- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-52-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- V. K., O. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo R. S. priteista 28 375,58 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 214,20 Eur dokumentų vertimo išlaidų nukentėjusiajai V. K..
Iš nuteistojo R. S. taip pat priteista 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai O. K..
Iš nuteistojo R. S. taip pat nuspręsta išieškoti 911,58 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. S. (R. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir didelės vertės turto plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Šias nusikalstamas veikas R. S. padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. R. S. 2016 m. balandžio 12 d., apie 10.30 val., kelio X (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), XXX km, Y g., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti O. K. priklausantį didelės vertės turtą, būdamas šalia savo vairuojamo automobilio „M. B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą – tyčia, ne mažiau kaip 1 kartą šovė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo, kurio kalibras yra ne mažesnis kaip 9 mm, kartu važiavusiam U. piliečiui O. K. į pakaušio sritį, tuo padarė jam kiaurinį šautinį galvos sužalojimą su kulkos įėjimo anga pakaušio kairės pusės apatinėje dalyje ir išėjimo anga dešinio smilkinio srityje, kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis apie šautines žaizdas, esančiuose galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, kietojo dangalo bei galvos smegenų abiejų pusrutulių sužalojimu, nuo ko O. K. mirė. Po to, tęsdamas savo suplanuotus nusikalstamus veiksmus, R. S. pagrobė O. K. priklausančius: juodos spalvos krokodilo odos diržą su auksine diržakilpe ir auksine sagtimi, 1 723,40 Eur vertės, 3 žiedus (vieną auksinį, vieną sidabrinį, vieną su brangakmeniu), bendros 2 585,09 Eur vertės, rankinį auksinį laikrodį „T. F.-B“, 5 170,19 Eur vertės, 16 gramų auksinę grandinėlę nuo kaklo, 1 637 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonus „I5“ ir „I6“, bendros 1 723,40 Eur vertės, sportinius batelius, 250 Eur vertės, kepuraitę „A“, 200 Eur vertės, striukę „H. B.“, 250 Eur vertės, darbinius drabužius, 400 Eur vertės, bėgimo aprangą, 500 Eur vertės, išeiginius drabužius, 1 000 Eur vertės, striukę „M“, 1 170 Eur vertės, akinius nuo saulės „P“, 450 Eur vertės ir regėjimo akinius „A“, 450 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 17 509,08 Eur ir palikęs O. K. kūną gulėti kelio X (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), XXX km šalikelėje, esančioje Y g., (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvažiavo, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą – šaunamuoju ginklu dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. K. ir pagrobė nužudytajam priklausantį didelės – 17 509,08 Eur – vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 3 d.
1.2. Be to, jis 2016 m. balandžio 12 d., apie 10.30 val., būdamas kelyje X (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), XXX km, esančioje Y g., (duomenys neskelbtini), plėšimo iš O. K. ir jo nužudymo dėl savanaudiškų paskatų metu, neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs laikė ir automobiliu „M. B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, ne mažesnio kaip 9 mm kalibro, bei ne mažiau kaip vieną, ne mažesnio kaip 9 mm kalibro, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šiam ginklui tinkantį šaudmenį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.
2.1. R. S. nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasak nuteistojo, nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, dėl to teismas pažeidė in dubio pro reo principą. Be to, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė BPK 20 str., 276 str. 1 d. 1 p., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p. reikalavimus. Skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, apeliantas dėsto apie teisminę praktiką apie nekaltumo prezumpcijos bei rungimosi principus (Barber, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Be to, skunde dėstomos BK 2 str. 4 d. nuostatos ir nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K- 532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.).
2.2. Nuteistasis nurodo, kad liudytojų J. Ž. ir V. K. parodymais neginčijamai nustatyta, jog 2016 m. balandžio 12 d., apie 11 val., kelio X (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), XXX km., Y g., (duomenys neskelbtini), buvo surastas O. K. lavonas su šautine žaizda galvoje, tačiau visos kitos teismo padarytos išvados dėl jo, R. S., kaltės yra grindžiamos tik prielaidomis.
2.2.1. Nors jis, R. S., nuteistas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, tačiau jokių motyvų nužudyti nukentėjusįjį jis neturėjo. Nuteistasis nurodo, kad jis ilgą laiką buvo pažįstamas su O. K., dirbo jo vairuotoju ir už tai jam nukentėjusysis mokėjo didelį atlyginimą. Tai, kad jo, R. S., ir O. K. santykiai buvo geri, teisme patvirtino nukentėjusiosios O. ir V. K..
2.2.2. R. S. nurodo, kad jis, palikęs O. K. prie K su pastarojo pažįstamais, grįžo į L ir visą brangų krovinį iškrovė nukentėjusiojo išnuomotame sandėlyje. Jis krovinio nepasisavino. Vėliau jis, R. S., remontavo sugedusią priekabą ir laukė O. K. skambučio. Be to, jis nesislapstė, o iki sulaikymo ir toliau važinėjo iš U į L. Nuteistasis R. S. pažymi, kad tuo atveju, jeigu jis būtų padaręs nusikaltimus, būtų pradėjęs slapstytis.
2.2.3. Tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, nuteistojo R. S. nuomone, taip pat patvirtina pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas „AX“ aikštelės savininkas. Nuteistasis nurodo, kad vienintelis asmuo, kuris 2016 m. balandžio 12 d. jį matė, buvo šis aikštelės savininkas, kuris parodė, jog nieko neįprasto jo elgesyje nepastebėjo, parodė ir tai, kad jis, R. S., iškrovė priekaboje ir mikroautobuse esantį krovinį ir išvažiavo.
2.2.3.1. Skunde pažymima, kad šis „AX“ aikštelės savininkas teisme apklaustas nebuvo, todėl, pasak R. S., teismas pažeidė jo teisę į gynybą. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras replikavo, kad jis, R. S., neprašė šio liudytojo apklausti teisme, todėl jo gynėjo argumentai dėl neištirtų šių įrodymų yra nepagrįsti. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ne jis privalo įrodinėti savo nekaltumą. Be to, būdamas suėmime, jis buvo suinteresuotas, kad byla kuo greičiau būtų išnagrinėta, taip pat jis buvo ir yra įsitikinęs savo nekaltumu. Tačiau šiuo metu R. S. mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo išsakytas aplinkybes, neatnaujino įrodymų tyrimo, o neapklausęs „AX“ aikštelės savininko, teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovavo šio asmens parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
2.2.4. Skunde nurodoma, kad iš bylos matosi, jog O. K. lavonas rastas tik su marškinėliais ir trumpikėmis. Prie lavono buvo rasta ir cigaretės nuorūka, ant kurios, kaip nustatė ekspertai, rastas moters DNR. Dėl šios aplinkybės, pasak nuteistojo, teismas nepašalino abejonių. Be to, nepašalintos abejonės ir dėl to, kad jis, R. S., negalėjo per 6 min. 42 sek. su pakrautu, ilgą dviašę priekabą tempusiu mikroautobusu „M. B. S.“ nusukti nuo pagrindinio kelio, nuvažiuoti apie 1 600 m, apsisukti, nušauti O. K. ir šį išrengti bei grįžti į pagrindinį kelią. Nuteistasis pažymi, kad nei prie lavono radimo vietos, nei kur nors kitur nėra užfiksuotų transporto priemonės, tempiančios priekabą, pėdsakų. R. S. nurodo, kad tuo atveju, jeigu jo vairuotu mikroautobusu jis būtų buvęs įvykio vietoje, tai būtų palikti priekabos vėžių pėdsakai, nes priekaba buvo prikrauta ir dviašė. Be to, tuo atveju, jeigu jis buvo įsukęs iš žvyruoto kelio į asfaltuotą kelią, tai, pasak nuteistojo, ant žvyruoto kelio paviršiaus ir asfalto negalėjo nelikti priekabos ašių vėžių. Atsižvelgiant į tai, R. S. nuomone, prie lavono radimo vietos buvo kita transporto priemonė be priekabos. Be to, jis per 6 min. 42 sek. nebūtų sugebėjęs atkabinti priekabos ir nuvažiuoti į žvyrkelį.
2.2.5. Tai, kad jis negalėjo su jo vairuota transporto priemone būti įvykio vietoje, pasak nuteistojo, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas. R. S. dar kartą pažymi, kad tuo atveju, jeigu įvykio vietoje jis automobiliu tempdamas ilgą priekabą, pakrautą sunkiu kroviniu, būtų apsisukinėjęs, tai ant žvyruotos kelio dangos būtų palikti priekabos ratų pėdsakai. Jeigu transporto priemonė tempia ilgą priekabą, tai paliekami akivaizdūs pėdsakai. Šiuo atveju tokie pėdsakai nei prie lavono, nei kitur nerasti.
2.2.6. Priešingai, nei pirmosios instancijos teismo, nuteistojo R. S. nuomone, jo kaltės nepatvirtina specialisto išvada Nr. 140-(3028)-IS1-3558. Nors teismas nurodė, kad daiktai, paimti iš paketų Nr. 12 ir Nr. 17, yra siejami rūšiniais priklausomybės požymiais su automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės ašies ratų padangų pažymėtomis dalimis, tačiau, pasak nuteistojo, tie daiktai yra skirtingų dydžių.
2.2.7. Skunde nurodoma, kad apklausos metu specialistas paaiškino, jog tirti pateiktos automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos buvo apynaujos. Jis, R. S., teisme paaiškino, kad po įvykio jis pakeitė padangas servise „Š“. Tai patvirtina pažyma iš minėto serviso. Skunde nurodoma ir tai, kad byloje nėra duomenų, ar automobilio „M. B. S.“, kai buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos pareigūnams, padangos „B“ ir „M“ buvo vasarinės ar žieminės. Tuo atveju, jeigu automobilio padangos buvo vasarinės, pasak R. S., akivaizdu, kad su tokiomis padangomis įvykio metu jis negalėjo važiuoti į S, nes tuo metu dar buvo sniego. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, šie duomenys ne tik kad nepatvirtina jo kaltės, tačiau sukelia papildomų neaiškumų byloje – nėra duomenų apie padangų sezoniškumą, specialistas nenustatė jų individualių požymių, be to, nėra galimybės atsakyti, koks buvo protektoriaus gylis įvykio vietoje, o koks ratų, esančių ant automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis R. S. teismo išvadą, kad pateikta pažyma nepaneigia jo kaltės, nes padangos galėjo būti keistos ir keletą kartų, siekiant suklaidinti tyrimą ir įrodyti, jog nusikaltimą neva įvykdė ne jis, o kokie nors kiti asmenys, vertina tik kaip niekuo neparemtą prielaidą. Skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu jis, R. S., būtų nužudęs nukentėjusįjį O. K., būdamas namuose, būtų uždėjęs ant automobilio visiškai kitokias padangas negu tas, su kuriomis neva jis buvo įvykio vietoje. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas abejoja jo pateiktos pažymos įrodomąja galia, turėjo imtis priemonių apklausti šį dokumentą išdavusį asmenį. Nuteistojo R. S. nuomone, esant tokioms aplinkybėms, jo pareiktas dokumentas yra jo nekaltumo įrodymas, nepaneigtas specialisto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais.
2.2.8. Skunde nurodoma, kad liudytoja K. P. 2016 m. balandžio 12 d., prieš 8 val., lavono radimo vietoje matė automobilį, ar tai „F. G.“, ar tai „O. Z.“, kuriame buvo trys asmenys, tarp jų du vyrai ir moteris. Kaip minėta, ant cigaretės nuorūkos rastas moters DNR. Nuteistasis R. S. nurodo, kad nebuvo tirta, kas šie asmenys, kokia tai transporto priemonė, nors analizuojant kamerų įrašus tai buvo galima padaryti. R. S. nuomone, liko nepaneigta versija, kad tai galėjo būti asmenys, su kuriais pasiliko O. K., jog šie asmenys iš anksto galėjo numatyti vietą, kurioje paliks lavoną, ir tokiu būdu įtarimus nukreipti ant jo, R. S.. Taip pat liko nepaneigta, kad asmuo, nužudęs nukentėjusįjį, turėjo žinoti, kur jis, R. S., važiuos, kai išleis ir su juo paliks O. K.. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis O. K. buvo stiprus vyras, todėl neįmanoma su juo susidoroti vienam. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš įvykio vietos matosi, kad jokių grumtynių pėdsakų šalia lavono nebuvo, nors neva jis šovė į O. K., po to jį nurengė ir tai padarė per 6 min. 42 s. Šios abejonės liko nepašalintos.
2.2.9. Be to, teismas nepašalino abejonių dėl to, kokiu būdu ant nukentėjusiojo O. K. dešinės rankos pateko šūvio pėdsakų. Nuteistasis kelia klausimą, galbūt pats nukentėjusysis nusižudė, tačiau tuo pačiu tai paneigia, nes įvykio vietoje joks ginklas nerastas. Kita vertus, pasak nuteistojo, galbūt tai įmanoma, jeigu po to, kai O. K. nusišovė, ginklas buvo pavogtas pro šalį važiuojančio asmens. Nors nukentėjusiojo savižudybės versiją teismas atmetė, tačiau liko nepaneigta, kad prieš nužudymą O. K. bandė iš žudiko rankų išmušti ginklą, t. y. priešinosi. Nuteistasis R. S. dar kartą pažymi, kad įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nerasta, nors liudytojas J. Z. lyg ir girdėjo šūvio garsą apie 10 val. 30 min., tačiau tai, pasak nuteistojo, galėjo būti šūvis, pavyzdžiui, paleistas į orą, o tuo metu O. K. galėjo būti jau nužudytas, pavyzdžiui, automobilyje, jau išrengtas ir paliktas jo kūno suradimo vietoje. Kad taip galėjo būti, patvirtina tai, jog kraujas buvo rastas tik ant žemės, po žaizda, t. y. kraujas tekėjo iš žaizdos, nes kitu atveju, jeigu O. K. būtų nušautas jam stovint, tai įvykio vietoje būtų aptikta kraujo, smegenų masės aplink tą vietą, kur jis stovėjo, tačiau tokių pėdsakų nerasta. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. S. nuomone, tikėtina išvada, kad nukentėjusysis O. K. buvo nužudytas ne įvykio vietoje, o jo kūnas, jau nurengtas, buvo atvežtas į įvykio vietą ir paliktas. R. S. pažymi, kad balistikos specialistas apklaustas teisme nebuvo, todėl ir šios abejonės liko nepašalintos.
