- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-201/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- V. N., S. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MEDICINOS BANKAS“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. N., S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1208-368/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MEDICINOS BANKAS“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams V. N., S. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MEDICINOS BANKAS“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. N. ir S. N. 521874,57 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (1-5 l.). Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai laidavo už skolininką Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė ir įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (39-41 l.). Atsakovas V. N. 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas Virginijus Nekriošius įsipareigojo garantijoje nurodyta suma (330000 EUR) atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė neįvykdys bet kokios piniginės prievolės, numatytos kredito sutartyje, iš dalies pakeistoje papildomais susitarimais, arba ją įvykdys netinkamai, taip pat įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius kredito sutarties pažeidimo, skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė nemokumo, bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo atvejais (11 l.). Ieškovas skolininką laikė atsakovų bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe. Pažymėjo, kad skolininkas Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė skolos pagal kredito sutartį ieškovui nepadengė, jam buvo iškelta bankroto byla ir iš ieškovui įkeisto turto pardavimo gautų pajamų tik iš dalies buvo padengta skolininko skola. 2012 m. birželio 20 d. ieškovas pateikė atsakovams reikalavimą sumokėti ieškovui skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė nepadengtą 53200,88 Lt skolą (32 l.), tačiau atsakovai šio reikalavimo per nurodytą 10 dienų terminą visiškai neįvykdė ir padengė tik 10000 Lt skolininko skolos dalį ieškovui (38 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (71-73 l.).
Atsakovai prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė 2012 m. spalio 30 d. išregistruota iš Juridinio asmenų registro, todėl atsakovų prievolės pagal 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo prievolė pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė. Tvirtino, kad atsakovė S. N. nepatvirtino garantijos, todėl jai jokių prievolių pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr.1 nekilo.
Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo realizuotas ieškovui įkeistas J. N. priklausantis turtas, patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 421235,14 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. galutiniu sprendimu pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą - sumažino ieškovui solidariai iš atsakovų V. N. ir S. N. priteistą skolą iki 421235,14 Lt. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laidavimo sutarties 8.1 punktu šalys įtvirtinto sutarties šalių susitarimą, pagal kurį sutartis galiojo iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą (40 b. l.). Atsakovai laidavimo sutarties sąlygų neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas vertino tokį susitarimą neprieštaraujančiu CK nuostatoms ir laikė jį teisėtu. Nurodė, jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai laidavimo sutartyje susitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, t.y. šalys susitarė netaikyti šalių sutartiniams santykiams CK 6.76 straipsnio 2 dalyje, 6.87 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo laidavimo pabaigos principo ir CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bendrojo prievolės pabaigos principo.
Pirmosios instancijos teismas nesutiko, jog po individualios įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro pasibaigė garantija, kadangi skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas sukėlė prievolinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Pirmosios instancijos teismas garantiją laikė galiojančia, todėl darė išvadą, jog atsakovai nepagrįstai rėmėsi CK 6.92 straipsnio 5 dalimi. Taip pat nurodė, jog reikalavimas atsakovams buvo pareikštas iki skolininko veiklos pabaigos ir išregistravimo, t.y. 2012 m. rugpjūčio 28 d. Be to, atsakovas, pasirašydamas garantiją, patvirtino, kad skolininko bankroto ir likvidavimo atvejais jam išliko pareiga garantijoje nurodyta suma atsakyti ieškovui už skolininko prievoles pagal minėtą kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog garantas kaip fizinis asmuo ir ieškovas susitarė, jog garantija galiojo iki visiško kredito (skolos) grąžinimo, nepriklausomai nuo skolininko bankroto ir likvidavimo, ir tai, kad atsakovas garantijos sąlygų neginčijo, sprendė, kad tokia garantijoje nustatyta sąlyga neprieštaravo CK nuostatoms, laikė ją teisėta, garantijos šalims sukuriančia atitinkamas teises ir pareigas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas buvo Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvės savininku (42–46 l.), atsakovė S. N. dirbo įmonėje nuo 1998 m. sausio 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d. (47 l.), pats atsakovas V. N. patvirtino, kad įmonė buvo įsteigta santuokoje (49 l.), o 2012 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė S. N. dirbo įmonėje maketuotoja, pamainos meistre, dizainere ir už tai gaudavo darbo užmokestį, o banko suteiktas kreditas buvo skirtas įmonės poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad įmonės verslu vertėsi tik atsakovas, jog iš įmonės veiklos gautos lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl atmetė atsakovų teiginius, kad atsakovei S. N. nekilo prievolių pagal garantiją, kadangi garantija atsakovės nebuvo patvirtinta ir sudaryta ne šeimos interesais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas (126-134 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas reikalavimą prievolės neįvykdžiusios individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, dalyviams bei laiduotojams, turi pareikšti Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė bankroto byloje.
