- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- 1-524-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32017-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- V. J., E. J.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metų pataisos darbais;
2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;
3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 1 metų laisvės atėmimu;
4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 3 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs; 2006 m. lapkričio 16 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu; 2020 m. gegužės 11 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu; teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Pakruojo rajono teismo 1986 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;
2) Pakruojo rajono teismo 1994 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metams pataisos darbų, iš uždarbio į valstybės pajamas išskaičiuojant 20 % darbo užmokesčio;
3) Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo;
4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis);
5) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn., paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. gruodžio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams 16 dienų;
7) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 26 paromis arešto;
8) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto bausme. Paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. rugsėjo 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė - 56 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)
, gyvenamosios sodybos kieme, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam R. J. į įvairias kūno vietas, galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.
E. J. 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus - nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose.
Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad jis R. J. nespardė ir rankomis nedaužė. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, po (duomenys neskelbtini) laidotuvių, nuėjo pas brolį. Buvo vakaras, pas brolį vyko balius, „baliavojo“ R. J., brolis E. su sugyventine, jie buvo išgėrę. Vyko pasisėdėjimas, jis atėjo blaivus, išgėrė pas brolį. Iš pradžių juokais, demonstravo savo jėgas. Vėliau E. paprašė R. J. „prisukti“ muziką, jis pradėjo pulti ant E.. Konfliktas tarp E. ir R. prasidėjo namo viduje, virtuvėje prie stalo dėl muzikos. Virtuvėje buvo E., R., jis ir brolio sugyventinė. Jis ir brolis, išėjo parūkyti, išbėgo R. J., pasakė, kad broliui bus blogai. R. J. metė šiukšlių dėžę į šoną, metė šašlykinę ant E.. Pradėjo muštis su E.. Jis pribėgo ir nutempė R. J.. Traukdamas galėjo kliudyti koja R. J.. Jis tikrai jo specialiai nespardė ir nemušė, nes neturėjo tikslo. R. J. yra brolio pažįstamas, jis jo nepažįsta, kartą yra bendravęs telefonu. Būstas kuriame vyko balius priklauso brolio draugei. R. J. kieme ant žemės užkrito ant brolio, o jis pribėgęs jį nutraukė, jo nespardė ir nedaužė. Kas jo veiksmus galėjo matyti, nežino. Brolis negalėjo matyti, nes gulėjo ant žemės, viskas labai greitai įvyko. Brolio draugė matė, nes stovėjo prie laiptų. Jis broliui liepė eiti miegoti į jo namus ir jie išėjo. Atsikėlusi šeimininkė pradėjo rėkauti, kokį jie čia triukšmą daro. R. J. nuėjo už ūkinio pastato, R. J. sugyventinė pradėjo šaukti ant jo, atėjo brolio sugyventinė, prasidėjo triukšmas ir jie su broliu išėjo. Nematė, kad E. suduotų smūgį R. J.. Kas rankšluostį R. J. padavė, nežino. Kraujo nematė, lauke taip pat nematė nes buvo tamsu. Kieme atitraukiant R. J., R. J. sugyventinė rėkė ant jo, liepė nelįsti. Jis atsakė, kad atitraukia, kad nevyktų muštynės. Jo sugyventinė stovėjo pavėsinėje, kokiu atstumu tiksliai nepasakys. Jis prieš įvykį sakė R. J. nemėtyti šiukšlių dėžės, nes jį į ją įkiš ir nutems ant gatvės.
Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad jo draugė nuėjo miegoti, atėjo brolis, kuris palaidojo (duomenys neskelbtini). Liepė R. J. prisukti muziką, jis nepaklausė, pasakė „g., prisuk muziką“. Jie nesiginčijo, tik paprašė pritildyti muziką. Visi sėdėjo prie stalo R. J. sėdėjo prie lango, sugyventinė priešais jį. Jis prisuko muziką, ir su broliu išėjo parūkyti. Išbėgęs R. J. metė į jį šašlykinę, jis nugriuvo, griuvo netoli laiptų. Kai užgriuvo R. J., kieme buvo brolis, R. jo draugė miegojo. R. J. sugyventinė buvo kieme, ji pažadino R.. Brolis R. J. nutraukė, nes daugiau niekas kitas negalėjo. Po to jis priėjo prie laiptų, buvo atsikėlusi jo draugė, jie kalbėjosi. R. J. su šašlykine užgriuvo ant jo. R. J. yra jo draugės brolis, buvo atėjęs sveikinti sesers, jis kartu gyvena su R.. Su broliu buvo išgėrę alaus, R. J. su sugyventine gėrė degtinę. Tą vakarą daugiau R. J. nematė. Tą naktį miegojo savo namuose, policija neatvažiavo, šviesa namuose degė. Kitą dieną R. J. nematė. Jam draugė R. papasakojo, kad R. J. lūžo nosis, bet jis negalėjo sužaloti. Jis galėjo griūdamas ant jo užsigauti. Jis neturi tiek jėgų, kad sulaužytų nosį. Kartu dalyvavo J. K., ji su R. J. gėrė degtinę ji yra R. J. sugyventinė.
Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo su drauge J. K. pas seserį pasveikinti jos su gimtadieniu. Sesė buvo jau girta. Pagrinde jis su drauge gėrė butelį. Išėjo parūkyti, grįžę į virtuvę ėjo draugiškų imtynių. E. jam pasiūlė su broliu eiti imtynių. Iš pradžių ėjo imtynių su V. virtuvėje, po to priėjės per juosmenį suėmė E. ir pasakė, kad jo eilė. Jis atsisėdo prie stalo, prie šaldytuvo, o V. atsisėdo priešais jį. E. vaikščiojo susinervinęs virtuvėje, kad jis jį pakėlė. Pavaikščiojęs E. priėjo prie jo sėdinčio virtuvėje ir trenkė jam į nosį, jis nugriuvo nuo kėdės, pradėjo bėgti kraujas. V. atnešė rankšluostį ir padavė jam, sakė, kad viskas gerai. Virtuvėje jam buvo suduotas vienas smūgis, mano, kad po to smūgio atsirado lūžis. Jie pradėjo pyktis. Konfliktas įvyko ne dėl muzikos, o dėl imtynių. Išėjo jie į lauką, jis nuvertė šašlykinę, kad E. nepabėgtų. Konteinerių nespardė ir nevartė. Kada užgriuvo ant E., pajuto smūgius, kuris davė nematė, nes buvo tamsu, smūgius galėjo duoti V. ar E.. Lauke juto ne vieną smūgį. Virtuvėje įvykį galėjo matyti J. K., nes sėdėjo prie stalo galo. Virtuvėje buvo kraujo, kur jis dingo nežino. Kieme buvo suduoti smūgiai į veidą, į sprandą, šoną. Jis buvo prie sąmonės praradimo ribos, pajuto, kad kažkas prie galvos stovi. Draugė J. pradėjo rėkti, „ką jūs darote?“. Ji taip šaukė, kad atsikeltų jo sesuo R.. Ji ant laiptų išėjusi taip pat pradėjo rėkti. Kol jie šnekėjosi su R., jis nubėgo už tvarto, pasislėpti, tuomet jie išėjo. Slėpėsi nuo brolių, kad toliau nevyktų muštynės. Jo draugė stovėjo šalia jo galvos, jis gulėjo ant žemės, o broliai buvo už jo kojų. Kada jį spardė, V. paklausė kišti jį į konteinerį ar ne. E. nieko neatsakė. V. užvertė ant jo konteinerį. Lauke jam buvo suduota 10-20 smūgių, gal ir daugiau. Policijai paskambino jis pats. Pasakė pareigūnams kas įvyko. Sakė, kad jis neblaivus, liepė išsiblaivyti ir rašyti pareiškimą. Su kaltinamaisiais daugiau nekalbėjo. Su seserimi nebendrauja dėl įvykio, nes ji palaiko savo draugą. Civilinį ieškinį pateikė nes patyrė išlaidas, važiavo pas gydytojus, dabar į teismą, už gydymą ir moralinę žalą. Civilinio ieškinio bendra suma 500 Eur. Kieme jį spardė, kai nugriuvo. Jis ant E. nugriuvo su šašlykine, kol neužgriuvo nebuvo jam lauke suduota smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tyrėja ne taip suprato, jis negriuvo nuo jam suduotų smūgių. Jis užgriuvo ant E. pajuto smūgius, jis nuo smūgių nugriuvo nuo E. ir užsidengė veidą. Nubėgo už tvarto, jo niekas neieškojo, buvo atėjusi J. K., pasakė, kad išlįsti lauk. Šašlykinę nuvertė tyčia, kad nepabėgtų E. iš kiemo. Nenorėjo, kad pabėgtų, kad iš už kampo jo neužpultų. Galėjo užkliūti už šašlykinės ir ant E. užgriūti. Buvo išgėręs. Užsigauti nosies griūdamas negalėjo. Smūgius jam galėjo suduoti V. ir E.. Virtuvėje po smūgio, žodiniai konfliktai buvo su E..
Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., su draugu R. J. nuėjo pas jo seserį R. M., pasveikinti jos su gimtadieniu. Viskas buvo gerai, išgėrė, buvo atėjęs sūnėnas, kuris išėjo. Nuo 24 iki 1 val. pasiliko ji, R., R., E.. R. nuėjo miegoti, atvažiavo E. brolis. Tada prasidėjo, E. sudavė R. į nosį. Nepasakytų, kad tarp jų vyko konfliktas, jie šnekėjosi. E. praeidamas virtuvėje pro šalį, trenkė R. į nosį, dėl ko nesuprato. Iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Po pirmo smūgio R. parklupo ant kelių, ji išsigando nes daug kraujo buvo, nuvalė kraują. R. kraujas bėgo iš nosies, pradėjo mėlynuoti akis. Po smūgio, vyrai išėjo į lauką, ji pasiliko viduje. Po 5-10 minučių išėjo ir ji į lauką, pamatė prie pastato kieme gulintį R.. Prie jo galvos stovėjo E. brolis ir kilnojo kojas, spardė. Kitas asmuo buvo lyg tai kieme, prie namo laiptų. Buvo visi išgėrę. Į lauką išėjo parūkyti ir pamatė muštynes. R. gulėjo kniūbsčias, užsidengęs galvą. Sakė, kad R. E. brolis įkiš į konteinerį. Konteineris nugriautas gulėjo šalia. Ji išsigando, stojo ginti, liepė baigti. Šaukė, „ką darai?“. Ji šaukė asmeniui kuris spardė vyrą – ant E. brolio. Į lauką kai išėjo niekas įvykio nematė, R. miegojo. R. įvykio pabaigoje atsikėlė, išbėgusi taip pat rėkė, klausė, „ką darote?“. Ji išbėgo prieš atvykstant policijos pareigūnams. Broliai pasišalino. R. pats išsikvietė policiją, būdams kieme. E. ir jo brolis, turėjo girdėti, kad kvietė policiją. R. kraujas bėgo smarkiai iš nosies, jis klūpėjo. E. brolis atnešė šlapią rankšluostį, dėjo ant nosies. Jie išeidami į lauką nesakė, kad eina muštis, išėjo į lauką gražiuoju. Kai ji išėjo į lauką, R. galėjo atsitraukti, tada jis kvietė policiją. Stovėdama į jį atsukusi nugarą girdėjo, kaip jis kvietė policiją.
Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis R. J. yra jos brolis, o kaltinamasis E. buvęs jos draugas. Žino, kad byla nagrinėjama dėl muštynių. Ji muštynių nematė, nes miegojo. Iki jai užmiegant jie „baliavojo“, dalyvavo V. J., E. J., jos brolis R. su drauge J. ir ji. Iki nueinat miegoti viskas buvo gerai. Ji miegojo iki kol brolio draugė J. K. pradėjo šaukti, kad muša brolį R. kieme. Ji išėjusi į lauką matė visus sutūpusius krūvoje, nesuprato, kas vyksta, tamsu buvo, nieko nesimatė. Nematė, kad R. būtų sužalotas. Jis išėjusi ant laiptų pastovėjo ir sugrįžo. Vėliau pasakė, kad R. išvežė su greitąją. Po įvykio jai sakė, kad R. pradėjo kabinėtis, kad jį mušė, ji nematė. Ji matė, kaip atėjo V., kartu su juo iki užmiegant buvo vieną valandą. Visi gėrė alkoholį, V. ir E. taip pat gėrė, gėrė alų ir degtinę. Stovėdama brolio draugė jos kambaryje šaukė, kad keltis nes muša brolį R.. Liepė eiti žiūrėti, nes sakė, kad V. ir E. spardo kojomis, užmuš. Išėjus ant laiptų, brolis lauke nuo jos buvo už 10-15 metrų. Jie visi: J., E., V., R. tupėjo krūvoje ar jie valė, nežino. Ji paklausė, kas čia vyksta. Jai atsakė, kad atvažiuoja greitoji, iškvietė policiją. Galėjo ji ir šaukti išėjusi, neatsimena.
Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Jis vyko į įvykį (duomenys neskelbtini). Buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas mušasi su sugyventine, bet po to paaiškėjo, kad pranešėją sumušė kartu išgėrinėjantis pažįstamas. Buvo tamsus paros metas. Jiems nuvykus buvo pranešėjas ir dvi moterys. Viena pranešėjo sugyventinė, o kita sesuo, pas kurią buvo įvykis. Išsiaiškino, kad pranešėjas išgertuvių metu susimušė su ten buvusiu pažįstamu, bei, kad buvo du vyriškiai. Jiems atvykus tų vyriškių nebuvo. Ant pranešėjo matėsi sumušimai prie nosies, galvoje. Iškvietė medikus. Aplinka buvo tvarkinga. Apie įvykio aplinkybes pasakojo vyriškis, viena moteris sakė, kad miegojo, nieko nematė. Kita moteris bandė pasakoti, bet dėl suvartoto alkoholio kiekio nebuvo aišku. Vyriškis apie įvykį normaliausiai pasakojo, sakė, kad išgėrinėjo, ėjo juokais imtynių su vienu vyriškiu, ne su tuo kuris sumušė, o su kitu. Vyriškis kuris nėjo imtynių, nieko nesakęs trenkė pranešėjui. Po to išėjo į lauką, metė ant jo šiukšlių konteinerį. Lauke buvo nuversta šašlykinė, numestas šiukšlių konteineris. Kraujo nesimatė. Kiemo danga kieta, kraujo žymės jeigu būtų buvę, turėjo matytis. Viena moteris sakė, kad lyg tai namuose valė kraują. Kraujo jie nematė. Apklausoje daugiau parašyta, geriau prisiminė. Kiemą apšvietė prožektoriumi. Neatsimena, kad kieme būtų buvęs apšvietimas. Nuo į namą įėjimo durų, matytųsi jeigu kieme muštųsi žmonės, nes namuose degė šviesa. Nukentėjusysis parodė vietas, kur jam skauda, nes fotografavo.
Liudytojas I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjo pareigose. Norėtų, kad būtų vadovaujamasi jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. vyko į įvykį, tačiau smulkmenų neatsimena. Atsimena, kad policiją kvietė vyriškis dėl sumušimo. Teismas pagarsino liudytojo duotos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino ir nurodė, kad galima jais vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. surašė specialisto išvadą, dėl R. J. padarytų kūno sužalojimų. Išvadą pateikė vadovaujantis nukentėjusiojo apžiūra ir gautais medicininiais dokumentais iš (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės. Nustatyta, kad R. J. padaryti sužalojimai nosies kaulo lūžis, nubrozdinimai ir kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje ir krūtinės dešiniame šone, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje. Nustatyti sužalojimai atitinka įvykyje nurodytam laikui ir padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimams padaryti reikėjo šešių trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Nustatyta, kad R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad R. J. nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kraujosruva kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Kiti nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Iš medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti kokiais kietais bukais daiktais suduodant smūgius buvo sužalotas R. J.. Koja ir ranka, tai kieti buki daiktai padarant kūno sužalojimus. Lūžus nosies kaului, gali kraujuoti ar visai nekraujuoti, tai priklauso nuo to, kiek pažeistos kraujagyslės. Kad nosies kaulas lūžo griūnant ant metalinio daikto, byloje nenurodyta tokia aplinkybė, išvados 8 punkte pateikta, kad griuviminės traumos metu galėjo būti padaryti nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kraujosruva kairėje alkūnėje, kiti padaryti sužalojimai tame tarpe nosies lūžis nėra būdingas griuviminei traumai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys
V. J., apklaustas įtariamuoju savo kaltės nepripažino ir parodė, kad R. J. žino tik iš matymo, net negali sakyti, kad jį pažįsta, nes yra jį matęs tik vieną kartą gyvenime. Jį buvo susitikęs 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) dienomis, tiksliai negali pasakyti, nes nežino, kada susitiko, ar rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., prieš vidurnaktį, ar jau rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., po vidurnakčio. 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. jis pasiliko (duomenys neskelbtini), nors pats apie porą metų laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Jau vakare, jis nuėjo pas savo brolį E. J., kuris gyvena pas savo dabartinę draugę R., jos pavardės tiksliai nežino. Jos namuose ir buvo susitikęs su R. J.. Kai nuėjo pas R., pas ją buvo jo brolis E., taip pat buvo R. J. ir jo draugė, tik žino jos pravardę „V.“. Šią moterį pažįsta iš anksčiau, nes anksčiau taip pat yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Kodėl R. J. su drauge buvo atėję pas brolio E. draugę R. nežino, jam kažkaip neužsifiksavo. Kai nuėjo, R. J. ir jo draugė jau buvo stipriai girti, „v.“ sunkiai bepaėjo. Matė, kad jie gėrė degtinę. Buvo blaivus, jam brolis E. pasiūlė išgerti alaus, nes jį gėrė pats, todėl abu gėrė alų. Jo išgėrė nedaug, gal kokias keturias stiklines. Brolis E. jam atrodė išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. Kai nuėjo į R. namus, pačios R. jis netgi nematė, nes kaip sakė visi kiti jos namuose buvę asmenys, ji jau miegojo. Jie visi sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi, juokavo. Iš pradžių bendravo gražiai, tačiau R. J. vis nerimo, vis norėjo eiti imtynių, laužti rankomis. Jis prašė nusiraminti, sėdėti ir gerti ramiai, tačiau jis neatstojo. Praeityje jis yra užsiiminėjęs kultūrizmu, matyt R. J. tai žinojo, todėl prie jo ir kabinėjosi. Jis jam sakė, kad tegul išsimiega ir su juo susisiekia, jeigu norės, galės jam duoti patarimų dėl sporto. R. jam pradėjo sakyti, kad, jeigu jis yra toks kietas, yra skridęs netgi į (duomenys neskelbtini), turi eiti su juo „persimesti“. Tokie kabinėjimaisi jam atsibodo, todėl sutiko eiti imtynių, pasakė, kad, jeigu šis nori pasižiūrėti, kaip per tris sekundes žmogus gali būti paguldytas ant žemės, gali abu imtis. Taip ir buvo, jis R. J. labai greitai virtuvėje pervertė ant grindų. Pargriaudamas ant grindų jis R. tikrai užgauti negalėjo, nes paguldė gana atsargiai. Kai atsistojo nuo grindų, R. ir toliau prie jo kibo, šokinėjo priešais, mosikavosi rankomis, todėl jis suprato, kad, jeigu nesileis nugalimas, R. nuo jo niekaip neatstos. Tuomet su R. susikibo dar kartą ir leido R. jį nugalėti. Kaip ir viskas pasibaigė, tačiau R. vis tiek nerimo, nuėjęs į kambarį, kuriame miegojo R., pradėjo garsinti grojusią muziką. Brolis E. R. kelis kartus prašė muzikos negarsinti, tačiau R. neklausė. Girdėjo, kaip E. R. sakė, kad R. rytoj į darbą. Virtuvėje E. ir R. tarpe vyko tik žodinis konfliktas, jie vienas kitam smūgių nesudavė ir nesimušė. Tikrai nematė, kad E. būtų trenkęs R. kumščiu į veidą, kad R. būtų pradėjęs bėgti kraujas, jokio rankšluosčio jis jam tikrai nedavė ir kraujo valyti nepadėjo. Kadangi R. niekaip nenurimo, matė, kad jo ir E. žodinis konfliktas vis aštrėja, R. pradėjo E. stumdyti, todėl suprato, kad viskas gražiuoju nesibaigs. Broliui E. jis pasakė, kad tegul šis duoda savo namų raktus ir abu eis nakvoti pas jį. Prieš išeinant abu su E. dar nusprendė parūkyti, tačiau, kur rūkė, ar koridoriuje, ar lauke, pasakyti negali, nes to neužfiksavo. R. atėjo prie jų ir toliau kabinėjosi prie brolio E., vadino jį pravarde „s.“, brolis jį pasiuntė „n...“, abu keikėsi ir žodžiu konfliktavo toliau. Vienu metu brolis nušoko laiptais žemyn, nes prie įėjimo į namą yra gal metro ar pusantro metro aukščio laiptai. Brolis šoko po to, kai R. pasiuntė „n...“, pavadino „g...“, o R. puolė prie brolio ir sakė, kad dabar šis gaus. Brolis yra smulkaus kūno sudėjimo, o pats R. gana tvirtas, jo nuomone, sveria apie (duomenys neskelbtini) kg. Broliui nušokus nuo laiptų į kiemą, laiptais į kiemą nulipo ir R.. Netoli laiptų buvo pastatytas šiukšlių konteineris, todėl bėgdamas pro jį R. pačiupo ir šveitė į E. pusę. Ar konteineryje buvo šiukšlių ir ar jos išbyrėjo jis negali pasakyti, nes to neįsiminė. Pamatęs, kad R. metė konteinerį, jis jam liepė konteinerio nemėtyti, nes jį patį įkiš į tą konteinerį ir nutemps į gatvę. R. sakė jo negąsdinti, toliau bandė pagauti broli E., o jis stovėjo ant laiptų prie namo. Kieme buvo labai tamsu, bet matė, kad R. paėmė į rankas netoli laiptų buvusią pastatytą šašlykinę ir metė ją į E. pusę sakydamas „tave, s., užmušiu“. E., bėgiodamas po kiemą, R. dar erzino, sakė, kad apie jį, „t.“, apibėgs kelis kartus. Jam atrodo, kad tuo metu, kai R. paėmė ir metė šašlykinę, iš namo jau buvo išėjusi „V.“, kuri grįžo į namą ir pažadino R.. Matė, kad R. jo brolį kieme pagavo, abu susistumdė, abu trenkėsi į ūkinio pastato sieną, jo brolis R. pargriovė ant žemės ir jį užgulė. Viskas vyko labai greitai, gal kelių sekundžių laikotarpyje. Suprato, kad dabar tikrai jie abu susimuš, todėl, nieko nelaukdamas, bėgo prie jų šaukdamas, kad viskas, reikia baigti tas nesąmones. Nuo jo jie buvo gal už 10-15 metrų. Nežino, ar jie spėjo vienas kitam suduoti smūgius, kol jis prie jų pribėgo, tačiau pribėgęs tikrai R. nespardė ir nesudavė jam smūgių rankomis. Kai pribėgo, R. jau buvo užgulęs jo brolį, todėl jis griebė jam už drabužių nugaros srityje ir traukė tolyn nuo E.. Kokioje pozoje buvo užgultas jo brolis neįsiminė, o R. brolį buvo užgulęs kažkaip šonu. Aišku R. taip lengvai nepasidavė, muistėsi, todėl sutinka, kad galėjo jį kliudyti kojos keliu į kažkurią kūno vietą, kol su juo grūmėsi, bet tyčia jo tikrai nespardė. Taip sureagavo, nes R. buvo užgulęs jo brolį. R. nuo brolio atitraukė tikrai ne taip greitai, kaip būtų norėjęs, o kai atitraukė, pasakė, kad ramintųsi, nes viskas baigta, jie su broliu eina į brolio namus. Nematė, kad R. veidas būtų buvęs kruvinas. Gal R. būtų puolęs ir jį, bet į kiemą išėjo R., kuri pradėjo ant jo šaukti, klausė, ką jis jos kieme išdarinėja. Jis jai pasakė, kad nieko neišdarinėja, išsidirbinėja R. ir E.. Tuomet R. pradėjo šaukti ir ant R., ir ant E.. E. atsikėlė nuo žemės, jis suėmė jam už peties, kad nesugalvotų pasilikti, ir abu iš R. kiemo išėjo. Matė, kad E. buvo stipriai nubrozdinta dešinės rankos plaštakos viršutinė dalis. Taip pat matė, kad R. buvo priėjusi prie R. ir „V.“, jų klausė, kas čia vyksta. Kol buvo R. kieme, nematė, kad R. būtų iš kiemo pabėgęs ir kažkur pasislėpęs. Kai išėjo, R. liko kieme ir dar šaukė, kad iškvies policiją. Jis jam pasakė, kad jie bus E. namuose, jeigu policija atvažiuos, tegul pareigūnams pasako, kur juos rasti. Abu su broliu parėjo į brolio namus, dar gal porą valandų laukė atvažiuojančių pareigūnų, tačiau jie neatvažiavo. Jis nepripažįsta savo kaltės tyčia sudavęs smūgius rankomis ir kojomis R. J., nes tyčia jo nemušė ir nespardė. Sodybos kieme R. ant žemės buvo nugriuvęs su jo broliu E. ir abu ritosi. Skirdamas juos jis R. tikrai tyčia nespyrė nei į galvą, nei į rankas, nei kur kitur. E. tuo metu iš viso negalėjo R. spardyti, nes tuo metu taip pat gulėjo ant žemės ir momentais buvo užgultas paties R. (2 t., b. l. 145-149).