Šalies argumentai
2.2.10. Skunde nurodoma, kad priešingai, nei nurodė teismas, nėra jokių įrodymų, jog 2016 m. balandžio 12 d., 10 val. 25 min., jo, R. S., vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas vaizdo kamera Nr. CH5. Nuteistasis nurodo, kad jis teisme paaiškino, jog priekaba buvo sugedusi, dažnai reikėjo stoti ir ant rato guolio pilti vandenį, todėl sustojęs pakelyje jis ir galėjo užtrukti. Nuteistasis pažymi, kad iš vaizdo įrašų sunku suprasti, ar tai važiuoja tikrai jo vairuojamas automobilis, nes matosi tik automobilio ir priekabos stogų dalys, taip pat ir dalis viršutinės dalies. Specialisto išvadoje Nr. 11K-111-(17) nurodyta, kad skaitmeninio vaizdo bylos nėra tinkamos užduotiems klausimams spręsti. Atsižvelgiant į tai, pasak R. S., byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis tarybiniame pranešime tyrėjas V. Š. nurodė apie tai, kad vaizdo įraše matosi, jog pravažiuoja jo (R. S.) vairuojamas automobilis.
2.2.11. R. S. nuomone, atliktas eksperimentas irgi neįrodo jo kaltės. Nurodo, kad eksperimentas atliktas ne panašiomis sąlygomis, nes buvo panaudotas kitas mikroautobusas – „F. D.“, kuris yra trumpesnis nei mikroautobusas „M. B. S.“, eksperimento metu naudotas mikroautobusas varomas priekiniais ratais, o mikroautobusas „M. B. S.“ – galiniais. Be to, eksperimento metu mikroautobusas buvo be dviašės priekabos ir nepakrautas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. S. nuomone, eksperimento rezultatai neatitinka tikrovės. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas atmetė jo prašymą pakartoti eksperimentą.
2.2.12. Nuteistojo nuomone, nesant jo kaltės įrodymų dėl nužudymo, jis negali būti pripažintas kaltu ir dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d.
2.3. Skunde nesutinkama ir su nukentėjusiosioms priteistos turtinės žalos dydžiais.
2.3.1. R. S. nuomone, teismo išvada dėl iš nukentėjusiojo O. K. pagrobtų daiktų ir jų vertės yra tik prielaida, nepatvirtina jokiais objektyviais įrodymais. Nuteistasis abejoja nuosprendyje nurodytų daiktų, drabužių vertėmis. Apie tai, kokius daiktus ir drabužius kelionės metu turėjo nukentėjusysis, jis, R. S., parodė tik tai, ką prisiminė, nei kainų, nei daiktų rūšinių požymių jis nežino. Be to, nukentėjusiosios teisme patvirtino, kad kelias dienas prieš kelionę į S jos nematė O. K., nematė ir kokius daiktus jis pasiėmė su savimi. Skunde pažymima, kad teismas, nurodydamas, jog jis, R. S., pagrobė žiedą su brangakmeniu, nenurodė, koks tai žiedas ir koks tai brangakmenis, nenurodė ir kokius išeiginius drabužius jis pagrobė, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šaltuoju metu nukentėjusysis O. K. turėjo kepuraitę „A“, kurios vertė 200 Eur.
2.3.2. Skunde dėstomos BPK 113 str. 2 d. nuostatos ir nurodoma, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas privalėjo vadovautis CPK 178 str., jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pasak R. S., dėl turtinės žalos dydžio jokių įrodymų nukentėjusiosios nepateikė, be to, visos aplinkybės, susijusios su turtinės žalos reikalavimais, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Įvertinęs ir sujungęs į logišką grandinę įrodymus, teismas savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma šių išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nors skunde nurodoma apie in dubio pro reo principo pažeidimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad tam tikras aplinkybes (dėl pagrobtų daiktų ir pinigų) teismas jau įvertino nuteistojo naudai ir iš kaltinimo tas aplinkybes pašalino. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių kitų nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo R. S. naudai. Be to, iš skundo matosi ir tai, kad in dubio pro reo principo pažeidimą R. S. sieja su netinkamu bylos įrodymų vertinimu ir nuteistojo keliamų versijų atmetimu. Surašydamas nuosprendį teismas nepažeidė nei BPK 301 str. 1 d. 1 p., nei BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p. reikalavimų. Teismas nepažeidė ir Konstitucijos 31 str., BPK 44 str. 6 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. S. kaltės. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl R. S. kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį R. S. kaltu, kad jis dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. K., taip pat panaudojant šaunamąjį ginklą padarė didelės vertės turto plėšimą ir neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir eksperto paaiškinimai, apžiūros ir eksperimentų bei daiktų pateikimo protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.
8. Nuteistasis R. S. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad su O. K. pažįstamas nuo 2012 m., jie važinėjo į S, kiek anksčiau – į V, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Už vieną komandiruotę jis gaudavo 800 dolerių. 2016 m. balandžio 9 d. su O. K. išvažiavo iš U į S. Balandžio 12 d. buvo S ir važiavo atgal. Tą pačią dieną pravažiavo E. Buvo sustoję LV, kur O. K. lagamine pamatė tris pistoletus – du su būgnais ir vieną „M“, klausė, kam jie ir iš kur, į ką O. K. atsakė, kad jis (kaltinamasis) mokytųsi uždirbti. Tikslaus laiko nepamena, bet iš ryto, sustojo K prie „M“ serviso, kur O. K. laukė automobilis „V“, iš kurio išlipo žmogus, o kitas sėdėjo automobilyje. Tuos asmenis matė ne pirmą kartą, tačiau jų nepažinojo. Pirminėse apklausose nurodė, kad O. K. išlipo T, nes turėjo tik valstybinį advokatą ir nežinojo, kaip paaiškinti aplinkybes, susijusias su ginklais. O. K. jam nurodė važiuoti toliau ir laukti jo SK. Aiškino, kad palaukti jo reikės apie 20-30 min. O. K. jam paliko savo telefoną ryšiui palaikyti. O. K. vilkėjo kareiviškas kelnes, sportbačius, kepurę, juodą striukę, buvo su akiniais, kurie kabojo ant grandinėlės. Pakeliui į SK buvo 2-3 kartus sustojęs, nes kaito priekabos ratas, todėl reikėjo pilti vandenį. Buvo užvažiavęs į kolonėlę, kur išgėrė kavos. Paskutinė Lietuvoje jo aplankyta degalinė buvo „S“, tačiau kurioje vietoje ji buvo, nepamena. Lietuvos sieną kirto gal apie 12 val., tikslaus laiko nežino. SK užvažiavo į barą, kur užsisakė maisto ir laukė O. K., tačiau šis nepasirodė, jo telefonas buvo išjungtas. Kadangi prekės pradėjo tirpti, išvažiavo jų išsikrauti į firmą, esančią maždaug už 500 km nuo SK. Kiek O. K. su savimi turėjo pinigų, nežino, tačiau O. K. minėjo, jog visus pinigus paliko S, todėl savo dukros prašė, kad ši pervestų pinigų į banko kortelę. Į U grįžo su priekaba, ją reikėjo remontuoti. Tuo metu, kai vaizdo įraše fiksuojama, kaip jo vairuotas autobusiukas 6 min. dingsta iš automobilių kolonos, jis galimai buvo sustojęs, tačiau į keliuką, kur buvo rastas lavonas, įsukęs nebuvo. Sustojo šalikelėje, jokio šūvio negirdėjo. Tuo metu autobusiukas buvo su žieminėmis padangomis, kurios į vasarines buvo pakeistos tik gegužės mėnesį. Negali nurodyti, kur su vairuojamu autobusiuku buvo tarp 10 val. 20 min. ir 10 val. 40 min., nes į laikrodį nežiūrėjo, tiesiog važiavo ir važiavo. Grįžęs į U, iš O. K. dukros sužinojo, kad O. K. užmuštas, po ko pradėjo gerti, susipyko su savo sutuoktine ir išvažiavo į draugo viešbutį. O. K. jam duoto telefono negrąžino, nes neturėjo tokios galimybės. Laukė, kol atsiras O. K.. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jokių daiktų, paminėtų kaltinime, neėmė. Visus savo daiktus O. K. pasiėmė išlipdamas iš autobusiuko K. Tuo metu O. K. su savimi turėjo laikrodį, tris žiedus – vieną auksinį, vieną sidabrinį su brangakmeniu ir vieną metalinį, auksinę grandinėlę, vienus akinius ir diržą. Bėgimo aprangą tikriausiai taip pat turėjo, nes rytais bėgiodavo. O. K. lagamine galėjo būti ir kitų daiktų. O. K. jam buvo skolingas 5 000 JAV dolerių. Kailius nuvežė ir atidavė L į sandėlius, jų nepasisavino, koks jų likimas, nežino. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašus Nr. ch12 ir Nr. ch05 (1 t., 179-182 b.l.) nuteistasis R. S. paaiškino, vaizdo įraše Nr. ch12 nelabai aiškiai matosi, bet mato automobilį, panašų į jo automobilį. Kitame vaizdo įraše Nr. ch05 mato savo mikroautobusą su priekaba. Tarp šių vaizdo įrašus užfiksavusių kamerų atstumas yra 100-150 m, kurį jis važiavo 6 minutes, nes buvo sustojęs, pylė vandenį ant rato, kadangi turėjo bakelį su savimi. Į keliuką, kuriame buvo rastas nukentėjusiojo kūnas, jis įsukęs nebuvo, nes jis buvo sustojęs šalikelėje. Nors maždaug tuo metu liudytojas girdėjo šūvį, tačiau stovėdamas šalikelėje jis pats nieko negirdėjo.
Nukentėjusioji V. K. teisme parodė, kad ji yra nužudytojo O. K. žmona. Jos vyras kartu su R. S. buvo išvykęs į komandiruotę S. Į S O. K. visuomet vykdavo per (duomenys neskelbtini) sieną – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), keldavosi keltu į H ir tuo pačiu maršrutu grįždavo. Su juo telefonu „V“ programa paskutinį kartą ji bendravo 2016 m. balandžio 11 d. vakare. Jai O. K. sakė, kad viskas tvarkoje, bet jo balsas buvo pavargęs nuo darbo. O. K. turėjo du telefonus – „I5“ ir „I6“. Kitą dieną (balandžio 12 d.) iš O. K. mobiliojo ryšio telefono „I6“ jai paskambino R. S.. Sakė, kad šį telefoną jam davė O. K. ryšiui palaikyti. R. S. skundėsi jos vyru, sakė, kad prieš savo gimtadienį O. K. vartojo alkoholį, tačiau jos sutuoktinis buvo užsikodavęs. Po šios komandiruotės R. S. grįžo į U ir į antrąją komandiruotę nevyko, pradžioje teigdamas, kad sugedo priekaba, vėliau – kad keitė ratus, dar vėliau – kad sugedo automobilio „pečiukas“. Balandžio 17 d. informavo R. S., kad O. K. nužudytas, o jo kūną reikia parvežti į U. R. S. žadėjo jos laukti prie L sienos, tačiau ji jo taip ir nesulaukė ir su vairuotoju išvyko į M, kur jos jau laukė dukra. Dėl O. K. dingimo R. S. sakė, kad šis persikėlęs keltu, užpylė kuro R. S. ir liko viešbutyje su O., kurios kontaktų nežinojo. Už kelionę R. S. iš O. K. gaudavo po 200-300 dolerių. Kiek pinigų tą kartą O. K. vežėsi į S, nežino, tačiau paprastai veždavosi 20 000 – 40 000 Eur. Lietuvoje O. K. draugų neturėjo, į kelionę ginklo nesivežė, ginklų prekyba neužsiėmė. Kailius iš S į U parvežė ne R. S., tuo užsiėmė jos dukra. Iš vairuotojo A. N. žinojo, kad R. S. savo kaime siūlo pirkti O. K. laikrodį, sakydamas, kad tokiu būdu O. K. su juo atsiskaitė už kelionę. Kuo apsivilkęs O. K. buvo išvykdamas į komandiruotę, nežino, tačiau ant jo rankos buvo trys žiedai, auksinis laikrodis, jis buvo su diržu, ant kaklo turėjo auksinę grandinėlę su kryžiuku. Civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis teisingas, visus ieškinyje nurodytus daiktus O. K. turėjo su savimi, nes namuose jų nerado. Išlaidas už skrydžius iš V į K bei gyvenimą M patyrė ikiteisminio tyrimo metu. 2 000 Eur laidotuvių išlaidoms pagrįsti dokumentų neturi. Automobilio ir vairuotojo nuomos išlaidoms pagrįsti dokumentų neturi. Nukentėjusioji paaiškino, kad neturtinės žalos dydis yra susijęs su jos dukra ir 5 metų sūnumi, kuris dėl įvykio liko našlaitis, prarado regėjimą, jį reikia gydyti, taikyti terapiją, užimti vaiką nuo jo prisiminimų apie tėvą, daug išlaidų turi psichiatrams, vaiko ugdymui prestižinėje mokykloje. O. K. ir sūnaus santykiai buvo labai šilti. Po O. K. mirties sūnus tapo uždaras, nenori užsiimti sportu, lanko psichologų kursus. Su sutuoktiniu ji gyveno 24 metus.
