Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-202/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1A-502-202/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00843-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Elena Vainienė
Nuteistasis
E. L.
Nukentėjusysis
G. D.
Advokatai
Sergejus Pelšas, Viktorija Čivilytė
Kategorijos
  • 1.1.71pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A- 502-202/2016Proceso Nr. 1-10-1-00843-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.71., 1.1.8., 1.2.4.4., 1.2.4.2.10., 2.1.14., 2.1.15. (N) (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,nuteistajam E. L.,nuteistojo gynėjui advokatui Sergejui Pelš,nukentėjusiajam G. D.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. (E. L.) ir nukentėjusiojo G. D. (G. D.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš E. L. priteista nukentėjusiajam G. D. 60 990,88 Eur turtinei (773,38 Eur medikamentai, kuro išlaidos, klausos aparatas bei 60 217,50 Eur negautos pajamos) ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 400 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. D. dėl jo asmens tarnybos pareigų vykdymo, už tai, kad pastarasis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu ir vykdydamas savo tiesiogines pareigas, 2014 m. sausio 29 d., 20.40 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus E. L. sūnus V. L. (V. L.) ir dėl ko šis prarado teisę vairuoti, jis (E. L.), 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 promilės), automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sutrikdyti nukentėjusiojo G. D. sveikatą, priėjo prie nukentėjusiojo ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, nukreipė į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą „Mateja Start 2“, priskiriamą prie D kategorijos šaunamųjų ginklų, ir tyčia vieną kartą iššovė, padarydamas nukentėjusiajam dešinės ausies akustinę traumą, atsiradusią dėl nuo netoli esančio ginklo šūvio akustinio poveikio, kuri komplikavosi išsivysčiusiu dešinės ausies kurtumu ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. D. dėl jo tarnybos pareigų vykdymo.

Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi apygardos teismas iš anksto, dar neišnagrinėjęs bylos, išreiškė poziciją, kad tam tikrų duomenų rinkimas nereikalingas. Atsisakęs rinkti įrodymus, kurie galimai galėjo sušvelninti nuteistojo kaltę, teismas buvo šališkas, nepakankamai objektyvus. Neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės sukliudė teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį.

Nuteistasis nurodo, jog nagrinėjamoje byloje buvo gautos dvi teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2769/14(01) ir Nr. G 4045/14(01), taip pat gauta Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 220 bei ekspertizės aktas Nr. PEKG 11(123)2016(01). Ekspertizės akte Nr. PEKG 11(123)2016(01) nurodytas tyrimo metodas P 5.4-02 „Gyvų asmenų tyrimai“, tačiau tiek ekspertizės, tiek ir specialisto išvados buvo atliktos remiantis tik medicininiais dokumentais ir baudžiamosios bylos duomenimis, t. y. nedalyvaujant nukentėjusiajam G. D.. Be to, abi specialisto išvados ir ekspertizės aktas surašytas to paties eksperto V. K.. Ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizę atliko ir gydytoja otorinolaringologė V. V., pasirašiusi ekspertizės aktą. Nuteistajam neaišku, kuo pasireiškė minėtos gydytojos dalyvavimas atliekant tyrimą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog jį sudaro perkelti tekstai iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, specialisto išvadų Nr. G 2769/14(01), Nr. G 4045/14(01), Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 220, VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijos Nr. 34031, kurioje įklijuoti Všl Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2015/17921, Nr. 2015/19291, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus Darbingumo lygio pažymos DL-I Nr. 0911439. Apeliantas mano, jog perkeliant nurodytus duomenis į ekspertizės aktą, nėra reikalingos net tik otorinolaringologo, bet ir specialisto neurologo konsultacijos. Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje buvo nurodyta, jog atliekant tyrimą būtinas LOR specialisto ir neurologo dalyvavimas, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad toks specialistas tyrime nedalyvavo.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodyta: 10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl: 10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė); 10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų); 10.3. padarymo laiko; 10.4. sveikatos sutrikdymo masto. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog atliekant ekspertizę nebuvo tiriamas nei kūno sužalojimo padarymo mechanizmas (galimos padarymo priemonės ir būdai) nei padarymo laikas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje šie klausimai net nebuvo užduoti. Akivaizdu, kad teismui ir taip buvo aišku, kad E. L. nukreipė į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą priskiriamą prie D kategorijos šaunamųjų ginklų ir tyčia vieną kartą iššovė, padarydamas nukentėjusiajam dešinės ausies akustinę traumą. Tokiu būdu, teismas, formuluodamas ekspertams užduotį, kaip jau nustatytą faktą nurodė, kad E. L. nukreipė į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą priskiriamą prie D kategorijos šaunamųjų ginklų ir tyčia vieną kartą iššovė, padarydamas nukentėjusiajam dešinės ausies akustinę traumą. T. y. teismas savarankiškai nustatė tiek padarymo mechanizmą, tiek padarymo laiką, nors, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, tai turi nustatyti teismo medicinos ekspertai. Nuteistasis mano, jog apygardos teismas, darydamas esmines išvadas dėl bylos aplinkybių ir jo kaltės masto, neišnagrinėjęs visų bylos duomenų, jų neįvertinęs bei atsisakęs suteikti galimybę ekspertams pasisakyti dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės galimų priežasčių, buvo šališkas ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Specialisto išvadoje Nr. G 4045/14(01) nurodyta, kad dešinės ausies akustinė trauma galėjo atsirasti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-08-18), tačiau laiko ribos išvadoje nėra nurodytos. Nuteistasis mano, kad tokia trauma galėjo atsirasti ir anksčiau. Be to, išvadoje nurodžius, kad tikėtina, jog tokia trauma galėjo atsirasti nuo netoli esančio ginklo šūvio akustinio poveikio, nebuvo nurodyta, ar galimos kitos priežastys. Skundo autorius šias abejones grindžia specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 220, kad G. D. nustatytų ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų kodai nurodyti Tarptautinėje ligų, sveikatos sutrikimų klasifikacijoje „Sisteminis ligų sąrašas“ (TLK-10-AM): H83.3 (Vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui); H90.3 (Neurosensorinis prikurtimas, abipusis). TLK-10-AM elektroniniame vadove (http://ebook.vlk.1t/e.vadovas/) detalizuota, kad: H83.3 Vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui (garsinė trauma arba prikurtimas dėl triukšmo), t. y. galimi abu variantai. Medicinos mokslų daktaras D. Rauba yra nurodęs (http://www.dariusrauba.lt/ligos/ausu-ligos/neurosensorinis-prikurtimas), kad akustinė trauma įvyksta dėl labai stipraus, sukeliančio skausmą, trumpalaikio garso poveikio, prikurstama staiga, taip pat staigiai atsiranda skausmas ir ūžesys. Tačiau iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad G. D. po signalinio pistoleto šūvio iškart pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir 4 min. 47 sek. kalbėjo su operatore. Iš 2014-08-18 vaizdo įrašo matyti, kad G. D. yra sugipsuota ranka, taigi, pastarasis neabejotinai vartojo vaistus ir nėra žinoma, ar vaistai nėra ototoksiški, nėra žinomos ir kitos galbūt svarbios aplinkybės. Nuteistojo nuomone, negali būti atmestos ir staigaus neurosensorinio prikurtimo, pasireiškiančio po 12-72 val. dėl įvairių priežasčių (virusinė infekcija, vidinės ausies kraujotakos sutrikimas, ototoksiški vaistai, trauma, autoimuninė ausies liga, idiopatinė kilmė) bei kitos priežastys (medicinos mokslų daktaro D. Raubos nuoroda).

