Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini), gyvena Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini), nurodo, kad dirba individualiai baldu apmušėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. D., 2017 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 05.00 val., name Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo žmonai D. D. apsvaigusiai nuo alkoholio miegant lovoje, negalint gintis ir veiksmingai pasipriešinti, tyčia dviem viengubomis atviromis stranguliacinėmis vagomis suspaudė R. D. kaklą virve ir ją uždusino bei nuo to D. D. mirė.

Tokiais savo veiksmais Z. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte.

Apklaustas teisme Z. D. paaiškino, kad 2017 metais su žmona gyveno atskirai, žmona pas giminaičius, o jis savo namuose. Tuo metu jis neteko trijų savo dukrų ir dviejų sūnų tėvystės teisių bei pakliuvo į psichiatrinę ligoninę. Žmona tai grįždavo, tai išeidavo, o per tą laikotarpį jis tris kartus buvo pakliuvęs į psichiatrinę ligoninę. Paskutinį kartą išėjęs iš psichiatrinės jis apsigyveno pas seserį, vartojo gydytojo jam paskirtus vaistus. Jis negalėjo gyventi pas seserį, todėl grįžo į savo namus. Žmona gyveno pas V. V., kuris turi dviejų kambarių namą. Viename gyveno jo žmona, o kitame V. V.. Praėjus savaitei po jų apsigyvenimo kartu, pas V. V. atėjo kaimynas T. J. ir pakvietė išgerti. Jie keturiese gėrė pas T. J.. Kai viską išgėrė, jo žmona ir V. V. pasakė, kad eis pirkti alkoholio ir pakvietė visus vakare gerti pas save. Jie nupirko alkoholio, vakare atėjo T. J. ir visi gėrė. Vėliau T. J. išėjo, paskui V. V. užmigo, o jis su žmona nuėjo į jos gyvenamą kambarį. Žmona atsinešė burnos skalavimo skysčio ir jie toliau gėrė, kalbėjo, šoko. Paskui žmona nuėjo miegoti. Jis sėdėjo vienas, prisiminė vaikus, jį užplūdo emocijos. Jis pamatė virvę prie televizoriaus, pakišo žmonai po kaklu ir suspaudė virvę 2 ar 3 minutes. Jo žmona įkvėpė ir jis paleido virvę, galvojo, kad ji gyva. Jis atsigulė šalia jos ir išbuvo apie 3 valandas. Ryte atsikėlęs pamatė, kad ji negyva. Jis išlipo per langą ir nuėjo į savo namus, kur slapstėsi. Vėliau paskambino seseriai, pasakė, ką padarė, o vėliau paskambino policijai.

Savo parodymus D. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. D. parodė vietą, kurioje išmetė virvę. Ji buvo surasta ir paimta (t. 1, b. l. 107-115).

Apklaustas teisme liudytojas T. J. paaiškino, kad dieną prieš įvykį jis pakvietė D. D., Z. D. ir V. V. išgerti. Išgėrus svečiai išėjo, o vakare V. V. pakvietė išgerti pas save. Išgertuvėms pasibaigus jis grįžo namo. Ryte su V. V. ruošėsi eiti į parduotuvę, V. V. buvo užėjęs į D. D. kambarį paimti mokėjimo kortelės, o paėmus jie išėjo, nusipirko alkoholio ir gėrė. Paskui V. V. išėjo ir po kurio laiko sugrįžęs pasakė, kad D. D. negyva. Jis nuėjo pažiūrėti, matė negyvą D. D. ir iškvietė policiją.

Apklaustas teisme liudytojas V. V. paaiškino, kad Z. D. ir D. D. yra jo kaimynai. D. D. neturėjo kur gyventi, paprašė leisti pagyventi pas jį ir jis leido. Po kiek laiko Z. D. irgi pasiprašė gyventi pas jį ir jis leido. Iš vakaro jie gėrė alkoholinius gėrimus, o įvykio rytą jis norėjo paimti savo mokėjimo kortelę, kuri buvo kambaryje, kuriame gyveno D. D. ir Z. D.. Durys buvo užrakintos kabliuku, todėl jis išlaužė duris ir įėjo į kambarį. Z. D. jame nebuvo, langas buvo atidarytas, o D. D. buvo negyva. Jis pakvietė kaimyną T. J. ir šis iškvietė policiją.

Apklausta teisme liudytoja L. J. paaiškino, kad įvykio dieną apie 7:50 val. jai paskambino Z. D. ir pasakė, kad pasmaugė D. D. bei išvietė policiją.

Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelėje nurodyta, kad 2017 m. spalio 19 d., 18:10 val., paskambinęs vyras pasakė, kad rado mirusią D. D. (t. 1, b. l. 6).

Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelėje nurodyta, kad 2017 m. spalio 20 d., 06:07 val., skambino Z. D. ir pranešė, kad nori pasiduoti policijai, nes vakar smaugė savo žmoną ( t. 1, b. l. 86).

Įvykio vietos apžiūros metu Vilniaus rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) buvo rastas D. D. lavonas (t. 1, b. l. 7-32).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. D. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą. Taip pat jai nustatytas odos nubrozdinimas kakle (t.1, b. l. 39-45).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad D. D. galėjo būti pasmaugta tyrimui pateikta virvė, kuri buvo rasta ir paimta Z. D. parodymų patikrinimo vietoje metu ir kad ji galėjo būti pasmaugta virvę pakišant po galva ją sukryžiavus ties priekine kaklo dalimi ir įtempus kraštus (t. 1, b. l. 49-51).

