pirktas 2016-10-03. Iš 2018-01-17 pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už automobilio transportavimą sumokėta 42 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad įrodyta automobilio kaina yra 2600 Eur priteisia atlyginimą už transportavimą į metalo laužą 42 Eur ir atima 180 Eur už gautą metalo laužą. Kolegija vertina, kad kaltinamieji A. S. turi atlyginti 2462 Eur turtinę žalą už automobilio sunaikinimą.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos atlyginimo atveju svarbu vertinti ne tiek mirusiojo kančias dėl gyvybės atėmimo, kiek dėl to fakto atsiradusius dvasinius išgyvenimus nukentėjusiesiems.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti nukentėjusiųjų G. S. ir jos trijų sūnų (P. S., J. S. ir A. S.) reikalavimai po 100 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, o M. M. – 15 000 Eur pilnai.

Teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas bylose dėl nužudymo labai svyruoja. Nukentėjusiosios M. M. prašomas atlyginti žalos dydis – 15000 Eur patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija neabejoja motinos patiriamais išgyvenimais dėl sūnaus netekties, pastebi, kad iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp motinos ir sūnaus buvo stiprus, nuolatinis, glaudus ryšys. Z. M. turėjo sveikatos problemų, buvo neįgalus, dėl to nepaisant, kad jie gyveno Alytuje atskirai, motina juo rūpinosi, vesdavo net į darbo biržą. Dėl to suma, kurios prašo M. M. priteistina pilnai.

Teismas taip pat neabejoja glaudžiu, pastoviu ryšiu tarp nužudytojo M. S. ir jo žmonos G. S. ir vaikų (P. S., J. S. ir A. S.). G. S. gražiai sutarė, išgyveno kartu su vyru, 36 metus, ji nurodė, kad M. S. buvo geras tėvas, vyras ir senelis. S. būtų tais metais balandžio mėnesį sukakę 60 metų. Vyras ūkininkavo ir dirbo statybvietėje sargu. A. S. nurodė, kad su tėvu susitikdavo beveik kasdien. P. S. taip pat paaiškino, kad santykiai su tėvu buvo labai geri, gyveno greta, kaip jis išsireiškė „per tvorą“. Tėvas visada prižiūrėdavo jo 2 vaikus (anūkus), kai reikėdavo, visas šventes švęsdavo kartu. Nežiūrint į tai, kad J. S. dažnai vykdavo į komandiruotes, į užsienį (Norvegiją) santykiai taip pat buvo artimi. Sausio 6 d. jam dar būdamas gyvas skambino, tarėsi dėl automobilio pirkimo. Iš karto, kai negrįžo iš darbo M. S., G. S. pranešė vaikams, o pastarieji pradėjo jo ieškoti.

Visgi teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio kontekste, pastebi, kad prašoma priteisti suma - po 100 000 Eur yra per didelė. Kvalifikuoto nužudymo atvejais tiek vaikams, tiek sutuoktiniui (sugyventiniui) vidutiniškai priteisiama apie 22 000 Eur. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2018-06-28 nuosprendžiu už vyro ir tėvo nužudymą iš savanaudiškų paskatų priteisė po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti žmonai ir dukrai. 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šias sumas paliko galioti (1A-52-449/2019). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-262-654/2018 (2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis) Vilniaus apygardos teismas, vaikams, netekusiems mamos priteisė po 30 000 Eur, o nužudytosios mamai 20 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-87-315/217 už nužudymą iš savanaudiškų paskatų priteisė po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tėvui netekusiam dukros ir broliui, netekusiam sesers. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko tokio dydžio priteistą žalą nepakeistą, LAT 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-381-507/2016 netenkino nuteistojo skundo, kuris nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus (dėl sargo nužudymo) ir priteista 22 500 Eur (nužudytojo sargo sutuoktinei), 22 500 Eur (nužudytojo dukrai).