Nukentėjusioji O. K. teisme parodė, kad ji yra nužudytojo O. K. dukra. Paskutinį kartą su O. K. ji kalbėjo 2016 m. balandžio 11 d. naktį, apie 23-24 val. Balandžio 12 d. ji parašė jam pranešimą, tačiau nei balandžio 12 d., nei balandžio 13 d. jis neatrašė, todėl jai buvo neramu. Ji skambino ir rašė į abu O. K. telefono numerius. Vienu numeriu atsakė R. S., kuris pranešė, kad O. K. jį paleido vieną nuvežti uodegas (kailius) į sandėlį, sakė, jog bandė prisiskambinti O. K., bet šis nekėlė ragelio, todėl nuvežė uodegas ir grįžo į U remontuotis. Sakė, kad O. K. paliko viešbutyje E, pasakojo apie kažkokią moterį O., su kuria pasiliko, minėjo, kad O. K. vartojo alkoholį. Po tėvo dingimo, ji nuvyko į M ir ji atpažino savo tėvą bei sužinojo, kad R. S. gali būti įtariamas jo nužudymu. Tyrėjai informavo, kad R. S. išvykus į užsienį, jį bus galima sulaikyti, todėl sakė jam, jog reikia skubiai parvežti prekes iš užsienio, tuo pačiu metu stebėdama jo judėjimą O. K. priklausiusio telefono, kuris tuo metu buvo pas R. S., „I6“ pagalba. R. S. sakė, kad išvyko prekių, tačiau pagal telefono duomenis, tuo metu jis buvo namuose arba viešbutyje, esančiame netoli savo namų. Apklausiama M ji nurodė apytikslę pinigų sumą, kurią O. K. galėjo turėti kelionės metu (30 000 Eur), šią aplinkybę grįžusi į U patikslino ir pasigedo 15 000 Eur iš 30 000 Eur, kuriuos O. K. kelionės metu davė kolega iš CH. Mano, kad išvykdamas iš S, atėmus kelionės išlaidas, O. K. su savimi turėjo 15 000 Eur, iš kurių reikėtų atimti dviračio, kurį atsiuntė R. S., vertę. Jos santykiai su tėvu buvo artimi, nuo tėvo ji priklausė finansiškai. Po tėvo mirties gydosi nuo depresijos, lankosi pas psichologus. Motinos ir O. K. santykiai buvo geri. Nors paskutiniu metu jie ir buvo pablogėję, tačiau jie gyveno kartu. Žino, kad kitos moters nebuvo. O. K. nebuvo teistas, ginklų prekybą neužsiėmė. O. K. santykiai su R. S. buvo geri, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Nukentėjusioji paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą daiktų vertę nustatė pagal turėtus čekius arba interneto pagalba. Žiedų vertę nustatė remdamasi vidutine U rinkos kaina. Laikrodžio vertę, atitinkančią 6 000 JAV dolerių, patvirtina namuose esantis kvitas. Už laikrodį tėvas dar buvo skolingas 2 000 JAV dolerių. Striukės vertę nustatė interneto pagalba – iki įvykio O. K. ją turėjo, po įvykio jos neberado. Telefonų vertė nurodyta tokia, kokia ji buvo jų įsigijimo dieną. Skrydžių K – V išlaidos, patiriamos dėl dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, paskaičiuotos su būsimais atvykimais, skaičiuojant taip, kad skrydis dviem kainuoja 250 Eur, viešbučio kambarys nakčiai dviem – 120 Eur. Civiliniu ieškiniu nurodytą turtinę žalą prašo atlyginti per pusę jai ir V. K., neturtinę žalą – kiekvienai.
Liudytoja K. P. teisme parodė, kad kiekvieną dieną į darbą Y gatve važiuodavo pro tą vietą, kurioje buvo rastas lavonas. Įvykio dieną pro vietą, kurioje buvo rastas lavonas, važiavo apie 7 val. 40 min. – 7 val. 50 min. nuo KL pusės. Tuo metu priešais save matė tamsios spalvos automobilį, panašų į „F.“ ar „O. Z.“, t. y. lengvasis 7 sėdimų vietų automobilis, kuris apsisukinėjo netoli tos vietos, kur buvo rastas lavonas. Automobilis užsuko nuo M pusės, ji važiavo paskui. Kai automobilis apsisuko, jo priekis buvo link V.B.. Automobilis buvo sustojęs netoli ženklo, reiškiančio, kad baigiasi šalutinis kelias, toje vietoje jis stovėjo ilgiau nei tai reikalinga apsisukimui. Atstumas nuo automobilio sustojimo vietos iki lavono radimo vietos buvo nedidelis, gal 10 metrų. Iš automobilio galo buvo išlipęs vienas vyras, tačiau tuo metu, kai automobilis apsisukinėjo, jame matė du vyrus ir moterį. Visi automobilyje buvę asmenys buvo iki 35 metų amžiaus. Apie tai, jog toje vietoje buvo rastas žmogaus kūnas, sužinojo apie 11 val. Vyko į tą vietą atsiimti siuntinio, tačiau lavono joje jau nebuvo. Jos kolegos, atvykę į darbą po jos, lavono kelyje nematė, nieko nesutiko.
Liudytoja D. D. teisme parodė, kad tą dieną, kai buvo rastas nužudytojo lavonas, ji su kolegomis apie 7 val. 50 min. važiavo į darbą „S.D.“, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Y g. xxx. Toje vietoje nieko nepastebėjo, lavono nebuvo. Nebuvo įmanoma nepastebėti lavono, nes tuo metu jau buvo šviesu, o lavonas rastas buvo beveik ant važiuojamosios dalies. Su ja kartu važiavę kolegos taip pat nematė lavono. Su jokiomis transporto priemonėmis neprasilenkė. Tas kelias platus, nes jame gali prasilenkti du sunkvežimiai. Nuo lavono radimo vietos iki V.B. kelio yra apie 200-300 m atstumas.
Liudytojas V. P. teisme parodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. pro tą vietą, kurioje buvo rastas nužudytojo lavonas, važiavo apie 9 val., o grįžo vėl pro tą pačią vietą apie 9 val. 45 min. Matomumas buvo labai geras, tačiau jokio lavono nematė, taip pat nematė ir transporto priemonių. Apie 12 val. paskambinęs draugas pasakė, kad prie tranšėjų yra išmestas moters lavonas, tačiau nuvažiavęs pasižiūrėti pamatė, jog tai vyro lavonas. Ta vieta apie 150 m atstumu nutolusi nuo V.B. kelio. Lavono kūnas nuo kelio gulėjo netoli, kitoje pusėje nuo tranšėjų. Tame kelyje norint apsisukti, reikia pavažiuoti apie 100 m. Įvykio dieną jokių šūvių negirdėjo.
Liudytojo R. Ž. parodymai, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad tą dieną, kai 2016 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, Y gatvėje buvo rastas nužudyto vyro kūnas, jis į darbą atvyko apie 7 val. ryto. Važiuodamas į darbą Y gatvėje jokių transporto priemonių nesutiko ir nematė. Apie 8 val. į darbą atvyko bendrovės darbuotojos K. P., D. D. ir kiti darbuotojai. Jie neminėjo, kad Y gatvėje būtų matę ką nors neįprasto. Po 8 val. ryto, tiksliau nepamena, iš bendrovės važiavo į KL ar į M darbo reikalais, o vėliau iki 9 val. ryto sugrįžo. Važiavo ta pačia Y gatve, tačiau jokių transporto priemonių, kaip ir kažko neįprasto, gatvėje nematė. Apie 12 val. iš bendrovės važiavo namo Y gatve ir likus apie 250-300 metrų iki kelio „V.B.“ pamatė, kad ant žvyrkelio stovi skersai pastatytas juodos spalvos automobilis „V.P.“. Jis norėjo apvažiuoti ir važiuoti toliau, tačiau pamatė, kad toliau yra žmonių, policijos pareigūnų, kažkoks vyras atbėgo link jo ir rankomis pradėjo mojuoti. Jis suprato, kad pravažiuoti nėra galima, todėl apsisuko ir Y gatve važiavo atgal. Dėl kokios priežasties buvo uždarytas kelias, jis nesuprato ir nesiaiškino. Gal po poros valandų paskambino broliui V. Ž. ir pasiteiravo, ar šis nežino, kas atsitiko Y gatvėje, kad užtvėrė. Brolis pasakė, kad jų tėtis J. Ž. važiuodamas Y gatve rado lyg nužudytą žmogų. Kas, kaip ir dėl kokios priežasties nužudė tą vyrą, jis nieko nežino. Jam pravažiuojant tą nužudyto vyro radimo vietą, kuri jam yra žinoma iš ten dedamų žvakučių bei gėlių, tuo laiku jokio gulinčio vyro kūno ar transporto priemonių toje vietoje nebuvo (1 t., 142-144 b.l.).
Liudytojas J. Z. teisme parodė, kad gyvena netoli V.B. kelio, šalia miško. 2016 m. balandžio 12 d. apie 10 val. 30 min. – 11 val. būdamas kieme išgirdo šūvio garsą. Po to pamatė atvažiuojančią greitosios medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Vieta, kurioje buvo rasta lavonas, iš jo namų matosi, tačiau tuo metu, kai išgirdo šūvio garsą, į tą vietą nežiūrėjo. Iki šūvio toje vietoje jokių automobilių nematė. Kai pamatė specialiąsias tarnybas, nuėjo pasižiūrėti ir matė prie pat kelio gulintį lavoną. Mikroautobusiukas galėtų apsisukti prieš kalną esančioje sankryžoje. Dėl šūvio garso eksperimento metu jis buvo toje pačioje vietoje, kurioje girdėjo šūvį įvykio metu, buvo iššauti keli šūviai, šaudoma buvo ir lauke, ir autobusiuke. Šūvio garsas labiausiai atitiko lauko šūvio garsą. Šaunant autobusiuke, šūvio garsas buvo daug tylesnis.
Liudytojas J. Ž. teisme parodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. apie 11 val. kartu su V. K. automobiliu „V.C.“ važiavo V.B. keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant nuo M pusės ir nuo V.B. kelio pasukus į dešinę, apie 100 – 120 m atstumu nuo kelio, kairėje pusėje gulėjo žmogus, dėvintis tik apatinius. Kūnas gulėjo ant šono, jo veidas buvo atsuktas į V.B. kelio pusę. Jokių gyvybės ženklų pajudintas nerodė. Kūnas dar nebuvo sustingęs ar atšalęs, iš lavono burnos matėsi šviežiai išbėgęs kraujas, jis nebuvo sukrešėjęs. Paskambino policijai. Keliu, šalia kurio buvo rastas žmogaus lavonas, galima nuvažiuoti tik iki jo sūnaus sodybos. Įvažiuodamas į kelią, kur buvo rastas lavonas, jokių transporto priemonių nesutiko. Šalia lavono matėsi „prasukti“ automobilio ratai, buvo nemažai automobilių padangų pėdsakų, automobiliai ten važiuoja dažnai.
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad įvykio dieną su J. Ž. važiavo link Š. Pravažiavę pro V.B. kelią, maždaug už 50-100 m, kairiame šone, prie silosinių, pamatė gulintį žmogų su apatinėmis kelnaitėmis. Matėsi, kad asmuo negyvas, jo kojos jau buvo pamėlusios, jos buvo pakrypusios į kelio pusę. J. Ž. išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti. Jis, V. K., iš automobilio išlipęs nebuvo. J. Ž. paskambino policijai. J. Ž. matė vėžes. Kūno radimo vietoje apsisukti lengvuoju automobiliu galima, krovininiu autobusu – sunkiai, mikroautobusu, tempiančiu priekabą – nebūtų galima. Tam reikėtų pavažiuoti 30-40 m, kur dešinėje pusėje už lavono būtų galima apsisukti išvažiuojant iš kelio į pievą. Griovio, kuris trukdytų užvažiuoti, nėra.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta 2016 m. balandžio 12 d. laikotarpiu nuo 11.40 val. iki 14.10 val. ir nustatyta, jog Y gatvėje, (duomenys neskelbtini), apie XXX m nuo kelio X (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), apie 2 m atstumu nuo žvyrkelio kairės pusės guli vyriškos lyties lavonas, veidas kruvinas. Po lavono galva matoma rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo. Galvos galinėje dalyje matoma galimai šautinė žaizdos anga. Vyriškos lyties lavonas mūvi apatines kelnaites ir vilki „sportinius marškinėlius. Marškinėlių vidinėje pusėje rastas geltono metalo kryžiaus formos pakabukas, kuris galimai yra kruvinas. Iš protokolo matosi, kad nuo lavono skirtingų vietų yra paimta nuoplovų bei lyginamieji pavyzdžiai šūvio pėdsakams nustatyti. Ant žvyrkelio, prie kurio rastas lavonas, yra užfiksuoti transporto priemonės ridos pėdsakai, kurių vėžės plotis yra 17,5 cm, o tarpvėžės plotis dviejuose vietose yra 185 cm, o vienoje vietoje yra 165 cm. Padaryti 7 vnt. transporto priemonės ridos pėdsakų gipsinių atliejų (1 t., 32-55 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(3683)-IS1-4185 nurodyta, kad tirti pateiktame CD įrašytoje įvykio vietos Y g. (duomenys neskelbtini) filmuotoje medžiagoje užfiksuoti ridos pėdsakai yra netinkami transporto priemonės nustatymui. Tirti pateiktoje M aps. VPK M KPS 2016-04-12 surašyto apžiūros protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-17146-16 kopijos trečiajame puslapyje žodžiais „Ant neasfaltuoto kelio dangos paviršiaus yra matomi transporto ridos pėdsakai...“ ir „Trišalėje kelių sankirtoje yra matomi ridos pėdsakai...“ įvardinti ridos pėdsakai, kurių tarpvėžės, matuojant tarp ridos pėdsakų vidurio, yra 1850 mm pločio, neatitinka UAB „S.A.“ nurodyto a/m „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, tarpvėžės pločio. Tirti pateiktoje M aps. VPK M KPS 2016 m. balandžio 12 d. surašyto apžiūros protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-17146-16 kopijos trečiajame puslapyje žodžiais „Žiūrint nuo pagrindinio kelio X pusės, kairėje kelio pusėje rastų transporto ridos pėdsakų...“ įvardinti ridos pėdsakai, kurių tarpvėžė, matuojant tarp ridos pėdsakų vidurio, yra 1650 mm pločio, su neesmine minimalia 2 mm paklaida atitinka UAB „S.A.“ nurodytą a/m M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpvėžės plotį (5 t., 4-6 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(3028)-IS1-3874 nurodyta, kad tirti pateiktoje gipsinėje išliejoje Nr. 6 užfiksuotos ridos pėdsakas (foto Nr. 6), 2016 m. balandžio 12 d. paimtas įvykio vietos apžiūros metu ant neasfaltuoto kelio dangos paviršiaus, buvo paliktas padangomis, kurių protektoriaus rašto elementų forma, matmenys, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateikto automobilio „M. B. S.“ su U transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklais (foto Nr. 8) priekinės ašies ratų padangų pažymėtos dalies (žr. foto Nr. 13, kur priekinėje dalyje matoma priekinės ašies, kairės pusės rato išorinė pusė, antrame plane - dešinės pusės rato vidinė pusė; sutampanti dalis yra tarp priklijuotų popierinių žymeklių viršutinėje dalyje). Tirti pateiktoje gipsinėje išliejoje Nr. 7 užfiksuotos ridos pėdsakas (foto Nr. 7), 2016 m. balandžio 12 d. paimtas įvykio vietos apžiūros metu trišalėje kelių sankirtoje, buvo paliktas padangomis, kurių protektoriaus rašto elementų forma, matmenys, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateikto automobilio „M. B. S.“ su U transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklais (foto Nr. 8) priekinės ašies ratų padangų pažymėtos dalies (žr. foto Nr. 13, kur priekinėje dalyje matoma priekinės ašies, kairės pusės rato išorinė pusė, antrame plane - dešinės pusės rato vidinė pusė; sutampanti dalis yra tarp priklijuotų popierinių žymeklių viršutinėje dalyje). Tirti pateiktose gipsinėse išliejose Nr. 1-5 užfiksuoti ridos pėdsakai (foto Nr. 1-5), 2016 m. balandžio 12 d. paimti įvykio vietos apžiūros metu, buvo palikti ne tirti pateikto automobilio M. B. S. su U transporto priemonės valstybinio (duomenys neskelbtini) ženklais (foto Nr. 8) ratais (4 t., 154-165 b.l.).