E. J., apklaustas įtariamuoju, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad R. J. pažįsta gerai, jis yra dabartinės jo gyvenimo draugės R. M. brolis. Anksčiau su R. sutarė gerai, jokių konfliktų nėra turėję. (duomenys neskelbtini) buvo jo draugės R. M., su kuria gyvena jos namuose, gimtadienis. Pas juos namuose buvo jo brolis V. J.. Tą pačią dieną, apie 23 val., pas R. į svečius atėjo jos brolis R. J. ir jo draugė J. K.. Ateidami R. J. ir J. K. atsinešė dengtinės, tačiau kartu su jais jis degtinės negėrė, su broliu gėrė alų. Degtinę virtuvėje gėrė R., jos brolis R. J. ir J. K.. Kažkuriuo metu, dar prieš vidurnaktį, jo draugė R. nuėjo miegoti, nes buvo pavargusi. Girta ji tikrai nebuvo ir miegoti ėjo ne dėl girtumo. Jai nuėjus miegoti, jie visi keturi liko virtuvėje. R. nuėjus miegoti, jos brolis R. J. pradėjo vis garsinti grojančią muziką. Jis muziką pritildydavo, tačiau R. J. ją vėl pagarsindavo. Keletą kartų jis R. prašė muzikos nebegarsinti, tačiau šis nesiklausė. Jis pats tikrai nebuvo girtas, nes buvo gėręs tik alaus. R. atrodė stipriai išgėręs. Draugės namų virtuvėje jie su R. tik apsižodžiavo, tikrai nesimušė ir jis jam smūgio į veidą kumščiu nesudavė. Kodėl kažkas sako, kad jis trenkė R. J. į veidą - nežino ir negali pasakyti, bet tai yra netiesa. Matė, kad jo prašymų negarsinti muzikos ir jos patildymo R. yra nepatenkintas, vis kažką replikavo, tačiau muštis prie jo nelindo. Virtuvėje R. ir jo brolis V. ėjo imtynių „ant jėgos“, bet jie ėmėsi ir rankas laužė draugiškai, be jokių pykčių. Vieną kartą imtynes laimėjo R., kitą kartą jas laimėjo jo brolis V., tačiau jų tarpe jokių piktumų tikrai nebuvo. Vienu metu, gal jau buvo po vidurnakčio, jis išėjo į gyvenamojo namo koridorių parūkyti. Visai netrukus į koridorių bėgte įbėgo ir R.. Matė, kad jis puolė tiesiai prie jo, puldamas nieko nesakė, bet buvo agresyviai nusiteikęs. Pagalvojo, kad R. jam trenks, todėl pasitraukė į šoną ir R. jam nieko nepadarė. Nieko nelaukęs jis išbėgo per duris ir nušoko nuo laiptų, kurie yra prie laukinių namo durų, ant žemės. Laiptai yra šeši ir gana aukšti. Prie pat laiptų, apačioje ant žemės, buvo pastatyta šašlykinė. Ji ten stovėjo, nes dienos metu jis kepė šašlykus ir šašlykinę paliko prie laiptų. Kaip prie jo ant žemės atsirado R. - ar laiptais nulipo jam iš paskos, ar nuo jų nušoko ar nugriuvo - negali pasakyti, nes nematė, buvo nugara atsisukęs į durų pusę, tačiau prie šašlykinės R. ant jo užgriuvo ir užvertė šašlykinę. Lauke prie namo buvo tamsu, nes apšvietimas nedegė. Užgriuvęs ant jo R. nieko nepadarė, nes labai greitai nuo jo atsitraukė. Kaip vėliau paaiškėjo, R. nuo jo atitraukė brolis V., tą vėliau jam sakė pats brolis. Nematė, kad kieme jo brolis V. būtų R. J. spardęs ir mano, kad taip nebuvo, nes iš karto po to, kai R. nuo jo atsitraukė, matė, kad jis nuėjo kažkur už garažo. Į kiemą jau buvo spėjusi išeiti J. K., kuri pradėjo šaukti R., kad šis nebepultų ant jo ir nebekeltų muštynių. Kaip suprato, ji, įbėgusi į kambarį, pažadino ir jo draugę R., nes R. taip pat buvo išėjusi ant laiptų, tačiau tuo metu R. kieme jau nebebuvo. Jis matė, kad kieme buvo nuversta šašlykinė, o, kad buvo nuverstas ir šiukšlių konteineris, nematė. Apie tai jam sekančią dieną pasakė R.. Ji klausė, kas kieme vyko, o jis jai pasakė, kad kuriuo metu galėjo būti apverstas konteineris, nežino. Žalios spalvos konteineris stovėjo netoli šašlykinės, atitrauktas nuo namo sienos, todėl galėjo nugriūti tuo metu, kai griuvo šašlykinė. Specialiai nei jis, nei jo brolis V. šiukšlių konteinerio nevertė ir jo ant R. neužmetė, taip pat nebuvo jokios kalbos, kad reikia R. įkišti į šiukšlių konteinerį. R. iš kiemo dingus, jis su broliu R. namuose nebepasiliko, parėjo į jam priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išėjo, nes nebenorėjo daugiau su R. konfliktuoti. Kad į draugės namus atvažiuos policijos pareigūnai jis nežinojo, nes nemanė, kad juos kažkas iškvietė. Pagalvojo, kad jeigu bus reikalingas, sugyventinė pasakys, kur jis yra. Su policijos pareigūnais tą naktį nebendravo, todėl girtumas jam nebuvo nustatytas. Broliui V. girtumas taip pat nebuvo nustatytas. Jis nepripažįsta jokios savo kaltės, galvoja, kad nosies kaulas R. J. galėjo lūžti tada, kai šis jau kieme ant jo vertė šašlykinę, o po to ant jo griuvo. Kai R. į jį metė kieme stovėjusią šašlykinę, jis griuvo ir šašlykinė užkrito ant jo, o R. tuomet užgriuvo ant jo ir ant jo užkritusios šašlykinės. Tada R. ir galėjo lūžti nosies kaulai bei atsirasti kiti sužalojimai, kitokio paaiškinimo neturi. Kaip R. užgriuvo ant jo ir šašlykinės – ar ant šašlykinės užgriuvo pilvu, ar galva, tiksliai pasakyti negali, nes to nematė, buvo tamsu. Kol buvo R. M. gyvenamojo namo virtuvėje, jų su R. tarpe jokių muštynių nebuvo ir kraujas R. iš nosies nebėgo. Nosį R. susižaloti galėjo tik jau jiems išbėgus į kiemą, tačiau su jo sužalojimu jis nėra susijęs, nes kieme jo nemušė ir nespardė. Jis pats tą vakarą konflikto neprovokavo. R. yra žymiai už jį stambesnis, sveria virš (duomenys neskelbtini) kilogramų, o jis pats sveria tik (duomenys neskelbtini) kilogramus, yra ligotas, todėl provokuoti R. konfliktui iš jo pusės būtų buvę labai kvaila. Taip pat pats pirmas R. negriebė ir neapkabino kieme, nes tai R. ant jo užgriuvo ir jį pargriovė (2 t., b. l. 73-77, 103-106).
Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai abu su drauge J. K. 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. nuėjo pas jo seserį R. M.. Jos namuose buvo E. J., tačiau jo brolio V. J. tuo metu sesers namuose dar nebuvo. V. atėjo truputį vėliau. Kol pas seserį namuose vartojo alkoholį, jie su E. ir V. juokais ėjo imtynių, tačiau viskas tikrai vyko juokais, jokių piktumų jų tarpe nebuvo. Imtynių metu tiek V., tiek E. jis nugalėjo ir po to jis su V. atsisėdo prie stalo, o E. išėjo į koridorių. Matė, kad V. jaučiasi gerai, yra linksmas, dėl to, kad pralaimėjo imtynes, ant jo nei kiek nepyksta. Nepraėjo gal nei minutė, kai E. iš koridoriaus grįžo į virtuvę ir priėjęs prie jo nieko nesakęs trenkė jam vieną smūgį rankos kumščiu į veidą. Trenkdamas jis absoliučiai nieko nesakė, tik matė, kad jo akys yra perverstos ir baltos, lyg jis būtų labai supykęs. Pykčio priežasties nežino. Kiek pamena, E. jam trenkė dešine ranka. Po smūgio jis jo klausė, ką čia daro, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bet E. jam nieko nesakė ir vėl iš virtuvės išėjo į koridorių. Smūgis buvo tikrai labai stiprus ir skausmingas, nes prieiti ir suduoti smūgį E. buvo patogu. Po smūgio jis nugriuvo nuo kėdės ant grindų ir plaštakomis užsidengė veidą, todėl kas jam padavė šlapią rankšluostį nematė. Kadangi rankšluostis labai greitai susikruvino, jis nuėjo į nedidelį kambarėlį šalia virtuvės, kuriame yra kriauklė ir pečius. Kai ten nuėjo, E. įėjo į virtuvę, priėjo prie jo ir dar kartą buvo užsimojęs jam trenkti, tačiau smūgio nesudavė, nes stovėjo per toli nuo jo, nepasiekė. Tuo metu prie jo buvo ir jo draugė, ir V.. E. jam pasakė, kad jo, „g.“, visiškai nebijo. Jis jam pasakė, kad jo irgi nebijo. Tuomet E. pradėjo jam šaukti išeiti į kiemą. Jis jam pasakė, kad gali ir išeiti. Pirmiausiai iš koridoriaus į lauką išėjo pats E., o jis jam iš paskos. V. liko kambaryje, o kuriuo metu galėjo išeiti į lauką nematė. Lauke tik nulipus laiptais priešais buvo padėta šašlykinė, E. jau buvo už jos, todėl nenorėdamas, kad E. nuo jo pabėgtų ir norėdamas jam užtverti kelią, jis apvertė šašlykinę į E. pusę. Ar apversta šašlykinė užgriuvo ant E., negali pasakyti, nes to nematė, lauke buvo tamsu. Persisvėręs per nugriuvusią šašlykinę jis bandė sugriebti E., tačiau pajuto smūgius į kairę galvos pusę ir po šių smūgių nugriuvo. Iš tikrųjų griuvo ir dėl suduotų smūgių, ir dėl to, kad tamsoje jam susipynė kojos, gal netgi buvo pargriautas - iki galo nesuprato, kaip viskas įvyko, nes viskas vyko labai greitai. Kas jam sudavė šiuos smūgius nematė ir negali pasakyti, juos galėjo suduoti tiek E., tiek V.. Nors E. buvo jam priekyje, galėjo suduoti šoninius smūgius ranka. Smūgiai buvo tikrai stiprūs, po jų jam pradėjo svaigti galva. Nežino, ar šie smūgiai buvo suduoti rankomis, ar spirti kojomis. Nugriuvus jis užsidengė rankomis galvą ir pajuto smūgius į galvą bei rankas. Smūgiai buvo labai staigūs. Jis susidarė nuomonę, kad jį mušė du žmonės. Galvoja, kad buvo ir mušamas rankomis, ir spardomas kojomis. Nors nematė, kas konkrečiai jį mušė ir spardė, galvoja, kad mušė ir spardė abu - tiek E., tiek V.. Pamena, kad suduodamas smūgius kažkuris iš vyrų jam kažką sakė, tačiau, ką konkrečiai sakė, nebeprisimena. Iš viso jam galėjo būti suduota apie dešimt smūgių, gal netgi ir daugiau, nes tiksliai smūgių neskaičiavo, jų metu juto fizinį skausmą. Buvo mušamas ir spardomas apie tris minutes. Vyrai jo ilgiau nebemušė ir nespardė, nes iš namo išėjo jo draugė J. K., kuri puolė jį ginti. Tikrai girdėjo V. klausiant E., ką su juo reikia daryti – kišti į konteinerį ar nekišti. To V. E. klausė keletą kartų, jis atpažino V. balsą, tačiau E. nieko neatsakė. Tuomet V. tyčia užvertė šalia stovėjusį šiukšlių konteinerį jam ant kojų, tą gerai matė, tuo metu gulėjo ant žemės. Konteineris buvo tuščias, todėl užversdamas ant kojų V. jam fizinio skausmo nesukėlė ir jokio sužalojimo nepadarė. Draugė J. K. abiejų vyrų klausė, ką jie čia daro. Jis jai liepė kuo greičiau kviesti policiją, tačiau ji vis ginčijosi su abiem vyrais. Tuomet jis sukaupė jėgas, atsikėlė nuo žemės ir nubėgo už tvarto pastato, ten paskambino policijai. Kiek laiko kalbėjo su operatore negali pasakyti, bet po pirmo skambučio į kiemą negrįžo, pasiliko už tvarto. Policijai neatvažiuojant skambino dar kartą, tačiau jam pasakė, kad policija jau yra informuota ir jau važiuoja. Po antro skambučio prie jo atėjo draugė J. K., kuri sakė, kad jis gali išlįsti, nes abu vyrai iš kiemo išėjo. Jis negali pasakyti, kuris asmuo – E. ar V. – jam pats pirmas sudavė smūgius išėjus į kiemą, tačiau galvoja, kad jam nugriuvus jie spardė kojomis ir mušė abu. Tikrai nematė, kas konkrečiai taip darė, nes gulėjo užsidengęs galvą rankomis. Kai jau po įvykio jį apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, o dar vėliau lankėsi pas gydytojus, jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Jo nuomone, nosies kaulas jam galėjo lūžti po pirmo E. J. smūgio į veidą virtuvėje, nes šis smūgis buvo stiprus ir po šio smūgio jis pajuto didžiulį skausmą. Kai gavo smūgius kieme, iš pradžių veido nebuvo užsidengęs, bet, kai juos gavo dar stovėdamas, jie visi buvo labiau į dešinę veido pusę. Kai gavo smūgius gulėdamas ant žemės, veidą jau buvo užsidengęs, todėl nosis lūžti negalėjo (1 t., b. l. 111-115).
