Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-522-934/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-20
Bylos Nr.: e2A-522-934/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00156-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“
Atsakovas: biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-522-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00156-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.4.1.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ar koregavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotega“ (toliau – ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija), prašydama: 1) įpareigoti atsakovę panaikinti šias pirkimo dokumentų nuostatas: „27. Atsiskaitymui už maitinimo paslaugą, paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių korteliu skaitytuvas) paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius (preliminarūs aptarnavimo mokesčiai); 27.1 valgyklos kasos sistemos aptarnavimas: 35 Eur + PVM/mėn., kai mokinių skaičius 150 ir mažiau. Kai mokinių skaičius didesnis nei 300 – 45 Eur + PVM/mėn.; 27.2 UPAY mokėjimų sistemos (elektroninių piniginių) aptarnavimas – 2 proc. nuo apyvartos atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, neskaitant nemokamo maitinimo (min. 30 Eur + PVM/mėn.); 27.3 bankinių kortelių aptarnavimo mokestis (bankinių kortelių POS skaitytuvai) – 300 ir daugiau mokinių turinčioms mokykloms – 0,05 Eur nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos, mažiau nei 300 mokinių turinčioms mokykloms – 0,06 Eur nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos); 27.4 tiekėjas iki paslaugų teikimo pradžios, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., turės iš anksto sutartu laiku atvykti ir dalyvauti paslaugos teikimo vietoje vykdomame kasos sistemos diegimo bei jos naudojimo mokymo procese bei atitinkamai pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėju UAB „UCS Baltic“ (Techninės specifikacijos 27 punktas); Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunktyje nurodyta viena iš tiekėjo pareigų: „5.1.8 naudotis valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių kortelių skaitytuvas) perduotu paslaugų teikimo laikotarpiui bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo“; 2) teismui vertinant, kad nėra pagrindo tenkinti minėto reikalavimo, įpareigoti atsakovę koreguoti pirkimo dokumentų nuostatas tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas, o pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, t. y. šalinant imperatyvų reikalavimą naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, pirkimo sąlygose paliekant tik atsakovės reikalaujamas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines specifikacijas, reikalaujant, kad tiekėjas savo priemonėmis (vadovaujantis verslo laisvės principu) užtikrintų visas atsakovės pirkimo sąlygose aptartas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines galimybes: 1) atsiskaityti negrynaisiais pinigais (iš jų elektroniniu mokinio pažymėjimu); 2) naudotis elektroninės piniginės sistema (įprastai tai reiškia, kad vaikų atstovai pagal įstatymą turėtų galimybę elektroninėje sistemoje matyti atitinkamą informaciją: elektroninėje sistemoje pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius; kad už mokamą maitinimą būtų galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis.

2. Nurodė, kad neprieštarauja, jog elektroninių paslaugų įsigijimas iš UAB „USC Baltic“ pirkimo sąlygose būtų paliktas tik kaip alternatyva (tiems potencialiems dalyviams, kurie neturi kitokių galimybių užtikrinti atsikaitymo negrynaisiais pinigais funkcionalumų), tokiu būdu labiau užtikrinant konkurenciją ginčo pirkime.

3. Pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 27 punkte nustatytais reikalavimais atsakovė dirbtinai riboja konkurenciją, t. y. tiekėjos galimybę teikti paslaugą. Techninės specifikacijos 27 punkte nurodyti aptarnavimo mokesčiai, kuriuos tiekėja privalės mokėti UAB „USC Baltic“, neatitinka rinkos kainų nors yra preliminarūs. Nors tiekėja turi galimybę analogiškų galimybių įrangą ir jos aptarnavimą įsigyti rinkos sąlygomis, mokant žymiai mažesnius įkainius elektroninių paslaugų teikėjui, atsakovė tokias alternatyvas draudžia, verčia tiekėją elektronines paslaugas įsigyti iš vienintelio tokių paslaugų teikėjo – UAB „USC Baltic“.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atkreipė dėmesį, kad ugdymo įstaigoms, kurios savarankiškai nevykdo vaikų ir (ar) mokinių viešojo maitinimo, kasos aparatas (taip pat elektroninių atsiskaitymų fiksavimo bei apskaitos elektroninės sistemos) nėra reikalingas, o ugdymo įstaigoms, kurios viešąjį mokinių maitinimą organizuoja savarankiškai, tokia įranga neprivaloma. Taigi, ieškovei nėra suprantama, kokiu tikslu ugdymo įstaiga įsigijo atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įrangą (bazinių galimybių elektronines kasas, kurių techninės specifikacijos pirkimo dokumentuose net nenurodomos), suteikiančią galimybę atsiskaityti elektroniniais mokinio pažymėjimais, banko kortelėmis ir siekia priversti viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją atlygintinai naudoti šią įrangą už didesnius nei rinkoje kaštus, nors tai nėra privaloma.

5. Pirkimo sąlygos dirbtinai padidina maitinimo paslaugų kaštus, kurių finansavimas iš savivaldybės ir (ar) valstybės biudžetų nenumatytas. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą, kompensuojamos lėšos skirtos maisto produktų įsigijimui ir maisto gamybai. Elektroninių sistemų įdiegimui, jų palaikymui, pritaikymui bei aptarnavimui finansavimas nenumatytas. Todėl atsakovei turėtų pakakti pirkimo dokumentuose nurodyti, kad maitinimo paslaugų teikėjas per nurodytą laiko tarpą nuo viešojo pirkimo sutarties pasirašymo privalės valgyklose įdiegti elektronines kasas, užtikrinančias galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais (iš jų elektroniniais mokinio pažymėjimais).