Šioje byloje kolegija vertina, kad broliams (P. S., J. S. ir A. S.) netekus tėvo, gyvenusiems atskirai, tačiau turėjusiems glaudžius santykius su tėvu teisinga ir protinga priteisti po 25 000 Eur, o G. S. (žmonai), kuri gyveno kartu su M. S. 30 000 Eur.

M. M. tiek turtinę, tiek neturtinę žalą nužudydami jos sūnų padarė kaltinamieji K. P. S., A. J. ir A. G., todėl jie solidariai turi atlyginti padarytą žalą. P. S., J. S. ir A. S.. G. S., R. S. žalą padarė kaltinamieji A. P., A. J., K.P. S., todėl patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala priteistina solidariai iš šių kaltinamųjų. Nepilnamečiui K. P. S. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsiadiariai iš jo įstatyminės atstovės J. S. (CK 6.276 str.).

Dėl skirtinų bausmių

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kolegija pažymi, kad vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu ir skirdamas bausmę sankcijos ribose, teismas įgyvendina jam suteiktą teisę ir pareigą įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusio kaltininko asmenybę apibūdinančius bylos duomenis. Visos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės kiekvieną kartą bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo įvertinamos atskirai, o vėliau kaip visuma, ir turi įtakos skiriamos bausmės dydžiui.

Kaltinamasis T. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, jis su bendrininkais nužudė M. S. itin žiauriais, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 straipsnio 6,9,11 punktai) veiksmais. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nors jis pats nužudant M. S. jokių smurtinių veiksmų neatliko, tačiau jis šį nusikaltimą organizavo, sukurstė, į šią veiką įtraukė nepilnametį. Nusikaltimas įvykdytas šaltakraujiškai, apgalvotai.

Be šios veikos, sukėlusios itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jis įvykdė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama iki 7 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat 2 apysunkius nusikaltimus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bei BK 214 straipsnio 1 dalį, už kurių padarymą įstatymas be baudos ir arešto, numato laisvės atėmimą iki 6 metų ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje. Visi nusikaltimai yra tyčiniai.

Byloje nustatyta, kad visos šios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir esant bendrai vieningai tyčiai, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis T. P. visas veikas padarė būdamas neblaivus (jis pats nurodė, kad prieš išvykstant į nusikaltimo padarymo vietą gėrė trise trauktinę „Trejos devynerios) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas jau aptarė aplinkybes, susijusias su kaltinamojo parodymų nenuoseklumu ir siekį sumenkinti savo indėlį į nusikalstamų veikų padarymą.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog T. P. teistas 2 kartus už smurto panaudojimą, kad byloje nagrinėjamas įvykis nebuvo atsitiktinis. Kaltinamasis nevedęs, nedirbo iki skiriant jam suėmimą šioje baudžiamojoje byloje. Nors T. P. išteisintinas kaip nepadaręs nusikaltimo prieš M. M., tačiau nustatytos byloje aplinkybės charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti, prasimanyti pinigų nusikalstamu būdu, nevertinti kito žmogaus gyvybės. Byloje yra pateikta teigiamai T. P. charakterizuojančių dokumentų: 2012 m. gauta padėka už pagalbą UNICEF kurti ilgalaikius pokyčius pasaulio vaikų gyvenimuose, 2007 m. padėkos raštas kaip 6 klasės mokiniui už aktyvų dalyvavimą socialinės veiklos programoje, 2012 m. kaip 10 klasės mokiniui už aktyvią visuomeninę veiklą, už aktyvią sportinę veiklą, kaip „winter backet“ krepšinio turnyre iškovojusiam 1-ąją vietą (t.16, b. l. 92-96), tačiau teigiamai charakterizuojantys duomenys gauti prieš kelis metus jį kaip moksleivį neatsveria jo įvykdytų nusikaltimų.

Teismas, vertindamas padarytų veikų ir kaltinamojo pavojingumą mano, kad kaltinamajam už padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką M. S. nužudymą skirtina griežta terminuota laisvės atėmimo bausmė artima maksimaliai, bet ne prokuroro pasiūlyta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismo įsitikinimu, tokia bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą. Už kitas, įvykdytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu.