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad nurodytos priežastys patvirtina, jog ekspertizės aktas Nr. PEKG 11(123)2016(01) yra neišsamus, surašytas formaliai ir atmestinai, todėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Minėtose specialistų išvadose ir ekspertizės akte nėra atmestos kitos galimos G. D. kurtumo priežastys bei ligos. Nuteistasis E. L. viso bylos proceso metu teigė, jog neįsivaizdavo, kad signaliniu pistoletu gali būti padarytas sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nuteistasis nenorėjo kilusių padarinių, rodo jo pasirinkta priemonė, kuria neįmanoma nušauti, o tik pagąsdinti. Nuteistasis parodė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, jam tenka saugotis žmonių ar gyvūnų, todėl startinį pistoletą pirko pagąsdinimui. Įsigyjant pistoletą jam buvo pasakyta, kad šiuo pistoletu sužaloti neįmanoma. Interneto tinklalapyje apie šį pistoletą taip pat nurodyta, kad jis tinka atgrasyti pavojingus gyvūnus, duoti startą sporto varžybose ir pan.

Ekspertizės akte Nr. 140-(3006)-ISl-7287 nurodyta, kad startinis signalinis Start 2 modelio pistoletas Mateja, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Tačiau kriminalistikos ekspertai, mokslininkai nesutinka su tokiu signalinių ginklų priskyrimu šaunamiesiems ginklams. Autorių kolektyvo paskelbtame straipsnį „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas baudžiamosios teisės ir kriminalistikos kontekste“ (https://www.mruni.eu/lt/mokslodarbai/iurisprudenciia/archyvas/?l=96798) nurodyta, kad ,,Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normos nepagristai bandomos taikyti ir baudžiamojoje teisėje. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reguliuoja legalią apyvartą šaunamaisiais ginklais, tuo tarpu baudžiamoji teisė nagrinėja neteisėtas veikas, susijusias su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimu ir naudojimu. Galiojantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas yra iš esmės tobulintinas, nes jo nuostatos yra nenuoseklios, prieštaraujančios tarptautiniams norminiams aktams ir nesiderina su kriminalistinės ginklotyros mokslo doktrina. Teisėsaugos pareigūnai – praktikai (ekspertai, tyrėjai, prokurorai, teisėjai) mechaniškai ir be pagrindo perkeldami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas į baudžiamosios teisės taikymo sritį, formuoja neteisingą praktiką“. Tokios pat nuomonės laikomasi ir vadovėlyje (Kriminalistika. Teorija ir technika. Vadovėlis. Mykolo Riomerio universitetas, Vilnius, 2012). Jame pateikta šaunamųjų ginklų kriminalistinė klasifikacija, tačiau signaliniai šautuvai, pistoletai nėra klasifikuojami kaip šaunamieji ginklai.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apygardos teismo išvada dėl E. L. netiesioginės tyčios turinio, jog padaryta veika yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, nuteistasis nurodo, jog žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad sudavus plyta į galvos sritį galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Galima teigti, kad normalus žmogus turėtų suvokti, kad pvz., sporto varžybose treneris prieš duodamas startą startiniu pistoletu, turėtų paeiti porą žingsnių į šalį ar bent šauti ištiesus ranką į viršų, nes didelis garsas gali trumpam užgulti ausis. Manytina, kad normalus žmogus turi suvokti, jog startiniu pistoletu iššovus visai greta žmogaus, garsas gali ne tik užgulti ausis, bet ir pažeisti ausų būgnelius, tad nurodytomis sąlygomis įvykus tokiai nelaimei, treneris galimai būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neatsargaus nusikaltimo, nes nenumatė pavojingų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Vadovaudamasis netiesioginės tyčios sąvoka bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 nuteistasis teigia, kad jo netiesioginė tyčia apėmė išgąsdinimą, nežymų, gal nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau neapėmė sunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai atsisakyta tirti, ar signalinio pistoleto ,,Mateja Start 2“ šūvio garsas yra tiek didelis, kad galėjo sukelti klausos sutrikdymą.