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą, kadangi pateikė pasiūlymą, taip patvirtindama ne tik sutikimą su pirkimo sąlygomis, bet ir savo veiksmais įrodydama, jog pirkimo sąlygos neriboja jos dalyvavimo pirkime. Techninės specifikacijos 27 punktas bei Maitinimo paslaugo teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą reguliavimą, yra pagrįstos ir teisėtos, neprieštarauja viešųjų pirkimų principams, užtikrina konkurenciją pirkime, o ieškovė neįrodė priešingai.

7. Pažymėjo, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą pirkime, ginčydama ne savo subjektinių teisių pažeidimą, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš esmės tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.

8. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodytų argumentų visuma yra ne apie Techninės specifikacijos 27 punkto bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio reikalavimų teisėtumą, bet apie kitame viešajame pirkime atsakovės įsigytų kasos aparatų teisėtumą. Tačiau kasos aparatų įsigijimo teisėtumo vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas.

9. Nurodė, kad dalyvavo projekte „Atviros ekosistemos atsiskaitymas negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklos kūrimas“, Nr. 04-002-P-0001, kuris finansuojamas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų pagal Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ (toliau – Projektas). Siekiant įgyvendinti šį projektą, atsakovė 2023 m. kovo 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą „Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ išmaniųjų kasos aparatų komplektų įsigijimas“, pirkimo Nr. 659734. Būtent minėto kasos aparatų viešojo pirkimo pagrindu buvo įsigyta ir įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija, t. y. įrengti išmanieji kasos aparatai su atsiskaitymo ir (ar) apmokėjimo sistema, kuri susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu. Tai reiškia, kad išmanieji kasos aparatai įsigyti siekiant įgyvendinti projektą bei įrengti iš projekto lėšų, todėl maitinimo paslaugų teikėjas neturės jų papildomai įsirenginėti (nepatirs jokių kaštų dėl pačios įrangos įsigijimo ir jos įrengimo). Minėta įranga bus laikinai perduota naudotis paslaugų teikimo laikotarpiu maitinimo paslaugų teikėjui, kuris, kaip jau minėta, nepatirs jokių kaštų dėl įrangos įsigijimo, o tik turės apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius, kaip nurodyta pirkimo sąlygose.

10. Pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 27 punkte nurodyti aptarnavimo mokesčiai gali būti prilyginami kitiems mokesčiams, kurie turės būti mokami maitinimo paslaugų teikėjo pagal pirkimo sutartį ir kuriuos maitinimo paslaugų teikėjas privalo įsiskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Pavyzdžiui, pagal Techninės specifikacijos 11 punktą, maitinimo paslaugų teikėjas turės mokėti patalpų ir maitinimo įrangos nuomos kainą, taip pat, pagal Techninės specifikacijos 26.2.5 papunktį, maitinimo paslaugų teikėjas turės padengti elektros energijos, karšto vandens, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidas bei gamybinių patalpų šildymo išlaidas. Su šiais (iš esmės savo pobūdžiu panašiais) reikalavimais ieškovė sutinka, tačiau su kasos aparatų aptarnavimo išlaidomis nepagrįstai nesutinka. Akivaizdu, kad tokia ieškovės pozicija yra prieštaringa bei rodo, kad galimai ieškovė atstovauja konkrečiam tiekėjui, kuris teikia elektronines paslaugas, ir šiame pirkime negali su juo dalyvauti.

11. Atsakovė Techninės specifikacijos 27 punkte bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunktyje nustatydama vienodus reikalavimus dėl kasos aparatų ir jų aptarnavimo mokesčių sudarė galimybes visiems tiekėjams (būtent maitinimo paslaugų, o ne elektroninių paslaugų teikimo) dalyvauti pirkime ir vienodomis sąlygomis varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Kitaip tariant, pirkime sudaryta galimybė dalyvauti ir mažoms bendrovėms, kurios neturi kasos aparatų ir atitinkamai programinių įrangų. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų įsigijusi kasos aparatų, mažos bendrovės turėtų patirti papildomus kaštus nusiperkant, įsidiegiant kasos aparatus ir juos pritaikant naudojimui, susiejant su jų naudojimuisi būtinomis sistemomis, todėl sąlygos būtų palankesnės stambioms rinkos dalyvėms, kaip ieškovė. Atsakovė, suteikdama kasos aparatus maitinimo paslaugų teikėjui, iš esmės išplečia galimybes dalyvauti visoms bendrovėms, kurios tokios įrangos neturi, nes paslaugos teikimo laikotarpis yra trumpas – 2 metai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę panaikinti Techninės specifikacijos 27.1, 27.2, 27.3 papunkčiuose nustatytus naudojimosi mokyklos turima valgyklos kasos sistemos konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčius bei 27.4 punkte nustatytą įpareigojimą paslaugos tiekėjui pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“. Kitas ieškinio dalis atmetė.

13. Nurodė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį, nes aptariamas pirkimo nuostatas ji kvestionavo dėl savo teisių pažeidimo. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.2 papunktyje nustatyta, kad pirkimo apimtys, reikalavimai ir techninė specifikacija apibrėžti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“, todėl ginčas keliamas dėl pirkimo sąlygų. Ieškovė – potenciali tiekėja, pateikusi pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, įrodė savo siekį dalyvauti pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą ir turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jos vertinimu, neteisėtas pirkimo sąlygas teisme.

14. Nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodyta, jog tiekėjas turės paslaugų teikimo laikotarpiu naudoti ne savo turimą, o mokyklos išmanųjį kasos aparatą vykdydamas maitinimo paslaugų užsakymą ir (ar) priėmimą ir priimti atsiskaitymą (mokinio pažymėjimu, banko kortelėmis ar grynaisiais) už paslaugas, naudodamasis mokyklos turima kasos įranga. Minėta įranga bus laikinai perduota naudotis paslaugų teikimo laikotarpiu tiekėjui, o tiekėjas įsipareigos apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius, kaip nurodyta pirkimo sąlygose. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės kitame viešajame pirkime įsigytos įrangos perdavimas naudotis tiekėjui paslaugos teikimo laikotarpiu, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ar neužtikrina sąžiningos konkurencijos, tačiau nesutiko su atsakovės pozicija, kad Techninės specifikacijos 27 punkte nustatyti konkretaus dydžio kasos įrangos aptarnavimo mokesčiai bei įpareigojimas paslaugos tiekėjui sudaryti 3 sutartis su specifikacijoje nurodytu konkrečiu ūkio subjektu, nepažeidžia paminėto sąžiningos konkurencijos principo.

15. Nurodė, kad įvertinus Techninės specifikacijos 27 punkto bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio, kuris nukreipia į Techninės specifikacijos 27 punktą, turinio dalis dėl turimos valgyklos kasos sistemos nurodytų konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčių bei paslaugos teikėjo įsipareigojimo pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“, konstatuotina, jog šiomis nuostatomis yra pažeidžiama VPĮ 37 straipsnio 1 dalis, be kita ko, jos taip pat prieštarauja ne tik VPĮ 37 straipsnio 5 daliai, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintam pamatiniam civilinės teisės sutarties laisvės principui.

16. Pažymėjo, kad nors šalys analizuoja 2023 m. gegužės 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), sudarytos tarp Europos socialinio fondo agentūros (ESFA, Projekto vykdytojo) ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (partnerio), turinį dėl atsakovės prisiimtų pareigų, tačiau minėta sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos pirkimo dokumentuose išviešinta, kad viešuoju pirkimu yra įsigyjamos maitinimo paslaugos bei aplinkybė, jog maitinimo paslaugų teikėjas turės naudotis jau įrengtais kasos aparatais ir mokėti aptarnavimo mokesčius, kaip ir kitus Techninės specifikacijos 11 punkte bei 26.2.5 papunktyje nustatytus mokesčius, t. y. maitinimo paslaugų teikėjas turės mokėti patalpų ir maitinimo įrangos nuomos kainą, taip pat padengti elektros energijos, karšto vandens, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidas ir pan.

17. Teismas vertino, kad maitinimo paslauga yra neatsiejamai susijusi su atsiskaitymu už patiektą maistą, todėl ieškovės ieškinio dalis dėl ieškovės pareigos mokėti mokesčius už jai perduotos naudotis valgyklos kasos sistemos aptarnavimą ir jų priežiūrą atmestina. Ieškovė šioje ginčo dalyje negali remtis nurodomos jungtinės veiklos sutartimi, nes ja buvo sukurti kiti prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau perkančiosios organizacijos veiksmas pirkimo dokumentuose nustatyti konkrečius aptarnavimo mokesčių dydžius bei įpareigojimą sudaryti 3 sutartis su nurodomu juridiniu asmeniu nelaikytinas teisėta viešojo pirkimo sąlyga, nurodyta Techninėje specifikacijoje.

18. Pažymėjo, kad maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunktyje nurodyta viena iš tiekėjo pareigų: naudotis valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių kortelių skaitytuvas) perduotu paslaugų teikimo laikotarpiui bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, t. y. jame tik pateikta nuoroda į sutarties 2 priedo „Techninė specifikacija“ 27 punktą, kuris yra pagrįstas, todėl aptariamo sutarties projekto punkto naikinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Ieškovė UAB ,,Sotega“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą – ieškovės UAB ,,Sotega“ ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi, o tuo atveju, jei teismas vertintų, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, iš naujo įvertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei dydį tarp šalių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria kitos ieškinio dalys buvo atmestos, yra nepagrįstas, nes neatitinka VPĮ nuostatų, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, todėl turi būti pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti įpareigojimą tiekėjui privalomai naudoti ugdymo įstaigos įsigytą elektroninės kasos įrangą. Vien tai, kad ugdymo įstaiga įsigijo jai veikloje visiškai nereikalingą įrangą, skirtą naudoti valgykloje, nors maitinimo paslaugą ugdymo įstaiga teikia ne savarankiškai, o perka iš tokias paslaugas teikiančių bendrovių, negali būti pagrindas pažeisti ūkinės veiklos laisvę. Net įstatymų nuostatomis riboti ūkinę veiklą ar tam tikro ūkio subjekto teises ir teisėtus interesus daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, yra neteisėta.

Šalies argumentai

19.3. Apeliantė nesutinka su atsakovės pozicija, kad Techninės specifikacijos 27 punkte nurodžius preliminarius sistemos priežiūros mokesčius įgyvendinami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai bei užtikrinamos visų tiekėjų lygios teisės dalyvauti pirkime, kadangi visiems tiekėjams yra taikomi vienodi aptarnavimo mokesčiai. Apeliantės nuomone, lygiateisiškumo neįmanoma užtikrinti tarp nelygių ūkio subjektų (ilgametę patirtį turintys ūkio subjektai, tikėtina, turės pranašumų, lyginant su rinkos naujokais). Be to, konkurencija gali būti ribojama ne tik diskriminuojant (atskiriems vienodiems subjektams suteikiant skirtingas sąlygas, bet ir iš esmės skirtingiems subjektams suvienodinant sąlygas, t. y. eliminuojant jų konkurencinius pranašumus).

