Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. K. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo R. K., kuriuo prašoma R. K. pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Prie teikimo pridėtoje viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 24 d. R. K. psichinės būklės vertinimo išvadoje Nr. 734 nurodyta, kad 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šioje gydymo įstaigoje pacientas gydytas priverstinai nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi R. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-1885-287/2020 m. R. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2022 m. balandžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pratęstas priverstinis ambulatorinis stabėjimas. R. K. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Taip pat psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Nuo 2007 m. liepos 9 d. neterminuotai jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis dėl psichinės negalios (asmuo yra iš dalies darbingas). Nuo 2005 m. kovo 18 d. jis yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas neuroleptikais. Gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini) rajone, vienintelis vaikas šeimoje, nevedęs, vaikų neturi. Tėvai mirę. Motina sirgo psichikos liga, dažnai buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse. R. K. baigė 8 klases ir dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdamas patyrė gamybinę traumą – susižalojo staklėmis. Pats nurodo, kad patyrė galvos traumą, kai jį neblaivų sumušė aplinkiniai. Keletą kartų gydytas Kauno ir Šiaulių psichiatrinėse ligoninėse. Nuo kada susirgo psichikos liga ir kaip ji prasidėjo, nežino. Teigia, kad 2015 m. liepos 9 d. buvo kaltinamas, jog būdamas neblaivus socialinės globos namuose sumušė kitą globotinį. 2020 m. balandžio 30 d. stipriai sumušė kambario kaimyną. Nedelsiant buvo iškviestos atitinkamos specialiosios tarnybos. Tuo metu jo psichinė būklė buvo pablogėjusi, pasireiškė neadekvatus elgesys, pavojingumas sau ir aplinkiniams. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje. Nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 30 d. gydytas VšĮ Respublikinė Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje. Kontaktui prieinamas, formalus, atsakymai – duoto klausimo ribose. Nuotaika lygi, emocijos blankios, adekvačios. Mąstymas konkretus, nenuoseklus, nesukaupia dėmesio. Orientuotas pilnai. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų neišsako. Kartais būna piktas, skundžiasi, kad sunkiai užmiega. Asmenybė paviršutiniška, uždara, nenuspėjamos nuotaikos, primityvi, siaurų interesų. Bendraujantis tik su tais globos namų gyventojais, kurie labiausiai atitinka jo poreikius. Save laiko aukščiau už kitus. Nerodo iniciatyvos kasdieninėje veikloje, geba savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, susitvarko kambarį. Nelinkęs pats priimti sprendimų, jam nesvarbi kitų nuomonė. Socialiniai įgūdžiai menki. Pastarąjį pusmetį jokių nusiskundimų nei darbuotojai, nei gyventojai neturi. Daugiausia laiko praleidžia savo kambaryje, klausosi muzikos, naudojasi kompiuteriu. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis disponuoja savarankiškai. Sutrikusi socialinė adaptacija visuomenėje. Patenkintas gyvenimu socialinės globos namuose. Artimųjų neturi. Paskirtus medikamentus išgeria globos namų personalo priežiūroje. Nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Agresijos ir smurto protrūkių nestebėta. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili. Asmuo yra nepasveikęs. Jam reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime ir prašė jį tenkinti. Atsakydama į klausimus nurodė, kad R. K. vienas gyventi negali, jam reikia priežiūros ir medikamentinio gydymo, nes situacija nėra pasikeitusi. Jis stabilus dėl priežiūros. Daugiausia laiko jis praleidžia kambaryje. Dabar yra nusiraminęs ir uždaresnis, bet neprognozuojamo elgesio – neaišku, kaip gali išsiprovokuoti, nes toje įstaigoje yra nemažai gyventojų ir visi ganėtinai įvairūs, turintys psichikos sutrikimų. Jis atvyksta į psichikos sveikatos centrą kiekvieną mėnesį. Jam skiriami geriami medikamentai tablečių forma, bet jis geria po dvi tabletes du kartus per dieną personalo akivaizdoje, ir personalas prižiūri, kad tie vaistai būtų nupirkti ir geriami. Anamnezės metu, jis ne kartą yra nusikaltęs. Jis ganėtinai demonstratyvi asmenybė, reikalaujanti dėmesio.

R. K. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. serga progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), taip pat psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Asmuo nėra pasveikęs. Jam reikalinga priežiūra ir kontrolė vartojant vaistus, kuriuos jis vartoja prižiūrimas personalo. Mano, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą – ambulatoriniu stebėjimu R. K. pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. serga progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir jo būklė šiai dienai, nors ir yra stabili, tačiau nėra pagerėjusi, asmuo nėra pasveikęs. Teikimas yra pagrįstas ir siūlo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš bylos duomenų, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichinės būklės vertinimo išvados, socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo ir dabar serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, o nutraukus ambulatorinį stebėjimą R. K. gali nebevartoti jam skirtų medikamentų, o tai gali turėti įtakos jo psichikai ir elgesiui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, į tai, kad R. K. nėra pasveikęs, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir R. K. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. K. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. K. reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti R. K. ir nukentėjusiajam R. A. gyvenantiems (duomenys neskelbtini)globos namuose (per šios įstaigos administraciją).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.