- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-613-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01877-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; suinteresuoti asmenys D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi asmuo su prašymu dėl apleistų bešeimininkių garažų (boksų) (duomenys neskelbtini) stogo avarinės būkles, kuris nurodė, kad kaimynai daug metų dėjo pastangas mėgindami rasti (duomenys neskelbtini) garažų boksų teisėtus savininkus, tačiau šios paieškos bevaisės. Dalies garažų boksų stogas yra avarinės būklės, nuo stogo krenta čerpės. Buvo surašytas 2020 m. gegužės 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gegužės 18 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti skubių, neatidėliotinų pastatų ir inžinerinių statinių (avarinės būklės ar turinčių galimos avarinės būklės požymių) avarinės būklės likvidavimo, lokalizavimo, atstatymo, remonto darbai ir paslaugos. Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2022 m. gegužės 16 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) – paskirtis – garažų, esanti (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi D. M., kuris nurodė, kad naudojasi garažu ir pateikė 1992 m. pastato naudojimosi tvarkos kopiją (surašyta ranka). Pareiškėjos teigimu, šis garažas registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus numeris, tačiau jokių duomenų apie šio statinio savininkus, valdytojus ar naudotojus nėra įregistruota, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog statinys neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybei.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurio prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad minėtą garažą daugelį metų valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo suinteresuoto asmens senelis C. G. Po senelio mirties suinteresuotas asmuo perėmė faktinį naudojimąsi šiuo garažu, jį prižiūrėjo ir eksploatavo. Šiuo metu garažas nėra apleistas, jame laikomi asmeniniai daiktai ir priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Yra išlikę dokumentai bei nuotraukos, galintys patvirtinti, kad suinteresuoto asmens senelis juo naudojosi, o po jo mirties – suinteresuotas asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino bešeimininkiu daiktu garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavė jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
6. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 16 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į apskaitą statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi). Ant garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), buvo skelbiama informacija apie pradėtą minėto jos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Nuo 2020 m. gegužės 5 d. buvo skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį pastatą ir kviečiami atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į statinį. Taip pat informacija buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre duomenų apie garažą (boksą), nėra.
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-20547-964/2023 pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas, minėtoje byloje, 2023 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad anksčiau sandėlį valdė jo senelis, turi pateikti jo giminystės ryšį su G. C. patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, gimimo liudijimo, mirties liudijimo kopijas, gyventojų registro pažymą ir pan.). Taip pat pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie C. G. įgytą ir valdytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), (kokiu pagrindu buvo įgytas butas ir kokiu pagrindu jis perėjo nuosavybės teise pareiškėjui), pateikti Registrų centro išrašą apie šį turtą, jei turi, ir kitus įrodymus, patvirtinančius pareiškime nurodytas aplinkybes, kad sandėlis buvo naudojamas malkoms, kurios naudotos kaip kuras buto šildymui, laikyti; nurodyti, kas, jo žiniomis, sandėlį statė ir suteikė teisę juo naudotis, ant kieno žemės sklypo šis sandėlis stovi; nurodyti suinteresuotus asmenis. Pareiškėjui nepašalinus trūkumų, teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
8. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-27308-1193/2024 pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas minėtoje byloje 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjui jų nepašalinus, 2024 m. spalio 7 d. nutartimi teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
9. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo pateikė teismui 2011 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo po senelio C. G. mirties, paveldėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau ginčo patalpa – garažas neįeina į paveldėto turto masę. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo patalpa – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Šis garažas registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus numeris, tačiau jokių duomenų apie šio statinio savininkus, valdytojus, naudotojus, ar, kad minėtas garažas naudojamas kaip priklausinys, nėra įregistruota. Teismas pažymėjo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokia patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo du kartus kreipėsi į teismą dėl minėto garažo įgijimo pagal įgyjamąją senatį, tačiau abu kartus, suinteresuotam asmeniui nepašalinus trūkumų, pareiškimas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas suinteresuotam asmeniui. Taigi, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma ir suprantama, kaip ginti savo teises, tačiau suinteresuotas asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų garažo nuosavybei įteisinti.
10. Teismas sprendė, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo vykdoma tinkamai, suinteresuotas asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų įteisinti ginčo garažą, todėl yra teisinis pagrindas negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Suinteresuotas asmuo D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6986-984/2025 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Nors pirmosios instancijos teismui nebuvo aiškiai pateiktas formuluotas reikalavimas dėl nuosavybės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, tačiau teismo posėdžio metu ir pateiktuose dokumentuose buvo išsamiai nurodyta, kad ginčo objektas buvo faktiškai valdomas daugiau nei tris dešimtmečius: naudotas, saugotas, prižiūrėtas, buvo pateikti daiktų buvimo, senos nuotraukos, raktų turėjimo įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, nes ignoravo realų turto naudojimą ir nuosavybės klausimą sprendė tik pagal registrų duomenis.
11.3. Suinteresuotas asmuo jau buvo teikęs prašymus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį kitose bylose (civilinės bylos Nr. e2YT-20547-964/2023, e2YT-27308-1193/2024), tačiau suinteresuotas asmuo negalėjo jų pagrįsti, nes tuo metu neturėjo dokumento – C. G. nuosavybės į butą (duomenys neskelbtini) įsigijimo įrodymo. Apeliantas pažymėjo, kad šį dokumentą pavyko rasti tik 2024 m. gruodį, todėl anksčiau nesiėmė aktyvių veiksmų, nes neturėjo visų įrodymų.
2. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą prašo D. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas du kartus kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir abu kartus apelianto pareiškimai nebuvo priimti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog suinteresuotam asmeniui buvo žinoma ir suprantama, kaip ginti savo teises, tačiau jis nesiėmė aktyvių veiksmų garažo nuosavybei įteisinti.
12.2. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo vykdoma tinkamai ir iki šiol suinteresuotas asmuo D. M. nesiėmė aktyvių veiksmų ginčo garažo įteisinimui, todėl pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas ginčo negyvenamąją patalpą pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų argumentus, taikė teisės aktų normas, todėl 2025 m. balandžio 10 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6986-984/2025.
13.2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo D. M. neteikė pareiškimo dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, nors pavyko gauti C. G. nuosavybės į butą (duomenys neskelbtini) įsigijimo įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,40 kv. m, nuosavybės teisės neįregistruotos.
17. Į Vilniaus miesto savivaldybę 2020 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi S. G., kuris informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie apleistų garažų boksų, adresu (duomenys neskelbtini), netinkamą būklę.
18. 2022 m. gegužės 16 d. surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) - paskirtis – garažų, esanti (duomenys neskelbtini).
19. Kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), (duomenys neskelbtini) buvo skelbiamas nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, ant statinio pakabintas skelbimas apie pradėtą negyvenamosios paskirties patalpos pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, taip pat informacija apie galimai bešeimininkį turtą buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – įvairias fotonuotraukas, kuriomis apeliantas įrodinėja ginčo statinio valdymo teisę.
21. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pateiktos fotonuotraukos jau yra pateiktos nagrinėjamoje civilinėje byloje su atsiliepimu į pareiškimą, todėl pateikti įrodymai laikytini pertekliniais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.
Dėl apelianto prašymo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą
24. Apeliantas apeliaciniame skunde prašė sustabdyti sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
25. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ar kuris nebegali būti skundžiamas yra vykdytinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, buvo nustatytas 30 dienų apskundimo terminas, kuris, nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu, skirtas šalims apskųsti priimtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Minėtu apskundimo terminu teismo sprendimas laikomas neįsiteisėjusiu, tai reiškia, kad tuo metu jis dar nėra vykdytinas. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme skundžiamas sprendimas yra neįsiteisėjęs, darytina išvada, kad apelianto pateiktas prašymas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nespręstinas.
Dėl ginčo esmės
26. CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.
27. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitų pareiškimo padavimo terminų. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.85 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, paskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, kuriose išdėstyta valstybei perduotino turto apskaitos ir daikto pripažinimo bešeimininkiu iniciavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras.
28. CK 4.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Taigi, valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas gali būti siejamas ir su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi dėl negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,40 kv. m, pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Suinteresuotas asmuo D. M. nesutiko su pareiškimu ir nurodė, kad minėtą garažą daugelį metų valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo suinteresuoto asmens senelis C. G., po kurio mirties D. M. perėmė faktinį naudojimąsi šiuo garažu, jį prižiūrėjo ir eksploatavo. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko, kad jo garažas yra apleistas, nes juo naudojasi, jame laikomi asmeniniai daiktai ir priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama 1) civilinė byla Nr. e2YT-20547-964/2023 pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Šioje byloje teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti; 2) civilinė byla Nr. e2YT-27308-1193/2024 pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas minėtoje byloje 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjui jų nepašalinus, 2024 m. spalio 7 d. nutartimi teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
31. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma ir suprantama, kaip ginti savo teises, tačiau suinteresuotas asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų garažo nuosavybei įteisinti. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismui nebuvo aiškiai pateiktas formuluotas reikalavimas dėl nuosavybės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, tačiau teismo posėdžio metu ir pateiktuose dokumentuose buvo išsamiai nurodyta, kad ginčo objektas buvo faktiškai valdomas daugiau nei tris dešimtmečius.
32. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentais, pažymi, kad bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 534–537 straipsniai). Pagal CPK 443 straipsnį teismas nagrinėja CPK V dalyje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017).
33. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. M. kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius. Svarbu pabrėžti, kad suinteresuotas asmuo D. M. savarankiško reikalavimo dėl ginčo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjamoje byloje nepareiškė, tačiau tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu išreiškė savo poziciją ir prašymą spęsti dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu suinteresuotam asmeniui išreiškus minėtą prašymą, teismas neišaiškino suinteresuotam asmeniui jo teisės ginti savo teises nagrinėjamoje byloje pareiškiant savarankiškus reikalavimus, o priešingai - nurodė, kad turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį klausimas šioje byloje nenagrinėjamas, ir apsiribojo tik klausimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimu.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tai, jog apeliantas savo pažeistas teises bandė ginti kitose civilinėse bylose, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes nurodytose civilinėse bylose nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl bylos esmės ir suinteresuotam asmuo turėjo teisę ginti savo teises kreipdamasis į teismą su nauju pareiškimu ar, kaip minėta, CPK 443 straipsnyje numatyta tvarka teikiant savarankišką prašymą nagrinėjamoje byloje. Be to, tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013; 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).
35. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas įteisinti nuosavybę į ginčo statinius, savaime ginčo turto nepadaro bešeimininkiu. Asmuo turi teisę ginti pažeistas teises, remdamasis įgyjamosios senaties arba valdymo teisės institutais, ką suinteresuotas asmuo D. M. ir siekia įrodyti. Apeliantui teikiant įrodymus apie ginčo turto nepertraukiamą valdymą, buvo būtina aiškintis, ar apelianto pateikti duomenys nesuponuoja valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, sąlygų nustatymo ir kartu pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašymo dėl ginčo statinio pripažinimo bešeimininkiu pagrįstumo.
36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Siekiant ginčą išspręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, todėl tokia apimtimi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), nes pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.