Skundo autorius taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. S. parodė: „<...> būdamas autoserviso patalpose, išgirdo garsą panašų į petardos sprogimą tačiau iš pradžių neatkreipė dėmesio ir nėjo lauk, garsas nesukėlė įtarimų“. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas J. Š. parodė: „Tuo momentu, kai Eduardas šovė, jis, jo draugas ir dar vienas žmogus stovėjo šalia. Šūvio garsas nepasakyčiau, kad buvo labai garsus. Po šūvio man jokios reakcijos nebuvo, netgi iš vaizdo įrašo matyti, kad stovėjau rūkiau, o po šūvio likau taip pat stovėti, kaip ir stovėjęs. Aš šūvio poveikio nepajutau“. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. B. parodė: „Kai buvo iššauta, aš buvau maždaug pusės metro - metro atstumu nuo E. L.. Po to, kai E. L. iššovė, man jokios reakcijos dėl šūvio nebuvo. Aš tik išsigandau, klausos diskomforto nepajutau. Į kurią vietą šovė, tiksliai neprisimenu, man atrodo, kad kažkur krūtinės - juosmens srityje“. Balistikos ekspertas E. V. parodė, kad signalinis pistoletas ,,Mateja Start“ 2 nėra šaunamasis ginklas, skirtas sukelti garsą, naudojamas nubaidyti šunis, laukinius žvėris. Skleidžiamo garso stiprumą gali nustatyti darbų saugos, sanitarijos, higienos specialistai. Ekspertė, LOR gydytoja O. V. L. nurodė, kad šūvio garso tyrimą gali atlikti Visuomenės sveikatos centras.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė teismo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą tikslu išmatuoti šūvio garso stiprumą, tačiau teismas šį tyrimą pavedė atlikti balistikos ekspertams. Ekspertizės akte Nr. 140-(3006)-ISl-7287 nurodyta, jog tokie tyrimai Kriminalistinių tyrimų centre neatliekami. Nuteistojo gynėjai pakartotinai paprašius kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą dėl šūvio garso nustatymo, apygardos teismas nurodė, kad toks klausimas ekspertams buvo užduotas, tačiau tokio tyrimo ekspertai atlikti negali. Teismas nematė galimybių dar kartą skirti tokį tyrimą ir rėmėsi specialisto išvada. Apelianto nuomone, tokie motyvai rodo teismo šališkumą. Apygardos teismas tris kartus ignoravo informaciją, kad tokius tyrimus atlieka Visuomenės sveikatos centras.

Nuteistasis teigia, jog atsižvelgus į tai, kad signalinis pistoletas nėra pavojingas, kad būtent taip jį suvokė E. L., turi būti iš naujo įvertinta jo kaltė ir pavojingumas bei atitinkamai paskirta bausmė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad neformalus įstatymo taikymas neprieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą teismą. Tai viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Todėl įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Skundo autorius taip pat nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu dėl negautų pajamų. Byloje esančiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2015-12-01 raštu Nr. (8.22) 3-134286 informuojama, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala VSDF biudžetui. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Rašte taip pat nurodoma, kad 2015-10-22 G. D. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją. Šis VSDFV Vilniaus skyriaus raštas neabejotinai reiškia, kad VSDF pradėjus mokėti G. D. netekto darbingumo pensiją, VSDFV Vilniaus skyrius realizuos regreso teisę į žalą padariusį asmenį – E. L..

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjus; asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį. Tai reiškia, kad šių netekto darbingumo pensijos išmokų apimtimi nukentėjęs asmuo praras turtinę teisę reikalauti atlyginti žalą tiesiogiai iš kaltininko, o ši jo turtinė reikalavimo teisė išmokėtų socialinio draudimo išmokų apimtimi pereis ieškovui. Apelianto nuomone, dėl nurodytų priežasčių ieškinys dėl negautų pajamų negali būti teisingai išspręstas. Šiuo metu nėra žinoma, ar VSDFV Vilniaus skyrius moka/mokės netekto darbingumo pensiją ir kokio dydžio, nes būtent tiek turi būti sumažinta suma, priteista iš E. L. kaip G. D. negautos pajamos.

