Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, R. K. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi R. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas.

Teisme gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro teikimas, kuriuo prašoma R. K. pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

Prokuroras teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašė jį tenkinti.

Teikimas tenkintinas.

Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teikimo ir pridėtos 2024 m. spalio 7 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro R. K. psichinės būklės vertinimo išvados matyti, kad R. K. serga (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) jis yra (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis dėl psichinės negalios (asmuo yra iš dalies darbingas). (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo psichinė būklė buvo pablogėjusi, pasireiškė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikoje. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninėje Psichiatrijos klinikoje. (duomenys neskelbtini). Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili. Asmuo yra nepasveikęs. Jam reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš teismui pateikto teikimo bei prie jo pridėto psichinės būklės vertinimo išvados, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga (duomenys neskelbtini), jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, išlieka stabili, nepagerėjusi, jis yra nepasveikęs, nutraukus jo ambulatorinį stebėjimą, tai gali turėti neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, padarytai veikai ir savo sveikatos būklei yra nekritiškas, todėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro teikimas tenkinamas ir R. K. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. K. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. K. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.