19.4. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teisme, jungtinės veiklos sutarties nuostatos (sutartis sudaryta dėl Projekto), kurias apeliantė citavo savo procesiniuose dokumentuose, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi į pirkimo dokumentų turinį atsakovė yra įtraukusi nuostatas, tiesiogiai susijusias su jungtinės veiklos sutarties vykdymo aspektais, su šios sutarties šalių įsipareigojimais, kuriuos bandoma perkelti pirkimo laimėtojui.

19.5. Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.10 papunktyje nustatyta pareiga partneriui: „Skiria žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius tinkamai vykdyti sutarties sąlygas, ir būtinus užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą“; 2.2.2.20 papunktyje nustatyta, kad partneris „Patvirtina, jog žino: – Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“. Kitose savivaldybėse analogiška jungtinės veiklos sutarties nuostata buvo suprasta korektiškai, tačiau atsakovė projekto įgyvendinimo išlaidas nusprendė priversti padengti maitinimo paslaugų pirkimo laimėtoją.

19.6. Neteisi atsakovė, teigdama, kad kasos aparatų aptarnavimo mokesčiai yra eksploatacinės ir (ar) turto naudojimo išlaidos, kurios yra patiriamos jau po projekto įgyvendinimo ir susijusios su kasos aparatų aptarnavimu bei jų priežiūra, nepatenka į jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčio apimtį. Aptariamo projekto tikslas – formuoti ir ugdyti praktinį būsimų mokesčių mokėtojų finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose diegiant ir atnaujinant tam pritaikytą infrastruktūrą. Šio tikslo neįmanoma pasiekti vien elektroninės kasos (įrangos) pastatymo valgykloje veiksmais. Akivaizdu, kad tam, jog būtų pasiektas tikslas, bus reikalingi kiti veiksmai (sistemos įdiegimas, priežiūra, aptarnavimas, sąsajumas su kitomis elektroninėmis sistemomis ir pan.), kuriuos finansuoti ir įsipareigojo savivaldybės administracija jungtinės veiklos sutartimi.

19.7. Atsakovės turima elektroninė kasos sistema neįdiegta, neveikia, nėra susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu, mokiniai negali naudotis elektroninėmis paslaugomis, pateikdami jų vardu (galimai) išduotais elektroniniais mokinio pažymėjimais. Visa tai neįgyvendinta, nes atsakovė iki šiol neįvykdė jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų padengti Projekto įgyvendinimui trūkstamas lėšas.

19.8. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 5 d. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovės ir UAB „UCS Baltic“ 1 punkte aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ išmaniųjų kasos aparatų komplektų įsigijimas (toliau – Prekės)“. Prekių Pirkėjui turėjo būti aišku, jog šie kasos aparatai be programinės įrangos, be palaikymo, be aptarnavimo tikrai nepadės įgyvendinti Projekto tikslo. Vadinasi šios sutarties šalių iš anksto buvo susitarta, kad visi kaštai, susiję su sistemos palaikymu, aptarnavimu, bus perkelti ant maitinimo paslaugų teikėjo pečių. Kitaip tariant, dvi sutarties šalys susitarė, kad jų interesai, kylantys iš sutarties bus finansuojami trečiojo asmens (ne sutarties šalies) lėšomis, o tai laikytina nesąžiningu susitarimu.

19.9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad maitinimo paslaugų teikėjas turės naudotis jau įrengtais kasos aparatais ir mokėti aptarnavimo mokesčius, kaip ir kitus Techninės specifikacijos 11 punkte bei 26.2.5 papunktyje nustatytus mokesčius, nes išvardinti kaštai nėra tapatūs. Išlaidos elektros energijai, darbo užmokesčiui, patalpų išlaikymui, maisto produktams yra tiesioginės ir neišvengiamos maitinimo paslaugos teikimo išlaidos, kurios dengiamos biudžetų lėšomis, tačiau tiekėjui nebus atlyginama už netiesiogines išlaidas – elektroninių kasų aptarnavimą, nes tai nėra maisto gaminimo išlaidos.

19.10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika (sprendimo 90–92 punktai), iš esmės konstatavo, kad pirkimo sąlygos neteisėtos, nes: į Techninę specifikaciją įtraukta nesusijusių reikalavimų; pirkimo sąlygomis peržengtos atsakovei įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, pažeista ūkio subjektų konkurencija; pirkimo sąlygų reikalavimai pernelyg aukšti, neproporcingi, pažeidžiantys VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, VPĮ 32 straipsnyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Priešingas vertinimas reikštų, kad pirmosios instancijos teismo pacituota teismų praktika buvo panaudota atsietai nuo sprendimo turinio. Vis dėlto, sprendime cituojama kasacinio teismo praktika buvo taikoma tik dėl dalies ieškinio reikalavimų, nors reikalavimas privalomai naudoti atsakovės įsigytą įrangą tiek pat dirbtinai riboja ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą.

19.11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Teigia, kad procesas buvo operatyvus (ieškinys pateiktas 2024 m. gegužės 20 d., o sprendimas priimtas 2024 m. liepos 10 d.), o byla nebuvo nei sudėtinga, nei didelės apimties, nei imli advokato darbo laikui. Be kita ko, atsakovės atstovas specializuojasi viešųjų pirkimų teisės srityje. Taigi, atsakovės atstovas savo paslaugas nepagrįstai įvertino maksimaliais įkainiais, o teismas nepagrįstai šias išlaidas priteisė.

Žemesnės instancijos teismas

19.12. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tenkino 30 proc. ieškinio reikalavimų, nors iš tiesų tenkino 66,67 proc.