2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog atsakovų laidavimas nepasibaigė užbaigus Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė bankroto bylą ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Atsakovus laikė atsakingais pagal 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį bei rėmėsi laidavimo sutarties 8.1 punktu, todėl laikė, jog ieškovas bei atsakovai susitarė netaikyti šalių sutartiniams santykiams CK 6.76 straipsnio 2 dalyje, 6.87 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo laidavimo pabaigos principo ir CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bendrojo prievolės pabaigos principo. Tačiau CK nedraudžia šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Toks pakeitimas ir yra įtvirtintas ieškovo ir atsakovų sudarytos 2007 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutarties 8.1 punkte, tačiau šiuo punktu nebuvo susitarta, jog tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nebus taikomos CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatos.
3. Ieškovas reiškė reikalavimą skolininko, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, laiduotojams. Tačiau įmonės bankroto procedūrų metu yra realizuotas visas tiek šiais įmonei, tiek atsakovams priklausantis turtas. Be to, įminės veikla dėl bankroto yra pasibaigusi ir ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl pagrindinė prievolė ir atsakovų šalutinė prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusios.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad garantija po individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro nepasibaigė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto proceso metu realizuotas tiek įmonei, tiek atsakovams priklausantis turtas, ir ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
5. Teismas spręsdamas, jog pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) solidariai atsakinga yra ir atsakovė S. N., netinkamai aiškino bei taikė CK 3.109 straipsnio nuostatas, pažeidė sutarties uždarumo principą, nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovė S. N. nesudarė garantijos sutarties su ieškovu, jos nepatvirtino, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais. Garantijos sandoris, kurį pasirašė atsakovas V. N., nebuvo sandoris, būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, šis sandoris niekaip nesusijęs su atsakovų šeimos namų ūkio išlaikymu bei jų vaikų auklėjimo ir švietimo užtikrinimu. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad garantijos sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą ir buvo susijęs su atsakovų šeimos namų ūkio išlaikymu bei jų vaikų auklėjimo ir švietimo užtikrinimu. Aplinkybės, kad atsakovė S. N. dirbo anksčiau minėtoje įmonėje, nedaro jos atsakinga pagal garantijos sutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą (147-151 l.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl 421235,14 Lt skolos priteisimo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. galutiniu sprendimu pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą - sumažino ieškovui solidariai iš atsakovų V. N. ir S. N. priteistą skolą iki 421235,14 Lt. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliantai V. N. ir S. N. nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ir apeliantai 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią apeliantai laidavo už skolininką Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė ir įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį, iš dalies pakeistoje papildomais susitarimais (12-20, 39-41 l.). Apeliantas V. N. 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. 1, pagal kurią pastarasis įsipareigojo garantijoje nurodyta suma (330000 EUR) atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas neįvykdys bet kokios piniginės prievolės, numatytos kredito sutartyje, iš dalies pakeistoje papildomais susitarimais, arba ją įvykdys netinkamai, taip pat įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius kredito sutarties pažeidimo, skolininko nemokumo, bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo atvejais (11 l.). Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. skolininkui iškėlė bankroto bylą (21-22 l.).