Ekspertas A. Ž. teisme paaiškino, kad byloje esanti išvada yra grupinės priklausomybės. Joje teigiama, kad sutampa pagal bendruosius požymius, t. y. pagal tokius požymius, kurie leidžia išskirti objektą iš platesnės objektų grupės: matmenys, raštų forma, ornamentas. Tai nėra individualieji požymiai, kurie leistų kategoriškai teigti, jog tam tikras pėdsakas yra paliktas tam tikru batu, padanga ir pan. Aiškindamas išvados teiginį „lyginant nebuvo nustatyta jokių neabejotinų sutapimų pagal individualiuosius požymius“, ekspertas paaiškino, kad tyrimui pateikti pėdsakai buvo užfiksuoti gipso pagalba. Gipso tekstūra perteikia tam tikrus įbrėžimus, todėl dėl gipso paviršaus negalima pėdsakuose esančių įtrūkimų pripažinti individualiais. Skirtumai padangoje nebuvo tiriami, nes vertinamu atveju buvo tiriama rašto elementų forma, tarpusavio išsidėstymas ir matmenys. Išvadoje pažymėta, kad sutapimas pagal bendruosius požymius yra tam tikrose ribose. Perkant naujas padangas visada yra padangos triukšmingumas. Padangų gamintojai stengiasi to išvengti ir sumažinti triukšmingumą, todėl vienodame padangos rašte yra įvedama šiek tiek skirtingų elementų. Šiuo atveju šiek tiek skiriasi kraštinių elementų plotis, jų išsidėstymas yra visiškai atsitiktinis. Padarius išklotinę būtų seka, kurioje nebūtų jokio pasikartojimo. Kadangi vertinamu atveju pėdsakas buvo paliktas žvyre, o tai nėra minkšta žemė, todėl tarpeliai yra sudėtingi, jie nevertinami, nes tai padaryti būtų sunku. Tyrimui pateiktos padangos buvo apynaujės, jos nebuvo stipriai nudilusios. Ar jos buvo žieminės, ar vasarinės, reikia pažiūrėti ant pavadinimo. Protektorius išvados nepakeistų – tai būtų „B“, arba „M“ padangos. Kombinacija visose „B“ padangose būna vienoda, bet gali būti išlyga, nes padanga gaminama tam tikroje formoje. Jeigu visos padangos bus pagamintos vienoje formoje, jos bus vienodos. Bet, ar vertinamu atveju gamintojas nepakeitė sakvencijos kitoje formoje, atsakyti negali, bet tikėtina, kad ne. Tuo pat metu gamintos padangos bus identiškos. Duodama rūšinė priklausomybė, nes sutampa matmenys, rašto elementai.
Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad lavonas yra vyriškos lyties, apie 182 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, vešlių plaukų, kurie trumpai kirpti, tamsūs, šonuose pražilę. Galvos pakaušio apatinėje dalyje bei galvos dešinio smilkinio srityje yra matomos žaizdos. Kaktos viršutinėje dalyje, prie plaukų augimo linijos, yra ryški lavondėmė. Prie akių, vokų srityje, matomi patamsėjimai. Lavono kairio žandikaulio apatinėje dalyje yra matomas randas, pereinantis į kaklo kairę pusę. Matomos tatuiruotės ant rankų (minimos įvykio vietos apžiūros protokole). Po apžiūros paimta: lavono apatinės kelnaitės-glaudės, marškinėliai, kraujo mėginys, abiejų rankų panagių nuoplovos (1 t., b. l. 66-70). Fotolentelėje užfiksuotas vyriškos lyties lavono kūnas, rastas Y gatvėje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 72-77 b.l.).
Lavono parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytoja O. K. nenustatytos asmenybės nužudyto vyro lavoną, kuris rastas 2016 m. balandžio 12 d. Y g., (duomenys neskelbtini), atpažino kaip savo tėvą O. K. (2 t., 112-113 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. M 73/2016(09) nurodyta, kad O. K. mirtis įvyko prieš 3-4 val. iki jo kūno teismo medicininio tyrimo pradžios 2016 m. balandžio 12 d. 13.50 val. nuo kiauro šautinio galvos sužalojimo su kulkos įėjimo anga pakaušio kairės pusės apatinėje dalyje ir išėjimo anga dešinio smilkinio srityje, kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis apie šautines žaizdas, esančiuose galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, kietojo dangalo bei galvos smegenų abiejų pusrutulių sužalojimu. Šautinis galvos sužalojimas su kulkos įėjimo anga pakaušio kairės pusės apatinėje dalyje ir išėjimo anga dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos apie šautines žaizdas, esančiuose galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, kietojo dangalo bei galvos smegenų abiejų pusrutulių sužalojimas buvo padarytas iššaunant iš šaunamojo ginklo į pakaušio kairės pusės apatinę dalį neužilgo iki mirties ir gyviems asmenims vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti iki jo mirties. Apie tai leidžia spręsti sužalojimų vietose vykęs kraujavimas. Po šautinio galvos sužalojimo nukentėjusysis atlikti savarankiškų veiksmų negalėjo, nes po jų iš karto įvyko nukentėjusiojo mirtis. Labiausiai tikėtina, jog užpuolikas buvo už nukentėjusiojo O. K. nugaros ar kiek iš kurio nors šono. O. K. lavone konstatuota kraujosruva pilvo sienelės kairės pusės odoje buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai vienos paros laikotarpiu iki mirties, gyviems asmenims vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. O. K. konstatuotą kraujosruvą pilvo kairėje pusėje galėjo pasidaryti pats. O. K. kūne konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. O. K. pilvo sienelės srityje konstatuota kraujosruva buvo padaryta su pakankamai nedidele jėga, nes jos poveikyje buvo sužaloti tik paviršiniai minkštieji audiniai, o šautinis galvos sužalojimas – su pakankamai didele jėga, nes jo poveikyje buvo padarytas kiaurinis galvos sužalojimas. O. K. lavone kovos ar savigynos pėdsakų nekonstatuota, kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 81-85 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. pM 2/2016(09) nurodyta, kad duomenų, kad po mirties būtų keista O. K. poza, nėra (1 t., 88 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. pM 9/2017(09) nurodyta, kad O. K. lavono pakaušio kairės pusės šautinėje žaizdoje yra artimo šūvio pėdsakų, kurių požymiai leidžia teigti, jog šūvis buvo atliktas iš arti arba įrėmus ginklą į odą. O. K. šautinis galvos sužalojimas galėjo būti padarytas jam esant bet kokioje padėtyje. Labiausiai tikėtina, jog užpuolikas buvo už nukentėjusiojo O. K. nugaros ir kiek iš kurio nors šono, galimai nedidesniu nei ištiestos rankos atstumu vienas nuo kito. O. K. lavone konstatuotas šautinis galvos sužalojimas galėjo būti padarytas ir jam esant sėdimoje padėtyje ir jam stovint. Mažai tikėtina, jog O. K. konstatuotą šautinį galvos sužalojimą galėjo pasidaryti pats (1 t., 91-92 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. MK 552017(01) nurodyta, kad šautinį O. K. galvos sužalojimą padariusio sviedinio kalibras atitinka 9 mm šaudmens kalibrą. Šūvio įėjimo pakaušio odos žaizdoje užsifiksavę metalizacijos variu ir švinu pėdsakai rodo, kad žalojęs sviedinys sudėtyje turėjo vario ir švino, tai yra šaudmuo buvo apvalkalinis (1 t., 96-102 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(1915)-IS1-2754 nurodyta, kad mikrodalelių mėginyje nuo O. K. dešinės rankos yra šūvio pėdsakų dalelių. Mikrodalelių mėginiuose nuo O. K. kairės rankos, kaktos, galvos galinės dalies šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Mikrodalelių mėginyje nuo specialisto pirštinių šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Pagal šūvio pėdsakų dalelių cheminę sudėtį nėra galimybės nustatyti, kokiu ginklu buvo šauta (1 t., 106-107 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(1917)-IS1-2881 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo O. K. dešinės rankos pirštų, padaryta 2016 m. balandžio 12 d. apžiūrint įvykio vietą Y g., (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio geno tipas identiškas ištirtų O. K. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,000000000000000007 %. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo O. K. kairės rankos pirštų ir kryželio, paimtų apžiūrint įvykio vietą rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos apžiūrint įvykio vietą, rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių O. K.. Ant tirti pateiktos virvutės, paimtos apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo ir žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto tampono su O. K. rankų pirštų nagų panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. tirti pateikto tampono su O. K. rankų pirštų nagų panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio geno tipas sutampa su O. K. geno tipu. Ant tirti pateiktų marškinėlių ir glaudžių rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su O. K. genotipu (1 t., 113-116 b.l.).
Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kurio šio eksperimento tikslas buvo nustatyti liudytojo J. Z. 2016 m. balandžio 12 d. ryte girdėto šūvio garso aplinkybes. Eksperimento metu, 225 m atstumu nuo J. Z. namų, buvo atlikti trys bandymai, kiekvieno metu atliekant po tris šūvius skirtingomis aplinkybėmis. Atlikus eksperimentą konstatuota, kad liudytojo J. Z. girdėtas šūvis turėjo būti atliktas lauke (1 t., 165-169 b.l.).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog automobilio salone yra dvi eilės sėdimų vietų, automobilio langų stiklai yra sveiki. Automobilio padangų paviršių plotis yra 18 cm, atstumas tarp priekinių padangų išorinių paviršių yra 1,84 m, o vidinių paviršių 1,46 m (4 t., b. l. 183-199).
Specialisto išvadose Nr. 140-(3028)-IS1-3558 ir Nr. 140-(3028)-IS1-3674 nurodyta, kad automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu šautinių pažeidimų jame aptikta nebuvo, taip pat šio automobilio viduje šūvio pėdsakų dalelių nerasta (4 t., 151-152, 167-168 b.l.)