Be to, apeliantas mano, kad ieškinys dėl negautų pajamų turi būti peržiūrėtas. Teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį ir kad Civiliniame kodekse nurodyta negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-103/2005, 3K-3-129/2008, 3K-3-174/2009). Pastarojoje nutartyje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Nustatyta, kad pateikti įrodymai suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad ieškovei trisdešimties procentų netekto darbingumo lygis nustatytas ne neterminuotai, bet terminuotai – iki 2006-12-08. Kadangi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nenustatyta, kad (būtent) trisdešimties procentų darbingumas ieškovei būtų nustatytas ir po 2006-12-08, tai darytina išvada, jog turtinės žalos, kaip negautų pajamų, priteisimas ieškovei už ilgesnį laikotarpį yra nepagrįstas bylos duomenimis. Šiame kontekste apeliantas pažymi, kad ir nagrinėjamoje byloje 40 proc. darbingumo lygis nustatytas terminuotai (nuo 2015-10-08 iki 2017-10-07), todėl nepagrįstai negautos pajamos skaičiuojamos už ilgesnį laikotarpį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. prašo:

Nagrinėjamoje byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti teismo medicinos ekspertizę, nurodant būtiną LOR specialisto, neurologo ir nukentėjusiojo G. D. dalyvavimą bei pavedant specialistams atsakyti į klausimus:

- kokios G. D. sužalojimo pasekmės?

- koks G. D. sveikatos sutrikdymo mastas?

- ar įmanomos ir kitos nustatyto sužalojimo priežastys (pvz. susirgimas, netinkamas gydimas) ir laikotarpiai?

Kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, pavedant specialistams atlikti startinio signalinio Start 2 modelio pistoleto Mateja tyrimą ir atsakyti į klausimus:

- koks šūvio garsas yra iššovus iš signalinio pistoleto „Mateja Start 2“ matuojant decibelais 0,5 m atstumu? 1 m atstumu?

- ar dėl tokio garso (0,5 m atstumas, 1 m atstumas) galėjo būti padarytas klausos pažeidimas, visiškas ar dalinis klausos netekimas?

Kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pavedant atsakyti į klausimus:

- ar buvęs (duomenys neskelbtini) patrulis G. D. 2014 - 2016 m. kreipėsi dėl darbo asmeniui, tinkamam dirbti policijoje pagal trečią skiltį? (Specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad G. D. gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado trečią skiltį)

- ar Vilniaus apskrityje įvairiose struktūrose 2015 - 2016 m. buvo bei yra šiuo metu laisvų darbo vietų, tinkamų asmeniui su daline klausos negalia?

Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį, jog toks prašymas jau buvo pateiktas pirmos instancijos teismui. Teismas šį prašymą atmetė nurodęs, kad dirbti tokį darbą, kurį dirbo nukentėjusysis, jis jau nebegali.

Nuteistasis prašo priklausomai nuo gautų išvadų jo veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamajame kodekse numatytą straipsnį. Taip pat prašo sumažinti paskirtą bausmę, o esant galimybei – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma patikrinti priteistą turtinei žalai atlyginti sumos dydį atsižvelgiant į G. D. netekto darbingumo pensiją (mokamą arba kuri bus mokama VSDF) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kad negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį). Nustačius, kad pagrindo mažinti ieškinio turtinei žalai atlyginti sumą nėra, nuteistasis prašo sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis G. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas netektas pajamas, turtinę žalą priteisė tik iki to termino, nuo kada nukentėjusysis įgytų teisę išeiti į pensiją. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis ketino tarnauti policijoje ilgesnį laiką. Nukentėjusysis nurodo, kad jis turi du mažamečius vaikus, kurie teisės išeiti į pensiją metu būtų dar nepilnamečiai. Be to, iš nagrinėjamoje byloje pateiktos kredito sutarties matyti, kad kredito terminas taip pat yra ilgesnis, nei tarnybos laikas iki teisės išeiti į pensiją. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis ketino tarnauti iki 50 metų amžiaus, tai yra iki kol leidžia įstatymai dirbti policijos pareigūnu. Nukentėjusysis prašo dėl netektų pajamų priteisti jam 11 671,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nesutinka su apygardos teismo priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu bei kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-511/2004, ir nurodo, kad dėl E. L. veiksmų jis patyrė didelę neturtinę žalą. Nuteistojo veiksmai sukėlė didelį skausmą, jam (G. D.) iki šiol dėl akustinės traumos svaigsta galva, nuolat pykina. Gydytojai teigia, kad tokia būsena tikėtina niekada nepraeis. Dėl vis blogėjančios sveikatos būklės nukentėjusysis nuolat guldomas į ligoninę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo būklė blogėja. Bylos nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę paaiškėjo, kad jam sunkiai sutrikdyta sveikata, netektas 50 procentų darbingumas, vėliau netektas darbingumas sudarė 60 procentų, sveikata nuolat prastėja, prognozuojamas visiškas abiejų ausų kurtumas. Be to, nukentėjusysis neteko mėgstamo darbo, dėl nuolatinio gydymosi negali įsitvirtinti darbo rinkoje, visaverčiai bendrauti su vaikais ir žmona. Nukentėjusysis mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo iš E. L. papildomai priteisti 11 671,57 Eur turtinei žalai atlyginti bei papildomai priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – tenkinti iš dalies. Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo argumentus dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pastarasis neneigia to, kad šovė iš signalinio pistoleto į nukentėjusįjį, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas buvo šališkas, nes atsisakė rinkti įrodymus, galimai galėjusius sušvelninti jo kaltę. Nuteistasis prašo jo veiką perkvalifikuoti atsižvelgiant į gautas išvadas, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismas turėtų padaryti. Tuo tarpu nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė E. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargų sveikatos sutrikdymą.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai bei, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino E. L. kaltu. Kvalifikuojant įrodyta pripažintą nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų nuteistajam nepalankių procesinių sprendimų, įrodymų vertinimo ar neišsamaus bylos išnagrinėjimo negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališkumas visais atvejais konstatuojamas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių E. L. savo apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Šios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, 2K-406/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų. Kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne, tačiau privalo savo sprendimą pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimus įgyvendino tinkamai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus ir nuosprendį konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. L. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo sunkiai sutrikdė G. D. sveikatą, patvirtina baigiamajame akte išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo G. D., liudytojų J. Š., P. B., G. D. (nukentėjusiojo tėvo), T. R., M. D. parodymai, vaizdo įrašas, specialisto išvada Nr. 4045/14(01), ekspertizės aktas Nr. PEKG 11(123)/2016 (01), paties nuteistojo parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Apelianto E. L. skunde išdėstytos abejonės dėl G. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto ir dėl neva kitų galimų nukentėjusiojo apkurtimo priežasčių, yra niekuo nepagrįstos ir atmetamos. Nukentėjusysis dėl užimamų pareigų nuolat tikrino sveikatą, duomenų apie tai, kad nukentėjusysis iki įvykio turėjo problemų su klausa, byloje nėra. Taip pat nenustatyta, jog sunkių padarinių atsiradimą galėjo įtakoti kiti veiksniai. Nuteistasis nepagrįstai apeliuoja į garso įrašo apžiūros protokolą, iš kurio seka, kad G. D. po šūvio iškart pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų (specialisto išvada Nr. G 4045/14(01), specializuota medicininės ekspertizės pažymą Nr. 220, ekspertizės aktas Nr. PEKG 11(123)/2016 (01)) matyti, jog G. D. buvo konstatuotas kurtumas dešine ausimi ne iš karto po įvykio, o praėjus beveik penkiems mėnesiams. Be to, po patirtos akustinės traumos nukentėjusysis girdėjo kaire ausimi. Taigi normalu, jog G. D. po patirtos akustinės traumos galėjo pats paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie įvykį.

Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog ekspertizės aktas Nr. PEKG 11(123)2016 (01) nėra tinkamas įrodymas, nes surašytas to paties eksperto, remiantis tik medicininiais dokumentais, neapžiūrėjus nukentėjusiojo. Darytina išvada, kad apeliantas neteisingai supranta ar klaidingai interpretuoja gyvų asmenų tyrimo metodus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad gyvo asmens ekspertizė paprastai atliekama ištyrus medicininius dokumentus, kuriuos surašo šį asmenį apžiūrėję atitinkamos srities specialistai (gydytojai). Būtent toks tyrimo metodas buvo pasirinktas ir šiuo atveju. Teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių medicinos eksperto V. K., turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, 18 metų darbo stažą ir kvalifikaciją atlikti mirusių ir gyvų asmenų tyrimus, deontoligines ekspertizes, bei gydytojos otorinolaringologės (LOR) V. V., surašiusių aktą dėl G. D. sužalojimo padarinių ir sveikatos sutrikdymo masto, kompetencija (t. 2, b. l. 177-180). Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad teismas savarankiškai nustatė tiek kūno sužalojimo padarymo mechanizmą, tiek laiką, nes nutartyje skirti teismo medicinos ekspertizę ekspertams nurodė, jog E. L. nukreipė į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą, t. y. išdėstė kaltinimą. BPK 209 straipsnio, nustatančio ekspertizės skyrimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje skirti ekspertizę nurodoma: nusikalstamos veikos aplinkybės; pagrindas ekspertizei skirti; atlikti ekspertizę paskiriama ekspertizės įstaiga arba ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama medžiaga. Taigi apygardos teismas nutartyje atlikti ekspertinį tyrimą nurodęs nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kuo buvo kaltinamas E. L., vadovavosi įstatymu, o esmines išvadas dėl bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą. Be to, kaip teisingai pastebi ir pats apeliantas, aptariamoje nutartyje skirti teismo medicinos ekspertizę ekspertams nebuvo užduoti klausimai dėl kūno sužalojimo mechanizmo ir laiko. Tiek sužalojimo mechanizmas, tiek laikas buvo įvertinti specialisto išvadoje Nr. G 4045/14(01), specialistams konstatavus, kad G. D. nustatyta dešinės ausies akustinė trauma galėjo atsirasti įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, t. y. 2014-08-18, tikėtina, kad tokia trauma galėjo atsirasti nuo netoli esančio ginklo šūvio akustinio poveikio (t. 1, b. l. 58). Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija nesutinka su E. L. skundo teiginiu, jog teismas buvo šališkas, nes atsisakė ekspertams suteikti galimybę pasisakyti dėl kitokių nukentėjusiojo klausos sutrikimo aplinkybių. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas nenurodo jokių kitų realių ir įtikinamų aplinkybių, kurios galėjo sukelti paminėtus padarinius (akustinę traumą ir dešinės ausies kurtumą). Tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti aukščiau, atmetami apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, teismo šališkumo nerodo.

Apeliacinio skundo argumentas dėl būtinumo skirti teismo medicinos ekspertizę, taip pat atmetamas. BPK 286 straipsnyje yra aptartas ekspertizės skyrimas ir darymas bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurioje atsakyta į apelianto skunde pateiktus klausimus. Teisėjų kolegija pripažino, kad ekspertizės aktas yra išsamus ir pagrįstas, todėl pagrindo skirti ekspertizę nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra.