Apeliantai ginčija priimta sprendimą, motyvuodamas tuo, jog apeliantų laidavimas pasibaigė užbaigus skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė bankroto bylą ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė iškėlė bankroto bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu bankrutavusios Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvės veikla pripažinta pasibaigusia. VĮ Registrų centras duomenimis, įmonė 2012 m. spalio 30 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tuo tarpu, ieškinys apeliantams pareikštas 2012 m. rugpjūčio 23 d. (1-2 l.), preliminarus sprendimas priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d. (71-73 l.). Vadinasi, ieškovui reiškiant ieškinį apeliantams, skolininkas dar nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t.y. pastarojo prievolė ieškovui dar nebuvo pasibaigusi. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skolininko ir ieškovo prievolė, užtikrinta laidavimo sutartimi, nebuvo pasibaigusi ir ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį apeliantams tam, kad pastarieji įvykdytų nepasibaigusią skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė prievolę.
CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalys, pagal laidavimo sutarties 8.1 punktą, susitarė netaikyti šalių sutartiniams santykiams CK 6.76 straipsnio 2 dalyje, 6.87 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo laidavimo pabaigos principo ir CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bendrojo prievolės pabaigos principo. Laidavimo sutarties 8.1 punkte nustatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja tą dieną, kai ją pasirašo abi šalys, ir galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Vadinasi, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog laidavimo sutartis galios iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantai laidavimo sutarties sąlygų neginčijo, 8.1 punktas yra galiojantis, neprieštaraujantis įstatymo normoms ir teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalys susitarė netaikyti šalių sutartiniams santykiams CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies bei CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Apeliantai taip pat teigia, jog ieškovas reikalavimus laiduotojams dėl skolos priteisimo privalėjo reikšti skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė bankroto byloje. Tačiau laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantai garantiją laiko pasibaigusia, kadangi skolininkas Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė yra likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas ir juridinių asmenų registro. Tačiau apeliantai 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija Nr. 1 įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė nemokumo, bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo atvejais. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantas V. N. po ieškovo reikalavimo pagal garantiją sumokėjo ieškovui 10000 Lt (38 l.), todėl laikytina, jog pastarasis pripažino reikalavimą pagal garantiją. Be to, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro buvo dar iki ieškovui pareiškiant ieškinį, t.y. 2012 m. spalio 30 d., o ieškovas ieškinį apeliantams pareiškė 2012 m. rugpjūčio 23 d. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog apeliantas įsipareigojo ieškovui skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė bankroto ir likvidavimo atvejais atsiskaityti su ieškovu, minėtos garantijos sąlygų neginčijo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai garantiją laikė nepasibaigusia ir po skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė likvidavimo dėl bankroto ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Apeliantai taip pat ginčija 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. 1 nesant solidarios sutuoktinių prievolės. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 3.109 straipsnio nuostatas, pažeidė sutarties uždarumo principą, nukrypo nuo teismų praktikos. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip minėta, apeliantas V. N. 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo garantijoje nurodyta suma (330000 EUR) atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė neįvykdys bet kokios piniginės prievolės, numatytos kredito sutartyje, iš dalies pakeistoje papildomais susitarimais, arba ją įvykdys netinkamai, taip pat įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius kredito sutarties pažeidimo, skolininko Virginijaus Nekrošiaus Saulės spaustuvė nemokumo, bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo atvejais. Nors apeliantė S. N. nesudarė garantijos sutarties su ieškovu, jos nepatvirtino, tačiau įmonė priklausė abiems apeliantams, buvo įsteigta apeliantams esant santuokoje ir laikomas šeimos verslu, iš kurio gaunamos pajamos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apeliantę S. N. atsakinga pagal garantiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėju kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai iš apeliantų ieškovui priteisė 421235,14 Lt skolą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliantų apeliacinis skundas netenkintinas, pastarųjų prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.