T. P. laikinai sulaikytas 2018-01-10 10 val. 40 min (t. 9, b. l. 147). Šioje byloje kaltinamajam T. P. buvo paskirta ir taikoma be pertraukų kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2018-01-11 (t. 10, b. l. 30-32) iki nuosprendžio paskelbimo. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti T. P. nuosprendžio vykdymą, paskirta kardomoji priemonė ir paskutinį kartą pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2019-01-07 nutartimi iki įsiteisės nuosprendis nekeistina. Apėmimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. kovo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kuri remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirta galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

A. J. padarė dvi labai sunkias, sukėlusias negrįžtamas pasekmes nusikalstamas veikas. – nužudė du žmones (M. S. ir Z. M.). Šiais nusikaltimais buvo padaryta didelė žala ir nužudytųjų artimiesiems, ir kartu visuomenei. Abiejų nužudymų aplinkybės rodo jo aktyvų vaidmenį, intensyvų smurto panaudojimą prieš nužudytuosius, vienu atveju iš savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kitu atveju itin žiauriai bejėgiškos būklės žmogų, iš chuliganiškų paskatų. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo kaltinamojo ypač didelį pavojingumą visuomenei, ciniškumą, jo susiformavusias antivisuomeniškas nuostatas, visišką įstatymų ir kitų žmonių teisių, teisės į gyvybę negerbimą. Be šių veikų, jis įvykdė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, taip pat 2 apysunkius nusikaltimus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bei BK 214 straipsnio 1 dalį bei nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje. Visi nusikaltimai yra tyčiniai.

Teismas vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau jo parodymų nenuoseklumas, bandymas klaidinti teismą dėl bendrininko T. P. veiksmų, vaidmens, rodo nenuoširdumą, gailesčio nebuvimą. Jis visas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog A. J. teistas 2 kartus, byloje nagrinėjami įvykiai nebuvo atsitiktiniai. Jis yra nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas, tačiau lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-161/2018 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), t. 11, b. l. 107.

A. J. atėmė gyvybę dviem žmonėm ciniškai, brutaliai. Nužudant M. S. jis ne tik sudavė smūgius, bet ir badė peiliu, pjovė gerklę. Nužudant Z. M. jis pasikeisdamas su K.P. S. paeiliui dūrė peiliu ne mažiau kaip 16 kartų į galvą, veidą, sprandą.

Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

Įvertinus visas dviejų nužudymų aplinkybes teismas vertina, kad už pirmąjį nužudymą (Z. M.) A. J. skirtina 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o už antrąjį nužudymą –maksimali laisvės atėmimo bausmė. Už kitas nusikalstamas veikas taip pat skirtinos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei įstatyme įtvirtintas bausmės vidurkis. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 5 dalies 3 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos arba dvidešimt metų laisvės atėmimas.

A. J. laikinai sulaikytas 2018-01-10 13 val. (t. 10 106-107). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams nuo 2018-01-11. Kardomoji priemonė buvo tęsiama viso ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme iki nuosprendžio paskelbimo (2019-03-08) be pertraukų, paskutinį kartą pratęsta Vilniaus apygardos teismo 2019-01-07 nutartimi. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką iki nuosprendžio paskelbimo. Apėmimo būdu šiuo nuosprendžiu skirta bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirta bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutine subendrinta bausme – areštu devyniasdešimčiai parų.

