Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Nukentėjusiojo R. A. atstovė pagal įstatymą Ž. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną ji nedirbo, o kitą dieną atvykusi į darbą sužinojo, kad R. A. buvo gana stipriai sumuštas. Jai nuėjus su R. pasikalbėti, jis atrodė nekaip, buvo lūžusi nosis, mėlyna ranka, skundėsi, kad skauda šoną ir sakė, kad jį sumušė R. K.. Nežino dėl ko sumušė. Jis klojosi lovą, o R. įbėgo į kambarį ir tiesiog ant jo puolė. Dabar R. ir R. nebegyvena viename kambaryje. R. gyvena kitame skyriuje. Po įvykio R. buvo išvežtas į ligoninę. Tai buvo pirmas kartas, kai R. sumušė R. R. A. po įvykio sakė, kad labai bijo K., kad grįžęs iš ligoninės kartu su juo nebegyvens. Po įvykio jie nebuvo susitikę, R. nerodė noro ateiti ir atsiprašyti. R. nepaaiškino, kodėl taip pasielgė. R. jau yra taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, gauna medikamentinį gydymą, gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nes irgi buvo sumušęs žmogų. Gauna gydymą, bet jam užeina tokie protrūkiai. Kai tyrėja apklausė R. A., ji dalyvavo apklausoje ir tada pirmą kartą išgirdo, kad R. yra R. grasinęs. A. sakė, kad nežino su kuo K. jį mušė, sakė, kad su rankomis, o ar spyrė negali pasakyti. A. nėra konfliktinė asmenybė, yra ramus, mažai bendraujantis, mažai su kažkuo kalbasi, užsidaręs, niekas nėra pasiskundęs, kad R. būtų kažką užgauliojęs ar kažką blogo padaręs. Skyriuje R. K. bijojo ne vienas, yra matę, kad dar prieš tai jis spardė žmogų. Dabar R. iškeltas ir gyvena kitame skyriuje, kur vien tik vyrai gyvena.

Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja ir ryte jai atvykus į darbą, budintis darbuotojas perdavė informaciją, kad naktį R. K. buvo labai agresyvus, garsiai leido muziką, neklausė nurodymų. Po kurio laiko R. K. atėjo pas ją ir paprašė, kad ateitų pasikalbėti. Nuėjus pas jį į kambarį, jis pradėjo pasakoti, kad jam neužblokuos kompiuterio, kad galios iš viršaus jam padės, kalbėjo nesuprantamai ir nerišliai. Išklausiusi R., ji informavo pavaduotoją, slaugytojas, kad R. pablogėjusi sveikata. Praėjus kuriam laikui, R. vėl pradėjo triukšmauti, garsiai leisti muziką, kažkas jam rodėsi. Pavaduotoja nurodė jai kviesti policiją. Tuo metu atbėgę kiti gyventojai pasakė, kad R.kambario draugas vaikšto sumuštas, visas kruvinas. Nuėjusi į R. kambarį, pamatė, kad nuo grindų nuvalytas kraujas, o rūbus, su kuriais valė grindis, buvo paslėpęs. R. K. neprisipažino, kad sumušė A., sakė, kad nieko nežino, kas sumušė. Iš požymių matėsi, kad K. sumušė A., nes A. lovos patalynė buvo kruvina, visa siena nutaškyta krauju, o grindų tarpas iki A. lovos buvo išvalytas. Matė, kad A. buvo sužalota nosis, labai bėgo kraujas, visas veidas buvo kruvinas. Iškvietė gydytoją ir A. buvo išvežtas. Anksčiau tarp K. ir A. konfliktų nebuvo. Gal prieš kokią savaitę iki įvykio buvo atėjęs A. ir sakė, kad R. kalba kažkokius dalykus. Dabar R. gyvena kitame skyriuje. Apie įvykį A. pasakojo, kad jam pasilenkus vilktis patalynę, R. šoko iš nugaros ir su kietu daiktu sudavė jam į veidą daug kartų. Ieškojo to kieto daikto ir suprato, kad galėjo R. suduoti su savo pypke. K. yra taikomas medikamentinis gydymas, geria vaistus, bet pradėjus kalbėti nesąmoningai, jis darėsi agresyvus, todėl buvo iškviesta policija, medikai, nes pačios slaugytojos bijo, jo nesutramdys. K. yra sportuojantis. K. negalėjo išvežti, kol jis nesutiko, kad būtų suleisti vaistai. Suleidus vaistus nusiramino ir tada buvo išvežtas.

Ekspertas Gintaras Butkus teisiamajame posėdyje nurodė, kad ekspertizę R. K. atliko kartu su kolega S. R.. Surinktų duomenų pagrindu konstatavo, kad jis serga nuolatiniu, lėtiniu, progresuojančiu psichiniu sutrikimu – paranoidine šizofrenija, sirgo ir įstatymu uždraustos veikos padarymo metu, ekspertizės atlikimo metu, todėl jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad jis po įstatymu uždraustos veikos padarymo, du kartus buvo gydytas vieną mėnesį Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, po to Kauno Marių skyriuje, ekspertizės metu psichikos būklė buvo įvertinta, kaip sąlyginai stabili, medikamentinės remisijos dar negalėjo konstatuoti, kuri konstatuojama po pusės metų, o buvo praėję beveik penki mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad jis jaučiasi geriau ir ramiau, gyvena kitame korpuse, turi veiklą, augina tabaką, rekomendavo, kad šį kartą užtenka ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pagal gyvenamą vietą. Pensionatas turėtų atidžiau žiūrėti su kuo gyvena, kaip gyvena, tiesiog paklausinėti, nes jis yra fiziškai tvirtas, todėl į jį reikia atkreipti dėmesį, kaip į rizikingą asmenį. Reikia gydyti ne vien vaistais, bet ir socialiniai darbuotojai turi stebėti K., ar jam kažkas kaupiasi, bręsta, ar atsiranda kažkokie santykių negerumai. Stabdys jam yra, nes jis bijo psichiatrijos ligoninės. Matant, kad blogėja jo psichikos būklė, galima jį vežti į Kauno Marių ligoninę ar į Šiaulių psichiatrijos ligoninę, nes jis reikalauja padidinto dėmesio. Reikia kontroliuoti medikamentų vartojimą. Jam turi būti padidintas dėmesys, pirmiausia, kad vartotų vaistus, kad nevartotų alkoholio ir tos dvi sąlygos yra svarbiausios.

Iš įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolų su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, kad ant vienos lovos yra patalynė su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, ant šalia šios lovos esančios sienos yra dalelių panašių į rūkomąjį tabaką , šalia šios lovos grindys raudonais dryžiais, panašiais į kraują, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi pypkės, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, tačiau apžiūrėjus pypkes, naudojant kraujo paieškos reagentą, teigiamos reakcijos į kraują negauta. (t. 1, b. l. 10-28)

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis R. A. ir apžiūros metu nustatyta, kad ant veido kairėje pusėje matoma kraujosruva ir patinimas, kairė akis yra raudona, nes sužalota, ties nosimi yra kraujosruva, ties lūpomis kairėje veido pusėje matomos kraujosruvos ir smakro apačioje taip pat matomos kraujosruvos, dešinėje veido pusėje ties akimi matoma kraujosruva, ir dešinėje galvos pusėje matoma kraujosruva. Apžiūrėjus nukentėjusiojo rankas, kairėje rankoje ties delnu matomas patinimas ir kraujosruva. (t. 1, b. l. 31-36)