Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.1

2023 m. spalio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausta visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš E. J. ir V. J. solidariai priteista: nukentėjusiajam R. J. – 130 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 59,20 Eur už nukentėjusiojo R. J. gydymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. J. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus – nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl E. J. nuteisimo ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. J. kaltės nepripažino, nurodė jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavęs. Pats nukentėjusysis prieš jį smurtavo, užvertė ant jo lauke stovėjusią šašlykinę ir pats, neišlaikęs pusiausvyros, ant jos užgriuvo. Griūdamas nukentėjusysis galėjo susižaloti, buvo girtas. Nuteistasis yra žymiai smulkesnio kūno sudėjimo nei nukentėjusysis, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo suduoti tokio smūgio R. J., nuo kurio galėjo lūžti nosies kaulas. Teisiamojo posėdžio metu R. J. patvirtino, kad galėjo užkliūti už šašlykinės ir užgriūti ant E. J., buvo išgėręs (nustatytas 1,96 promilių girtumas).

2.2. Apelianto dalyvavimas nusikaltime grindžiamas vien tik nukentėjusiojo ir liudytojos J. K. abejotinais parodymais. Kitų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų nėra. 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kategoriška. Teisme ekspertas paaiškino, kad išvadą surašė, vadovaudamasis medicininiais dokumentais, gautais iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Aplinkybė, kad nosies kaulas lūžo griūnant ant metalinio daikto, byloje nenurodyta. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, tokios aplinkybės nenurodžius, ir buvo konstatuota, kad nosies lūžis nėra būdingas griuviminei traumai.

2.3. Liudytoja R. M. parodė, kad jokio konflikto nematė, nes buvo išgėrusi ir nuėjo miegoti. Liudytoja J. K. yra nukentėjusiojo draugė, todėl jos parodymai subjektyvūs, be to, atvykusiems policijos pareigūnams ji nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas nurodė, kad viena moteris sakė, jog nieko nematė, o kita moteris mėgino pasakoti, bet dėl suvartoto alkoholio kiekio nebuvo aišku, apie ką ji kalba. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti J. K. parodymai nėra išsamūs ir tikslūs, todėl laikytini neobjektyviais ir nepatikimais.

2.4. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, teismo išvados yra prielaidų pobūdžio, tikėtinos. Teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, vertintinos kaltinamojo naudai.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo E. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Skunde nurodoma, kad E. J. dalyvavimas nusikaltime grindžiamas vien tik nukentėjusiojo R. J. ir liudytojos J. K., kuri yra nukentėjusiojo draugė, subjektyviais parodymais, kitų nuteistojo kaltės įrodymų byloje nėra. E. J. ir jo gynėjo nuomone, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra prielaidų pobūdžio, tikėtinos, todėl teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.

6. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo E. J. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme, atliekant įrodymų vertinimą dėl E. J. kaltės, buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

9. Bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismas faktines E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė, remdamasis byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais: nukentėjusiojo R. J. parodymais, liudytojų J. K. ir E. M. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadomis ir specialisto paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos įrodymais, vertindamas jų visumą. Nuosprendyje motyvuotai paneigta nuteistojo E. J. versija, kad R. J. smūgio kumščiu į veidą jis nesudavė, pats nukentėjusysis prieš jį smurtavo, užvertė ant jo lauke stovėjusią šašlykinę ir, neišlaikęs pusiausvyros, ant jos užgriuvo, griūdamas galėjo susižaloti. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistajam, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad E. J. kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad įrodymai buvo vertinami, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

10. Nukentėjusysis R. J., duodamas po kelis kartus skirtingu laiku parodymus, taip pat ir juos tikrinant vietoje bei akistatos su E. J. metu, išliko nuoseklus dėl nurodomo įvykio eigos aplinkybių. 2022 m. rugpjūčio 22 d. pranešdamas apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 10–21), 2022 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas kaip liudytojas (pareiškėjas) (1 t., b. l. 10–21), 2022 m. rugsėjo 13 d. papildomos liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 111–115), 2022 m. gruodžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 120–138) ir per akistatą su E. J. (2 t., b. l. 83–88), R. J. nuosekliai aiškino, kad išgertuvių metu E. J. priėjo prie jo, sėdinčio virtuvėje ant kėdės, ir kumščiu vieną kartą sudavė į nosį, nuo smūgio jis nugriuvo nuo kėdės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamajame posėdyje. Kad gavo į nosį, R. J. nurodė ir paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, užfiksuota 2022 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole; 1 t., b. l. 101–104), taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams I. Š. ir E. M. (tai užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų 2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokole, policijos pareigūno E. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl R. J. sumušimo; 1 t., b. l. 92– 98; b. l. 105–106). E. M., 2022 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas (2 t., b. l. 15–19), parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis nurodė, jog V. J., su kuriuo draugiškai ėjo imtynių, brolis, imtynėms pasibaigus, be jokios priežasties trenkė vieną smūgį jam į veidą. Teisiamajame posėdyje E. M., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog nukentėjusysis įvykio vietoje aiškino, kad vyriškis, nėjęs imtynių (E. J.), jam trenkė. Nukentėjusiojo R. J. ir liudytojo E. M. parodymai bei juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai sutampa su liudytojos J. K. parodymais teisme, kad E. J. sudavė virtuvėje R. J. į nosį, po smūgio nukentėjusysis parklupo ant kelių, iš nosies bėgo kraujas, pradėjo mėlynuoti akis. Nors J. K. yra nukentėjusiojo sugyventinė, tačiau vien tik ši aplinkybė, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nelemia jos parodymų nepatikimumo. J. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Kad E. J. smogė R. J. kumščiu į nosį, ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 2 d. apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 168–172), 2022 m. spalio 10 d. vykusios akistatos su E. J. metu (2 t., b. l. 93–98) bei 2023 m. vasario 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 172–195). Be to, J. K. parodymai sutampa ne tik su nukentėjusiojo R. J. ir liudytojo E. M. parodymais, apžiūros protokolų (Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų), E. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, bet ir su specialisto išvadomis (1 t., b. l. 60–61; 67–68) bei jas pateikusio specialisto (teismo medicinos eksperto) paaiškinimais. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryti bukais kietais daiktais ir nėra būdingi griuviminei traumai. Šie sužalojimai, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į veidą. Teisiamajame posėdyje specialistas (teismo medicinos ekspertas) J. S. patvirtino, kad minėti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, jie atsirado suduodant smūgius kietais bukais daiktais, ranka – tai kietas bukas daiktas, kuriuo padaromas kūno sužalojimas. Specialistas, atsakydamas teisme į nuteistojo gynėjo klausimus, nepatvirtino gynybos versijos, kad nosies kaulas lūžo, nukentėjusiajam griūnant ant metalinio daikto. Pasak specialisto, sužalojimų atsiradimo mechanizmas yra aiškiai nurodytas specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkte, t. y. sužalojimai padaryti, suduodant smūgius kietais bukais daiktais.

11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad E. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išgertuvių metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veido sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus – nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis E. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veidą, suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą arba sveikatos sutrikdymą, tačiau šių padarinių nekonkretizavo, jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam E. J., jo veikoje nustačius visus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas tinkamai.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs (2 t., b. l. 34–50), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 51–53), nedirbantis (2 t., b. l. 54–56), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą skyrė E. J. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigodamas bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždraudė visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. E. J. skirta laisvės apribojimo bausmė su teismo paskirtais įpareigojimais bei draudimu yra teisinga, ne per griežta, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

13. Nenustačius BPK nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinis skundas atmetamas.

14. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. Byloje gauta 2023 m. rugsėjo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. J. 86,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 89, 90–91).

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

17. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). E. J. baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, E. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad išieškoti prašoma suma yra protinga, ne per didelė ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai, nuspręsdama išieškoti valstybei iš nuteistojo E. J. 86,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. J. 86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos, teiktos E. J. apeliacinės instancijos teisme, išlaidoms atlyginti.