Nesutikdamas su teismo nustatyta kaltės forma apeliantas nurodo, jog jis nesuvokė, kad startiniu pistoletu gali būti padarytas sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantas iš dalies neneigia savo kaltės, tačiau tvirtina, kad jo pasirinktas įrankis, kuriuo neįmanoma atimti gyvybės, o tik pagąsdinti, rodo, kad jis nenorėjo kilusių padarinių ir jų nenumatė. Minėta, kad apeliantas skunde prašydamas perkvalifikuoti jo veiką, nenurodė kokį BK straipsnį atitinka jo padaryta veika, tačiau iš skundo turinio bei nuteistojo gynėjo teismo posėdžio metu suformuluoto prašymo galima spręsti, kad E. L. nuomone, jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia nuo neatsargumo skiriasi tuo, kad ji turi skirtingą psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Esant nusikalstamam pasitikėjimui sveikatos sutrikdymo atveju, kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai, tačiau tikisi sužalojimų išvengti. Jo tikėjimas turi būti paremtas objektyviomis aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turėtų užkirsti kelią galimiems padariniams. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobūdžio, nenumato, kad gali kilti pavojingų padarinių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nustatė, kad nors nuteistasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad E. L., priėjo prie nukentėjusiojo ir, nukreipęs į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą, vieną kartą iššovė. To neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau jis nepagrįstai apeliuoja į tai, kad neįsivaizdavo, jog signaliniu pistoletu gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš nuteistojo E. L. parodymų matyti, jog signalinį pistoletą jis pirko savigynai, kaip pagąsdinimo priemonę, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Vien jau ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis žinojo, jog jo turimas pistoletas sukelia stiprų garsą, todėl šaudamas iš tokio pistoleto nedideliu atstumu stovinčiam nukentėjusiajam į veidą, suvokė, kad kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai. Tai, kad liudytojai J. S., J. Š., E. V. parodė, jog šūvio garsas jiems jokios reakcijos nesukėlė, nuteistojo kaltės nepašalina. Be to, bet kuris normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad nuo stipraus garso, ypač kai garsą skleidžiantis šaltinis yra netoliese, galima apkursti. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog signalinis pistoletas pagal savo charakteristiką yra laikomas mažesnio pavojingumo, nei kitoms kategorijoms priskiriami ginklai, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nesumažina veikos pavojingumo padarinių prasme ir neturi įtakos nustatant nuteistojo kaltės formą. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis E. L. savo parodymuose yra nurodęs, jog tarnavo armijoje, apie ginklus išmano, todėl įsigyto ginklo pavojingumą tikrai suvokė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dar iki įvykio konfliktavo su nukentėjusiuoju, grasino susidoroti, taigi kalbėti apie neatsargią nuteistojo kaltės formą nėra pagrindo. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kad apygardos teismas nepagrįstai atsisakė išmatuoti šūvio stiprumą, teisėjų kolegija pažymi, jog visi reikšmingi bylos duomenys buvo įvertinti ir šių duomenų pakanka E. L. kaltei pagrįsti. Pažymėtina tik tai, kad joks visuomenės sveikatos centro specialistas negalės pasakyti koks konkretus garsas (matuojant jį decibelais), šaunant iš signalinio pistoleto, reikalingas, kad išsivystytų visiškas ar dalinis klausos netekimas vienam ar kitam asmeniui. Akivaizdu, kad šūvio garso šiuo atveju pakako padaryti nukentėjusiojo dešinės ausies akustinei traumai, kuri komplikavosi išsivysčiusiu šios ausies kurtumu. Tokios išvados padarymui specialios žinios nereikalingos.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai apie signalinių pistoletų naudojimą sporte nėra įtikinami, nes paminėtais pistoletais sportininkams prie ausų nešaudoma.

Baudžiamajame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Įvertinęs išanalizuotas aplinkybes pirmosios instancijos teismas E. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija jo veiką kvalifikuojančio požymio, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantį požymį E. L. veiksmuose ir tokį sprendimą priėmė išsamiai, nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu.

Dėl nuteistajam E. L. paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. prašo sumažinti paskirtą bausmę, o esant galimybei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų esant BK 54 straipsnio 3 dalyke ir BK 62 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Kaip matyti, E. L. padaryta veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. E. L. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai E. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei šio straipsnio dalies sankcijos vidurkis, t. y. penkerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Be to, minėto straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo atveju kaltininko asmenybės vertinimas turi suponuoti išvadą, jog sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių E. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. L. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjo pateikti charakteristika ir pažyma dėl sveikatos būklės, taip pat nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą ir švelninti bausmę aptariamo straipsnio pagrindu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir E. L. skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo prašymu, kad nesant pagrindų skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, paskirta bausmė turi būti sumažinta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Nors, kaip minėta, nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, yra labai sunkus ir pagrįstai nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, iki tol nebuvo teistas, nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nepadarė jokių kitų nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų, E. L. dirba, vedęs, charakterizuojamas teigiamai. Iš bylos taip pat matyti, kad E. L. atlygino dalį (3 000 Eur) nukentėjusiajam padarytos žalos, be to, šiame kontekste svarbi ir paties nukentėjusiojo pozicija, kad jis nuteistajam atleido ir prašė sušvelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. L. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat papildomai įvertinusi nukentėjusiojo poziciją ir nuteistojo norą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti E. L. paskyrus artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Nors apygardos teismas paskyrė nuteistajam mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (penkerius metus ir šešis mėnesius), tačiau pripažintina, kad net ir tokia laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu, paskiriant E. L. artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nukentėjusiajam G. D. turtinės žalos priteisimo