K.P. S. abu nužudymus kvalifikuojančiomis aplinkybėmis bei plėšimą įvykdė būdamas penkiolikmetis. Nors jis nepilnametis, bet jo vaidmuo buvo itin aktyvus, veiksmai ciniški, brutalūs. Kaip ir A. J. jis ne tik sudavė smūgius, bet ir M. S. badė peiliu, pjovė gerklę, Z. M. spardė, badė peiliu. Nors kaltinamasis K. P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau jo parodymų nenuoseklumas, bandymas klaidinti teismą dėl bendrininkų T. P., A. G. veiksmų, vaidmens, rodo nenuoširdumą, gailesčio nebuvimą. Jis visas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog jis (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas. Ar lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre, duomenų nėra.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-69/2018 nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad K. P. S. praeityje ir įtarimo nusikaltimo padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Objektyvių duomenų, kad K. P. S. įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų sirgęs laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Įtariamo nusikaltimo padarymo metu jam konstatuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8 ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas Fl0.l, dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. P. S. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Šiuo metu K. P. S. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu K. P. S. konstatuojami kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8 ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas Fl0.l, dėl kurių gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. K. P. S. veikloje nusikalstamos veikos padarymo metu nenustatyta fiziologinio afekto būsenai būdingų požymių, todėl galima tvirtinti, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Objektyvių duomenų, kad K. P. S. įtariamo nusikaltimo padarymo metu buvo patologinio girtumo būsenoje, nėra. K. P. S. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai: atminties ir mąstymo sutrikimų jam nenustatyta, intelektinis jo funkcionavimas nesutrikęs (bendrieji pažintiniai gebėjimai atitinka truputį žemesnius nei vidutiniai gebėjimus), socialinė jo nuovoka pakankama jo amžiui, tačiau emociškai paauglys nėra brandus, netinkamą savo elgesį jis vertina egocentriškai. Padidintas polinkis fantazuoti K. P. S. nenustatytas. K. P. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 12, b. l. 81-86).

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. K. P. S. šią sąlygą atitinka, nusikaltimo padarymo metu jam buvo penkiolika metų. BK 90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis). Pagal šias normas K. P. S. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje gali būti paskirtas laisvės atėmimas nuo keturių iki dešimties metų.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė K. P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė dvi sunkinančias jo veiką aplinkybes, į tai, jog jis buvo vienas iš pagrindinių smurtautojų, į siekį ginti nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, siekį juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti, jam už pirmąjį nužudymą (Z. M.) skirtina laisvės atėmimo nesiekianti nepilnamečiams skiriamos bausmės, o už antrąjį nužudymą (M. S.) maksimali galima skirti laisvės atėmimo bausmė (10 metų). Už kvalifikuotą plėšimą taip pat skirtinas laisvės atėmimas. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

K. P. S. laikinai sulaikytas 2018-01-10 16. 03 val. (t. 11, b. l. 121-123). Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams (t. 11, b. l. 191-193). Kardomoji priemonė buvo tęsiama viso ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme iki nuosprendžio paskelbimo (2019-03-08) be pertraukų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką iki nuosprendžio paskelbimo.

A. G. įvykdė bendrininkų grupėje vieną labai sunkų nusikaltimą – nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jo vaidmuo nužudant Z. M. nebuvo toks aktyvus kaip jo bendrininkų. Jis sudavė tik vieną smūgį ir padavė peilį, kuriuo Z. M. badė jo bendrininkai. A. G. yra nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas. Ar lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre, duomenų nėra.

Teismas nenustatė jo veiką lengvinančių aplinkybių, nors jis pripažino sudavęs vieną smūgį Z. M., tačiau nesijautė kaltas dėl nužudymo, peilio padavimo jau mušant Z. M. neneigė, tačiau nesieja savo veiksmų nužudant Z. M. su bendrininkų bendrais veiksmais. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta girtumą nusikaltimo padarymo metu bei bendrininkavimą padarant nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai.

