- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-10739-1030/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08267-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja A. K., antstolis J. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. C. kreipėsi į antstolį J. P. prašydamas: panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teigia, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodo, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo turtines teises.
Antstolis J. P. 2016-06-23 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolis patvarkyme nurodo, jog 2014-11-18 buvo surašytas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, jog pareiškėjas antstoliui nėra ir nebuvo pateikęs jokių rašytinių dokumentų (sąskaitos išrašo), kiek piniginių lėšų patenka (ar priklauso) į pareiškėjo asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti, kokiomis piniginėmis lėšomis kas mėnesį disponuoja skolininkas, kokios turėtų likti jam disponuoti ir kokios turėtų būti skiriamos įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti. Antstolis teigia, kad vykdymas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko atžvilgiu, tad jis veikė teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pažymi, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, priklausančių skolininkui, todėl lėšų grąžinimo klausimas nespręstinas. Nurodo, kad 2016-06-22 patvarkymu antstolis areštavo 11471,02 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA sumai.
Išieškotoja A. K. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normų. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00516 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1119-108/2013 dėl 41 368,00 Lt (11 981,00 Eur) išieškojimo iš skolininko V. C. išieškotojai A. K..
Dėl piniginių lėšų grąžinimo
Pareiškėjas, be kita ko, prašo grąžinti išieškotas lėšas ir pateikia dokumentą, kad iš įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių jo lėšų aptariamoje vykdomojoje byloje buvo išskaičiuota 53,83 Eur. Teismas konstatuoja, kad iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog paskutiniai antstolio veiksmai nurašant ir paskirstant pinigines lėšas iš skolininko V. C. buvo atlikti 2015 m. balandžio mėn. (vykdomosios b. l. 70-72), todėl pareiškėjas yra praleidęs naikinamąjį 90 dienų terminą (CPK 512 straipsnis), kuriam pasibaigus, asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo grąžinti išieškotas pinigines lėšas nutrauktina.
Dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolio patvarkymą tiek, kiek juo apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
2014-11-18 antstolis J. P. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios b. l. 53), kuriuo areštavo 39 888,76 Lt (11552,58 Eur) skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
2016-06-22 antstolis surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje sąskaitoje (keičiamas 2014-11-18 antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 0172/14/00516) (vykdomosios b. l. 106), kuriuo areštavo 11 471,02 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią Vyriausybės nustatytai vienai MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Įvertinus antstolio 2016-06-22 patvarkymo turinį, matyti, kad išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje antstolis traktuoja kaip išieškojimą iš skolininko turto ir šiuo metu išieškojimui iš šių lėšų yra taikomi CPK 688 straipsnyje numatyti apribojimai (išieškojimas nukreipiamas tik į sumą viršijančią MMA). Tai paneigia pareiškėjo poziciją, jog lėšos yra areštuotos ir iš jų išieškoma nepriklausomai nuo to, ar jos viršija vieną MMA. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo turimų lėšų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, taip pat ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog skolininkas (pareiškėjas) nėra teikęs antstoliui jokių duomenų, įrodymų, kurie leistų teigti, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios skolininkui priklausančios lėšos yra jo pajamos (koks jų šaltinis, gavimo momentas ir kt.). Pateikus tokius duomenis, antstolis turėtų pareigą išieškojimui iš šių pajamų taikyti CPK LI skyriuje įtvirtintus ribojimus, kurie, kaip minėta, su tam tikrais ribojimais apskritai leidžia išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA.
Paminėtina, kad Instrukcijos 4 punkte numatyta, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, vykdomasis raštas išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1119-108/2013, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje sąskaitos.
Atsižvelgiant į tai, kad nei CPK, nei Instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, taip pat nustačius, jog šiuo metu išieškant iš pareiškėjo lėšų yra taikomi atitinkami (1 MMA) ribojimai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad yra apribojama skolininko (pareiškėjo) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) ar areštas jo piniginėms lėšoms nustatytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. C. skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Civilinę bylą Nr. 2YT-10739-1030/2016 dalyje dėl pareiškėjo V. C. reikalavimo grąžinti išieškotas pinigines lėšas nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo V. C. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmesti.
Vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00516, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.