Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, kaltinamojo V. C. gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, nukentėjusiesiems S. P., L. P., A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. C., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko mirė du žmonės: V. C. 2013 m. gegužės mėn. 2 dieną apie 23.30 Klaipėdoje, Pilies g. ties 2 namu, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. Ž., esant sausai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 100-150 metrų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas Pilies g. nuo Danės g. link Žvejų g. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, užvažiavo ant šaligatvio, trenkėsi į šalikelės medį, nuo smūgio pakeitė judėjimo kryptį, apsisukdamas trenkėsi į pastato sieną ir apsivertė ant kairiojo šono. Įvykio vietoje dėl patirtų sužalojimų žuvo du keleiviai - M. K. ir E. P.. Šiais savo veiksmais V. C. pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.).

Pagal pareikštą kaltinimą V. C. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-05-02 visą dieną buvo prie jūros su M. K., E. P., E. Ž.. Jie gėrė truputį alkoholio. Apie 16 val. jis parvežė E. Ž. namo, o jie nuvyko į kavinę. Pasėdėję jie skirstėsi namo ir jis sėdo vairuoti Edgaro automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kadangi tą dieną jis negėrė ir buvo blaivus. Automobilyje jie buvo trise – jis, M. K. ir E. P.. Važiuojant Naujojo Sodo g. link Naujojo Uosto g. ir sukant į Pilies g., privažiavo kitas automobili BMW. Abu paspaudė automobilių akseleratorių pedalus ir nuvažiavo į priekį didindami važiavimo greitį. Ant tilto pasitaikė kanalizacijos šulinys, jį sumėtė ir jis daugiau nieko neatsimena, nes prarado sąmonę. Kokiu greičiu jis važiavo, nežino, bet tikrai buvo virš 100 km/h. Kas įvyko toliau, jis nežino, gali tik spręsti iš bylos medžiagos, kad automobilis trenkėsi į medį, o po to į sieną. Jis buvo sužeistas, sutrenkta galva. Jis segėjo saugos diržą, o keleiviai jam rodos nebuvo užsisegę diržų. Žino, kad žuvo du jo draugai, sutinka atlyginti žalą, bet ne tokiom sumom. Galėtų sumokėti po 10 000 Lt. Nurodė, kad dažnai rūko žolę, prieš avariją rūkė prieš 4-5 dienas, o tą vakarą nebuvo rūkęs marihuanos. Su E. Ž. automobiliu važinėdavo dažnai, automobilis jam yra žinomas, vairavimo stažas yra apie 3 metus. Sutinka, kad buvo lenktynės, tačiau jos išėjo savaime ir išsukus iš posūkio abu vienu metu pradėjo didinti greitį.

Iš 2013-05-07 specialisto išvados Nr. T-A4208/13(01) matyti, kad V. C. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2013-05-03, 00⁰² val.) (t. 2, b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo klausimas, ar kaltinamasis V. C. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. C. nepripažino vairavęs automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, teigė, kad prieš avariją rūkė prieš 4-5 dienas, apsvaigęs tą dakarą nesijautė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame informuojama, kad teigiamas rezultatas kanabinoidams/ marihuanai dar nerodo, kad jis yra apsvaigęs. Kanabinoidai/ marihuana po ilgalaikio vartojimo šlapime gali išsilaikyti iki 3 mėnesių, o po vienkartinio pavartojimo 1-3 dienas (t. 2, b.l. 15). Esant tokioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad V. C. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi byloje nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reikalavimų, todėl negalima vadovautis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-05-03 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kadangi jis surašytas ir atitinkamos išvados padarytos nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų.

Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. V. C., sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant dirbtiniam apšvietimui ženkliai viršijo leistiną greitį, sąmoningai spaudė greičio pedalą, pats teismo posėdyje pripažino, kad įvyko lenktynės tarp jo vairuojamo automobilio ir kito automobilio, kaltinamasis suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras. Dėl padaryto nusikaltimo žuvo du jauni žmonės, kaltinamais žalos neatlygino, yra baustas administracine tvarka. V. C. padaryta nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo daugiau kaip vienas žmogus, kas sukėlė didelį ir neigiamą atgarsį visuomenėje. Taigi, teismas daro išvadą, kad V. C. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Taip pat skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad V. C. yra jauno amžiaus, savo poelgį vertina kritiškai, prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes V. C. skirtina BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliai ribai. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės kalinamajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi atidėjus bausmės vykdymą numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – kaip sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, – tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iš tikrųjų realiai nevykdoma. Be to. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra padaręs kitas nusikalstamas veikas ir kitoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra suimtas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo šiam kaltinamajam negalima pateisinti kitokia BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi.