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš UAB „M.T.“ buvo paimti 2016 m. balandžio 12 d. vaizdo kamerų įrašai laikotarpio nuo 8.00 val. iki 12.00 val. (1 t., b. l. 176-178 ). Nustatyta, kad kamera, pavadinta „CH05“, fiksuoja bendrovės kiemo vaizdą į vakarų pusę. Šios kameros pačioje fiksuojamo vaizdo viršutinėje dalyje matyti kelio X fragmentas. Vaizdo kamera, pavadinta „CH12“, fiksuoja vaizdą į šiaurės vakarų pusę. Ši kamera fiksuoja bendrovės kiemą bei tolumoje fiksuojamo vaizdo viršutinėje dalyje matyti (duomenys neskelbtini), Y gatve judančios transporto priemonės nuo kelio X iki UAB „M.T.“, bei viršutiniame kairiajame kampe, neaiškiai matyti keliu X judančios transporto priemonės. Taip pat šios kameros kairėje viršutinėje dalyje matyti vaizdas nuo M miesto pusės iki X kelio sankryžos su (duomenys neskelbtini), Y gatve, tačiau dėl vaizdo kameros padėties matyti tik ta sankryžos pusė, kuri yra (duomenys neskelbtini) pusėje, o ta sankryžos dalis, kuri yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės už X kelio, kameros vaizde nematyti. UAB „M.T.“ vaizdo kamerų įraše esantis laikas yra apie 8 minutėmis vėlesnis nei realus laikas. Peržiūrint vaizdo kameros, pavadinimu „CH 12“, 2016 m. balandžio 12 d. vaizdo įrašą nuo 9.00 val. iki 11.10 val., matosi, kad kameros fiksuojamu lauku 10:33:48 val. (realus laikas 10:25 val.), X keliu nuo M miesto pusės važiuoja baltos spalvos mikroautobusas su priekaba, kuris gana staigiai sulėtina greitį prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini), X gatve ir prapuola iš vaizdo kameros filmuojamo vaizdo viršutiniame kairiame kampe, tačiau šiame fiksuojamo vaizdo viršutiniame kampe matosi, kad už autobusiuko važiavę krovininiai automobiliai taip pat sulėtina greitį ir beveik sustoja. Iš viso už mikroautobuso su priekaba nedideliu atstumu vienas nuo kito važiuoja 15 transporto priemonių, t. y. 14 krovininių automobilių su puspriekabėmis ir tarp jų septintas važiuoja lengvasis automobilis. Kameros vaizde matosi, kad šis baltos spalvos mikroautobusas nepasuka iš kelio X į kairę pusę ir neatvažiuoja link UAB „M.T.“ Y gatve, be to, tuo metu jam iš priekio X keliu nuo KL pusė nevažiuoja jokie automobiliai, kuriuos jis turėtų praleisti, jei suktų sankryžoje į kairę. Peržiūrint vaizdo kameros, pavadinimu „CH05“, 2016 m. balandžio 12 d. vaizdą nuo 9.00 val. iki 11.10 val., kuriame fiksuojamo vaizdo viršutinėje dalyje matosi keliu X judančios transporto priemonės, matosi, kad šio fiksuojamo vaizdo viršutinės dalies dešinys kraštas yra nuo X kelio sankryžos su Y gatve, (duomenys neskelbtini) nutolęs iki 100 metrų link KL miesto pusės, todėl ši vaizdo kamera nefilmuoja minėtos sankryžos. Peržiūrint ir analizuojant šios kameros vaizdo įrašą 10:33:48 val. ir toliau matosi, kad 10:34:08 val. kameros vaizde pasirodo 14 krovininių automobilių su puspriekabėmis ir tarp jų septintas važiuoja lengvasis automobilis ir tik 10:40:30 val. (realus laikas 10:31 val.), t. y. po 6 min. 42 sek., nuo M miesto pusės X keliu važiuoja tas pats baltos spalvos mikroautobusas su pilkos spalvos priekaba, kuris užfiksuotas kameroje pavadinimu „CH12“ priekyje pristabdęs šiuos krovinius automobilius. Užfiksuotame vaizde matosi, kad šio baltos spalvos mikroautobuso su pilka priekaba greitis yra nedidelis, nes iš paskos jį greitai paveja lengvasis automobilis. Analizuojant „CH12“ ir „CH05“ vaizdo įrašus daroma išvada, kad prieš tai kameroje pavadinimu „CH12“ matomame vaizde nuo M miesto pusės atvažiavęs baltos spalvos mikroautobusas su priekaba, paskui kurį važiuodami beveik sustojo 14 krovininių automobilių ir 1 lengvasis automobilis, nusuko į dešinę pusę X kelio su Y gatve, (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kadangi šio mikroautobuso tuo metu nematyti kameros, pavadinimu „CH05“, vaizde ir jis šiame vaizde pasirodo tik už 6 min. 42 sek ir važiuoja lėtai didindamas greitį. Tarp kameros, pavadinimu „CH12“, matomo vaizdo kairio krašto ir kameros, pavadinimu „CH05“, matomo vaizdo dešinio krašto X kelyje yra iki 100 metrų atstumas, t. y. apie 100 metrų X kelio tarpas, į kurį įeina šio kelio sankryža su Y gatve, (duomenys neskelbtini). Išskyrus minėtą sankryžą tame apie 100 metrų X kelio tarpe jokių kitų kelių ar keliukų nėra (1 t., b. l. 179-182).
Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad UAB „M.T.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 12 d. vaizdo kamerų įrašuose „CH12“ ir „CH05“, laikotarpiu nuo 10:23:33 val. iki 11:10:00 val. matoma daug pravažiuojančių transporto priemonių, nuo M miesto pusės X keliu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) bei nuo L Respublikos pasienio pusės. Tačiau iš tų automobilių, išskyrus baltos spalvos mikroautobusą su priekaba, iš automobilių srauto nedingsta (5 t., 18-19 b.l.).
Tarnybiniame pranešime ir muitinės kriminalinės tarnybos rašte nurodyta, kad iš informacijos, gautos iš KL pasienio kontrolės punkto apie automobilius kertančius LT Respublikos valstybinę sieną ir iš kitų šalių pasienio pareigūnų, matosi, jog O. K. automobiliu „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 9 d. iš U įvažiavo į L, automobilį vairavo R. S.. Nustatytas toks jų vykimo maršrutas: 2016 m. balandžio 9 d. 22:36 val. per LT Respublikos SSS pasienio kontrolės punktą buvo įvažiuota į LV Respubliką. 2016 m. balandžio 10 d. 02:16 val. įvažiuota į E Respubliką. 2016 m. balandžio 10 d. 05:50 val. keltu persikelta į S. 2016 m. balandžio 12 d. 00:44 val. grįžta iš S į E Respubliką. 2016 m. balandžio 12 d. 06:50 val. iš LV Respublikos įvažiuota į LT per SSS pasienio kontrolės punktą. 2016 m. balandžio 12 d. 10:35:26 val. transporto priemonės užfiksuotos X kelyje(duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), apie 3 km link L Respublikos sienos nuo įvykio vietos. 2016 m. balandžio 12 d. 10:47 val. transporto priemonės užfiksuotos išvykstančios į L Respubliką pro KL pasienio kontrolės punktą. Pagal gautą informaciją 2016 m. balandžio 12 d. iš S į E Respubliką R. S. atvyko kartu su O. K., o tą pačią dieną L – U sieną kirto tomis pačiomis transporto priemonėmis tik R. S.. Iš pateiktų nuotraukų matosi, kad 2016 m. balandžio 12 d. į LT iš LV įvažiavusioje transporto priemonėje „M. B. S.“ prie vairo sėdi vienas vairuotojas, o šalia esančios vietos yra tuščios. Toks pat vaizdas matomas ir šiam automobiliu pravažiuojant srauto stebėjimo kamerą, kuri stovi X kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), apie 3 km už įvykio vietos link L Respublikos (1 t., 183-185 b.l., 2 t., 83-92 b.l.).
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos L rinktinės KL užkardos rašto ir prie jo pridėto grafiko matosi, kad 2016 m. balandžio 9 d. 06:36-06:37 val. per (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą į L Respubliką atvyko O. K. ir R. S. automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 12 d. 20:44 val. per tą patį pasienio kontrolės punktą su tuo pačiu automobiliu į U įvažiavo tik R. S. (2 t., 12-13 b.l.).
L Respublikos sienos apsaugos tarnybos būstinės pažymoje su priedais nurodoma, kad R. S. 2016 m. balandžio 12 d. 20:44 val. išvyko į U, kirsdamas (duomenys neskelbtini) –(duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, automobiliu „M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 31-36 b.l.).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matosi, kad iš degalinių, esančių kelyje V.B. nuo SSS pasienio kontrolės punkto iki degalinės „L“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matomas važiuojantis baltos spalvos automobilis „M. B. S.“ su priekaba (2 t., 14-22 b.l.).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matosi, kad iš degalinių, esančių kelyje „V.B.“ nuo M iki KL pasienio kontrolės punkto, buvo paimti vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matomas važiuojantis baltos spalvos automobilis „M. B. S.“ su priekaba (2 t., 49-60 b.l.).
Tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų paieškos nurodyta, kad analizuojant vaizdo įrašus, paminėtus savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose (2 t., 49-60 b.l.), matosi, jog automobilis „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalines pravažiuoja taip: 10:34 val. degalinę „V“, esančią X kelio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) 80 km (adresas (duomenys neskelbtini)), 10:35:25 val. kelio X (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) srauto stebėjimo kamerą (adresas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos), 10:36 val. degalinę „R“, adresu (duomenys neskelbtini), 10:42:37 val. degalinę „S“, esančią kelio X „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)“ 90 km (adresas (duomenys neskelbtini)), 10:43:17 val. degalinę, „L“, adresu (duomenys neskelbtini), 10:49:59 val. kelio X (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) srauto stebėjimo kamerą (adresas (duomenys neskelbtini)) ( 2 t., 61-62, 63-81 b.l.).
Specialisto išvados Nr. 11K-111-(17) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad daugelyje skaitmeninių vaizdo bylų yra patvirtinta, kad yra matomas vienas ir tas pats automobilis „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), velkantis dviašę puspriekabę. Skaitmeniniame atvaizde „LV pasienio kamera.bmp“ yra užfiksuotos tos pačios transporto priemonės, o atlikus skaitmeniniais filtrais apdoroto atvaizdo vizualinį tyrimą nenustatyta asmenų, važiuojančių keleivio vietoje, tai yra matomas sėdintis priekyje tik vienas vairuotojas ( 5 t., 14-17 b.l.).
Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad šio eksperimento tikslas – nustatyti važiavimo laiką. Buvo atlikti trys eksperimentai. Pirmo eksperimento tikslas buvo nustatyti, kiek laiko užtrunkama automobiliui užsukant iš X kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) į Y gatvę, (duomenys neskelbtini), apsisukant trišalėje kelių sankirtoje sustojant nužudymo vietoje, o po to išvažiuojant į tą patį X kelią. Eksperimento metu buvo važiuota greičiais 25 km/h, 35 km/h ir 50 km/h. Jų metu nustatyta, kad važiuojant lėčiausiai ir nužudymo vietoje prabuvus 4 min. laiko, užtrunkama apie 6,19 min. laiko. Kitais bandymais darant visus tuos pačius veiksmus, išskyrus greitį, laiko buvo sugaištama mažiau. Antro eksperimento tikslas buvo nustatyti, kiek laiko užtrunkama X keliu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai pro Y gatvę, (duomenys neskelbtini), ir neužsukant į ją, tai yra nuo vienos UAB „M.T.“ kameros matymo zonos iki kitos. Greičiai buvo 70, 80, 90 km/h. Atitinkamai buvo užtrukta laiko 08,10 s, 07,36 s ir 06,49 s. Trečio eksperimento metu buvo nustatomas laikas ir atstumas maždaug nuo Y gatvės, (duomenys neskelbtini), iki vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), prie ribos su L Respublikos siena. Eksperimento metu nustatyta, kad atstumas yra 18,45 km, kurį važiuojant leistinu greičiu nuvažiuojama per 14,45 min. (6 t., 106-109 b.l.).
Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad šio eksperimento tikslas – nustatyti važiavimo laikui ir atstumui. Atlikus du bandymus nustatyta, kad atstumas nuo K gatvės, (duomenys neskelbtini), iki Y gatvės, (duomenys neskelbtini) yra 151,75 km. Važiuojant leistinu greičiu šį atstumą nuvažiuojama per 1 val. 51 min. 51 s. (6 t., 110-115 b.l.).
Tarnybiniame pranešime dėl atstumo paskaičiavimo ir palyginimo nurodyta, kad gautų eksperimentų duomenis palyginus su vaizdo kamerų įrašais buvo nustatyta, jog nuo degalinės „L“, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – taškas A), iki eismo srauto stebėjimo vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), prie ribos su L Respublika (toliau – taškas B) atstumas nuo taško A iki taško B yra apie 99,3 km, o šį atstumą vidutiniškai pravažiuojama per 1:17:06 val., vidutiniu 85 km/h greičiu. Pagal vaizdo kamerų užfiksuotą laiką yra matoma, kad R. S. vairuojamas krovininis automobilis „M. B. S.“ su dviaše puspriekabe pro tašką A pravažiuoja apie 09:17:13 val., o taške B matomas 10:49:59 val. Šį atstumą minimas automobilis iki išvažiavimo iš LT teritorijos pravažiavo per 1:32:46 val., vidutiniu 75 km/h greičiu. Pagal svetainės www.maps.lt. duomenis, nuo taško A iki taško B atstumas yra apie 97,7 km, o šį atstumą nuvažiuojama per 1 val. 11 min. Paskaičiuotas vidutinis greitis apie 88 km. (6 t., 116-121 b.l.).
Tarnybiniame pranešime dėl R. S. užsukimo ir stovėjimo degalinėje „S“, (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus nenustatyta 2016 m. balandžio 12 d. automobilio „M. B. S.“ užsukimas ir stovėjimas „S“ degalinėje, nes kitos degalinės „S“, esančios (duomenys neskelbtini) (pastaba – ši degalinė yra dešinėje kelio pusėje važiuojant link pasienio, o R. S. nurodyta degalinė „S. K. II“ yra kairėje kelio pusėje), vaizdo kamera užfiksavo pravažiuojantį automobilį „M. B. S.“ su dviaše priekaba. Nuo vaizdo kameros, kuri užfiksavo automobilį „M. B. S.“ su dviaše priekaba, iki degalinės „S. K. II“ yra apie 250-300 metrų. Kamera šias pravažiuojančias transporto priemones užfiksavo 2016 m. balandžio 12 d. 10:42:37 val., o tą pačią dieną 10:43:17 val., tas pačias transporto priemones užfiksavo kitos „L“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kamera. Tarp šių degalinių yra apie 2,6 km atstumas. Paskutinė vaizdo kamera 2016 m. balandžio 12 d. užfiksavusi automobilį „M. B. S.“ su dviaše priekaba, važiuojančia LT Respublikos teritorija yra prie pat LT-L Respublikos sienos. Nuo degalinės „L“, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, iki pasienio vaizdo kameros yra apie 4,4 km atstumas. Pasienio kamera minimas transporto priemones užfiksavo 10:49:59 val. (6 t., 122-128 b.l.).