Atlikus virvės DNR tyrimą nustatyta, kad ant jos esantis vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su Z. D. DNR profiliu (t. 1, b. l. 53-54).

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad Z. D. ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. dėl adaptacijos sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, žalingo jo vartojimo (t. 1, b. l. 167).

Z. D. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu Z. D. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie nesutrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu Z. D. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, nebuvo emocinėje būsenoje, kuri galėjo esminiai įtakoti jo sąmonę ir veiksmus, jo individualūs psichologiniais ypatumai neturėjo esminės įtakos veiksmams nusikalstamos veikos padarymo metu, jo psichologinio klinikinio tyrimo metu neišryškėjo elgesio neadekvatumas ar polinkis elgtis nemotyvuotai, netikėtose, jam nenaudingose situacijose gali reaguoti emocionaliai (t. 2, b. l. 8-15).

Darydamas išvadas teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi liudytojų T. J., V. V. ir L. J. parodymais. Jų parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų parodymuose yra reikšmingų duomenų daryti išvadoms apie nusikalstamą veiką. Priimdamas sprendimą teismas taip pat vadovaujasi rašytiniais bylos dokumentais, kuriuos irgi pripažįsta įrodymais. Šie nuosprendyje išvardinti įrodymai gauti nepažeidžiant BPK nuostatų, atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus. Kaltinamas Z. D. apklausiamas teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jo paaiškinimas dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo iš esmės atitinka specialisto išvadas. Tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek savo raštu teismui pateiktuose paaiškinimuose Z. D. nurodė, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios psichinės būsenos, kurią jam sukėlė vaikų paėmimas valstybės globon, D. D. nesirūpinimas vaikais bei jo vaikų ilgesys. Galimai tai kažkiek darė įtaką Z. D. veiksmams, tačiau psichiatrinės ekspertizės išvados rodo, kad jis nebuvo tokioje būsenoje, kad negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, jo veiksmams galėjo turėti įtakos ir alkoholio vartojimas, dėl ko Z. D. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Z. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį.

BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Teismų praktika sako, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti jam gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2014). Specialisto išvada nustatyta, kad D. D. kraujyje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio ir 0,25 promilės izopropilo alkoholio, kas rodo nusikaltimo padarymo metu D. D. buvus smarkiai apgirtus nuo dviejų rūšių alkoholiu. Paties Z. D. parodymais nustatyta, kad jam smaugiant D. D. pastaroji miegojo. Nebuvo nustatyta jokių D. D. pasipriešinimo Z. D. veiksmams požymių, o tai irgi patvirtina, kad D. D. miegojo. Tai rodo, kad Z. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. D. D. buvo Z. D. žmona ir pagal BK 248 straipsnį ji buvo kaltinamojo šeimos narė, todėl Z. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 dalį.

Kaltinamojo Z. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė.

Skirdamas bausmę Z. D. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, turi vaikų, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl Z. D. veiksmų du mažamečiai jo vaikai liko be mamos, o visi penki jo vaikai liko be tėvo, kuris atliks ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena Z. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad Z. D. skirtina bausmė artima sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas Z. D. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje D. D. mama N. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1084,80 eurų turtinės žalos, jai padarytos 20 000 eurų neturtinės žalos ir atstovaudama mažamečius anūkus I. D. ir I. D. pareiškė 100 000 eurų ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdyje N. G. patikslino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pateikusi dokumentus dėl 650 eurų sumokėjimo už paminklą ir nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jai avansu kompensavo dalį turtinės ir dalį neturtinės žalos. N. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Dėl Z. D. veiksmų N. G. patyrė 1734,80 eurų turtinę žalą, kurią 152 eurais kompensavo Teisingumo ministerija, todėl N. G. priteistina 1582,80 eurų turtinė žala.

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo N. G. pagrįsta ir tenkintina, tačiau jo dalis mažintina teisingumo ministerijos kompensuota suma. Taip pat mažintina ieškinio dalis dėl neturtinės žalos sumų priteisimo I. D. ir I. D.. Kolegijai nekyla abejonių, kad N. G. netekus dukros, o I. D. ir I. D. netekus mamos jiems buvo padaryta neturtinė žala. Jie neteko savo šeimos narių – dukros ir mamos, tai sukėlė jiems pergyvenimus, neigiamas emocijas. Vaikai visą likusį gyvenimą nematys mamos ir turės augti be jos globos ir rūpinimosi. Kolegija mano, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas bus N. G. priteisus 20 000 eurų, o I. D. ir I. D. po 30 000 eurų.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu laido dalis, baltos spalvos laido dalis, pilkos spalvos krepšys su kompiuteriu Asus, stiklinė taurė, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ grąžintini savininkui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu avalynės pėdsako atlieja ir dvi nuorūkos sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą Z. D. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Z. D. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš Z. D. 1582,80 eurų N. G. jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš Z. D. 17 720 eurų N. G., 30 000 eurų I. D., 30 000 eurų I. D. jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu laido dalį, baltos spalvos laido dalis, pilkos spalvos krepšį su kompiuteriu Asus, stiklinę taurę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ grąžinti savininkui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu avalynės pėdsako atlieją ir dvi nuorūkas sunaikinti.

Panaikinti laikiną Z. D. nuosavybės teisių apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.