19.13. Pirmosios instancijos teismas panaikino pirkimo dokumentų reikalavimą dėl trijų sutarčių su UAB „USC Baltic“ pasirašymo; reikalavimą dėl nustatytų konkrečių įkainių ir (ar) mokesčių už mokyklos turimos kasos sistemos aptarnavimą. Liko tik reikalavimas pirkimą laimėjusiam tiekėjui privalomai naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema. Be to, dalis ieškinio reikalavimų, suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jie negalėjo būti vertinami kaip atmesti apeliantės reikalavimai. Vadinasi, net vertinant, kad apeliantė atsakovei privalo atlyginti maksimalų įmanomą išlaidų advokato pagalbai dydį, iš tiesų apeliantė atsakovei privalo atlyginti 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė apeliantei 786 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliantei.

Atsiliepimas

20. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas naudotis atsakovės įsigytais išmaniaisiais kasos aparatais yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus.

20.2. Priešingai nei apeliaciniame skunde nepagrįstai įrodinėja apeliantė, kasos aparatų sistema yra reikalinga ugdymo įstaigose, todėl reikalavimas teikiant maitinimo paslaugas naudotis atsakovės jau įsigytais kasos aparatais yra susijęs su pirkimo objektu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pirkimu siekia įsigyti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo mokiniams, priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams, mokyklos darbuotojams, o siekiant mokyklose teikti maitinimo paslaugas, taip pat yra reikalingi ir kasos aparatai su programine įranga. Kasos aparatai yra betarpiškai susiję su maitinimo paslaugų teikimu, o atsakovė reikiamą įrangą (kasos aparatus) suteikia maitinimo paslaugas teiksiančiam tiekėjui, kuris nepatirs kaštų dėl įrangos įsigijimo, tačiau turės apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius. Todėl Techninės specifikacijos 27 punkte nustatytas reikalavimas yra visiškai pagrįstas, susijęs su pirkimo objektu bei neribojantis konkurencijos. Naudojimasis kasos aparatais bei aptarnavimo mokesčių sumokėjimas iš esmės turėtų būti prilyginamas toms išlaidoms, kurias maitinimo paslaugų teikėjas turės mokėti (patalpų nuomos mokestis, išlaidos už komunalines paslaugas ir pan.).

20.3. Nors (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos valgykloje pristatyti kasos apartai šiuo metu nėra įdiegti, kadangi vasaros metu nebuvo poreikio įdiegti kasos sistemą, tačiau ji bus įdiegta iki mokslo metų pradžios, kai bus pradėtos teikti maitinimo paslaugos. Tai, kad šiuo metu kasos sistema valgykloje nėra įdiegta, neturi teisinės reikšmės, vertinant sprendimu pripažintą kaip teisėtą Techninės specifikacijos 27 punkto dalį, kurioje nurodoma, jog maitinimo paslaugų teikėjas turės naudotis atsakovės įsigytais kasos aparatais.

20.4. Apeliantė neteisėtai remiasi 2023 m. gegužės 5 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovės ir UBA „UCS Baltic“ bei ją teikia kartu su apeliaciniu skundu. Atsakovės vertinimu, apeliantės teikiama sutartis su apeliaciniu skundu negali būti priimta į bylą. Kaip matyti iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiama 2023 m. gegužės 5 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2023 metais ir buvo skelbiama viešai, todėl ji šią sutartį galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, buvo objektyvi galimybė naujus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliantė, teikdama naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, akivaizdžiai piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Apeliantė nenurodo nei vieno argumento, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat apeliaciniame skunde netgi nenurodo prašymo prijungti šį įrodymą prie bylos.

20.5. Nesuprantami apeliantės teiginiai, kad atsakovė ne tik įsigijo ugdymo įstaigose visiškai nereikalingą įrangą, bet ir tai, kad tokius kasos aparatus suteikia naudotis paslaugų teikėjui, teiksiančiam maitinimo paslaugas ugdymo įstaigoms. Atsakovė, pirkimo sąlygose nustačiusi reikalavimą naudotis jos įsigyta kasos aparatų įranga, kaip tik suteikia visiems tiekėjas lygias galimybes dalyvauti pirkime, todėl yra užtikrinamas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas. Remiantis apeliantės logika, tiek atsakovė, tiek bet kuri kita savivaldybė ar ugdymo įstaiga iš esmės nebūtų galėjusios dalyvauti Projekte ir įsigyti kasos aparatų, nes pasak apeliantės, kasos aparatai nėra reikalingi ugdymo įstaigų veikloje. Akivaizdu, kad tokie apeliantės argumentai yra ne nepagrįsti.

20.6. Pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas dėl naudojimosi atsakovės įsigytais kasos aparatais neriboja ūkio subjekto ūkinės veiklos laisvės, ką nepagrįstai bando įrodinėti apeliantė. Atsakovė, suteikdama visiems maitinimo paslaugų teikėjams lygias teises dalyvauti pirkime, užtikrina sąžiningą konkurenciją bei lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Todėl Techninės specifikacijos 27 punkto reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamą siekį didinti bendros tautos gerovę. Be kita ko, apeliantė yra maitinimo paslaugų bendrovė, kuri pati neturi kasos aparatų ir šia veikla nesiverčia, taigi turi visas galimybes teikti maitinimo paslaugas, t. y. veikla, kuria būtent ir užsiima apeliantė.

20.7. Jungtinės veiklos sutarties nuostatų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Priešingai nei bando įrodinėti apeliantė, kasos aparatų aptarnavimas ir jų priežiūra nepatenka į jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunktį. Minėtame punkte nurodyta sąvoka projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas, yra susijusios su Projekto metu atsiradusiomis papildomomis išlaidomis (pvz., yra reikalinga papildoma įranga). Kasos aparatų aptarnavimo mokesčiai yra eksploatacinės ir (ar) turto naudojimo išlaidos, kurios yra patiriamos jau po Projekto įgyvendinimo, todėl šios išlaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip Projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis.