A. G. laikinai sulaikytas 2018-01-19 11 val. 45 min. (t. 8, b. l. 145). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t 9, b. l. 29-31) trims mėnesiams, nuo 2018-01-21. Kardomoji priemonė buvo tęsiama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme iki nuosprendžio paskelbimo. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Kaltinamasis O. I. yra nevedęs, pagal jo paaiškinimą šiuo metu įsidarbino UAB „G.“, teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas, tačiau lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre, diagnozė: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-160/2018 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad O. I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Jis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Jis kaltę pilnai pripažino, papasakojo apie aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, dėl to teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių jo veiką aplinkybių teismas nenustatė. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra teistas 3 kartus, dėl ko matyti, kad švelnesnės bausmės jo nedrausmina. Už šio nusikaltimo padarymą teismas skiria jam minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu yra bendrintina su 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pridedant neatliktos bausmės dalį 2 mėnesius laisvės apribojimo, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir galutinę bausme paskiriant 3 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimą. Kadangi teismas įsitikinęs, jog jis gali padaryti išvadas dėl savo elgesio ir realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir paskiria jam baudžiamojo poveikio priemones: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Jis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Jis kaltę pilnai pripažino, papasakojo apie aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, dėl to teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių jo veiką aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis Ž. P. yra nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 specialiosios klasės moksleivis, neteistas, baustas administracine tvarka, turėjo psichiatrinį gydymą, įrašytas į įskaitą, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas be ryškių elgesio pakitimų, lankėsi 2017-05-11 VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-63/2018 nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad Ž. P. praeityje ir įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimų, nėra. Objektyvių duomenų, kad Ž. P. įtariamo nusikaltimo padarymo metu būtų sirgęs laikinu psichikos sutrikimų, nėra. Ž. P. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nusikalstamos veikos metu Ž. P. dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimų, reikalaujančių dėmesio ar gydymo F70.l negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (pagal BK 18 str.). Šiuo metu Ž. P. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimo, reikalaujančių dėmesio ar gydymo F70.l, dėl kurio jis gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ž. P. veikloje nusikalstamos veikos padarymo metu nenustatyta fiziologinio afekto būsenai būdingų požymių, todėl galima tvirtinti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Objektyvių duomenų, kad Ž. P. įtariamo nusikaltimo padarymo metu buvo patologinio girtumo būsenoje, nėra. Ž. P. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai: labai žemi pažintiniai gebėjimai (gauti rezultatai atitinka nežymų protinį atsilikimą), mąstymo konkretumas, emocinis nebrandumas, žema socialinė nuovoka, egocentriškas ir paviršutiniškas savo ir kitų elgesio vertinimas. Padidintas polinkis fantazuoti Ž. P. nenustatytas. Ž. P. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 7, b. l. 180). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas sprendžia jam skirti švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus – dirbti 3 mėnesius po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismas tiki, kad tokio pobūdžio bausmė nesuformuos nebaudžiamumo nuotaikos ir ugdys teisingą požiūrį į darbą.

Kaltinamasis E. S. yra nevedęs, dirba AB „M.“ suvirintoju, neteistas, baustas administracine tvarka. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu E. S. tėvas pateikė prašymą perduoti jo sūnų E. S. pagal laidavimą jam (t. 16, b. l. 91).