Skundžiamu nuosprendžiu iš E. L. buvo priteista G. D. 60 990,88 Eur turtinei (773,38 Eur medikamentai, kuro išlaidos, klausos aparatas bei 60 217,50 Eur negautos pajamos) žalai atlyginti. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteista negautų pajamų suma. Nuteistasis E. L. nurodo, kad apskaičiuojant turtinei žalai atlygintinos sumos dydį, atsižvelgtina į netekto darbingumo pensiją, mokamą arba kuri bus mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Be to, nukentėjusiajam 40 procentų darbingumo lygis nustatytas terminuotai, t. y. 2017 m., spalio 7 d., todėl nepagrįstai negautos pajamos skaičiuojamos už ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu nukentėjusysis G. D. nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog jis ketino dirbti policijoje iki 50 metų amžiaus, ir prašo priteisti netektų pajamų papildomai 11 671,57 Eur.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala turi būti atlyginama (BPK 109 straipsnis, BPK 110 straipsnio 1 dalis, BPK 111 straipsnio 1 dalis).

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Bylos duomenimis, dėl įvykio metu patirtos traumos G. D. neteko 60 procentų darbingumo (t. 3, b. l. 16). Specializuotosios medicininės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad G. D. yra netinkamas tolesnei tarnybai (t. 2, b. l. 35), todėl jis atleistas iš vidaus tarnybos ir jam paskirta pareigūno valstybinė pensija. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 26018 matyti, kad nuo 2015 m. sausio 30 d. G. D. paskirta 107,61 Eur dydžio per mėnesį pareigūno valstybinė pensija už tarnybą (t. 2, b. l. 36). Apygardos teismas atsižvelgęs į tai, kad negautos pajamos sudaro skirtumą tarp vidutinio atlyginimo – 509,07 Eur ir netekto darbingumo pensijos (107,61 Eur) iki teisės į pareigūno pensiją įgijimo (viso 150 mėnesių), sprendė, kad už šį laikotarpį priteistinas sumažėjusių pajamų skirtumas, kurį sudaro 60 217,50 Eur. Taigi nuteistojo argumentas, kad nesant duomenų apie mokamą netekto darbingumo pensiją, negali būti teisingai išspręstas ieškinys, neatitinka objektyvių bylos duomenų, ir negali būti pagrindas sumažinti priteistą turtinei žalai atlyginti sumą dėl negautų pajamų. Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydis turi būti skaičiuojamas iki teisės į pareigūno pensiją įgijimo. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. L. skundo argumentu, kad Darbingumo lygio pažyma yra vienas iš kriterijų nustatant turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį, tačiau nagrinėjamoje byloje pateikti ir kiti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis apygardos teismas sprendė, jog nukentėjusiajam turi būti atlygintos jo negautos pajamos iki teisės gauti pensiją įgijimo. Byloje pateiktoje specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje konstatuota, jog G. D. tolesnei tarnybai yra netinkamas, todėl įvertinus tai, kad nukentėjusysis dėl patirto kūno sužalojimo tokį darbą, kurį dirbo dirbti negali, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgus į byloje esančius medicininius duomenis, kad klausos pagerėjimo dešiniąja ausimi nebus, nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad turtinės žalos dėl netektų pajamų laikotarpis turi būti skaičiuojamas iki teisės į pareigūno pensiją įgijimo. Šiuo atveju G. D. negautos pajamos yra realiai tikėtina pinigų suma, kurią gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio E. L. veiksmai. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada dėl paminėtų nukentėjusiojo patirtų išlaidų pagrįstumo, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo mažinti priteistos turtinei žalai atlyginti sumos dydžio.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir nukentėjusiojo G. D. prašymas priteisti netektų pajamų papildomai 11 671,57 Eur. Kaip minėta, negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Šiame nuosprendyje minėta, kad kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Pritartina apygardos teismo argumentams, kad teisę į pareigūno pensiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1864 redakcija), nukentėjusysis būtų įgijęs ištarnavęs 24 metus, todėl sumažėjusių pajamų skirtumas priteistinas iki teisės gauti pareigūno pensiją gavimo. Faktą, kad ketino tarnauti iki 50 metų amžiaus, nukentėjusysis įrodinėja pateikdamas kredito sutarties kopiją, nurodydamas, kad kredito grąžinimo terminas yra ilgesnis nei tarnybos laikas iki teisės išeiti į pensiją, be to, jis turi du mažamečius vaikus, kurie teisės išeiti į pensiją metu būtų nepilnamečiai. Byloje esančios kredito sutarties kopijoje nurodyta, kad kredito grąžinimo terminas 2044-02-15, tai yra tuo metu nukentėjusiajam bus 62 metai, be to, kredito gavėjas yra ir nukentėjusiojo sutuoktinė, taigi prievolę grąžinti kreditą turi ir nukentėjusiojo sutuoktinė. Nukentėjusysis vedęs, duomenų apie tai, kad sutuoktinė negali rūpintis vaikais ir juos išlaikyti, byloje nėra, juo labiau, kad teisės įgyti pensiją metu vienas iš nukentėjusiojo vaikų jau bus pilnametis. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto prašymas priteisti negautas pajamas už ilgesnį laikotarpį yra tikėtino pobūdžio ir nepagrįstas realiais duomenimis. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad žalos dėl netektų pajamų terminas turi būti skaičiuojamas iki teisės į pareigūno pensiją įgijimo. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad apygardos teismas netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam G. D. neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje G. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir teismų praktika. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, 2K-7-335/2013). Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp nuteistojo E. L. veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas. Kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2013, 2K-147/2013).