Šalies argumentai

20.8. Apeliantės nurodomas teiginys, kad Pakruojo rajono savivaldybėje buvo nuspręsta skirti lėšas iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto nieko nepagrindžia, kadangi nėra aišku, kokiu tikslu minėta savivaldybė numatė skirti lėšas ir ką konkrečiai įsigyti.

20.9. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsakovės naudai priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, užtikrino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio įgyvendinimą. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas. Aplinkybė, kad teisminis procesas buvo operatyvus, nereiškia, jog dėl šios priežasties turi būti mažinamos bylinėjimosi išlaidos. Viešųjų pirkimų bylų specifika pasireiškia greitu bylų nagrinėjimu, todėl, bylos nagrinėjimo laikotarpis neturi teisinės reikšmės vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį bei nesudaro pagrindo teigti, kad būtent dėl to byla nebuvo sudėtinga.

20.10. Atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, o pirmosios instancijos teismas nei bylos nagrinėjimo metu, nei sprendime nenurodė, kad ji elgėsi netinkamai.

20.11. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, nors gausu teismų praktikos dėl viešųjų pirkimų techninių sąlygų teisėtumo, tačiau nėra nagrinėta identiška viešųjų pirkimų byla, kurioje būtų spręstas klausimas dėl tokio paties pobūdžio techninių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, vien tai, kad atsakovės atstovas specializuojasi viešųjų pirkimų teisės srityje bei yra parašęs straipsnių apie viešuosius pirkimus, nereiškia, kad jam reikia mažiau laiko įsigilinti į konkrečią ginčo situaciją bei parengti procesinius dokumentus konkretaus ginčo situacijai. Be kita ko, atsakovė su atstovu turėjo teisę susitarti dėl konkretaus atlyginimo, nes toks susitarimas yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška.

Žemesnės instancijos teismas

20.12. Apeliantė pareiškė tris skirtingus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą, t. y. nusprendė, kad pats reikalavimas, jog maitinimo paslaugos teikėjas naudotųsi atsakovės turimais kasos aparatais ir mokėtų aptarnavimo mokesčius, yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau nurodyti konkretūs aptarnavimo mokesčių dydžiai bei įpareigojimas sudaryti sutartis su UAB „USC Baltic“ yra neteisėti ir naikintini. Taigi, teismas netgi ne visa apimtimi tenkino pirmąjį ieškinio reikalavimą, o kiti du reikalavimai buvo netenkinti ir atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pareiškė tris neturtinius reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino tik vieną iš jų, sprendime teisingai nurodyta, jog apeliantės ieškinys patenkintas 30 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti apeliantės ieškinio reikalavimai dėl Techninės specifikacijos 27 punkto bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio panaikinimo, pirkimo sąlygų patikslinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. gegužės 5 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės ir UAB „UCS Baltic“. Jos teigimu, kartu su apeliaciniu skundu teikiamos sutarties šalys iš anksto susitarė, kad visi kaštai, susiję su sistemos palaikymu, aptarnavimu, bus perkelti maitinimo paslaugų teikėjo atsakomybėn.

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų duomenų turinį bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su jais, pateikti savo nuomonę dėl jų, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirkimo sąlygų ir jų ginčijimo

28. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.

29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 34 punktas).

30. VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja tiekėjų teisę inicijuoti peržiūros procedūrą dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

31. Apeliantė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ir ieškinyje ginčijo Techninės specifikacijos 27, 27.1–27.4 papunkčius bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunktį. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl reikalavimų, susijusių su įpareigojimu panaikinti pirkimo Techninės specifikacijos 27.1–27.4 papunkčius. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo panaikinti Techninės specifikacijos 27 punktą ir Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 punktą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys dėl ginčijamų pirkimo sąlygų (ne)pagrįstumo.

Dėl Techninės specifikacijos 27 punkto ir Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio (ne)pagrįstumo

32. Apeliantės nuomone, Techninės specifikacijos 27 punkto ir Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio nuostatos yra perteklinės ir nesusijusios su pirkimo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti pirkimo dokumentuose nurodytą įpareigojimą tiekėjui naudoti ugdymo įstaigos įsigytą elektroninės kasos įrangą bei mokėti mokesčius už jai perduotos naudotis kasos sistemos aptarnavimą ir priežiūrą. Teigia, kad reikalavimas naudotis atsakovės įsigyta kasos įranga riboja ūkinės veiklos laisvę bei pažeidžia VPĮ įtvirtintus principus. Pažymi, kad atsakovė neteisi teigdama, jog kasos aparatų aptarnavimo mokesčiai yra eksploatacinės ir (ar) turto naudojimo išlaidos, kurios patiriamos jau po Projekto įgyvendinimo, todėl ir išlaidos, susijusios su kasos aparatų aptarnavimu bei priežiūra, nepatenka į jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčio apimtį. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jungtinės veiklos sutartis yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atitinkamos jos nuostatos yra perkeltos į pirkimo dokumentus.

33. Techninės specifikacijos 27 punkte nustatyta, kad ,,Atsiskaitymui už maitinimo paslaugą, paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių korteliu skaitytuvas) paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius <...>“ (1 t., b. l. 76).

34. Pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kasos aparatai buvo įsigyti iš Projekto lėšų, todėl maitinimo paslaugų tiekėjas nepatirs išlaidų, susijusių su įrangos įsigijimu ir jos įrengimu. Be to, atsakovė, paslaugų tiekėjams suteikdama galimybę naudotis kasos aparatais, išplečia galimybes pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie neturi įsigiję įrangos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti viešųjų pirkimų principai ar neužtikrinta sąžininga konkurencija. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

35. Pirma, tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė siekia įsigyti (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo paslaugą, kurios teikimui yra būtini kasos aparatai. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė dalyvavo projekte, finansuojamame iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų pagal Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“, kuriuo Šilutės rajono savivaldybės ugdymo įstaigose vykdant viešą konkursą buvo įsigyta ir įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija, t. y. įrengti išmanieji kasos aparatai su atsiskaitymo ir (ar) apmokėjimo sistema, kuri susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu. Taigi, atsakovė įsigijo kasos aparatus su programine įranga prieš paskelbdama apie pirkimą ir apie tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas naudoti mokyklos turimą valgyklos kasos sistemą yra racionalus ir pagrįstas.

36. Antra, priešingai nei teigia apeliantė, Techninės specifikacijos 27 punkto nuostatos neapriboja pirkimo dalyvių konkurencijos. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, suteikdama kasos aparatus maitinimo paslaugų teikėjui, išplečia galimybes pirkime dalyvauti ir toms bendrovėms, kurios tokios įrangos neturi ir neketina jos įsigyti, atsižvelgiant į pakankamai trumpą paslaugų teikimo laikotarpį (2 metai). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariamą situaciją galima būtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė, o ir teisėjų kolegija jų nenustatė.

37. Pažymėtina, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022). Taigi, techninės specifikacijos nuostatų teisėtumas vertinamas iš esmės trimis – tiesioginės, netiesioginės (užslėptos) diskriminacijos ir proporcingumo iškeltų reikalavimų išsamumo aspektu – pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

38. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų ūkio subjektų teises, todėl, kvestionuodami techninės specifikacijos tam tikras nuostatas, inter alia (be kita ko), turi konkrečiai parodyti, jog dėl ginčijamų sąlygų jie arba prarado konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, arba jų laimėjimo tikimybė nepagrįstai sumenko; atsižvelgiant į tai, ieškovams nepakanka remtis bendruoju teisėtumo pagrindu ar tik nurodyti galimą imperatyviųjų normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

39. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad Techninės specifikacijos 27 punkte nustatytas reikalavimas naudotis atsakovės įsigytais kasos aparatais yra diskriminuojantis, nėra objektyviai pagrįsti pagal nurodytus teisėtumo vertinimo pagrindus (žr. šios nutarties 37 punktą). Priešingai, apeliantė pirkime pateikė pasiūlymą, todėl jos galimybės teikti maitinimo paslaugas ir dalyvauti pirkime, ir konkuruoti su kitais pirkimo dalyviais, nebuvo apribotos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog Techninės specifikacijos 27 punkto nuostatomis yra ribojama konkurencija ar ūkinės veiklos laisvė.

40. Trečia, apeliantės samprotavimai, kad įsigyta įranga ugdymo įstaigai nereikalinga bei ekonomiškai nenaudinga viešojo pirkimo dalyviams, nesudaro pagrindo ginčijamas pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis, kadangi aptariamos įrangos įsigijimo aplinkybės ir tikslingumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o objektyvių duomenų, kad įsigyta įranga ribotų konkurenciją, neatitiktų skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimų, byloje nenustatyta (žr. šios nutarties 36 punktą).

41. Be to, perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017), o duomenų, įrodančių, kad ginčijamas reikalavimas naudotis atsakovės įsigytais kasos aparatais pažeidžia viešųjų pirkimų principus ar dirbtinai riboja konkurenciją, byloje nenustatyta.

42. Ketvirta, nors apeliantė, remdamasi Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčiu, siekia įrodyti, kad kasos aparatų aptarnavimo bei priežiūros mokesčiai patenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčio apimtį ir juos įsipareigojusi atlyginti atsakovė, tačiau toks apeliantės vertinimas neturi objektyvaus pagrindimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčio nuostatas („Projekto partneris patvirtina, jog žino: – Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas;) (1 t., b. l. 99–111), neturi pagrindo sutikti su apeliantės subjektyviu vertinimu, jog aptariamas punktas susijęs su kasos aparatų aptarnavimo bei priežiūros mokesčiais, kuriuos būtų įsipareigojusi dengti perkančioji organizacija. Apeliantės teiginiai, kad kita savivaldybė (pvz., Pakruojo rajono savivaldybė) nusprendė iš savivaldybės biudžeto lėšų padengti išlaidų dalį, kurios nepadengia projekto finansavimas, taip pat padengti nenumatytas, tačiau projektui įgyvendinti būtinas, išlaidas, viena vertus, savaime neįrodo fakto, jog kasos aparatų aptarnavimo bei priežiūros mokesčiai patenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 papunkčio apimtį, kita vertus, nurodytos abstrakčios aplinkybės nepagrindžia, kad apeliantės minimos lėšos skirtos kasos aparatų aptarnavimo bei priežiūros mokesčiams padengti.

43. Penkta, nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta panaikinti Maitinimo paslaugų sutarties projekto 5.1.8 papunktį, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė su tuo susijusių argumentų, o ir teisėjų kolegija nenustatė aptariamo papunkčio nepagrįstumo. Įvertinus Maitinimo paslaugų sutarties projekto 5.1.8 papunkčio turinį, nustatyta, kad juo iš esmės pakartojamas Techninės specifikacijos 27 punkte nustatytas įpareigojimas tiekėjui naudotis paslaugų teikimo laikotarpiui perduota valgyklos kasos sistema. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės prašymas panaikinti Techninės specifikacijos 27 punktą yra nepagrįstas (žr. šios nutarties 36 punktą), nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl Maitinimo paslaugų teikimo sutarties 5.1.8 papunkčio panaikinimo.

44. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abstraktūs apeliantės samprotavimai dėl įpareigojimo tiekėjui naudoti ugdymo įstaigos įsigytą elektroninės kasos įrangą ir apmokėti už jos aptarnavimą, nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių dėl šios pirkimo sąlygos pagrįstumo. Priešingai nei teigia apeliantė, minėtos nuostatos nelaikytinos neteisėtomis ar kitaip neproporcingai ribojančiomis apeliantės teisę dalyvauti pirkime. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamas pirkimo sąlygas ar jas pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo

45. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Teigia, kad teismas tenkino ne 30 proc., o 66,67 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad procesas buvo operatyvus, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, todėl nėra suprantama, kodėl teismas priteisė maksimalų įmanomą bylinėjimosi išlaidų dydį.

46. Atsakovė su apeliantės argumentais nesutinka. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantė pareiškė tris neturtinius reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino tik vieną iš jų, nėra pagrindo nesutikti, kad patenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas bei yra pagrįstos. Atsakovės nuomone, vertinant priešingai būtų paneigtas sutarties laisvės principas bei pažeista atsakovės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

49. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).

50. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ieškinyje nurodė šiuos reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę panaikinti Techninės specifikacijos 27, 27.1. 27.2, 27.3, 27.4 papunkčius; 2) įpareigoti atsakovė panaikinti Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunktį; 3) teismui vertinant, kad nėra pagrindo tenkinti pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimų, įpareigoti atsakovę koreguoti pirkimo dokumentų nuostatas, t. y. Techninės specifikacijos 27, 27.1, 27.2, 27.3, 27.4 papunkčius bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio nuostatas pakoreguoti taip: pašalinti imperatyvų reikalavimą naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, pirkimo sąlygose paliekant tik atsakovės reikalaujamas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines specifikacijas, reikalaujant, kad tiekėjas savo priemonėmis (vadovaujantis verslo laisvės principu) užtikrintų visas perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose aptartas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines galimybes: i) galimybę atsikaityti negrynaisiais pinigais (tame tarpe elektroniniu mokinio pažymėjimu); ii) galimybę naudotis e-piniginės sistema (įprastai tai reiškia, kad vaikų įstatyminiai atstovai turėtų galimybę elektroninėje sistemoje matyti atitinkamą informaciją: elektroninėje sistemoje pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius; kad už mokamą maitinimą būtų galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis.

51. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę panaikinti Techninės specifikacijos 27.1, 27.2, 27.3 papunkčiuose nustatytus naudojimosi kasos sistema konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčius bei 27.4 papunktyje nustatytą įpareigojimą paslaugos tiekėjui pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB ,,USC Baltic“, o kitas ieškinio dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 8 550,83 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsižvelgdamas į tai, jog iš trijų reikalavimų buvo tenkinta tik vieno iš jų dalis, nusprendė, kad ieškinys tenkintinas 30 proc., todėl atsakovei iš apeliantės priteisė 5 985,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

52. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog buvo tenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų, kadangi spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo alternatyviai suformuluotus reikalavimus įvertino kaip atmestus, tačiau kaip matyti ieškinyje buvo pareikšti trys skirtingi neturtiniai reikalavimai, suformuluoti pačios ieškovės (žr. šios nutarties 51 punktą). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio panaikinimo, Techninės specifikacijos 27, 27.1. 27.2, 27.3, 27.4 papunkčių bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8 papunkčio nuostatų koregavimo, o ieškinio reikalavimą dėl Techninės specifikacijos 27, 27.1. 27.2, 27.3, 27.4 papunkčių panaikinimo tenkino tik iš dalies, t. y. teismas nusprendė, kad reikalavimas paslaugų tiekėjui naudotis atsakovės turimais kasos aparatais ir mokėti su tuo susijusius aptarnavimo mokesčius yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatyti konkretūs aptarnavimo mokesčių dydžiai bei įpareigojimas sudaryti sutartis su UAB ,,USC Baltic“ yra nepagrįsti.

53. Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti tikslios matematinės iš dalies patenkinto reikalavimo dalies proporcijos bei atsižvelgdama į patenkintą pirmojo reikalavimo dalies apimtį (žr. šios nutarties 52 punktą), teisėjų kolegija, remiantis apelianto argumentais, neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 30 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

54. Nors apeliantė, nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu, taip pat remiasi argumentais, kad procesas buvo operatyvus, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, todėl nėra suprantama, kodėl teismas priteisė maksimalų įmanomą bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau pažymėtina, jog būtent ieškovas turi diskreciją pasirinkti, kokius reikalavimus pareikšti, ir prisiima riziką jų netenkinus netekti teisės į visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, su tuo apeliaciniame skunde sutinka ir pati apeliantė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas nesąžiningas šalių (atsakovės) elgesys, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Vien tai, kad apeliantės subjektyvia nuomone bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nesudaro pagrindo jas sumažinti.

55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei iš apeliantės priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, yra protingas, proporcingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jo sumažinti.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 624,19 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimo bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

60. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 161 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 809,30 Eur (2 161 x 1,3).

61. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

62. Atsakovės prašoma priteisti 3 624,19 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo ginčijama tik dalis sprendimo, buvo remiamasi argumentais, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 809,30 Eur (2 161 x 1,3).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188723322, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotega“, juridinio asmens kodas 301681743, 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laima RibokaitėAntanas RudzinskasŽilvinas Terebeiza