Pritaikius LR BK 67 str. 1 ir 3 d., 68 str., kaltinamajam V. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė D. B. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiajai A. K. buvo išmokėta 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2592 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiesiems S. P. ir L. P. buvo išmokėta 8632 Lt neturinei žalai atlyginti, 23187 Lt laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms atlyginti ir 865,50 Lt nuostoliams už sugadintus rūbus atlyginti. Nurodo, kad teismui pripažinus, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis viršija išmokėtą draudimo išmoką, šis skirtumas turėtų būti priteistas iš įvykio kaltininko (t. 2, b.l. 103-104).

Kadangi nukentėjusiesiems A. K., L. P. ir S. P. turtinė bei neturtinė žala iki teisiamojo posėdžio atlyginta, todėl neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ klausimas nespręstinas.

Nukentėjusieji L. P. ir S. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami iš kaltinamojo V. C. priteisti 92 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 8000 Lt jiems atlygino draudimo kompanija (t. 1, b.l. 120-121). Nurodė, kad dėl sūnaus netekties jų šeima išgyvena didelį netekties skausmą ir iki šiol negali susitaikyti su sūnaus mirtimi.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo V. C. priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 100-101). Teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo kompanija jai yra atlyginusi 8000 Lt. Nurodė, kad po sūnaus žūties ji buvo šoke visą mėnesį, negalėjo dirbti, susirgo depresija, nevaldė vienos rankos ir dabar nemato viena akimi.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasekmėje nukentėjusiesiems A. K., L. P., S. P. buvo padaryta ne tik turtinė žala, kuri yra atlyginta civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, bet ir sukelti dvasiniai išgyvenimai, didžiulis šokas praradus vaikus.

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstatuotina, kad žuvus nukentėjusiųjų sūnums neginčytinai itin didžiulius išgyvenimus patyrė nukentėjusieji, tačiau nurodytos civilinių ieškinių sumos (92 000 Lt ir 100 000 Lt ) neturtinės žalos aspektu yra per didelės. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, nedirba, turto neturi, todėl abiejų civilinių ieškinių tenkinimas visa apimtimi taptų logiškai nepaaiškinimai, nepateisimai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta kaltinamajam. Tačiau nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl V. C. padarytos nusikalstamos veikos žuvo du jauni žmonės, kaltinamasis automobilį vairavo sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, važiavo, ženkliai viršydamas leistiną greitį, yra pilnametis, darbingo amžiaus, todėl galės dirbti ir atlyginti žalą. Nukentėjusieji Laima ir S. P. neteko sūnaus, kuris buvo jauno amžiaus, dėl įvykio patyrė didelį emocinį šoką, gilius dvasinius išgyvenimus, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteisiant 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiems atlygino dalį, t.y. 8632 Lt neturtinės žalos, todėl šia suma yra mažintinas iš kaltinamojo priteisiamos neturtinės žalos dydis. Nukentėjusioji A. K. neteko sūnaus, kurį augino viena, taip pat dar turi kitą sūnų, kuris taip pat labai išgyvena dėl brolio mirties, žuvęs sūnus buvo jos jaunėlis, jie buvo be galo artimi, po įvykio nukentėjusiajai itin pablogėjo sveikata, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 50 000 Lt neturtinės žalos. Kadangi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai atlygino dalį, t.y. 8632 Lt neturtinės žalos, todėl šia suma yra mažintinas iš kaltinamojo priteisiamos neturtinės žalos dydis.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (LR piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

Daiktai turintys reikšmės nuskalstamai veikai tirti – kompaktinę plokštelę su eismo įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis bei kompaktinę plokštelę su vaizdo registratoriaus užfiksuotu eismo įvykiu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.

2013-10-02 prokuroro nutarimu laikinai (6 mėnesiams) apribotos V. C. nuosavybės teisės į pinigines lėšas banke „Swedbank AB“, mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-19300, pinigines lėšas - 709,35 Lt (t. 2, b.l. 24). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikintinas nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir pritaikius LR BK 67 str.1 ir 3 d., 68 str., uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų L. P. ir S. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 92 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. C. 41368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. C. 41368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. C. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (LR piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo užtikrinimui V. C. vardu išduotą vairuotoją pažymėjimą perduoti Klaipėdos AVPK kelių policijos biurui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su eismo įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis bei kompaktinę plokštelę su vaizdo registratoriaus užfiksuotu eismo įvykiu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikytą 2013-10-02 prokuroro nutarimu, kuriuo laikinai (6 mėnesiams) apribotos V. C. nuosavybės teisės į pinigines lėšas banke „Swedbank AB“, mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-19300, pinigines lėšas - 709,35 Lt, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikinti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.