2022 m. gruodžio 14 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis R. J. liudytojos R. M. namuose parodo vietą virtuvėje, kurioje sėdėjo prie stalo, kai įtariamasis E. J. sudavė jam smūgį į veidą, taip pat gyvenamosios sodybos kieme parodė vietą prie ūkinio pastato, kurioje buvo spardomas ir mušamas nugriuvęs ant žemės (1 t., b. l. 120-138).
2022 m. spalio 10 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad tiek nukentėjusysis R. J., tiek įtariamasis E. J. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. Prieštaravimai pašalinti nebuvo (2 t., b. l. 83-88).
2022 m. lapkričio 24 d. akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad tiek nukentėjusysis R. J., tiek įtariamasis V. J. pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 154-159).
Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d., apie 21 val., abu su sugyventiniu R. J. nuėjo pas jo seserį R. M. švęsti šios gimtadienio. Kai nuėjo, pas R. namuose buvo E. J., kurį ji pažįsta jau seniai. E. J. ir R. M. kaip ir kartu gyvena, lyg ir yra sugyventiniai, tačiau kartais jie susipyksta ir gyvena atskirai. Iš pradžių jie šventė keturiese. Jau po vidurnakčio, gal apie 1 valandą nakties, R. dėl savo girtumo nuėjo miegoti. Šiai nuėjus miegoti, gal dar po pusvalandžio pas R. į namus atėjo E. brolis V. J.. Ji V. pažįsta iš matymo. Kiek žino, tą dieną V. (duomenys neskelbtini) dalyvavo laidotuvėse, į kurias buvo atvykęs, todėl matyt ir pasiliko pas brolį E. J.. Kol nebuvo atėjęs V., jos sugyventinis R. J. ir E. J. bendravo gražiai, jokių konfliktų jų tarpe nebuvo. Jokių konfliktų jų tarpe nėra ir buvę ir anksčiau, jie visada gerai sutarė. Kaip suprato, atėjus V., E. norėjo prieš brolį pasirodyti, todėl vienu metu, R. besikalbant su V. virtuvėje prie stalo, E. priėjo prie R. ir rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Tuo metu virtuvėje jie buvo tik keturiese, daugiau žmonių nebuvo. Kuria ranka E. trenkė sugyventiniui neprisimena ir to pasakyti negali. Trenkti R. E. neturėjo jokio reikalo, nes jie tarpusavyje net nesikalbėjo, tikrai nekonfliktavo, kai gavo smūgį, R. kaip tik bendravo su V.. Tokio E. elgesio ji nesitikėjo, matyt to nesitikėjo ir R., nes trenkdamas smūgį E. jam visiškai nieko nesakė. Pamatęs, ką padarė E., V. pradėjo R. ginti, jį ginti puolė ir ji, E. klausė, ką jis čia dirba. Daugiau smūgių E. sugyventiniui nesudavė. Po smūgio R. iš nosies pasileido kraujas, todėl V. paėmė šlapią ir šaltą rankšluostį ir uždėjo jam ant nosies. Kraujas bėgo tikrai intensyviai, bet paskui nustojo bėgęs. Visi trys vyrai nusiramino, E. taip ir nepaaiškino, kodėl trenkė jos sugyventiniui, jie dar išgėrė. Kiek laiko jie visi trys dar pabuvo virtuvėje ji negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, bet vienu metu jie visi trys nusprendė eiti į lauką parūkyti. Kiek pamena, nei vienas iš vyrų kitų eiti į lauką rūkyti nekvietė, taip nusprendė visi kartu. Kai jie išėjo į lauką parūkyti, ji pasiliko virtuvėje. Kurį laiką pabuvusi virtuvėje pagalvojo, kad viena nebesėdės, irgi eina į lauką. Galvoja, kad viena virtuvėje ji galėjo pasėdėti nuo penkių iki dešimties minučių. Tik išėjusi per duris į lauką pamatė, kad V. kieme, prie garažo durų, spardo jos sugyventinį. R. tuo metu gulėjo ant žemės, o V. jį spardė kojomis. R. gulėjo susirietęs į kamuoliuką ant dešinio šono. Matė, kad V. R. pagrinde spyrė į galvą, kiek smūgių jis spyrė negali pasakyti, nes jų neskaičiavo. V. tik rėkė, kad įkiš R. į konteinerį. Matė, kad šalia R. nuverstas ant žemės gulėjo geltonos spalvos plastikinis šiukšlių konteineris, tačiau jis ant R. nebuvo užmestas, gulėjo šalia, iš jo buvo išbyrėjusios šiukšlės. Ji greitai pribėgo prie sugyventinio, garsiai šaukdama pradėjo V. klausti, ką jis čia daro, liepė liautis ir palikti jos sugyventinį ramybėje, o V. ir toliau spardydamas jos sugyventinį, vis šaukė „į konteinerį, į konteinerį“. Pribėgusi prie sugyventinio ji bandė jį apsaugoti ir užgulti, tačiau V. jam bandė įspirti dar ir per ją. Ar V. įspyrė jai ji net nepajuto, nes jai ne tas rūpėjo. Daugiau žmonių kieme nebuvo. Matyt nuo jos ir V. rėkimo kieme atsibudo ir kambaryje miegojusi jos sugyventinio sesuo R. M.. Išėjusi iš namo ant laiptų R. M. pradėjo klausti, kas čia dedasi. Tai nukreipė V. dėmesį ir tuomet jos sugyventinis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo skambinti policijai. E. J., kuris visą laiką stovėjo kieme netoliese, V. pasakė, kad R. skambina policijai, todėl daugiau V. jos sugyventiniui nieko nebedarė ir abu su E. J. iš kiemo išėjo. Sugyventinis atsikėlė nuo žemės, jo veidas buvo kruvinas, matė, kad jam yra prakirsta nosis. Jis atrodė baisiai, nes jam pradėjo mėlynuoti akys. Atvažiavo greitoji ir policija, medikai sugyventinį apžiūrėjo, o po apžiūros paliko namuose, į ligoninę nesivežė. E. ir V. tą naktį į R. M. namus sugrįžę nebuvo, tik dar būnant policijos pareigūnams E. R. skambino, bet, ko jis norėjo, ji nesuprato ir negali pasakyti. Kaip jai vėliau pasakojo sugyventinis, kai jie visi trys išėjo į kiemą parūkyti, jis su E. juokais apsižodžiavo. Sugyventinis nesakė, kad su E. būtų stumdęsi ar mušęsi. Jis sakė, kad su E. juokavo, kai jam iš nugaros kieme priėjo V. ir puolė muštis. R. taip ir pasakė, kad V. puolė muštis, o kokius konkrečiai veiksmus V. atliko ir kaip sugyventinis nugriuvo ant žemės nepaaiškino. Kad kieme E. būtų sugyventinį mušęs arba kažkaip kitaip sukėlęs jam fizinį skausmą, pats R. jai nesakė. Iš jo pasakymo suprato, kad kieme jį mušė ir spardė tik V.. R. taip pat sakė, kad šiukšlių konteinerį ant jo užmetė, tačiau, ar jį užmetė vienas V., ar abu su E., ji nežino, nes R. to nesakė. Jis tik sakė girdėjęs E. ir V. tariantis, kad reikia R. įkišti į konteinerį, vienas kito klausė „ar kišam jį į konteinerį“. Sako tai, ką jai sakė sugyventinis, nes pati konflikto kieme pradžios nematė, matė tik jo pabaigą. Jai matant E. sugyventiniui kieme nieko nedarė, stovėjo nuošaliau. Tai, kaip viskas vyko kieme, geriau galėtų nurodyti pats sugyventinis. Jis buvo išgėręs, tačiau visiškai girtas nebuvo. E. su V. taip pat buvo išgėrę, bet negali sakyti, kad jie buvo visiškai girti (1 t., b. l. 168-172).
2023 m. vasario 3 d. liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja J. K. R. M. namų virtuvėje parodė vietą, kurioje po smūgio buvo suklupęs nukentėjusysis R. J., taip pat parodė vietą, kurioje ant grindų buvo pribėgę kraujo ir kraują ji valė, o kieme parodė vietą, kurioje prie ūkinio pastato garažo durų gulėjo jos sugyventinis R. J., kai prie jo stovėjo ir lyg jį spardydamas kojas judino įtariamasis V. J. (1 t., b. l. 177-195).
2022 m. spalio 10 d. akistatos protokolu užfiksuota, kad tiek liudytoja J. K., tiek įtariamasis E. J. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 93-98).
2022 m. lapkričio 24 d. akistatos protokolu užfiksuota, kad liudytoja J. K., įtariamasis V. J. akistatos metu pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų; J. K. parodė, kad matė, kaip įtariamasis V. J. kieme bandė įspirti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam R. J., „kilnojo kojas“, tačiau, ar įspyrė, nežino (2 t., b. l. 164-169).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. vakare pas ją į namus buvo atėjęs brolis R. J. ir jo draugė J. K., taip pat buvo jos sugyventinis E. J. ir jo brolis V. J.. V. J. ji gerai nepažįsta. V. J. atėjo į jos namus pabūti dėl to, kad jam, tą dieną (duomenys neskelbtini) palaidojusiam savo (duomenys neskelbtini), nereikėtų vienam būti jos sugyventinio namuose. Kuriuo metu savo namuose ji nuėjo miegoti ir kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali, nes to nežino. Buvo pavargusi po dienos darbų, po laidotuvių, taip pat buvo išgėrusi šampano, todėl švęsti su svečiais nebepasiliko. Girta tikrai nebuvo, nes daug negėrė. Jie visi - brolis su drauge ir sugyventinis su broliu, liko jos namų virtuvėje, o ji nuėjo į miegamąjį kambarį. Kai nuėjo miegoti, niekas tarpusavyje nesipyko, visi vartojo alkoholį, bendravo gražiai. Kada naktį ją prikėlė brolio R. J. draugė J. K. ji irgi negali pasakyti, nes valandų nežiūrėjo. Atsibudo, kai J., įbėgusi į kambarį, kuriame miegojo, pradėjo garsiai šaukti, kad mušasi. Tik atsibudusi iš miegų, ji net nesuprato, kas vyksta. J. sakė, kad mušasi kieme, todėl ji išėjo iš namo ir pamatė, kad kieme yra visi vyrai, tai yra R., E. ir V.. Jie visi trys buvo sutūpę vienoje vietoje ir jai pasirodė panašu, kad kažkuris - arba E., arba V., R. valė veidą. Kaip buvo iš tikrųjų, ji negali pasakyti, nes kieme buvo tamsu, įrengtas apšvietimas nebeveikia, todėl jai pasirodė, kad jokios muštynės nebevyksta ir vyrai R. trina veidą, o gal veidą R. valėsi pats, dabar net negali pasakyti. Ji pradėjo šaukti, pradėjo klausti, kas čia vyksta, sakė, kad visi susirinko ir sugadino jai gimtadienį, o jeigu negali pasėdėti ramiai kaip normalūs žmonės, tegu skirstosi į visas keturias puses. Taip pasakiusi įėjo į vidų ir su niekuo kieme nebesiaiškino. Į kambarį, kiek pamena, nebebuvo atėjęs nei brolis su drauge, nei sugyventinis su broliu. Iš tikrųjų, jai, kai susinervuoja, užstringa atmintis. Prisimena, kad pas ją į namus buvo atėjęs vienas policijos pareigūnas, klausė, kas atsitiko, tačiau jam pasakė, kad miegojo, nieko nematė. Su broliu R. J. apie tai, kas jam atsitiko ir kas jį sumušė, nesikalbėjo, yra ant jo supykusi. Su sugyventiniu E. J. kalbėjosi, šis sakė, kad R. užsikabinėjo pats. Kiek savo brolį pažįsta, žino, kad išgėręs jis mėgėjas užsikabinėti, tai jam reikia traukti pirštais, tai eiti imtynių, tai dar kažkas. Kaip viskas buvo iš tikrųjų nežino ir kuris iš jų pradėjo konfliktą, nematė (2 t., b. l. 3-6).
Liudytojas I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena įvykį (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai buvo šis įvykis datos nurodyti negali, nes nepamena, tačiau tai galėjo būti 2022 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Tikrai buvo nakties metas. Gavę budėtojo pranešimą, kad reikia nuvykti į įvykio vietą, kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju E. M. nuvažiavo nurodytu adresu, kiek pamena, į (duomenys neskelbtini). Moters, į kurios namus nuvažiavo, nepažįsta, nežino nei jos vardo, nei pavardės. Jos namuose buvo nukentėjęs vyras, kaip suprato iš vėlesnių paaiškinimų - namo savininkės brolis, kurio pavardė lyg J.. Moters namuose buvo pati namo savininkė, nukentėjęs vyras ir dar viena moteris, kaip suprato - nukentėjusio vyro sugyventinė. Visi asmenys iš pažiūros buvo neblaivūs, tačiau ar jiems visiems buvo nustatytas neblaivumas dabar neprisimena, jam atrodo, kad neblaivumas nebuvo nustatytas namo savininkei. Atvažiavus prie namo, nukentėjęs asmuo J. buvo lauke, pasitiko prie kiemo vartų. J. sakė, kad šventė sesers - namo savininkės gimtadienį, svečiuose buvo jis pats ir jo sugyventinė, taip pat buvo E. J., kurį pažįsta iš matymo, nes darbo reikalais su šiuo asmeniu yra tekę bendrauti ne kartą. J. taip pat sakė, kad kažkaip jo sesers namuose atsirado E. J. brolis, kuris liepė jam nelįsti prie jo brolio ir taip prasidėjo konfliktas, kuris persikėlė į gyvenamosios sodybos kiemą. Nukentėjusysis sakė, kad E. J. ir jo brolis jį spardė kieme prie konteinerių ir kažkuris iš brolių ant jo uždėjo šiukšlių konteinerį. J. buvo neblaivus, aiškindamas įvykio aplinkybes vis painiojosi, tačiau labiausiai jam rūpėjo klausimas, ką jam daryti - rašyti pareiškimą policijai, ar ne. Vyras sakė, kad jis buvo spardomas kojomis lauke prie konteinerių, bet, kad jam buvo suduotas smūgis į veidą ir dar būnant namo viduje jis nesakė arba jis to neprisimena. Iš visų vyro nurodytų aplinkybių jam yra įstrigę tik tai, kad namo viduje jie tik juokais ėjo imtynių. Viso bendravimo metu vyrui iš nosies vis lašėjo kraujas, matė, kad aplašėję krauju yra ir vyro marškinėliai, virtuvėje, kurioje buvo, ant žemės taip pat buvo prilašėję kraujo. Virtuvėje nei ant grindų, nei ant stalo didesnių kraujo dėmių nesimatė, nesimatė ir likusių kraujo žymių, kurios būtų likusios po to, kai kraujas būtų buvęs išvalytas. Nepamena, ar kažkas iš namuose buvusių asmenų sakė, kad kraujo buvo daugiau, tačiau jį kažkas jau suvalė, todėl to negali pasakyti. Taip pat namuose nematė jokių krauju suteptų audinių ar rankšluosčių, kad po muštynių jie būtų buvę naudoti niekas neminėjo, tik jiems bendraujant nukentėjusysis vis dėjosi prie nosies popierinį rankšluostį ar tualetinį popierių ir taip bandė stabdyti kraujavimą iš nosies. Nukentėjusiojo sugyventinė buvo akivaizdžiai neblaivi ir mažai ką pasakojo, o nukentėjusiojo sesuo - namo šeimininkė, sakė, kad ji miegojo ir jokio konflikto nematė. Vizualiai matėsi, kad nukentėjusiajam yra nubrozdinta kakta ir nosis, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ar atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos felčerė vyrui įtarė nosies lūžį negali pasakyti, bet galvoja, kad neįtarė, nes, jeigu būtų buvęs įtartas lūžis, greitoji būtų vyrą išsivežusi į gydymo įstaigą, o kiek pamena - niekur jo nevežė. Įvykio vietoje buvo atlikta nukentėjusio asmens apžiūra, taip pat buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Namo viduje buvo nufotografuotos tuo metu ant grindų buvusios kraujo žymės, tačiau, kaip ir sakė, jos atsirado tuo metu, kol jie bendravo su nukentėjusiuoju ir jam iš nosies vis lašėjo kraujas. Jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų įvykio vietoje nepaėmė, nes nukentėjusysis nebuvo apsisprendęs, ar dėl sumušimo rašys pareiškimą policijos įstaigai, be to, jis buvo neblaivus. Įvykio vieta buvo apžiūrėta ir kieme, jame matėsi ant šono gulintis vienas plastikinis šiukšlių konteineris, kitas konteineris buvo pastatytas netoli jo prie sienos, prie nugriuvusio konteinerio gulėjo nugriuvusi šašlykinė. Ar prie šašlykinės bei konteinerių buvo prilašėjusio kraujo, taip pat ar jo buvo prilašinta pačiame kieme jis negali pasakyti, nes tamsiu paros metu šito neužfiksavo. Kai tą naktį pabendravo su nukentėjusiuoju, kartu su tyrėju E. M. buvo nuvažiavę ir prie E. J. namų. Žino, kad (duomenys neskelbtini) jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvažiavus namuose šviesos nedegė, asmenų prie namų nebuvo, todėl nei E. J., nei jo brolio nebeieškojo, į namus nesibeldė (2 t., b. l. 9-12).
Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena įvykį (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas pranešimas, kad sugyventinė muša pranešėją. Kada tiksliai buvo gautas šis pranešimas, datos neprisimena ir tiksliai nurodyti negali, bet buvo tamsus paros metas. Jeigu gerai prisimena, kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pranešėjas laukė prie gyvenamosios sodybos tvoros vartų. Taip pat pirmą kartą matė ir sumuštą asmenį, kiek dabar pamena, jo pavardė J.. Kadangi į pranešimą važiavo, kaip į smurtą artimoje aplinkoje, nuvykus į įvykio vietą ir pradėjus bendrauti su pranešėju paaiškėjo, kad policiją jis kvietėsi ne dėl sugyventinės smurto, o dėl to, kad jį sumušė kiti asmenys. Kaip pasakodamas nurodė J., sodyba, į kurią buvo iškviesti, priklauso jo seseriai. Atėjęs pas seserį vyras šventė jos gimtadienį, kartu su juo buvo ir jo sugyventinė. Ši moteris - pranešėjo sugyventinė, taip pat buvo įvykio vietoje, tačiau jos vardo ir pavardės neprisimena. Kaip sakė pats J., bešvenčiant sesers gimtadienį, jis pradėjo konfliktuoti su kitais sesers svečiais, kurių vieno pavardė J., o kito asmens pavardę įvykio vietoje buvusios moterys nurodė visiškai kitokią, tik vėliau paaiškėjo, kad jis yra minėto J. brolis. Kad asmuo, kurio pavardė J., yra pranešėjo sesers sugyventinis, jam niekas nesakė arba jis to nesuprato, tik suprato, kad visi asmenys kartu vartojo alkoholį. Kadangi lauke buvo tamsu, su pranešėju J. bendravo gyvenamojo namo virtuvėje. Šis sakė, kad išgertuvių metu su J. broliu draugiškai ėjo imtynių, o imtynėms pasibaigus J. be jokios priežasties ir nieko nesakęs trenkė vieną smūgį J. į veidą. Kiek sakė J. sugyventinė, po smūgio ji ir J. brolis nešė J. prie nosies dėti kažkokius šaltus daiktus, bet kokius tiksliai nebeprisimena. J. toliau pasakojo, kad po smūgio pirmiausiai į lauką iš kambario išėjo J., o J. išėjo jam iš paskos. Kaip sakė J., paskui J. jis išėjo norėdamas baigti viską išsiaiškinti. Iš paskos į lauką išėjo ir J. brolis, kuris bandė J. nuraminti, nes šis toliau konfliktavo su J. ir bandė jam suduoti. Toliau J. sakė, kad kieme jį užsipuolė ir pats J. brolis, jie abu pradėjo jį mušti ir spardyti. Jis buvo nugriuvęs ant žemės. Kas konkrečiai ir kiek kartų spyrė, J. nurodyti negalėjo, sakė, kad to nematė. J. sakė matęs, kaip J. brolis ant jo užmetė šiukšlių konteinerį. J. nurodydamas įvykio aplinkybes pasakojo sklandžiai, tačiau matėsi, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus. Virtuvėje, kurioje su juo kalbėjosi, buvo ir J. sugyventinė bei sesuo, kurios jį vis pertraukinėjo. Matėsi, kad abi moterys buvo akivaizdžiai neblaivios. J. sesuo sakė nieko nemačiusi, nes miegojo, o jo sugyventinė sakė viską mačiusi, nes sėdėjo virtuvėje prie stalo. Kadangi J. sakė, kad po pirmo J. suduoto smūgio į veidą virtuvėje jam iš nosies bėgo kraujas, virtuvę jis apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių kraujo žymių niekur nematė. Dabar nebeprisimena kuri, bet kažkuri iš abiejų moterų sakė, kad kraują jau suvalė. Kažkokių kruvinų daiktų - rankšluosčių, popierių - jis niekur nematė ir įvykio vietoje jų niekas nerodė. Taip pat nematė žymių, kad būtų buvęs suvalytas didesnis kraujo kiekis. Kraujo virtuvėje ant grindų buvo tik tiek, kiek jo pastoviai lašėjo iš J. nosies jiems su juo bendraujant. Kol atliko asmens apžiūrą, krauju aplašėjo ir J. marškinėliai, ir grindys. Jeigu įvykio vietos apžiūros fotonuotraukose yra matomos kažkokios kraujo dėmės ant virtuvės grindų, tai šis kraujas iš J. nosies prilašėjo tuo metu, kai jie su juo atvažiavus įėjo į gyvenamojo namo virtuvę. Kai įėjo į virtuvę, kraujo lašų ant grindų nematė. Kadangi J. sakė, kad buvo spardomas gyvenamojo namo kieme, prie konteinerių, jie buvo nuėję pasižiūrėti ir prie jų. Matė, kad kieme buvo ant šono nuverstas žalios spalvos konteineris, o geltonos spalvos plastikinis konteineris stovėjo pakrypęs. Prie šių konteinerių ant šono buvo nuversta šašlykinė. Prie konteinerių ir šašlykinės jis jokių kraujo dėmių nematė, nors kiemą apžiūrinėjo pasišviesdami žibintuvėliu. Kiek pamena, kiemas buvo grįstas betono plokštėmis, todėl mano, kad kraujo dėmės, jeigu jų ten būtų buvę, būtų matęsi. Kadangi nebuvo aišku, ar dėl vyro sumušimo vėliau nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš karto buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Atlikus J. asmens apžiūrą matėsi, kad yra įdrėskimas jo nosies srityje tarp akių, taip pat galvos srityje buvo matomi paraudimai, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ar dėl sumušimo rašys pareiškimą J. įvykio vietoje nebuvo apsisprendęs, jis keletą kartų klausė pareigūnų nuomonės ir prašė patarti, kaip jam elgtis. Medikai po apžiūros vyrą paliko namuose ir niekur jo nesivežė. Išvažiavus iš įvykio vietos buvo nuvažiavę prie namo, kuriame gyvena J., tačiau namuose buvo tamsu, žmonių prie namo nebuvo, todėl nei J. nei jo brolio nebeieškojo. Dar pravažiavo (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau šių asmenų taip pat nepastebėjo (2 t., b. l. 15-19).
2022 m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad R. J. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini), apie 21.30 val., pas seserį R. M. name (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo draugė J. K., pažįstami E. J. ir, kiek suprato, E. J. brolis V., kurio pavardės nežino. Išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), apie 2.30 val., E. J. jam vieną kartą rankos kumščiu trenkė tiesiai į nosies sritį, tada jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Išėjus į namo kiemą iš nugaros pusės pajuto smūgius į galvos sritį apie 4-5 kartus, dėl ko griuvo ant žemės. Kiek suprato, iš nugaros pusės jam smūgiavo V., o kai pargriuvo ant žemės, pajuto spyrius iš kojų į galvos sritį apie 4-5 kartus. (I t., b. l. 10-21).
2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti name (duomenys neskelbtini), bei namo kieme (1 t., b. l. 31-39).
2022 m. rugpjūčio 22 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame aprašyta nukentėjusiojo R. J. kūno apžiūra po įvykio (1 t., b. l. 41-49).
2022 m. rugpjūčio 22 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad atliekant R. J. apžiūrą stebimi du sumušimai (hematoma), nubrozdinimai. Iš nosies bėga kraujas, skausminga. Sakosi be sąmonės nebuvo. Į gydymo įstaigą vykti nesutinka. Preliminari diagnozė – nepatikslinti dauginiai sužalojimai (1 t., b. l. 52-53).
2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje ir krūtinės dešiniame šone, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kraujosruva kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius. Kiti nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 60-61).
2023 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai - nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, nėra būdingi griuviminei traumai, šie sužalojimai padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į veidą (1 t., b. l. 67-68).
2022 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad pagal pranešimą (duomenys neskelbtini) apie 3 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko neblaivus R. J. (1,96 promilės girtumas), kuris paaiškino, kad atėjo į svečius pas sesę R. M. švęsti gimtadienio. Kartu buvo R. J. sugyventinė - neblaivi J. K.. Taip pat šventėje buvo pažįstamas E. J.. R. J. aiškino, kad visi kartu vartojo alkoholį, vėliau pas juos atėjo E. J. brolis V. (daugiau duomenų nežinojo). Išgertuvių metu, kaip teigė R. J., sugalvojo su V. draugiškai pasiristi. Po to, kai baigė draugiškai ristis, prie R. J. priėjo E. J. ir jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosies sritį. Po suduoto smūgio R. J. suklupo ant žemės, bet sąmonės praradęs nebuvo. Sugyventinė J. K. ir V. atnešė ledo. Tuo metu E. J. išėjo į kiemą. R. J. taip pat išėjo į kiemą ir sakė E. J. norintis su juo išsiaiškinti. Prie R. J. priėjęs V. bandė jį raminti, bet šis neklausė ir bandė suduoti E. J.. Nepavykus suduoti, R. J. užsipuolė E. J. ir V., spardė į galvos sritį, bet, kas spardė ir kiek kartų, pasakyti negalėjo, tik matė, kaip V. ant jo užmetė šiukšlių konteinerį. Tada J. K. asmenis išskyrė ir E. J. su V. pasišalino. Sugyventinė J. K. aiškino įvykį taip pat, kaip ir R. J., sesuo R. M. įvykio metu neblaivi miegojo ir apie įvykį nieko pasakyti negalėjo. J. K. nustatytas 1,90 promilės girtumas (1 t., b. l. 105-106).