BK 40 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y.: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu žala buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. S. pirmą kartą padarė tyčinę nusikalstamą veiką (BK 238 straipsnio 1 dalis), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis kaltę pripažino visiškai ir gailisi, reali žala niekam padaryta nebuvo, teismas mano, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. S. (kaltinamojo tėvas) buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Jis aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už savo sūnų, nurodė prižiūrėsiantis, kontroliuos, kad sūnus būtų pareigingas, mano galintis jam turėti teigiamą įtaką. Sūnus vykdo jo prašymus, dirba, padeda seniems diedukams kaime, vasarą renka uogas, grybus, vasarą jie kartu žvejoja. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad A. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė nedviprasmišką sutikimą būti laiduotoju. Aptariamos BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. A. S. kaltinamojo tėvas. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 16, b. l.88-89), dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Šios darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, kruopštus, paslaugus (t. 16, b. l. 118). Prieš tai nuo 1999 m iki 2018 m. liepos 20 d. dirbo UAB „E.“ darbuotoju, taip pat charakterizuojamas teigiamai (t. 16, b. l. 119). Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. S. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas be užstato vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Prie Z. M. lavono rastas metalinis peilis, plastikinis vienkartinis puodelis, lavono striukės kišenėje rasta metalinė dėžutė su užrašu „RED MINI FILTER“, polietileninis maišelis su užrašu „PROMO“, Z. M. drabužiai: megztinis, kelnės, batai, kojinės, marškiniai, glaudės, striukė, 0,25 l tuščia skardinė gėrimo „RED BULL“, sudegusio automobilio VW Tauran v/n (duomenys neskelbtini) salone, bagažinės skyriuje aptikti stiklai, ant kurių matosi raudonos spalvos dėmės; automobilio Tauran valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 vnt., telefono mikroschema, žemės grunto pavyzdys, paimtas nuo žemės 10 metrų atstumu nuo automobilio; žemės grunto pavyzdys, paimtas 30 metrų atstumu nuo automobilio; samanų pavyzdžiai, paimti prie automobilio priekio; samanų pavyzdžiai, paimti prie automobilio galo; žolių augmenijos pavyzdžiai; batų pėdsakų išliejos, 4 vnt.; 2 nuoplovos, juoda kepurė, šaltkrepšis, akiniai su dioptrijomis, šukos, juodi su aulais batai. Lyginamajam tyrimui paimti nukentėjusiųjų P. S., J. S., A. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai; degėsio likučiai - imant degėsius, jie susiskaldo į pelenus, Viskas supakuota į popierinį voką, T. P., A. J., K. P. S. seilių pavyzdžiai; Šlaunikaulio fragmentai bei kaukolės pamato kauliukas Automobilio Audi A 8, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti daiktai: džinsinės kelnės, kojinės bei juodas megztis, pilkos spalvos kepurė, rudos dėmės, rastos prie automobilio priekinės keleivio sėdynės ant kilimėlio, 2 nuoplovos, 2 nuoplovos nuo automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinės pusės, nuoplova nuo automobilio galinės kairės pusės durelių vidinės pusės, nuoplova nuo automobilio vairuotojo durelių vidinės pusės, P. S., J. S., A. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai pagal 2018-05-09 kvitą B serija BBB Nr. LS003204 (t. 4, b. l. 183-186) saugomi Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini kaip menkaverčiai ir nereikalingi daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2) Automobilio ridos (transporto priemonės ratų) pėdsakų atliejos (1 paketas); automobilio VW Tauran, v/n (duomenys neskelbtini) dviejų padangų likučiai (1 paketas) pagal 2018-02-12 kvitą B, perduoti saugoti 2018-02-05 nutarimu Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (t. 4, b. l. 181-182) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini kaip menkaverčiai.

3) Sulankstomas peilis ruda rankena pagal 2018-05-24 kvitą B Nr. LR003231 (t. 4, b. l. 189) sunaikintinas kaip menkavertis.

4) T. P. priklausantys batai „Adidas“ juodos spalvos, drabužiai: džemperis su užrašu „Adidas“, treninginės kelnės su užrašu „Adidas“, juodi batai; A. J. priklausantys drabužiai: juodos spalvos striukė, sportiniai batai juodos spalvos su užrašu „Sandic“, mėlynos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos džemperis su baltos spalvos užrašu „Endlich Entlessen“; K. P. S. drabužiai: rudi batai, striukė, šviesiai mėlyni džinsai, juodos kelnės „Adidas“, mėlynos spalvos bliuzonas su baltomis juostomis, dryžuota maikutė trumpomis rankovėmis, raudonos spalvos sportbačiai, juodos spalvos batai, pagal 2018-05-09 kvitą B serija BBB Nr. LS003204 (t. 4, b. l. 183-186) saugomi Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškus prašymą juos gražinti - po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jų savininkams, o nesant tokių prašymų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nereikalingi ir menkaverčiai – sunaikintini.