Iš tarnybinių pranešimų dėl mobiliojo ryšio telefonų kontaktų analizės ir išklotinės matosi, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefonų išklotines, gautas pagal teisinės pagalbos prašymą iš U, nustatyta, jog R. S. mobiliojo ryšio telefonas ir nužudytojo O. K. mobiliojo ryšio telefonų numeriai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kontaktų su lietuviškais abonentiniais numeriais neturėjo (6 t., 190-195, 196, 197 b.l.). Kitame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. S. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei nužudytojo O. K. naudotų mobiliojo ryšio telefonų numerių: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinėse už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 9 d. 00.00 val. iki 2016 m. balandžio 16 d. 24.00 val. matosi, kad R. S. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu jokių kontaktų LT Respublikos teritorijoje neturėjo. O. K. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu jungėsi prie LT Respublikos mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „T“ bokštų. Prie kitų operatorių bokštų prisijungimų nebuvo. Prisijungimai užfiksuoti 2016 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 18:58:30 val. iki 18:59:12 val. Pagal išklotinėje matomą informaciją, tai galėjo būti įeinančios SMS žinutės. Kontaktų metu buvo jungiamasi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), siuntėjo abonentinis numeris nėra nurodomas. O. K. mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu jungėsi prie LT Respublikos mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „T“ bokštų. Prie kitų operatorių bokštų prisijungimų nebuvo. Visi kontaktai, tai įeinančios SMS žinutės. Šios SMS žinutės, kurių prisijungimų bokštai yra žinomi, yra galimai gaunamos iš operatoriaus, abonentui įvažiavus į kitą šalį. Prisijungimai užfiksuoti tokie: 2016 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 19:12:46 val. iki 19:13:29 val., kontaktų metu buvo jungiamasi prie UAB „T“ operatoriaus bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su kuo buvo šie kontaktai, nustatyti nėra galimybės, nes nėra nurodomas siuntėjo abonentinis numeris; 2016 m. balandžio 12 d., laikotarpiu nuo 08:09:43 val. iki 08:10:02 val., kontaktų metu buvo jungiamasi prie UAB „T“ operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Su kuo buvo šie kontaktai, nustatyti nėra galimybės, nes nėra nurodomas siuntėjo abonentinis numeris; 2016 m. balandžio 12 d. 09:13:20 val., 10:15:53 val., 12:09:45 val., 13:09:46 val., 14:54:23 val., 16:09:48 val., 17:54:20 val., ir 20:54:31 val., užfiksuotos aštuonios įeinančios SMS žinutės. Prie kokių operatoriaus bokštų kontaktų metu buvo jungiamasi, nurodyti nėra galimybės. Išklotinėje nurodomos yra keturios raidės „F“, tai reiškia, kad telefonas tų kontaktų metu buvo išjungtas. Su kuo buvo šie kontaktai, nustatyti nėra galimybės, nes nėra nurodomas siuntėjo abonentinis numeris (3 t., 25-35 b.l.).
9. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, visų šių dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. K. ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.
10. Iš paties nuteistojo ir nukentėjusiųjų V. ir O. K. parodymų matosi, kad nužudytasis O. K. ir R. S. automobiliu buvo išvykę į komandiruotę S. Šios komandiruotės maršrutas buvo U – L – LT – LV – E – S. Jie nuvyko į S ir 2016 m. balandžio 12 d. tokiu pačiu maršrutu važiavo atgal į U. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusįjį O. K. paliko E su moterimi vardu O., o vėliau parodė, kad O. K. paliko K su kažkokiais asmenimis, o pats tęsė kelionę. Tokiais nuteistojo parodymais ir jo keliamomis versijomis nepatikėjo pirmosios instancijos teismas, o jo parodymus įvertino kaip neįtikinamus ir kaip siekį suklaidinti tyrimą. Be to, pats R. S. teisme paneigė savo parodymus, kad O. K. paliko T su moterimi. Nors R. S. ir toliau teigia, tai nurodo ir apeliaciniame skunde, kad 2016 m. balandžio 12 d. ryte nukentėjusįjį paliko K, tačiau ir tokia jo versija neįtikinama, paneigta ir atmetama. Iš nukentėjusiųjų V. K. ir O. K. parodymų ir nužudytojo turėtų telefonų kontaktų analizės ir išklotinių matosi, kad O. K. LT jokių draugų neturėjo, o jo nužudymo dieną su jokiais asmenimis LT jis nekontaktavo, juo labiau nesitarė ir dėl susitikimo K. Tuo tarpu įrodymų visuma patvirtina, kad abu (O. K. ir R. S.) tęsė kelionę link L sienos ir įvykio vietoje buvo ne tik nukentėjusysis, bet ir jo vairuotojas R. S..
11. Iš išnagrinėtų įrodymų visumos matosi, kad 2016 m. balandžio 12 d. kelio X (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), XXX km, Y g., (duomenys neskelbtini) rastas nukentėjusiojo O. K. lavonas su kiauriniu šautiniu galvos sužalojimu. To neneigia ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Specialisto išvada Nr. M 73/2016(09) patvirtina, kad O. K. mirė nuo kiauro šautinio galvos sužalojimo su kulkos įėjimo anga pakaušio kairės pusės apatinėje dalyje ir išėjimo anga dešinio smilkinio srityje, kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis apie šautines žaizdas, esančiuose galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, kietojo dangalo bei galvos smegenų abiejų pusrutulių sužalojimu. Ši specialisto išvada patvirtina ir tai, kad nužudytojo mirtis įvyko prieš 3-4 val. iki jo kūno teismo medicininio tyrimo pradžios 2016 m. balandžio 12 d. 13 val. 50 min., t. y. apie 9 val. 50 min. – 10 val. 50 min.
12. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialistų išvadose Nr. M 73/2016(09) ir Nr. pM 2/2016(09) nurodyta, jog iš karto po šūvio į galvą O. K. mirė, o po mirties jo poza nebuvo keista. Daroma išvada, kad nukentėjusysis buvo nužudytas jo lavono radimo vietoje. Tuo tarpu liudytojas J. Z., gyvendamas netoli V.B. kelio, šalia įvykio vietos, apie 10 val. 30 min. – 11 val. girdėjo šūvį. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas patvirtina, kad liudytojo girdėtas šūvis įvyko lauke. Tai, kad būtent šiuo šūviu buvo nužudytas O. K., patvirtina įrodymų visuma. Iš bylos matosi, kad iki šūvio (10 val. 30 min. – 11 val.) ir iki O. K. lavono suradimo (apie 11 val.) pro įvykio vietą – Y gatve – važiavę liudytojai nematė jokio žmogaus, kitų transporto priemonių ar lavono. Liudytojai D. D., V. P., R. Ž. skirtingu metu, maždaug nuo 7 val. iki 9 val. 45 min., važiavę Y gatve nieko neįprasto, juo labiau lavono, nematė. Šie liudytojai nematė ir jokių kitų transporto priemonių, su jokiomis transporto priemonėmis neprasilenkė. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, liudytoja K. P. iš tikrųjų apie 7 val. 40 min. – 7 val. 50 min. netoli įvykio vietos Y gatvėje matė apsisukinėjantį automobilį, panašų į „F“ ar „O. Z.“, matė iš šio automobilio išlipusį vyrą, o dar du vyrus ir moterį sėdinčius automobilyje. Tačiau ši liudytoja irgi jokio lavono nematė, o, kaip jau nurodyta, po šios liudytojos Y gatve važiavę kiti liudytojai iki J. Z. girdėto šūvio irgi nematė nei lavono, nei kitų transporto priemonių ar žmonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tik po J. Z. girdėto šūvio Y gatvėje buvo rastas O. K. lavonas. Kaip minėta, specialistų išvados patvirtina, kad po nukentėjusiojo mirties, kuri įvyko iš karto po šūvio, jo poza nebuvo keista. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie 10 val. 30 min. Y gatvėje šaunant vieną kartą buvo nužudytas O. K..
13. Tai, kad būtent šiuo laiku, kai buvo nužudytas O. K., iš pagrindinio kelio į Y gatvę buvo nusukęs R. S. vairuojamas mikroautobusas su priekaba, patvirtina kitų įrodymų visuma.
14. Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matosi, kad iš UAB „M.T.“ buvo paimti 2016 m. balandžio 12 d. vaizdo kamerų įrašai laikotarpio nuo 8 val. 00 min. iki 12 val. 00 min. Vaizdo kameros apimta kelio ruožą, kuriame yra įvykio vieta. Tarp dviejų vaizdo įrašų kamerų yra apie 100 m atstumas. Tarp šio atstumo, išskyrus sankryžą su Y gatve, (duomenys neskelbtini) kaime, jokių kitų kelių ar keliukų nėra. Vaizdo kamerų „CH05“ ir „CH12“ įrašuose užfiksuota, kad 10 val. 33 min. 48 s. (realus laikas 10 val. 25 min.) X keliu nuo M miesto pusės važiuoja baltos spalvos mikroautobusas su priekaba, kuris gana staigiai sulėtina greitį prieš sankryžą su Y gatve, (duomenys neskelbtini) kaimu ir prapuola iš vaizdo kameros ribų, o už šio autobusiuko važiavę krovininiai automobiliai (14 krovininiai automobiliai su puspriekabėmis ir vienas lengvasis automobilis) taip pat sulėtina greitį ir beveik sustoja. 10 val. 34 min. 08 s. kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad pravažiuoja 14 krovininių automobilių su puspriekabėmis ir lengvasis automobilis, o 10 val. 40 min. 30 s. (realus laikas 10 val. 31 min.), t. y. po 6 min. 42 s., nuo M miesto pusės X keliu važiuoja tas pats baltos spalvos mikroautobusas su priekaba, kuris buvo pristabdęs minėtus krovininius automobilius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokių įrodymų, kad vaizdo kamera „CH5“ užfiksuotas jo vairuojamas autobusiukas, tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrint šiuos vaizdo įrašus pats nuteistasis R. S. iš esmės patvirtino, kad ši transporto priemonė su priekaba yra jo vairuojamas mikroautobusas su priekaba. Nors dėl to vaizdo įrašo („CH12“), kuriame užfiksuotas mikroautobusas su priekaba, kuris gana staigiai sulėtina greitį prieš sankryžą su Y gatve, (duomenys neskelbtini) kaimu ir prapuola iš vaizdo kameros ribų, nuteistasis paaiškino, kad nelabai aiškiai matosi, bet ši transporto priemonė panaši į jo automobilį. Papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašus tarnybiniame pranešime irgi nurodyta, kad matosi nuo 10 val. 23 min. 33 s. iki 11 val. 10 min. daug pravažiuojančių transporto priemonių nuo M miesto pusės X keliu K – M – SK bei nuo L Respublikos pasienio pusės, tačiau iš tų automobilių srauto dingsta tik baltos spalvos mikroautobusas su priekaba. Taigi šis R. S. vairuojamas autobusiukas su priekaba iš automobilių srauto dingsta ir pagal vaizdo įrašus apie 100 m pravažiuoja per 6 min. 42 s. Tuo tarpu iš atlikto eksperimento matosi, kad važiuojant 70, 80, 90 km/h greičiu X keliu K – M – SK tiesiai pro Ygatvę ir į ją neužsukant užtrunkama atitinkamai 08,10 s, 07,36 s, 06,49 s laiko. Kaip minėta, šiame kelio ruože jokių kitų kelių, išskyrus sankryžą su Y gatve, nėra. Atliktas eksperimentas patvirtina, kad būtent tiek, kiek R. S. su vairuojamu autobusiuku ir priekaba buvo dingę iš vaizdo kamerų ruožo, laiko ir užtenka užsukti į Y gatvę, nusikaltimo vietoje pabūti 4 min., apsisukti trišalėje kelių sankirtoje ir išvažiuoti į tą patį X kelią. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eksperimentas atliktas ne panašiomis sąlygomis, todėl, R. S. nuomone, eksperimentas neatitinka tikrovės. Iš bylos matosi, kad ne tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas, nurodydamas tokius pačius argumentus, kad eksperimentas atliktas ne tokiomis pačiomis sąlygomis, pareiškė prašymą pakartoti eksperimentą. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme toks prašymas buvo atmestas. Iš bylos matosi, kad eksperimentas buvo atliktas „važiavimo laikui nustatyti“ su automobiliu „F. D.“ (6 t., 106-109 b.l.). Jo metu buvo tikrinama per kiek laiko gali būti nuvažiuojam nuo taško A (nuo kelio V.B. prieš nusukimą į Y g.) iki taško B, kuris yra Y g. sankryža su gruntiniu keliuku, ten apsisukant, grįžtant į tašką C, kuris yra Y g. ir kur rastas O. K. lavonas, ir iki taško D, kuris yra išvažiavime iš Y g. į kelią V.B.. Bandymai atlikti važiuojant skirtingais greičiais ir kiekvieno bandymo metu stovint taške C 4 minutes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama prašymą pakartoti eksperimentą, nurodė, kad šiuo atveju, kokia transporto priemone atlikti bandymai, esminės reikšmės neturi. Ypač įvertinant, kad apsisukama buvo ne lavono radimo vietoje, o toliau esančioje sankryžoje. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, liudytojai patvirtino, kad šioje vietoje apsisukti yra galimybė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti eksperimento rezultatais, be to, šis eksperimentas, priešingai, nei nurodoma skunde, patvirtina, kad R. S. per 6 min. 42 s. tikrai galėjo užsukti iš X kelio K – M – SK į Y gatvę, apsisukti sankirtoje, sustoti įvykio vietoje bei išvažiuoti į tą patį X kelią, o aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad tai R. S. ir padarė. Tai patvirtina ir tuo pačiu atmeta teisminio nagrinėjimo metu nurodytą nuteistojo R. S. versiją, kad jis tik pakelyje buvo sustojęs, nes priekaba buvo sugedusi, reikėjo ant rato guolio pilti vandenį, įvykio vietoje rasti ir ištirti transporto priemonių pėdsakai, tarpuvėžės. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad ant žvyrkelio, prie kurio rastas lavonas, užfiksuoti transporto priemonės ridos pėdsakai, tarpvėžės, padaryti 7 vienetai transporto priemonės ridos pėdsakų gipsinių atliejų (1 t., 32-55 b.l.). Šie transporto priemonių ridos pėdsakai, užfiksuoti gipsinėje išliejoje, buvo tiriami ir iš specialistų išvadų Nr. 140-(3028)-IS1-3874 ir Nr. 140-(3683)-IS1-4185 matosi, kad dalis ridos pėdsakų, paimtų įvykio vietoje ant neasfaltuoto kelio dangos paviršiaus ir trišalėje kelių sankirtoje, yra tokie patys kaip ir tirti pateikto automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratai. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo, kad įvykio vietoje nebuvo rasti būtent priekabos ratų pėdsakai, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vietoje buvo rasti transporto priemonių pėdsakai, o iš tų pačių minėtų specialisto išvadų matosi, jog dalis ridos pėdsakų buvo palikti ne tirti pateikto automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangomis. Taigi įvykio vietoje, taip pat ir sankryžoje, buvo rasti apskritai transporto priemonių, tai galėjo būti ir automobilio, ir priekabos pėdsakai, tačiau specialistai šiuos pėdsakus tyrė ir lygino tik su pateikto automobilio (mikroautobuso) „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangomis. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi įvykio vietoje paimti pėdsakai sutapo su minėtu mikroautobusu, teisėjų kolegijos nuomone, neatmetama galimybė, jog tokie pėdsakai galėtų atitikti R. S. vairuoto autobusiuko priekabos padangas. Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad specialisto išvados patvirtina tik tai, jog įvykio vietoje rasta iš esmės tokios pačios transporto priemonės, kokią vairavo kaltinamasis, paliktos vėžės, paliktos tokiomis pačiomis padangomis, kurios buvo uždėtos ir ant R. S. vairuoto autobusiuko, tačiau įvertinus aplinkybių visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad paminėti pėdsakai vis tik palikti būtent kaltinamojo vairuotos transporto priemonės. Iš tikrųjų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, atliekant tyrimą ir lyginant išliejose užfiksuotus ridos pėdsakus, paimtus įvykio vietoje, su automobilio „M. B. S.“ padangomis ekspertas nenustatė individualių požymių, tačiau ridos pėdsakų sutapimą su tirto automobilio (autobusiuko) padangomis nustatė pagal bendruosius požymius, t. y. pagal tokius, kurie leidžia išskirti objektą iš platesnės objektų grupės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad sutapimas buvo nustatytas pagal bendruosius požymius, jog nėra duomenų apie padangų sezoniškumą, protektoriaus gylį, nepakeičia teismo išvados, jog specialisto išvados patvirtina, jog O. K. nužudymo vietoje rasti transporto priemonės pėdsakai sutampa su R. S. vairuoto mikroautobuso „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangomis, o tai, kad būtent toje vietoje ir buvo R. S. vairuotas autobusas su priekaba patvirtina aptartų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad pats ekspertas patvirtino, kad protektorių nustatymas nepakeistų pateiktos specialistų išvados. Tokios išvados nepaneigia ir byloje esanti padangų montavimo dirbtuvės „Š“ pažyma. Šioje pažymoje nurodyta, kad U autoservise 2016 m. gegužės mėn. autobusui „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakeisti priekiniai ir galiniai ratai (8 t., 137 b.l.). Iš tikrųjų ekspertas paaiškino, jog tyrimui pateiktos padangos buvo gana naujos, nebuvo stipriai nudilusios, galima būtų teigti, kad pateikta pažyma patvirtina, jog padangos buvo pakeistos 2016 m. gegužės mėn., tačiau pirmosios instancijos teismas padarė logišką išvadą, jog tai niekaip nepaneigia padarytos išvados, nes padangos galėjo būti keistos ir keletą kartų, siekiant suklaidinti tyrimą. Nors skunde nurodoma dar ir tai, kad tuo atveju, jeigu teismas suabejojo pažymos įrodomąją galia, turėjo apklausti šį dokumentą išdavusį asmenį, tačiau toks prašymas nebuvo pareikštas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, bet to, kaip minėta, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant R. S. kaltės klausimą.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad būtent tuo metu, kai J. Z. girdėjo šūvį, R. S. vairuojama transporto priemonė įsuko į vienintelę tame kelyje esančią Y gatvę ir užtruko tiek laiko, kiek užtenka nuvažiuoti į įvykio (lavono radimo) vietą, joje pabūti 4 min., apsisukti netoliese esančioje sankirtoje ir vėl grįžti į pagrindinį kelią, bei vėl grįžti į X kelią ir toliau tęsti kelionę, o netrukus būtent Y gatvėje randamas nuteistojo bendrakeleivio lavonas su šautine žaizda galvoje, todėl nėra abejonių, kad būtent R. S. nušovė O. K..
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo įvairias kitas versijas apie tai, kad O. K. nužudė kiti asmenys, tie, su kuriais jį paliko K, ir kuriuos neva matė liudytoja K. P., nurodo ir tai, jog O. K. galėjo ir pats nusišauti. Šioje nutartyje jau buvo atmesti nuteistojo parodymai ir jo versija, kad jis nukentėjusįjį paliko K su kažkokiais asmenimis. Nors liudytoja apie 7 val. 40 min. – 7 val. 50 min. netoli įvykio vietos matė apsisukinėjantį automobilį, panašų į „F“ ar „O. Z.“ ir iš šio automobilio išlipusį vyrą, o dar du vyrus ir moterį matė sėdinčius automobilyje, o ant įvykio vietoje rastos cigaretės nuorūkos rastas moters biologinis pėdsakas, tačiau po šios liudytojos ta pačia gatve važiavo kiti liudytojai, kurie jokių transporto priemonių, jokių asmenų ar lavono nematė, be to, ir pati liudytoja paties lavono nematė. Iš prie įvykio apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų akivaizdu, kad važiuojant Y gatve nepamatyti lavono buvo tiesiog neįmanoma. Tai, kad įvykio vietoje ant rastos cigaretės nuorūkos yra moters biologinis pėdsakas, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai natūralu ir suprantama, nes šis nusikaltimas buvo padarytas gatvėje, nors apeliaciniame skunde bandoma susieti, kad biologinis pėdsakas galbūt buvo tos moters, kurią matė liudytoja automobilyje, tačiau jau buvo pasisakyta, kad O. K. nužudė R. S.. Atmetami ir skundo argumentai, kad O. K. buvo stiprus vyras ir su juo susidoroti vienam neįmanoma, jog O. K. buvo nužudytas anksčiau ir į Y gatvę jo lavonas buvo tik atvežtas, o liudytojos matyti asmenys galėjo iš anksto atvykti apžiūrėti lavono palikimo vietą. Iš specialistų išvadų Nr. M 73/2016(09) ir Nr. pM 2/2016(09) matosi, kad iš karto po šūvio į galvą O. K. mirė, po mirties jo poza nebuvo keista, o specialisto išvada Nr. pM 9/2017(09) patvirtina, kad į O. K. buvo šauta iš arti arba įrėmus ginklą į odą, labiausiai tikėtina, jog užpuolikas buvo už nukentėjusiojo nugaros ar kiek iš kurio nors šono, nedidesniu nei ištiestos rankos atstumu vienas nuo kitos, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šaunant į nukentėjusįjį iš itin nedidelio atstumo ir iš nugaros ar kiek iš šono tikrai nereikėjo jokios ypatingos jėgos ar net kelių asmenų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto išvada Nr. 140-(3028)-IS1-3558 jo kaltės nepatvirtina, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, būtent tai, kad automobilio „M. B. S.“ šautinių pažeidimų neaptikta, patvirtina, kad R. S. šovė į nukentėjusįjį lauke, jau išlipus iš automobilio. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad iš specialistų išvados Nr. 140-(1915)-IS1-2754 matosi, jog ant O. K. dešinės rankos buvo rastos šūvio pėdsakų dalelės (1 t., 10-107 b.l.), tačiau versija apie O. K. savižudybę irgi atmetama. Tokią aplinkybę paneigia kita specialisto išvada Nr. pM 9/2017(09), kurioje nurodyta, kad mažai tikėti, jog O. K. konstatuotą šautinį galvos sužalojimą galėjo pasidaryti pats, o kaip jau buvo pasisakyta, į nukentėjusįjį šovė R. S.. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, po šūvio nukentėjusysis nukrito šonu ant žemės, jo dešinės rankos plaštaka prispausta veido kaire puse, todėl neatmetama galimybę, kad nuo to ir galėjo atsirasti šūvio pėdsakai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos nurodomos versijos, pavyzdžiui, kad O. K. priešinosi ir bandė iš žudiko rankų išmušti ginklą ir pan., neturi jokios esminės reikšmės vertinant R. S. kaltės klausimą.
17. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. nurodo ir tai, kad gabenamo krovinio nepasisavino, o šį nuvežė į L ir iškrovė O. K. išnuomotame sandėlyje. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad po O. K. nužudymo išsukęs iš Y gatvės į kelią X K – M – SK R. S. toliau tęsė kelionę ir nuvažiavo link L. 2016 m. balandžio 12 d. 10 val. 47 min. vairuodamas mikroautobusą su priekaba R. S. kirto L – U sieną, o 20 val. 44 min. kirsdamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą jis išvyko į U. Liudytojo K. W. parodymai patvirtina, kad R. S. gabentą krovinį iškrovė šaldymo sandėlyje L. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šis liudytojas nepastebėjo, kad R. S. keistai elgtųsi. Skunde nurodoma, kad šis liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo ir tokiu būdu teismas pažeidė jo (R. S.) teisę į gynybą, tačiau tuo pačiu nurodo, jog tokio prašymo ir nebuvo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas nurodė, kad pakanka paskelbti tik minėto liudytojo parodymus, nes šio L piliečio iškvietimas į teismo posėdį užimtų laiko ir būtų tik bylos vilkinimas. Taigi apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas tik prašymas perskaityti liudytojo K. W. parodymus, o jo į teismo posėdį nekviesti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokį gynėjo prašymą atmetė, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo (8 t., 123 b.l.) matosi, kad teismo posėdyje buvo perskaityti visi iš L Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gauti dokumentai (6 t., 18-87 b.l.), tarp šių dokumentų yra liudytojo K. W. apklausos protokolas bei jo vertimas į lietuvių kalbą (6 t., 77-78, 79-82 b.l.). Nors K. W. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šiais parodymais teismas nesivadovavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir K. W. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu ir tokiais parodymais nėra grindžiamas nuosprendis, tačiau liudytojo parodymai apie nuteistojo įprastą elgesį nepaneigia R. S. padarytų nusikaltimų, o šioje byloje nėra ginčo dėl R. S. krovinio pristatymo į sandėlį L.
18. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad nužudęs nukentėjusįjį O. K. R. S. iš jo pagrobė didelės vertės turtą, kuris išvardintas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Pats nuteistasis R. S. parodė, kad neva išlipdamas K O. K. su savimi pasiėmė visus savo daiktus. O. K. vilkėjo kelnes, striukę, avėjo sportbačius, buvo su akiniais, pakabintais ant grandinėlės, be to, su savimi turėjo ir laikrodį, tris žiedus – auksinį, sidabrinį su brangakmeniu ir metalinį, auksinę grandinėlę, akinius ir diržą, o lagamine galėjo būti ir kitų daiktų, taip pat nukentėjusysis su savimi tikriausiai turėjo ir bėgimo aprangą. Nukentėjusiojo žmona ir dukra V. ir O. K. parodė, kad O. K. turėjo du mobiliuosius telefonus „I5“ ir „I6“, taip pat jis turėjo tris žiedus, auksinį laikrodį, diržą ir grandinėlę su kryžiumi. Be to, V. K. nurodė, kad visų civiliniame ieškinyje išvardintų O. K. turėtų daiktų ji pasigedo namuose, todėl šiuos daiktus O. K. turėjo turėti su savimi. Tai, kad šiuos daiktus turėjo nukentėjusysis O. K. patvirtina ir jo dukros O. K. elektroniniu paštu pateiktos nuotraukos (2 t., 138, 151-161, 186-195 b.l.). Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad nukentėjusiojo O. K. lavonas rastas tik su trumpikėmis ir marškinėliais, vidinėje marškinėlių pusėje rastas kryžiaus formos pakabukas. Iš bylos matosi ir tai, kad kelionės metu R. S. naudojo nukentėjusiojo O. K. mobilųjį telefoną „I6“. Nors nuteistasis parodė, kad jam telefoną davė nukentėjusysis, tačiau nužudytojo dukra parodė, jog jos tėvas niekada neduodavo savo asmeninio mobilaus telefono R. S.. Būtent šiuo telefonu nuteistasis nukentėjusiajai V. K. paskambino būtent 2016 m. balandžio 12 dieną, t. y. kai ir buvo nužudytas O. K.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, O. K. turėtus daiktus pagrobė būtent jį nužudęs R. S.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad R. S. parodymai apie O. K. turėtus daiktus jam neva išlipant K tik patvirtina, kad būtent kaltinamasis visumą šių daiktų ir pagrobė, nes priešingu atveju vargu, ar kaltinamasis būtų galėjęs tikslai nurodyti, jog išlipdamas O. K. šiuos daiktus tikrai pasiėmė su savimi, juolab, kad lagamino pasiėmimo versija yra visiškai neįtikinama – kam imti lagaminą, jeigu po keliolikos minučių planuojama vėl sugrįžti atgal į autobusą ir tęsti kelionę. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, nuteistojo versija, kad O. K. pasiliko K, yra atmesta, todėl nėra jokių abejonių, kad nužudytojo daiktus pagrobė R. S.. Tai, kad šie daiktai yra didelės vertės patvirtina nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje pagrobtų daiktų vertės, nustatytos pagal jų turėtus kvitus arba paskaičiuojant daiktų vidutinę kainą pagal internete esančių panašių daiktų kainą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S. dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. K. ir iš jo pagrobė didelės vertės (17 509,08 Eur) turtą bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Iš itin artimo atstumo arba įrėmęs ginklą į nukentėjusiojo galvą R. S. šovė O. K. į pakaušį (į gyvybiškai svarbią kūno dalį) ir iš jo pagrobė didelės vertės daiktus, todėl nėra abejonių, kad R. S. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jokių motyvų nužudyti O. K. neturėjo, jie buvo geruose santykiuose, tačiau būtent šios aplinkybės, jog būdamas geruose santykiuose ir artimai pažinodamas O. K., nuteistasis tikrai žinojo bei suprato, jog jo daiktai yra vertingi, pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad O. K. buvo nužudytas siekiant pagrobti jo turimą turtą, o šiam tikslui pasiekti buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad dirbdamas O. K. vairuotoju gaudavo didelį atlyginimą, nepaneigia šios teismo išvados. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad nors ginklas, kuriuo buvo nužudytas O. K., ir nebuvo rastas, tačiau specialisto išvadose nurodyti duomenys apie O. K. sužalojimų padarymo mechanizmą, 2017 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie tai, jog šautinį O. K. galvos sužalojimą padariusio sviedinio kalibras atitinka 9 mm šaudmens kalibrą, neabejotinai patvirtina, kad O. K. nužudymui buvo panaudotas šaunamasis ginklas, kurio kalibras ne mažesnis nei 9 mm, o O. K. nužudyti buvo panaudotas vienas atitinkamo kalibro šovinys, kas leidžia daryti išvadą, kad R. S. šį ginklą ir ne mažiau vieną ne mažesnio nei 9 mm kalibro šaudmenį neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno automobiliu. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė O. K. ir iš jo pagrobė nukentėjusiojo turtą bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis. Šios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d., 253 str. 1 d.
20. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti bausmių R. S. paskyrimo motyvai. Teismas nenustatė nuteistojo R. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino, kad R. S. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių (BK 129 str. 2 d. 9 p.), sunkių (BK 180 str. 3 d.) ir apysunkių (BK 253 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S., dėl savanaudiškų paskatų nužudęs O. K. padarė nusikaltimą, kuris sukėlė neatstatomas pasekmes. Nužudęs O. K. nuteistasis padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Teismas įvertino ir nuteistojo R. S. asmenybę – jo teistumas išnykęs (5 t., 101-103 b.l.), baustas administracine tvarka (5 t., 104-107 b.l.), oficialiai nedirbo, teismas taip pat įvertino jo teigiamą charakteristiką (5 t., 108 b.l.), tai, kad jis vedęs ir turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis (5 t., 109 b.l.). BK 129 str. 2 d. 9 p. sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, BK 180 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, o BK 253 str. 1 d. sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 3 d. R. S. teismas paskyrė bausmes, lygias sankcijų vidurkiui, o pagal BK 253 str. 1 d. jam paskyrė bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas R. S. paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad švelninti paskirtą bausmę nuteistasis R. S. paduotame apeliaciniame skunde neprašo.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimus.
22. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
23. Iš bylos matosi, kad nukentėjusiosios V. ir O. K. pareiškė civilinį ieškinį 63 945,04 Eur turtinės ir kiekvienai po 100 000 Eur (iš viso 200 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui (7 t., 152-158, 159-198 b.l.).Vėliau buvo pateikti prie civilinio ieškinio pridėtų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą ir papildomi dokumentai, taip pat išversti, pagrindžiantys civilinio ieškinio reikalavimą (8 t.,18-58 b.l.). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo R. S. priteisė 28 375,58 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. K. ir po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms V. ir O. K..
24. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išlaidas, susijusias su nužudytojo O. K. kūno transportavimu, laidotuvių organizavimu ir laidotuvėmis, taip pat ir nukentėjusiųjų V. ir O. K. išlaidas, susijusias su proceso metu atvykimu į LT, apsistojimu LT, dar ir išlaidas, susijusias su dokumentų, tame tarpe ir paveldėjimo klausimais, tvarkymu, pagrįstai pripažino turtine žala ir šias išlaidas priteisė iš nuteistojo R. S.. Teismas pagrįstai pagrobto turto vertę irgi pripažino turtine žala. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokias išlaidas patvirtina pateikti ir byloje esantys dokumentai, o tokių išlaidų, dėl kurių nebuvo pateikti dokumentai, nustatymui teismas vadovavosi protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
25. Išlaidas, susijusias su nužudytojo kūno transportavimu ir laidojimu, patvirtina transportavimo išlaidų, žvakių, karsto, paminklo ir jo pastatymo darbų pinigų priėmimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros bei išrašai (8 t., 41-42, 45, 39-40, 58 b.l.). Kitų laidojimo organizavimo (gedulingų pietų, laidojimo reikmenų ir kt.) patirtų išlaidų patvirtinančių dokumentų nukentėjusiosios nepateikė, tačiau teismui nekilo abejonių, kad tokios išlaidos realiai buvo patirtos, o už šias išlaidas prašomą 2 000 Eur sumą teismas pripažino protingomis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, o tokia suma iš tikrųjų atitinka ir protingumo, ir sąžiningumo kriterijus. Išlaidų, patirtų dėl proceso metu nukentėjusiųjų V. ir O. K. atvykimų į LT, taip pat ir jų apsistojimo tuo laikotarpiu viešbučiuose, sumą teismas priteisė tik tokią sumą (524,50 Eur), kurią patvirtina pateikti dokumentai, tai – skydžių bilietai ir viešbučių sąskaitos (8 t., 33, 28, 29, 31, 32, 38 b.l.). Nukentėjusiosios V. ir O. K. prašė priteisti 2 000 Eur ir 200 Eur kitų išlaidų – automobilio ir vairuotojo nuoma kelionei iš U į LT ir atgal, muitinės, dokumentų, gaunant laidojimui reikalingus dokumentus iš atitinkamų institucijų ir kt. Minėtų išlaidų patvirtinančių dokumentų nukentėjusiosios nepateikė. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog tam tikrų išlaidų būta, nes buvo atvykta į M iš U automobiliu, be abejo, buvo ir išlaidų, susijusių su dokumentų tvarkymu, tarp jų ir išlaidų notarui, susijusių su paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas šioms išlaidoms atlyginti bendrai priteisė 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad nukentėjusiosios V. ir O. K. patyrė būtent šias išlaidas, kurios pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas įvertintos kaip turtinė žala.
26. Teismas pagrįstai turtine žala pripažino ir iš O. K. pagrobtų daiktų vertę. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad nužudęs O. K. iš jo R. S. pagrobė nukentėjusiojo su savimi turėjus daiktus, o būtent – juodos spalvos krokodilo odos diržą su auksine diržakilpe ir auksine sagtimi, 1 723,40 Eur vertės, 3 žiedus (vieną auksinį, vieną sidabrinį, vieną su brangakmeniu), bendros 2 585,09 Eur vertės, rankinį auksinį laikrodį „T. F.-B“, 5 170,19 Eur vertės, 16 gramų auksinę grandinėlę nuo kaklo, 1 637 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonus „I5“ ir „I6“, bendros 1 723,40 Eur vertės, sportinius batelius, 250 Eur vertės, kepuraitę „A“, 200 Eur vertės, striukę „H. B.“, 250 Eur vertės, darbinius drabužius, 400 Eur vertės, bėgimo aprangą, 500 Eur vertės, išeiginius drabužius, 1 000 Eur vertės, striukę „M“, 1 170 Eur vertės, akinius nuo saulės „P“, 450 Eur vertės ir regėjimo akinius „A“, 450 Eur vertės.
27. Apeliaciniame skunde abejojama dėl pagrobtų daiktų vertės. R. S. nurodo, kad teismas, nurodydamas, jog jis pagrobė žiedą su brangakmeniu, nenurodė, koks tai brangakmenis, nenurodė ir kokius išeiginius drabužius O. K. buvo pasiėmęs, be to, abejoja, kad šaltuoju metu turėjo 200 Eur vertės „A“ kepurę.
28. Byloje esantys dokumentai, nuotraukos patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintus daiktus nukentėjusysis O. K. tikrai turėjo (2 t., 151-161, 186-195 b.l., 7 t., 163-171, 180-183 b.l., 8 t., 43-44, 46-47, 48-49 b.l.). O tai, kad šiuos daiktus su savimi turėjo nukentėjusysis, parodė ne tik nukentėjusiosios V. ir O. K., bet ir pats nuteistasis R. S.. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad išvykimo dieną į komandiruotę nukentėjusiosios nematė O. K., tačiau būdama nužudytojo žmona, su O. K. kartu pragyvenusi 24 metus, ir jo dukra, teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, jog jos tikrai žinojo ne tik kokius daiktus turėjo O. K., bet ir kokius juos paprastai pasiimdavo į komandiruotę. Nukentėjusioji V. K. parodė, kad jos vyras turėjo du telefonus „I5“ ir „I6“, jis visada nešiojo tris žiedus ir auksinį laikrodį, jų niekada nenusiimdavo, taip pat niekada nesiskyrė ir su diržu. O. K. nešiojo ir auksinę grandinėlę su kryžiumi. Be to, į komandiruotę jos vyras visada veždavosi drabužių, sportbačius ir kepuraites, taip pat ir apsauginius akinius nuo saulės, darbo drabužius, sportinį kostiumą. O. K. turėjo dvejus regėjimo akinius („A“ ir „P“), nė vienų iš jų nerado. Nukentėjusioji O. K. parodė, kad tėvas visada veždavosi dvejus akinius, vienus nuo saulės, kitus – regėjimo, darbinius darbužius, sportinį kostiumą, marškinėlius, taip pat ir išeiginius drabužius, krokodilo odos diržą, nes tai buvo jos tėvo įvaizdžio dalis. Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusiosios žinojo kokius daiktus su savimi buvo pasiėmęs O. K.. Nors ne visų pagrobtų daiktų dokumentai, patvirtinantys jų vertę, yra byloje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių ir dėl to, kad nužudytojo žmona ir dukra žinojo ir šių daiktų vertę.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 180 str., pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
30. Byloje pateikta laikrodžio „T. F.-B“ pirkimo sutartis (8 t., 43,44 b.l.), kuri patvirtina šio laikrodžio įsigijimo vertę, o kitų daiktų vertę nurodė nukentėjusiosios V. ir O. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. K. elektroniniu paštu pateikdama nuotraukas, kuriose nufotografuotas nužudytasis su iš jo pagrobtais daiktais, jau nurodė apytiksles daiktų sumas, kurios patikslintos civiliniame ieškinyje. Nukentėjusioji V. K. parodė, kad apklausoje daiktų tikslių sumų nežinojo, todėl tik grįžusios į namus pasiėmė jų dokumentus ir tada tiksliai surašė kainas. Krokodilo odos diržo su auksine sagtimi vertę sužinojo dukra, paskambinusi vyro pažįstamam. Nukentėjusioji O. K. parodė, kad civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodytų daiktų sumas ji nurodė pagal namuose turėtus kvitus, o jeigu tokių jau neturėjo, tai pagal informaciją internete. Laikrodžio vertę ji žinojo, nes yra kvitas, be to, jo kainą sakė ir tėvas. Drabužių vertę ji įvertino pagal vidutinę jų vertę tinklalapiuose, o mobiliųjų telefonų pagal pirkimo metu buvusią kainą. Ji nežinojo kokią sumą jos tėvas sumokėjo už žiedus, todėl nustatydama žiedų kainą ji rėmėsi vidutine kaina U.
31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nors nukentėjusiosios pateikė ne visų iš O. K. pagrobtų daiktų vertę, patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių daiktų vertes nustatė pasiremdamos panašių daiktų (drabužių, aksesuarų, telefonų) kainomis internete. Nors iš tikrųjų nenurodyta koks žiedas ir tikslus jo brangakmenis, taip pat tiksliai nenurodyta ir kokie būtent drabužiai sudarė O. K. su savimi pasiimtus išeiginius drabužius, tačiau žiedo ir drabužių vertė nustatytos pagal vidutinę tokių žiedų ir drabužių kainą, be to, jų sumos, nurodytos civiliniame ieškinyje, atitinka protingumo kriterijų. Tai, kad tokius drabužius ir žiedą su brangakmeniu turėjo O. K., patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, taip pat ir byloje esančios nuotraukos. Teisėjų kolegijos nuomone, šių daiktų vertės nepaneigia R. S. nurodytos abejonės dėl tikslaus brangakmenio, tikslių išeiginių drabužių ar kepuraitės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad į komandiruotę O. K. su R. S. išvyko ne šaltuoju metu, o balandžio mėnesio pradžioje, todėl priešingai, nei nuteistajam, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis vežėsi ir atitinkamam sezonui skirtą kepurę (2 t., 188, 7 t., 169).
32. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad nukentėjusiosios V. ir O. K. patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.
33. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). R. S. nužudė O. K., kuris buvo V. K. vyras, o O. K. – tėvas. Nėra abejonių, kad dėl O. K. nužudymo jo žmona ir dukra patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino ne tik nužudytojo ir nukentėjusiųjų giminystę, bet ir labai artimus bei glaudžius jų santykius. Įvertino tai, kad dėl O. K. nužudymo jų abiejų gyvenime atsirado daugybė problemų, susijusių su turtinės padėties pablogėjimu, tėvo ir sutuoktinio plėtoto verslo išlaikymu. Teismas, nurodydamas, kad iš O. K. parodymų matosi, jog būtent jai tenka dauguma rūpesčių, susijusių su verslo išsaugojimu, tuo tarpu V. K. tenka pareiga rūpintis mažamečiu sūnumi, padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala yra vienoda. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė ir į nuteistojo R. S. turtinę padėtį ir jo amžių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas kiekvienai nukentėjusiajai po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Pažymėtina, kad iš V. K. parodymų matosi, kad ji atstovauja ir mažamečio sūnaus interesus.
34. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis jame dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti bei atmesti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį. R. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d., paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai taip pat teisingi. Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.