2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašyta policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo kamerų įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis R. J. pasakoja įvykio aplinkybes, nurodo, jog asmuo, pavarde J., o pravarde „S.“, jam sudavė smūgį į nosį, po to šis asmuo ir jo brolis, vardu V., jį trankė ir spardė kieme (1 t., b. l. 92-98).
2022 m. spalio 3 d. apžiūros protokolas, kuriame aprašyta skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą apžiūra. Paskambinęs asmuo, prisistatęs R. J., prašo iškviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, nes smurtauja, puldinėja, jis gavo į nosį, galimai nosis yra sulaužyta, smurtaujantys asmenys neišeina, prašo paskubėti (1 t., b. l. 101-104).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), švęsdami gimtadienį vartojo alkoholinius gėrimus V. J., E. J. ir R. J., bei kartu buvo R. M. ir J. K.. Taip pat nėra ginčo, kad R. J. buvo nustatyti kaltinime nurodyti sužalojimai, bei sukeltas skausmas. Jokių kitų asmenų, kurie būtų įvykio vietoje, nenustatyta.
Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad kieme konflikto metu tarp E. J. ir R. J., jis pribėgęs nutraukė užgriuvusį R. J. nuo jo brolio, tačiau jo specialiai nespardė ir nemušė, nes neturėjo tikslo.
Tai, kad kaltinamasis V. J. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo V. J. versijos yra nepatvirtintos kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigtos jų visuma. Kaltinamajam V. J. neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas vertina visus kitus byloje esančius įrodymus. Nukentėjusysis R. J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kieme jam buvo suduoti smūgiai į veidą, į sprandą, šoną. Jis buvo prie sąmonės praradimo ribos. Galvoja, kad buvo ir mušamas rankomis, ir spardomas kojomis. Liudytoja J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išėjusi į lauką matė, kad V. kieme, spardė kojomis jos sugyventinį R. J.. Ji jam liepė liautis ir palikti jos sugyventinį ramybėje, o V. ir toliau spardydamas jos sugyventinį, šaukė „į konteinerį, į konteinerį“. Nors J. K. įvykio metu buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip matyti ji buvo sąmoninga, stojo ginti savo sugyventinį, šaukė ant jį spardžiusio V. „ką darai?“, todėl jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu netikėti nėra pagrindo. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, ji muštynių nematė, nes miegojo, ją pažadino J. K. šauksmas, ji liepė eiti žiūrėti, nes sakė, kad V. ir E. spardo kojomis R. J.. Išėjusi į lauką matė J., E., V., R. krūvoje. Jai paklausus, kas vyksta, jai atsakė, kad atvažiuoja greitoji pagalba, iškvietė policiją. Liudytojas I. Š. kuris teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. J. sakė, kad jis buvo spardomas kojomis lauke prie konteinerių. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad prie R. J. priėjęs V. bandė jį raminti, bet šis neklausė ir bandė suduoti E. J.. Nepavykus suduoti, R. J. užsipuolė E. J. ir V., spardė į galvos sritį, matė, kaip V. ant jo užmetė šiukšlių konteinerį.
2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje ir krūtinės dešiniame šone, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 trauminių poveikių bukais kietais daiktais.
Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ir kad prieš nukentėjusįjį smurtavo kaltinamasis V. J.. Dėl šio smurto nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo V. J. neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamojo V. J. veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartotas sąmoningai – taip kaltinamasis V. J. pademonstravo savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiojo elgesio. Taip veikdamas kaltinamasis V. J. numatė galimus padarinius, t. y. kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad jis gali būti sužalotas. Kaltinamojo V. J. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad draugės namų virtuvėje jie su R. J. tik apsižodžiavo, tikrai nesimušė ir jis jam smūgio į veidą kumščiu nesudavė, jis galėjo griūdamas susižaloti.
Tai, kad kaltinamasis E. J. savo kaltės nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo V. J. versijos yra nepatvirtintos kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigtos jų visuma. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. J. keltą versiją, kad R. J. galėjo susižaloti griūdamas ant jo, paneigia 2023 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai - nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, nėra būdingi griuviminei traumai, šie sužalojimai padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į veidą. Kaltinamajam V. J. neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas vertina visus kitus byloje esančius įrodymus. Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. J. priėjo prie jo sėdinčio virtuvėje ir trenkė jam į nosį, jis nugriuvo nuo kėdės, pradėjo bėgti kraujas, mano, kad po smūgio atsirado lūžis, nes smūgis buvo labai stiprus ir skausmingas. Liudytoja J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. praeidamas virtuvėje pro šalį, trenkė R. į nosį, po smūgio R. parklupo ant kelių, ji išsigando nes daug kraujo buvo, nuvalė kraują, R. kraujas bėgo iš nosies, pradėjo mėlynuoti akis. Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad R. J. išgertuvių metu susimušė su ten buvusiu pažįstamu, ant pranešėjo matėsi sumušimai prie nosies, galvoje, jis nurodė, kad vyriškis kuris nėjo imtynių, nieko nesakęs trenkė pranešėjui. 2022 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad prie R. J. priėjo E. J. ir jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosies sritį. Po suduoto smūgio R. J. suklupo ant žemės, bet sąmonės praradęs nebuvo. Sugyventinė J. K. ir V. J. atnešė ledo. 2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje ir krūtinės dešiniame šone, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui
Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo E. J. kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamojo kaltę patvirtina pateikta teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymai, ir kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visetas, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo E. J. kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus - nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose.
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę V. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas išnykęs, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 114-120), baustas administracine tvarka, turintis tris galiojančias administracines nuobaudas, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 125-129), nedirbantis (2 t., b. l. 130-131), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į lengvinančių aplinkybių nebuvimą į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nesant kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, tokia bausmės rūšis ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos V. J. elgesį ir gyvenimo būdą.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas aštuonis kartus, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 34-46), baustas administracine, turintis vieną galiojančią administracinę nuobauda, paskirtos baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 51-53), nedirbantis (2 t., b. l. 54-56), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į lengvinančių aplinkybių nebuvimą į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos E. J. elgesį ir gyvenimo būdą.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 59,20 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo R. J. gydymą (1 t., b. l. 73-83). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamųjų V. J. ir E. J. kaltų veiksmų, R. J. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 59,20 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamųjų V. J. ir E. J. solidariai priteistina 59,20 Eur suma už nukentėjusiojo R. J. gydymą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys 500 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 158). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad R. J. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus dėl sužalojimo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad bendrą 500 Eur civilinio ieškinio sumą sudaro - 200 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos vykstant pas gydytojus, į apklausas. Vyko du kartus (duomenys neskelbtini), vieną kartą dėl ekspertizės, kitą kartą pas gydytojus. Vežė pažįstamas asmuo, išlaidos už vieną nuvažiavimą į (duomenys neskelbtini) sudaro 35 Eur, iš viso 70 Eur. Važiavo į apklausas (duomenys neskelbtini), vežė kaimynė, kelionės išlaidos už vieną nuvažiavimą sudarė 10-15 Eur. Bendra kelionių išlaidų suma sudaro 200 Eur. Neturtinė 300 Eur žala yra už nepatogumus, kuriuo patyrė, išgyvenimus, ir skausmą dėl sužalojimų. Jautėsi nepatogiai, kaip atrodė po įvykio, buvo mėlyni paakiai, patyrė patyčias darbe. Savaitę vaikščiojo su „mėlynėmis“. Yra dirbantis, turėjo nedarbingumą.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. J. nustatyti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje, kraujosruva abiejų akių vokuose, kairėje alkūnėje ir krūtinės dešiniame šone, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 60-61, 67-68). Taigi, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė neigiamus išgyvenimus – skausmą, pažeminimą, tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamųjų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes,
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl sumušimo ir nustatytų sužalojimų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus –pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, skausmą. Atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo sukeltas skausmas, padarytas nosies kaulų lūžis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam turi būti priteista 300 Eur suma (BPK 115 straipsnis).
Turtinė 200 Eur žala, padaryta nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo vykstant į gydymo įstaigas, pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Nors kelionių išlaidas pateisinančių dokumentų kartu su civiliniu ieškiniu nėra pateikta, tačiau bylos duomenys patvirtina R. J. vykus į gydymo įstaigą (2022 m. rugpjūčio 23 d.), tai pat pas specialistą, buvus ne kartą apklausiamą tyrėjų (paduodant pareiškimą 2022 m. rugpjūčio 22 d., liudytojo papildoma apklausa 2022 m. rugsėjo 13 d., akistatos 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d.), todėl akivaizdu, kad kelionių išlaidas nukentėjusysis patyrė, jo nurodytos išlaidos kelionėms yra pagristos ir nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo. Tačiau atsižvelgus į kelionių skaičių, taip pat paties nukentėjusiojo nurodytas vienos kelionės išlaidas, teismo vertinimu, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, iš kaltinamųjų solidariai priteistina 130 Eur turtinės žalos.
Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 172-175), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 107-110), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
2023 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. V. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms 559,20 Eur sumai, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 Eur suma kiekvieną mėnesį (2 t., b. l. 134-137), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
2023 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. E. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms 559,20 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 Eur suma kiekvieną mėnesį (2 t., b. l. 62-65), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esantys voke prie bylos viršelio (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui solidariai iš kaltinamųjų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 59,20 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) už nukentėjusiojo R. J. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
2023 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. V. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms 559,20 Eur sumai, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 Eur suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
2023 m. vasario 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. E. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms 559,20 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 Eur suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančius voke prie bylos viršelio (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.