Nukentėjusysis G. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, taip pat akcentuoja vis blogėjančią sveikatos būklę, prašo papildomai priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Savo ruožtu nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą neturtinei žalai atlyginti dydį.

Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus apeliantų prašymus, visų pirma atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Taigi vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir kt. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei tai susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis G. D. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, pakeitusiais jo gyvenimo kokybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo E. L. tyčinių veiksmų, t. y. nukreipus į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą ir vieną kartą iššovus, nukentėjusiajam buvo padaryta dešinės ausies akustinė trauma, kuri komplikavosi išsivysčiusiu dešinės ausies kurtumu. Iš 2015-08-06 specialisto išvados Nr. PEKG 11(123)/2016 (01) matyti, jog G. D. dėl išsivysčiusio dešinės ausies kurtumo prarado 50 procentų bendro darbingumo. Byloje esanti Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0911439 patvirtina, jog dėl patirtos traumos G. D. laikotarpiui nuo 2015-10-08 iki 2017-10-07 yra nustatytas netektas 60 procentų darbingumas. Sprendžiant iš byloje esančių medicininių dokumentų, po patirtos traumos nukentėjusysis iki šiol skundžiasi galvos svaigimu, pastarajam tęsiamas ambulatorinis gydymas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiojo G. D. sveikatos būklė perspektyvoje lieka neaiški. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 220 pripažinta, jog po G. D. sveikatos sutrikdymo 2015-08-18 yra likę sveikatos pakitimai, kurtumas dešine ausimi ir nežymus klausos silpimas kairėje ausyje po akustinės traumos. G. D. yra netinkamas tolesnei tarnybai pagal I ir II skiltis. Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių neabejotinai reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą ir nepatogumus. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistojo E. L. tyčinė nusikalstama veika sukėlė pasekmes, t. y. nukentėjusiojo neįgalumą (netektas darbingumas 60 procentų). Tai, be jokių abejonių, G. D. trukdo visaverčiam socialiniam gyvenimui – dirbti norimą darbą ir rūpintis šeima. Atsižvelgęs į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, apygardos teismas tinkamai įvertino E. L. nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose išnagrinėtose baudžiamosiose, taip pat ir civilinėse bylose, yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantys teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, bet atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais ratio decidendi, kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-511/2004, kuriose priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra atitinkamai 120 000 Lt (apie 35 000 Eur) ir 150 000 Lt (apie 43 500 Eur), ne tik neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių, bet ir priimtos visiškai kitos kategorijos bylose, t. y. nutartyje Nr. 3K-3-371/2003 spręstas klausimas dėl nelaimingo atsitikimo metu nuostolių ir žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo, nutartyje Nr. 3K-3-511/2004 – vertinta medicinos įstaigos darbuotojo kaltė, nustatant neturtinės žalos dydį ryšium su asmens pergyvenimais dėl artimojo netekties. Pirmojoje nutartyje nelaimingo atsitikimo metu kai kurie pakitimai yra negrįžtami, dėl sveikatos pakenkimo nukentėjusysis yra visiškai nedarbingas. Kitoje apelianto nurodytoje nutartyje dėl gydytojo netinkamai atliktų pareigų pacientas mirė. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos dydis atitinka visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nėra per mažas pagal teismų praktiką panašiose bylose. Didinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovė advokatė V. Čivilytė teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvykdyto mokėjimo kvitą Nr. 783913, patvirtinantį, kad nukentėjusysis sumokėjo jai 700 Eur už teisines paslaugas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis E. L., tiek nukentėjusysis G. D.. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Tuo tarpu nukentėjusiojo G. D. apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kita vertus, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Teisėjų kolegija mano, jog nukentėjusiojo turėtos išlaidos turi būti apmokėtos, tačiau prašoma suma mažintina. O. D. atstovės prašoma priteisti 700 Eur suma už teisines paslaugas viršija teismų praktikoje nukentėjusiesiems priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestas, be to, byla nėra didelės apimties (bylos medžiagą sudaro trys tomai), nagrinėjama dėl tų pačių nukentėjusiojo reikalavimų kaip ir pirmosios instancijos teisme, kurie, kaip minėta, buvo atmesti kaip nepagrįsti, teisinę pagalbą suteikusi advokatė atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jai buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiojo G. D. naudai priteista 1 400 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, o tai gerokai viršija kasacinio teismo praktikoje priteisiamus šių išlaidų dydžius. Dėl išdėstytų priežasčių nukentėjusiajam G. D. už teisines paslaugas priteistinos sumos dydis mažintinas iki 150 Eur, tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

E. L. (E. L.), pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, paskirtą 5 (penkerių) metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų.

Priteisti iš E. L. (E. L.) nukentėjusiajam G. D. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) (G. D.) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysElena Vainienė