Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-706-601/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2S-706-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20591-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
B. A., I. A.
Pareiškėjas
G. J.
Skolininkas
B. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-706-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20591-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-2662-1043/2021 pagal pareiškėjo G. J. prašymą dėl skolininko B. A. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. A., antstolis M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (išieškotojas) G. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui B. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. A. priklauso: ½ pastato–garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); 49/200 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ pastato–garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ patalpos–buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ½ pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ pastato–pirties, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); 15196/60785 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ½ piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko B. A. sutuoktinės I. A. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; ½ kelių transporto priemonės „TOYOTA YARIS“, kurios identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotos I. A. vardu.

2. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis vykdo Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-884-153/2016 dėl 125 663 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojui G. J.. Vykdydamas išieškojimą antstolis dviem turto arešto aktais areštavo skolininkui priklausantį turtą, tačiau visas skolininkui priklausantis turtas jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. A.. Antstolis nustatė, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) o visas turimas turtas įgytas po santuokos sudarymo. Antstolis 2020 m. liepos 9 d. surašė skolininkui siūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo gautas skolininko pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pasiūlė padalinti turtą taip, kad jam pagal valstybės įmonės Registrų centras skelbiamas vidutines rinkos vertes, turėtų atitekti apie 10 kartų mažiau turto nei sutuoktinei, išieškotojo atstovas pareiškė prieštaravimus. Pareiškėjui nežinomos aplinkybės dėl ko, bet kuris iš antstolio areštuoto turto, galėtų būti laikomas ne bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu, taip pat aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių, todėl pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis, kiekvieno iš antstolio areštuoto turto.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo B. A. nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vykdomojoje byloje antstolis iki šiol nėra įvertinęs areštuoto turto, nenustatęs jo vertės, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas prašo atidalinti visą turtą. Tik objektyviai nustačius areštuoto turto vertę, galima spręsti, ar egzistuoja poreikis bei kokiam turtui reikėtų nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjas negali savo nuožiūra, neturėdamas turto verčių, reikalauti atidalinti visą bendrą nuosavybę, o ne jos dalį, ypač tais atvejais, kai dalies turto užtektų reikalavimui patenkinti. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai nesant jokių aiškių ir pagrįstų turto vertės kriterijų yra nepagrįstai nustatoma skolininko dalis bendrame turte visam turtui ir taip pažeidžiami skolininko bei jo sutuoktinės interesai. Pareiškėjo prašoma nustatyti turto dalis po ½ yra neracionali ir ženkliai mažinanti turto vertę. Skolininkas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla Nr. eA2-816-230/2021 dėl proceso atnaujinimo. Teismui byloje patenkinus skolininko prašymą ir pakeitus teismo sprendimą, išieškojimo suma arba bus sumažinta, arba išieškojimo procesas apskritai nutrauktas. Todėl kol nėra aišku, ar antstolis pagrįstai vykdo išieškojimą, nėra pagrindo tęsti kitų išieškojimo procedūrų – įskaitant ir turto dalies nustatymą.

4. Suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir I. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė skolininko B. A. prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021 ir nustatė, kad skolininkui B. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. A. priklauso: ½ pastato–garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); 49/200 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ pastato–garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ patalpos–buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ½ pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ pastato–pirties, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); 15196/60785 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ½ piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į skolininko B. A. sutuoktinės I. A. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB; ½ kelių transporto priemonės „TOYOTA YARIS“, kurios identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotos I. A. vardu.

Šalies argumentai

6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme yra pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, nesudaro pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, o kitų aplinkybių, kurios kliudytų nagrinėti prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, skolininkas nenurodė. Todėl teismas atmetė skolininko prašymą dėl bylos sustabdymo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad skolininkas B. A. ir I. A. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Teismas konstatavo, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. O, kadangi nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. liepos 9 d. antstolis turto arešto aktais areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei banko sąskaitas, teismas sprendė, kad skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatytina tame turte ir banko sąskaitoje, kurie yra areštuoti. Atsižvelgdamas į tai, nenustatęs byloje duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat nenustatęs aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas tenkino pareiškėjo G. J. prašymą dėl skolininko B. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skolininko argumentus, kad pareiškėjas negali savo nuožiūra, neturėdamas turto verčių, reikalauti atidalinti visą bendrą nuosavybę, o ne jos dalį. Teismas pažymėjo, kad kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį ir ta dalis nėra nustatyta, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. A. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios intancijos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį, primtą civilinėje byloje Nr. e2VP-2662-1043/2021, ir sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėtas proceso atnaujinimo klausimas civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021. Jei nebus tenkinamas pirmasis prašymas, netenkinti G. J. prašymo dėl turto dalies nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad turto vertės nustatymas nėra tikslingas, ir be pagrindo nustatė suinteresuoto asmens dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apelianto įsitkinimu, bendro turto padalijimas nenustačius turto vertės lemia iš esmės didesnės vertės turto areštavimą nei reikia išieškotinai sumai padengti. Be to, įvertinus areštuotą turto pobūdį bei naudojimosi ir disponavimo juo galimybes, yra akivaizdu, jog areštuoto bendro turto padalijimas sukels neigiamus padarinius ne tik suinteresuoto asmens interesams, bet ir pačiai atidalinto turto vertei, nes turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, yra sunkiau realizuoti varžytynėse nei turtą, kurio naudojimas, disponavimas ir valdymas nėra apsunkintas. Tuo tarpu bendro turto įkainojimas leistų turtą padalinti racionalesniu būdu. Taigi, tik įvertinus turtą, būtų galima konstatuoti, jog egzistuoja būtinybė įgyvendinti turto padalijimą išieškomos sumos apimtyje;