5) Automobilio Audi A 8, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas (anglų kalba) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. D. vardu, pagal 2018-05-24 kvitą B Nr. LR003231 (t. 4, b. l. 189), perduotinas VĮ „Regitrai“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiam turtui - AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, tai yra 905,01 Eur ir nukreiptinos lėšos nukentėjusiosios M. M. civiliniams ieškiniams atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo K. P. S., asmens kodas asmens (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo - motinos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui - žemės sklypui 0,0600 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 304 Eurų vidutinės rinkos vertės paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki K. P. S. pilnametystės.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.1197(duomenys neskelbtini), 12019 eurų vidutinės rinkos vertės paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki K. P. S. pilnametystės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 6, 11 punktus (M. S. nužudymas) ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 159 straipsnį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo, pirmus 10 metų atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2, 3 punktais, 65 straipsniu subendrinti su 2018 m. kovo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kuri remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir galutinę bausmę T. P. paskirti laisvės atėmimą 18 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. sausio 10 d. 10 val. 40 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam T. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti T. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl pasikėsinimo nužudyti M. M.) jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinti T. P. pagal BK 198² straipsnį jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus (Z. M. nužudymas) ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 6, 11 punktus (M. S. nužudymas) ir paskirti jam 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimą;

-BK 159 straipsnį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 20 ( dvidešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 10 metų atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2, 3 punktais, 65 straipsniu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirta bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutine subendrinta bausme – areštu devyniasdešimčiai parų ir galutinę bausmę A. J. skirti laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų. Pirmus 10 metų atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. sausio 10 d. 13 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti A. J. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl rengimosi nužudyti M. M.) jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinti A. J. pagal BK 198² straipsnį jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinti A. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus (Z. M. nužudymas) ir paskirti jam 8 (metų) metų laisvės atėmimo bausmę;

-BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 6, 11 punktus (M. S. nužudymas) ir paskirti jam 10 metų laisvės atėmimą;

-BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 10 metų, bausmę iki pilnametystės atliekant nepilnamečių pataisos namuose, o vėliau pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti K.P. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. sausio 10 d. 16.03 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam K. P. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. P. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti K. P. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose (Z. M. nužudymas) ir paskirti jam 8 (metų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018-01-19 11 val. 45 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. I. pripažinti kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir skirti įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti su 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pridedant neatliktos bausmės dalį 2 mėnesius laisvės apribojimo, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir galutinę bausme paskiriant 3 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir skirti įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Ž. P. pripažinti kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 238 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoju paskirti A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išteisinti R. M. pagal BK 238 straipsnio 1 dalį jai nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskelbus nuosprendį panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. P., A. J. ir K. P. S., nepilnamečiui K. P. S. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsiadiariai iš jo įstatyminės atstovės J. S.:

-70,49 eurų UAB „F.“ turtinei žalai atlyginti.

- nukentėjusiesiems G. S., P. S., J. S., A. S. 5000 eurų turtinei žalai atlyginti (kiekvienam po 1250 eurų).

-nukentėjusiajam A. S. 2462 eurų turtinei žalai atlyginti už automobilio sunaikinimą.

-nukentėjusiajam P. S. 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

-nukentėjusiajam J. S. 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

-nukentėjusiajam A. S. 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

-nukentėjusiajai G. S. 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. G., A. J. ir K. P. S., nepilnamečiui K. P. S. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsiadiariai iš jo įstatyminės atstovės J. S.:

-nukentėjusiajai M. M. 603,44 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Prie Z. M. lavono rastą metalinį peilį, plastikinį vienkartinį puodelį, lavono striukės kišenėje rastą metalinę dėžutė su užrašu „RED MINI FILTER“, polietileninį maišelį su užrašu „ PROMO“, Z. M. drabužius: megztinį, kelnes, batus, kojines, marškinius, glaudes, striukę, 0,25 l tuščią skardinę gėrimo „RED BULL“, sudegusio automobilio VW Tauran v/n (duomenys neskelbtini) salone, bagažinės skyriuje aptiktus stiklus, ant kurių matosi raudonos spalvos dėmės; automobilio Tauran valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), 2 vnt., telefono mikroschemas, žemės grunto pavyzdį, paimtą nuo žemės 10 metrų atstumu nuo automobilio; žemės grunto pavyzdį, paimtą 30 metrų atstumu nuo automobilio; samanų pavyzdį, paimtą prie automobilio priekio; samanų pavyzdį, paimtą prie automobilio galo; žolių augmenijos pavyzdžius; Batų pėdsakų išliejas, 4 vnt.; 2 nuoplovas, juodą kepurę, šaltkrepšį, akinius su dioptrijomis, šukas, juodus su aulais batus. Lyginamajam tyrimui paimtus nukentėjusiųjų P. S., J. S., A. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius; Degėsio likučius-imant degėsius, jie susiskaldo į pelenus, viskas supakuota į popierinį voką, T. P., A. J., K. P. S. seilių pavyzdžius; Šlaunikaulio fragmentus bei kaukolės pamato kauliuką, Automobilio Audi A 8, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus daiktus: džinsines kelnes, kojines bei juodą megztinį, pilkos spalvos kepurę, rudas dėmes, rastas prie automobilio priekinės keleivio sėdynės ant kilimėlio, 2 nuoplovas, 2 nuoplovas nuo automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinės pusės, nuoplovą nuo automobilio galinės kairės pusės durelių vidinės pusės, nuoplovą nuo automobilio vairuotojo durelių vidinės pusės pagal 2018-05-09 kvitą B serija BBB Nr. LS003204 (t. 4, b. l. 183-186) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini kaip menkaverčius ir nereikalingus daiktus.

2) Automobilio ridos (transporto priemonės ratų) pėdsakų atliejas (1 paketas); automobilio VW Tauran, v/n (duomenys neskelbtini) dviejų padangų likučius (1 paketas) pagal 2018-02-12 kvitą B, perduotus saugoti 2018-02-05 nutarimu Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (t. 4, b. l. 181-182) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti kaip menkaverčius.

3) Sulankstomą peilį ruda rankena pagal 2018-05-24 kvitą B Nr. LR003231 (t. 4, b. l. 189) sunaikintinti kaip menkavertį.

4) T. P. priklausančius batus „Adidas“ juodos spalvos, drabužius: džemperį su užrašu „Adidas“, treningines kelnes su užrašu „Adidas“, juodus batus; A. J. priklausančius drabužius: juodos spalvos striukę, sportinius batus juodos spalvos su užrašu „Sandic“, mėlynos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos džemperį su baltos spalvos užrašu „Endlich Entlessen“; K. P. S. drabužius: rudus batus, striukę, šviesiai mėlynus džinsus, juodas kelnes „Adidas“, mėlynos spalvos bliuzoną su baltomis juostomis, dryžuotą maikutę trumpomis rankovėmis, raudonos spalvos sportbačius, juodos spalvos batus, pagal 2018-05-09 kvitą B serija BBB Nr. LS003204 (t. 4, b. l. 183-186) saugomus Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškus prašymą juos gražinti - po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jų savininkams, o nesant tokių prašymų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nereikalingus ir menkaverčius – sunaikinti.

5) Automobilio Audi A 8, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastą ir paimtą vairuotojo pažymėjimas (anglų kalba) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, pagal 2018-05-24 kvitą B Nr. LR003231 (t. 4, b. l. 189), perduoti VĮ „Regitrai“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiam turtui - AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, tai yra 905,01 Eur ir nukreipti jas nukentėjusiosios M. M. civiliniams ieškiniams atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo K. P. S., asmens kodas asmens (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo - motinos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui - žemės sklypui 0,0600 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 304 Eurų vidutinės rinkos vertės palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo, bet ne ilgiau nei K. P. S. sulauks pilnametystės.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12019 eurų vidutinės rinkos vertės palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo, bet ne ilgiau nei K. P. S. sulauks pilnametystės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.