Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Irenai Karosaitei,

uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. K. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. liepos 29 d. buvo gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo R. K., kuriuo prašoma R. K. pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Teikime nurodyta, kad 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje pacientas gydytas priverstinai nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. kovo 3 d. nutartimis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 3 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. birželio 18 d. nutartimis pratęstas priverstinis ambulatorinis stebėjimas. 2021 m. sausio 28 d. gautas Šiaulių apylinkės teismo patvarkymas vykdyti įsiteisėjusią nutartį, kuriame nutarta pateikti vykdyti viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminiam sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. M1-1885-287/2020 m. R. K. atžvilgiu. R. K. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Taip pat psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Nuo 2007 m. liepos 9 d. neterminuotai jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis dėl psichinės negalios (asmuo yra iš dalies darbingas). Nuo 2005 m. kovo 17 d. R. K. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nes savarankiškai gyventi visuomenėje nesugebėjo. Artimųjų neturi. Nuo 2005 m. kovo 18 d. jis yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas neuroleptikais. Nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 30 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje dėl pablogėjusios psichinės būklės. Pacientas nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos.

Kartu su teikimu teismui pateikta viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. liepos 26 d. R. K. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 621, kurioje nurodyta, kad R. K. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Taip pat psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Nuo 2007 m. liepos 9 d. neterminuotai jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis dėl psichinės negalios (asmuo yra iš dalies darbingas). Nuo 2005 m. kovo 18 d. jis yra Pakruojo rajono Psichikos sveikatos centro pacientų registre, skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas neuroleptikais. Pacientas gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), vienintelis vaikas šeimoje, nevedęs, vaikų neturi. Tėvai mirę. Motina sirgo psichikos liga, dažnai buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse. R. K. baigė 8 klases ir dirbo staliumi. Dirbdamas patyrė gamybinę traumą – susižalojo staklėmis. Atžymi galvos traumą, kai būnant neblaiviam, jį sumušė aplinkiniai. Keletą kartų gydytas Kauno ir Šiaulių psichiatrinėse ligoninėse. Nuo kada susirgo psichikos liga ir kaip ji prasidėjo, pacientas nenurodo. Teigia, kad buvo kaltinamas būdamas neblaivus, 2015 m. liepos 9 d. sumušęs kitą globotinį tuose pačiuose socialinės globos namuose. 2020 m. balandžio 30 d. pacientas stipriai sumušė kambario kaimyną. Nedelsiant buvo iškviestos atitinkamos specialiosios tarnybos. Tuo metu jo psichinė būklė buvo pablogėjusi, pasireiškė neadekvatus elgesys, pavojingumas sau ir aplinkiniams. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. pacientas gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 30 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje. Kontaktui prieinamas, formalus, atsakymai – duoto klausimo ribose. Nuotaika lygi, emocijos blankios, adekvačios. Mąstymas konkretus, nenuoseklus, nesukaupia dėmesio. Orientuotas pilnai. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų neišsako. Kartais būna piktas, skundžiasi, kad sunkiai užmiega. Asmenybė paviršutiniška, uždara, nenuspėjamos nuotaikos, primityvi, siaurų interesų. Pacientas bendraujantis tik su tais globos namų gyventojais, kurie labiausiai atitinka jo poreikius. Save laiko aukščiau už kitus. Nerodo iniciatyvos kasdieninėje veikloje, geba savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, susitvarko kambarį. Nelinkęs pats priimti sprendimų, jam nesvarbi kitų nuomonė. Į socialinio užimtumo veiklas eiti atsisakydavo, motyvuodamas tuo, kad tai „vaikų darželis“, nors jo socialiniai įgūdžiai menki. Pastarąjį pusmetį gyvena kitame skyriuje, jokių nusiskundimų nei darbuotojai, nei gyventojai neturi. Tačiau buvo pastebėta, kad globotinis nedideliais kiekiais vartoja alkoholį, nors pats tą faktą neigia. Daugiausia laiko praleidžia savo kambaryje, klausosi muzikos, naudojasi kompiuteriu. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis disponuoja savarankiškai. Sutrikusi socialinė adaptacija visuomenėje. Patenkintas gyvenimu socialinės globos namuose. Artimųjų neturi. Paskirtus medikamentus išgeria globos namų personalo priežiūroje. Nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Agresijos ir smurto protrūkių nestebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili. Asmeniui reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš Linkuvos socialinių paslaugų centro 2021 m. liepos 19 d. socialinės būklės įvertinimo akto matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. K., priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Į (duomenys neskelbtini) grįžo 2017 m. rugsėjo 15 d. Dėl padaryto smurtinio nusikaltimo prieš kitą globos namų gyventoją, R. K. buvo iškelta baudžiamoji byla. 2020 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. K. nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paprastai R. K. bendrauja tik su tais globos namų gyventojais, kurie labiausiai atitinka jo poreikius ir interesus. Save laiko aukščiau už kitus gyventojus. Per pastarąjį pusmetį jokių nusiskundimų nei darbuotojai, nei gyventojai neturi. Praktiškai visą laiką būna savo kambaryje, klausosi muzikos, naudojasi kompiuteriu. Pastaruoju metu pastebėta, kad R. K. nedideliais kiekiais vartoja alkoholį, nors pats tą faktą neigia. Kol kas dėl netinkamo elgesio pavartojus alkoholio nusiskundimų negauta. Paskirtus medikamentus vartoja. Rūko savo užaugintą tabaką. Artimųjų neturi.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Irena Karosaitė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime, prašė pratęsti priverstinį medicininio poveikio priemonių ambulatorinį stebėjimą R. K. pagal gyvenamąją vietą. Atsakydama į klausimus nurodė, kad savarankiškai, be personalo priežiūros R. K. vaistų nevartotų. Kadangi yra prižiūrimas, pastoviai geria vaistus, todėl jo psichinė būklė išlieka stabili ir agresijos protrūkių nestebima. Būtent dėl vaistų vartojimo jo tokia būsena. Jeigu nevartotų vaistų, būtų vėl emocijų protrūkiai, agresijos proveržiai, nesutarimai su gyventojais ir konfliktai. Negali pasakyti, kokios priežastys iššaukė tai, kad jis 2020 m. balandžio 30 d. jis stipriai sumušė kambario kaimyną. Medikamentus tuo metu jis vartojo. Vėliau jis buvo perkeltas į kitą skyrių ir su kitais gyventojais sugyvena ir šiuo metu jokių panašių agresijos proveržių nestebima.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog R. K. be medikamentų tampa agresyvus sau ir aplinkiniams. Kadangi jam pastoviai reikalinga priežiūra ir medikamentinis gydymas, todėl mano, kad teikimas yra tenkinamas, kadangi be medikamentinės ir psichikos sveikatos priežiūros jo ginamasis nevartotų vaistų ir taptų pavojingas sau ir aplinkiniams. Ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, mano, kad duoda teigiamus rezultatus, jo teisės nebus pažeistos, jeigu jis ir toliau bus stebimas medikų.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje nurodė, kad R. K. šiuo metu nėra pavojingas nei sau, nei kitiems asmenims, tačiau tai yra pasiekta dėka pastovios medikamentinės kontrolės. Be personalo priežiūros asmuo medikamentų nevartotų. Jeigu būtų nutrauktas medikamentų vartojimas, gali vėl pasireikšti agresijos protrūkiai ir kitos aplinkybės. Todėl teikimas turi būti patenkintas ir siūlo pratęsti R. K. priverčiamojo medicinos poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš bylos duomenų, t. y., viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichinės būklės vertinimo išvados, socialinės būklės vertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės Irenos Karosaitės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo ir dabar serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, o nutraukus ambulatorinį stebėjimą R. K. gali nebevartoti jam skirtų medikamentų, o tai gali turėti įtakos jo psichikai ir elgesiui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir R. K. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. K. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti R. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją), ir nukentėjusiesiems A. O. ir R. A., gyvenantiems (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją).

Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą išsiųsti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.