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo bylos nagrinėjimo sustabdymui. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju tai, kad jis yra pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021, sudaro pagrindą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes, teismui nutarus atnaujinti procesą, galutinis sprendimas byloje turės tiesioginę įtaką ir sprendimui dėl bendro suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės turto padalijimo (gali pasikeisti išieškomos sumos dydis).

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirajį skundą pareiškėjas (išieškotojas) G. J. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą reglamentuojančias nuostatas. Tuo tarpu skolininkas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, jog teismas būtų netinkamai nustatęs jam priklausančią dalį;

2.2. Skolininko argumentai, kad teismas nepagrįstai nustatė jam priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje prieš tai nenustatęs atitinkamo viso turto vertės, yra nepagrįsti. Kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje, objektyviai neįmanoma įvertinti skolininkui priklausančio turto, nes nėra žinoma, kokia dalis jam priklauso. Tuo tarpu vertinant ir ne skolininkui priklausantį turtą, būtų nepagrįstai patiriamos su išieškojimu nesusijusios išlaidos;

2.3. Skolininkas nepagrįstai nurodo, jog turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimas nenustačius jo vertės lemia iš esmės didesnės vertės turto areštavimą nei reikia išieškotinai sumai padengti, jo ir jo sutuoktinės teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo atveju teismas nepadalino jokio turto. Teismas tik nustatė atsakovui priklausančią dalį atitinkamame jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, t. y. skundžiama nutartimi nėra apribojamos nei apelianto nuosavybės teisės, nei daroma kokia nors įtaka viso bendro sutuoktinių turto vertei;

2.4. Skolininko teiginys, jog antstolis areštavo didesnės vertės turtą nei reikia išieškotinai sumai padengti, yra deklaratyvus neįrodytas, nes jis nepateikė jokių įrodymų apie turto vertę. Be to, antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, privalomai įvertins apeliantui priklausantį turtą, kai tik įsiteisės skundžiama nutartis, t. y. bus nustatyta ar areštuota ne per daug turto, o jei paaiškės, kad areštuota per daug, tuomet areštas galės būti panaikintas nuo dalies skolininkui priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuriame yra nustatyta skolininko dalis;

2.5. Skolininko argumentai dėl racionalesnio turto padalinimo būdo yra atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju buvo tik individualizuota skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. šiuo atveju nebuvo vykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas;

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė apelianto prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi tarp nagrinėjamų bylų nėra jokio prejudicinio ryšio, t. y. byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nustatytos aplinkybės neturės jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, kokia dalis skolininkui priklauso bendrame turte. Juolab, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021, buvo atsisakyta atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

12. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytos skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalys, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės dviem aspektais, t. y., kad teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėtas jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021, o taip pat, kad teismas nepagrįstai nutarė, jog turto vertės nustatymas nėra tikslingas, ir be pagrindo nustatė jo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas tokius suinteresuoto asmens argumentus laiko nepagrįstais.

14. Pirmiausia, pažymėtina, kad CPK nėra numatyta, jog dėl nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Be to, tokio pobūdžio nutartis nėra laikoma užkertančia kelią proceso eigai. Taigi, nutartys, kuriomis atsisakoma sustabdyti bylą, negali būti apeliacijos objektu. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas skolininko B. A. prašymas dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-816-230/2021, nenagrinėtini.

15. Kita vertus, apeliacinės instancijos neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią ir jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnyje yra įtvirtintos skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo taisyklės. Kasacinis teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-215-684/2018, yra išaiškinęs, kad vykdymo procese nustatant skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkui B. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančio turto dalį, būtų pažeidęs minėtuose straipsniuose įtvirtintas taisykles. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Tačiau, jo nuomone, prieš nustatant turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiau turėjo būti įvertinama bendro turto vertė, o tik tuomet įgyvendinamas turto padalijimas išieškomos sumos apimtyje.

16. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė skolinko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizavo skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo neatliko, nes tai gali būti daroma tik ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus. Be to, apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmiau nustatytina bendro turto vertė, o tik vėliau nustatytina skolininko turto dalis tame bendrame turte. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, CPK 667 straipsnyje nėra reikalaujama pirma įvertinti bendrą su kitais asmenimis turimą turtą, o tik po to nustatyti skolininko dalį šiame turte. Tuo tarpu CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis turi pareigą įkainoti rinkos kainomis tik skolininko turtą. Taigi, nežinant kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta, t. y. iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima būtų įvertinti tik visą bendrą turtą, o ne konkrečią skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tačiau visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje. Ir priešingai, aiškinimas, kad tuo atveju, kai areštuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę. Tokio nurodytų normų aiškinimo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020.

17. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu priklausančią ½ dalį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas